Knygos „Zarasų parapijos istorija“ pristatymas

Zarasų bažnyčios 150-ies metų jubiliejus įprasmintas nauju leidiniu – mūsų parapijos klebono Remigijaus Kavaliausko parengta knyga „Zarasų parapijos istorija”. Zarasų krašte nuo 1993 metų besidarbuojančio kunigo knyga – atkaklaus, kruopštaus darbo, lietuviškų, rusiškų, lenkiškų leidinių archyvuose peržiūros ir šio krašto gyvenimo pažinimo rezultatas. Istoriniai, informaciniai, biografiniai straipsniai, statistikos duomenys, autentiški raštai, kelių šimtmečių archyviniai dokumentai, dvasininkų susirašinėjimas su vyskupijos kurija sukuria išsamų parapijos gyvenimo vaizdą. Rugpjūčio 13-ąją Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko knygos pristatymas.

Zarasų parapijos istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi istorijos: juk dar prieš pirmąjį Zarasų paminėjimą čia būta bažnyčios ir vienuolyno. Knygoje primenama Zarasų vardo kilmė, urbanistinė raida, pasitelkus dr. Liudo Jovaišos, laisvo istoriko Kazio Misiaus ir kt. išvadas, pateikiamos kelios miesto kūrimosi hipotezės. Aptariama Zarasų parapijos trijose skirtingose vyskupijose padėtis, daug dėmesio skiriama nelengvoms bažnyčios statyboms, pradedant pirmąja bažnyčia dar prieš 1508 m., kol jos statytojų ir klebonų rūpesčiai dovanoti miestui patvarią ir gražią šventovę buvo vainikuoti bažnyčios konsekravimu 1906 m., suteikiant jai Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų titulą.
 
Skaitytojai gali praskleisti Zarasų bažnyčios Madonos paslapties uždangą: apie Švč. Mergelės Marijos – Kelio Rodytojos (Hodegetria) didžiojo altoriaus paveikslą pateiktos mokslininkų išvados, paveikslo atsiradimo šioje bažnyčioje hipotezės. Vargu, ar daugeliui žinomas paveikslo aptaiso apačioje esantis užrašas, liudijantis XVII a. pr. Vilniaus gaisrą. Supažindinama ir su naujausiomis architektų atliktų bažnyčios fasadų ir interjero polichromijos tyrimų ataskaitomis. Pačiam knygos sudarytojui taip pat būta nemaža atradimų, kad ir įdomi varpų kilmės istorija: daugiau nei prieš šimtmetį išlieti viename pagrindinių Rusijos varpų liejimo fabrike Gatčine, šie varpai skelbia džiugią ar graudžią žinią ir XXI a. žmonėms.
 
Ypač skaudūs istorijos puslapiai: nutautinimo grėsmė XIX a. ir sukilimo padariniai, pasaulinių karų žaizdos, išlikusios žmonių sielose ir bažnyčios sienose, sovietmetis. Knygoje rasime žinių ir apie Zarasų stačiatikių parapiją, bendratikystės reikalus mūsų krašte, Smėlynės parapiją, jos Šv. Kryžiaus atsiradimo bažnyčią. Dar gyvos zarasiškių atmintyje Šv. Juozapo bažnyčios, kapinių, Šaltupės koplytėlės statybų ir atstatymo istorijos. Visa tai parapijiečių prisiminimuose ir leidinio autoriaus parengtose apybraižose.
 
Apžvelgtas su religiniu susijęs tautinis ir kultūrinis XX a. pr. Zarasų gyvenimas: bažnytinės muzikos puoselėtojų – Zarasų bažnyčioje besidarbavusių vargonininkų darbai, Zarasų šviesuolių Juozo ir Antaninos Žagrakalių stiprybė ir altruizmas, advokato Antano Tumėno, daktaro Domininko Bukonto veikla, mokyklos steigimas, parapijos katalikiškos organizacijos, kurių, pasirodo, tarpukario laikotarpyje būta daug ir įvairių, telkusių tiek suaugusius, tiek vaikus: gražia patirtimi dalijosi pavasarininkai, ateitininkai, „Angelo sargo“ sąjunga, Lietuvių katalikių moterų draugija, Šv. Vincento Pauliečio draugija, Katalikų Veikimo Centras, tretininkai, Švč. Sakramento brolija ir kt., kai kurios (Marijos Legionas, Gyvojo Rožinio draugija, Caritas, samariečiai, maltiečiai) išliko iki mūsų dienų. Išsamiai aptarti ir kitų draugijų („Saulės“, skautų, Šv. Kazimiero, Lietuvos šaulių sąjungos ir kt.) tikslai ir veikla.
 
