Vasilijus Trusovas

1999-aisiais Metų literato ir 2012-aisiais literatūrinė Felikso Jakubausko premija skirta Vasilijui Trusovui (g. 1952 m.) už aktyvią literatūrinę veiklą (2010 m. pasirodė jo poezijos knyga ,,Siauri likimo vartai”, o 2012 m. – „Žaibai krinta į žolę“). Savo kūryboje autorius gvildena gyvenimo, būties, gamtos temas. Jo poezijai būdingas nusakytų vaizdinių tapybiškumas ir jautrumas žmogaus prigimčiai.

Vasaros triptikas

Ant žiogo sparnų
vasaros džiaugsmas
plaukia laikas pro mano
ir  tavo būties  vartus
tiek daug  (gal mažai)
šičia duota
dienų trapumas
nakties sapnas saldus
liepų guotai skaičiuoja
paukščių mostus
kai lietum
vėl pravirksta dangus

***
geria tylą
apsunkusios liepos
pernakt
jau žolė žiogų muzikos
soti lig ryto
lyja tik ne lietus
ilgesys vėl nubėgančios
vasaros pievom

***

liepų medus
ant įkaitusio
vasaros stalo
žolėje pasislėpus
diena
kalba tolumos
seka legendą
apie žiogo gyvenimo
džiaugsmą
kai medžius
apkabina
 tyla.

***

Man reikia
Dar tako
Į palaukę vedančio,
Putino uogos,
Raudoniu pražydusios
Speigo glėby,
Smilgos, kutenančios
Paširdžius,
Kai vėjo akuotai
Pravirkdo
Akis.

***

Lyg tik vakar
(o buvo seniai...)
Krito vaikystės žaibai
Į rasotą žolę,
Kaip žalčiai susirangę
Pavirto
Žalčialunkio žiedais.
Vaivoriniai
Sapnai liko ten,
Ant lietaus basų kojų,
Dobilų pražydėjimo
Naktį.