Baigiamoji projekto „Network-DigiHubs“ konferencija Kaune

2019 03 19

Keturios Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono bibliotekos ir Lietuvos regiono bibliotekų asociacija baigia įgyvendinti 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Švietimui ir gerovei skirtų šeimos skaitmeninių veiklų centrų sukūrimas Rytų Aukštaitijoje ir Pietų Latgaloje"/Network-DigiHubs (Nr. LLI-089).

Projekto rezultatams apibendrinti Lietuvos regionų asociacija organizavo baigiamąją konferenciją, vykusią Kaune kovo 15-ąją. Konferencijoje dalyvavo projekto partneriai – atstovai iš Utenos A. ir M. Miškinių, Zarasų, Daugpilio (Latvija) ir Preilių viešųjų bibliotekų, bibliotekų specialistai iš Lietuvos Martyno Mažvydo bibliotekos, Alytaus, Kauno, Plungės rajonų, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų viešųjų bibliotekų.

Sveikinimo žodžius tarė Vida Garunkštytė, Lietuvos regionų asociacijos pirmininkė, ir Nomeda Domeikienė, Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė, konferencijos moderatorė Simona Žilienė, Vilniaus centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.

Projekto pristatymas

Laima Lapinienė, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos projekto vadovė, skaitė pranešimą „Projekto „Švietimui ir gerovei skirtų šeimos skaitmeninių veiklų centrų sukūrimas Rytų Aukštaitijoje ir Pietų Latgaloje“ rezultatai“. Utenos, Zarasų, Daugpilio ir Preilių viešosiose bibliotekose įvairaus amžiaus žmonėms sukurti skaitmeninių veiklų centrai. Pasak pranešėjos, įgyvendintas pagrindinis projekto tikslas – sujungiant ir panaudojant Latvijos ir Lietuvos bibliotekų patirtį sukurtos naujos viešosios paslaugos – šeimos skaitmeninių veiklų centrų tinklas įvairaus amžiaus, lyties ir socialinių grupių žmonėms. Projekto pradžioje daug laiko ir pastangų skirta patirties mainams. Utenos ir Zarasų bibliotekų atstovai vyko į Latviją (ir atvirkščiai) susipažinti su naujovėmis, plėsti asmenines, profesines ir dalykines kompetencijas. Keturiose bibliotekos sukurtos naujos ar atnaujintos esamos erdvės. Lėšos buvo skirtos erdvių planavimui ir baldų įsigijimui. Bibliotekose įsigyti nauji kompiuteriai, 3D spausdintuvai, TV ekranai, interaktyvios lentos, virtualios realybės įranga, interaktyvūs dviračiai, Kinect įranga ir Ibeacon mobilus bibliotekų gidas. Įsigytų technologijų įveiklinimui sukurtas edukacinis turinys. Interaktyvus dviračio turas, susidedantis iš keturių dalių, leidžia susipažinti su įdomiausiais keturių rajonų lankytinais objektais, yra įtraukti viliojantys elementai – minant dviratį galima rinkti taškus už greitį. Virtualių akinių pagalba galima keliauti ir pažinti Daugpilio, Preilių, Utenos ir Zarasų miestų lankytinas vietas. Norint įtraukti jaunus žmones, papildomai sukurtas virtualus laisvalaikio žaidimas. Į judesius reaguojančioms Kinect technologijų viktorinoms su turinio valdymo sistema, leidžiama žaidimus kurti patiems. Sukurtoje mobilioje bibliotekų aplikacijoje „Ibeacon bibliotekų ir literatūros gidas“ pateikta ne tik glausta informacija apie biblioteką, jos paslaugas, renginius, bet pristatomas ir literatūros gidas – naujų knygų apžvalgos, teminės literatūros kategorijos, latvių literatūros naujienos, sukurta knygų reitingavimo galimybė. Bibliotekose instaliuoti Ibeacon pagrindu veikiantys davikliai, kurių pagalba vartotojams galima siųsti atrankinę informaciją.

