Danutė Pulokaitė. Į „Prozos rudenį-2021“ – XVI amžius

Kiekvieną rudenį į Zarasų viešąją biblioteką atšlama „Prozos ruduo“. Šių metų spalio 13-ąją jis pakvietė zarasiškius į susitikimą su istorinių romanų rašytoja Gina Viliūne, skaitytojams pažįstamą iš romanų „Karūna be karaliaus“, „Vilniaus Madona“, „Magdalė, smuklės merga“, „Imperatoriaus meilužė“, „Anos lobis“, o tądien atvykusią su naujausia, jau aštuntąja, knyga – istoriniu detektyvu „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje. Pirmoji budelio mokinio byla“.

Literatūros vakaro vedėja dr. Irena Baliulė, pristačiusi zarasiškiams viešnią, kuri, beje, Zarasuose lankosi jau ne pirmą kartą, uždavė turbūt daugeliui knygų mėgėjų labiausiai rūpimus klausimus: kaip buvo renkama medžiaga šiam detektyvui, kaip ir kur pavyko rasti duomenų, faktų, vaizdų, aprašų apie XVI amžiaus Vilnių, kiek romane istorinės tiesos ir kiek fantazijos?..
Kaip patikino knygos autorė, išties medžiagos apie XVI amžiaus Vilnių nėra daug. „Iki XVII amžiaus dailininkų, piešusių iš natūros, Vilnius neturėjo. Tik maža dalis pastatų išlikę iš anų laikų, bet niekas nežino, kaip tais laikais atrodžiusi, pavyzdžiui, Vilniaus rotušė. Teko pasižvalgyti po Vakarų Europos miestus (juk ir Vilnius tuo metu nebuvęs labai kitoks), pasirankioti idėjų. Pagaliau turi ką turi, o paskui įsijungia fantazija“, – kalbėjo viešnia, klausytojams rodydama 1600 metų Vilnių Tomašo Makovskio graviūrose, nuotraukas iš katalogo „Archeologinė avalynė XII–XVIII a.“, dar vieną kitą istorinį dokumentą, čia pat su šypsenėle prisipažindama, kad romano žanras leidžia autoriui kurti, o nebuvimas istoriku taip pat šiek tiek „atriša rankas“. Tačiau klausytojai jau suprato, kad Vilniuje gimusi, augusi, jame gyvenanti, šį miestą mylinti bei jo praeitimi besidominti ir ją gerbianti, profesionalia Vilniaus gide dirbanti rašytoja neleistų sau aplaidžiai operuoti istoriniais faktais. Ne šiaip sau rašydama istorinį detektyvą „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“ ji taip kruopščiai išstudijavusi minėtą istorinės avalynės katalogą, surinkusi daug žinių apie to amžiaus amatininkų cechus ir gildijas. Tai sugulė į šio romano „Pirmąją budelio mokinio bylą“, bet parašyta jau ir antroji „byla“ (apie pirklių kelionę į Memelį ir apskritai upių laivybą), tik dar nepasiekusi spaustuvės, o ateityje išvysime ir trečiąją „bylą“...
Beje, kaip tik darbas gide ir paskatinęs Giną Viliūnę imtis istorinių romanų rašymo. „Parengiu istorinį maršrutą, daug įdėdama jėgų ir laiko, pravedu kartą, kitą, trečią, nuolat papildydama naujais faktais, – ir kiek pabosta... Jau man norisi naujo maršruto. Istorinių romanų rašymas – tai galimybė keliauti laiku ir kartais atstoja gidavi-mą“, – prisipažino viešnia.
Renginio vedėja Irena Baliulė, mūsų krašto žmonėms pažįstama taip pat kaip puiki ekskursijų gidė, pasinaudodama proga „suderėjo“ su viešnia zarasiškiams pažintinę ekskursiją po XVI amžiaus Vilnių... O kol ji ateis, visiems, kam ruduo kelia apatiją, renginio vedėja pasiūlė skaityti G. Viliūnės istorinį detektyvą „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“, kuriame veiksmo tikrai nestinga...

Istorinio romano rašytoją Giną Viliūnę (kairėje) pristato renginio vedėja Irena Baliulė.

 DSC0014
Autorė su dukra ant bibliotekos stogo
autorė su dukra

 DSC0026

 DSC0016

 DSC0020