Skaitytojai supažindinami su tarpukario laikotarpio spauda (publikacijos laikraščiuose „Viltis“, „Nepriklausoma Lietuva“, „Vairas“), kurioje aptariamos šio krašto problemos – lenkų ir lietuvių kovos dėl bažnyčioje vartojamos kalbos pamaldų metu, kunigų rūpestis dėl šios nesantaikos, kurios pasekmė – vyskupo Gasparo Cirtauto bažnyčiai paskelbtas iškilmių draudimas (dalinis interdiktas).
 
Įdomūs Zarasuose dirbusių kunigų prisiminimai: kanauninkai Bronius Šlapelis, Antanas Balaišis, Juozas Janulis, Petras Rauda, kunigas Antanas Juška, kunigas daktaras Juozas Čepėnas, monsinjorai Petras Baltuška ir Petras Kuzmickas dalijasi mintimis apie XX a. vidurio Zarasų miesto ir bažnyčios gyvenimą.
 
Pateiktos net 46-ių Zarasuose dirbusių ar iš Zarasų parapijos kilusių kunigų biografijos, juk, pasak knygos autoriaus R. Kavaliausko, „neatvėrę šio istorijos lobyno, taip ir nežinotumėm, kad čia XX a. pradžioje klebonavo dviejuose Vakarų universitetuose mokęsis ir daktaro laipsnį apsigynęs nuolankus patriotas kun. Juozapas Liasauskis. Daug kalbų mokėjęs, o ypač savąja didžiavęsis ir skleidęs, tačiau pačioje jaunystėje pas Amžinąjį Tėvą iškeliavęs ir Petrūniškių kalnelyje atgulęs kun. Kazimieras Macius. Niekada neatsisakęs savo lietuvybės ir net savo pavardės neleidęs lenkinti kun. Konstantinas Butkis. Ir dar daug kitų nuostabių asmenybių, kurios savo pavyzdžiu rodė, kad Zarasų kraštas nuo amžių buvo Lietuva. Ir kaip sunku buvo išgyventi tą jautrų periodą, kai turėjai sugyventi su visais parapijiečiais ir kartu nešti Dievo Žodį ir tiesą”. Šiame skyriuje knygos sudarytojui talkino mokslininkė dr. Aldona Vasiliauskienė, parengusi kone dvi dešimtis išsamių straipsnių, atskleidžiančių kunigų asmenybių savitumą ir šviesą, jų veiklą, atitaisydama kai kuriuos ankstesnių laikų leidinių netikslumus.
 
Knyga gausiai iliustruota senomis fotografijomis iš kraštiečių archyvų, pateiktas unikalus 1864 m. Varšuvos žurnale „Tygodnik Illustrowany“ išspausdintas pirmosios mūrinės Zarasų bažnyčios vaizdas. Leidinyje gausu šiandienos fotografų darbų, atspindinčių bažnyčios interjero detales, švenčių ir kasdienes akimirkas.
 
Nors kunigas R. Kavaliauskas yra parengęs septynis leidinius, „Zarasų parapijos istorija”, palydima Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko laiminančio žodžio, pranoksta visus ankstesnius informatyvumu ir apimtimi. Knygoje prasideda Zarasų krašto pasakojimas nuo miesto ir bažnyčios kūrimosi pradžios iki atnaujinto jos veido šiandieną. Tai dovana parapijiečiams bei norintiems pažinti Zarasų kraštą ir neabejotinas pagarbos ženklas visiems jo dvasingumo puoselėtojams.
 
Gitana Vasalauskienė
Nuotraukos Ingos Cibulskienės