Projekto metu buvo parengti mentoriai, kurie įgiję įgūdžių padės lankytojams užsiėmimų metu, sukurtos metodinės priemonės, kaip naudoti 3D programavimo, Lego mindstorms robotų konstravimo ir kitas technologijas. Visa metodinė medžiaga prieinama elektroniniame žurnale https://view.joomag.com/veikl%C5%B2-gidas-darb%C4%AAbas-rokasgr%C4%80mata/0679099001550516710?short

Pranešėja pristatė Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje š. m. vasario 26 dieną atidaryto centro galimybes – lankytojams organizuojamos ekskursijos, konsultacijų dienos, mokymai senjorams, edukaciniai 3D programavimo ir robotikos užsiėmimai.

Jolanta Lementauskienė, Zarasų viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, apžvelgė Zarasų viešojoje bibliotekoje kuriamo skaitmeninių veiklų centro galimybes, kalbėjo apie sunkumus, kuriant mobilią literatūros ir bibliotekos aplikaciją, pasisakymą pagyvino vaizdo filmuku apie skaitmeninio veiklų centro naujausius produktus.

Skaitmeninių veiklų patirtys Lietuvos bibliotekose

Donatas Kubilius iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pristatė dvejų metų dirbtuvių „Pats sau“ darbo rezultatus – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įrengtas atviras dirbtuves mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams. „Šiose dirbtuvėse teikiama paslauga yra kuriama kartu su vartotojais. Tai reiškia, kad kiekvienas gali atnešti kokių nors daiktų, medžiagų, idėją ir ją įgyvendinti, sukurti naują projektą, prie kurio mes galbūt prisijungsime“, – kalbėjo pranešėjas. Nors šios dirbtuvės didelės reklamos neturi, tačiau žinia apie jas sklinda ir sulaukiama didelio lankytojų antplūdžio. D. Kubilius savo pasakojimą papildė, parodydamas darbą dirbtuvėse reprezentuojantį filmuką.

Jolita Baltrimienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja, pranešime „Inovacijos rytdienos kartai“ supažindino su sėkmingiausiomis technologijų, kultūros ir socialinėmis inovacijomis rytdienos kartai. Pristatė technologijų projektą „Inovacijų laboratorija rytdienos kartai“ (2018-2019 m.) su kuriuo biblioteka žengia į ketvirtosios pramonės, revoliucijos, inovacijų amžių, atskleidžiant dirbtinio intelekto, daiktų interneto, robotų paslaptis bei 3D technologijų galimybes taikant įvairias simuliacijas. Bibliotekoje, padedant „Robotikos mokyklai“, bus organizuojami technologiniai mokymai vaikams ir jaunimui („Kūrybinės dirbtuvės panaudojant Lego Mindstorms robotus“, „Kultūros paveldo objektai – Minecraft pasaulyje“) ir kitos veiklos. Suaugusiems numatomi inžinerinio projektavimo, fizikos procesų simuliacijos ir daiktų interneto mokymai. Numatytos ekskursijos į inovatyviausias Klaipėdos kompanijas, savo veikloje įdiegusias dirbtinį intelektą.

Kultūros inovacijos srityje įgyvendintas projektas „Dingęs paveldas“ (2017). Pasitelkiant patraukliu istorinių paskaitų ciklu bei interaktyviomis ir inovatyviomis edukacijomis, jaunas žmogus susipažino su jo gyvenamo miesto istorija. Projekto „Su/rasta Klaipėda“ (2018 m.) tikslas – pasitelkiant paskaitas ir ekskursijas surasti Klaipėdos mieste išlikusius istorinius architektūros objektus, kuriuose yra autentiški nykstantys interjerai bei pristatyti juos jauniausiai visuomenės daliai.

Pranešėja J. Baltrimienė pristatė 2018-2019 m. įgyvendinamą socialinės inovacijos projektą „Sveikatos kultūros barometras“, kurio tikslas sukurti subalansuotą 60+ žinių paketą, padėsiantį ugdyti sveikatos informacinę kultūrą, didinti sveikatos raštingumą ir žadinti blėstančią atmintį. Organizuojami pagyvenusių gyventojų mokymai, parengta speciali sveikatos raštingumo programa „Sveikatos ir atminties piliulė: naudojimo instrukcija ir šalutinis poveikis“, vyksta sveikatinimo valandėlės su medicinos ir biblioterapijos specialistais, kartu su sveikatos specialistais, partneriais ir IT kuriamas virtualus „Sveikatos kultūros barometras“.

Pranešime „Žvilgsnis į miesto istoriją kitu rakursu“ Rimantė Tamoliūnienė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos specialistė, apibendrino projekto „Kauno bažnyčios: miesto tapatumo kodas“ rezultatus – atpažinimo kodu tapusias 9 žymiausias Kauno bažnyčias. Visi istoriniai dalykai buvo derinami su istorikais. Pranešėja atkreipė dėmesį, jog šimtmečius skaičiuojančios bažnyčios turi savo istorijas ir savo paslaptis. Devynias vaizdo istorijas apie Kauno bažnyčias pasakoja įvairių istorinių laikotarpių personažai – nuo dvasininkų iki repuojančio jaunimo. Buvo pademonstruota ištrauka iš klipo apie Jėzuitų bažnyčios istorijos, kurioje istorija perskaityta repuojančio Donato Medono (Medzevičiaus) balsu. Plačiau https://kaunobaznycios.kvb.lt/.

Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė pasidalijo patirtimi apie padaliniuose įkurtas naujas edukacines erdves. Girstupio padalinyje 2018 m. balandžio mėn. duris atvėrė techninės kūrybinės dirbtuvės, skirtos vaikų ir suaugusiųjų veikloms, skatinančioms grupinį darbą, bendradarbiavimą, kūrybiškumą ir ilgalaikius ryšius. Veikia neformaliojo švietimo vaikų būrelis „Kūrybiškumo ugdymas technologijų pagalba“, suaugusieji dalyvauja kūrybinėse veiklose, pasidalydami patirtimi ir įgūdžiais, vyksta vienkartiniai tiksliniai užsiėmimai. Savo svajonių įgyvendinimui dirbtuvių veikloje dalyviai skatinami atsinešti ir panaudoti įvairių medžiagų likučius, nebenaudojamą buitinę techniką. Dirbtuvėse konstruojami įvairūs robotai, elektronikos prietaisai, kuriama 3D spausdintuvu. Visi šie įdomūs eksperimentai – puiki priemonė mokytis. Kita naujovė – tai rėmėjų lėšomis įkurta žaisloteka Vinco Kuzminskio padalinyje. Pirmoji Kaune atidaryta žaisloteka suteikia galimybę dviem savaitėms pasiskolinti žaislus į namus. Veikia ir žaislų mainykla, į kurią galima atnešti panaudotą kokybišką žaislą ir išsirinkti sau patikusį. Šiame padalinyje įkurtas ir nemokamas Šerloko Holmso pabėgimo kambarys šeimoms ir vaikams. Jame 4-5 žmonių grupelė per 30 minučių turį įveikti užduotis. Pranešėja pasidžiaugė, kad lankėsi netgi kurtieji, kurie gestų ženklų pagalba galėjo atlikti užduotis.

Jūratė Pajaujienė, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja, pristatė Marijampolės krašto portalą „Noriu žinoti“. Prasidėjęs nuo Marijampolės gatvių istorijos, projektas išsiplėtė, ir portalas tapo tikru krašto žinynu. 2017 m. biblioteka vykdė projektą „Suvalkijos elektroninė biblioteka“, kurio tikslas – skaitmeninti ir daryti labiau prieinamą visuomenei kraštotyrinę informaciją. Lektorė išskyrė kelis portalo meniu punktus. „Veidaknygėje“ kraštui nusipelniusių žmonių veidai ir biografijos, „Paveldo“ skiltyje – gamtos ir architektūros objektai – koplytstulpiai, muziejai, kapinės. Sukurti 5 teminiai maršrutai po miestą, kuriais gali pasinaudoti tiek marijampoliečiai, tiek miesto svečiai. Vykdant projektą buvo sukurtas filmas, skirtas moksleiviams, pedagogams bei visiems besidomintiems. Kalbinti krašto senoliai, kurie pasakojo atmintyje išlikusias savo gyvenimo istorijas. Neapsieita ir be pramogų: rubrikoje „Sprigtas“ – 3 interaktyvūs žaidimai.

Virginija Liutikaitė ir Uršulė Padagienė iš Plungės savivaldybės viešosios bibliotekos pristatė projektą „Plungės išmanusis parkas ir jo tęstinumas 3D hologramose“. Projektas vykdomas ir plečiamas ne vienerius metus. Sumanios bibliotekininkės iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingoje teritorijoje atrado net 36 dėmesio vertus objektus: kultūros, gamtos, augalijos ir gyvūnijos. Projektas turi tikslą skatinti naudotis naujomis technologijomis neatsiejamai nuo gamtos. Tęsiant projektą buvo įsigytas holograminis ekranas, kuriame galima matyti svarbiausius parko objektus. Pristatymą lektorės užbaigė įspūdinga kalbančio 19 a. parko sodininko hologramos demonstracija.

Justina Vinikaitė, Vilniaus miesto savivaldybės viešosios bibliotekos atstovė, skaitė pranešimą „Inovatyvių paslaugų kūrimas: kraštotyra už bibliotekos ribų“. Pasak pranešėjos, pastebėję, kad bibliotekoje yra itin gausus kraštotyros fondas, skaitytojai retai atkreipia į jį dėmesį, todėl sugalvota inovatyviai pateikti sukauptą fondą per mobilią aplikaciją. „VilniusGO“ – tai programėlė, kurios tikslas sudominti Vilniaus miesto istoriniu, gamtiniu ir kultūriniu palikimu. Programėlė neapsiriboja tik gerai žinomais (pvz., Senamiesčio) objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau mažai žinomus objektus (pvz. bunkerius, šiuolaikinio meno kūrinius ar gamtinį palikimą), esančius toliau nuo miesto centro (pvz., Naujininkuose, Šeškinėje ir kitur). Aplikacijoje vartotojas gali žymėtis aplankytus objektus, sudarinėti savo maršrutus ir jais dalintis su draugais. Specialiai projektui sukurtame internetiniame puslapyje www.vilniusgo.lt vartotojai gali rasti daugiau vaizdinės medžiagos ir išnašas iš kur imta informacija.

Martyna Malienė, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios padalinio specialistė, pristatė inovatyvias paslaugas bendruomenei VSCB Naujosios Vilnios bibliotekoje. Supažindino su teikiamomis paslaugomis, orientuotomis į vaikus, į jų socialinių poreikių gerinimą ir socialinę atskirtį patiriančias šeimas. Programos yra suskirstytos į 3 kategorijas: vaikams, kurie auga socialinę atskirtį patiriančiose šeimose, skirta Socialinių įgūdžių ugdymo programa, tėvams, siekiant pagerinti socialinius tėvystės įgūdžius. skirta Pozityvios tėvystės programa, kurioje mokomasi auklėti savo vaikus pozityviais metodais. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio startavo programa šeimai „Augti ir auginti“, pagrįsta dailės terapija ir psichoterapijos kryptimis, skatinanti kokybišką veiklą kartu – tiek tėvams, tiek vaikams. Bibliotekoje pradėjo veikti moderni socialinės ir emocinės komunikacijos erdvė, kurioje vykdoma edukacinė programa „Augti ir auginti“, skatinanti vaikų ir tėvų bendravimą per pojūčių atpažinimą, įveikiant gyvenimo sunkumus. Specialiai įrengtoje erdvėje naudojamos multisensorinės priemonės, kurios sukuria malonių pojūčių, įspūdingų šviesų ir relaksacinių garsų aplinką. Žaidžiant ir bendraujant auginamas emocinis intelektas, mokoma atsipalaiduoti bei pažinti save ir savo vaiką.

Po konferencijos dalyviai nesiskirstė – prie kavos puodelio diskutavo, dalijosi tarpusavyje įspūdžiais, išsinešė naujos patirties ir idėjų kasdienio darbo motyvacijai.


Ši konferencija organizuota naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios konferencijos turinį atsako projektą įgyvendinančios Utenos, Zarasų, Daugpilio ir Preilių viešosios bibliotekos. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Parengė Zarasų viešosios bibliotekos darbuotojos: Zina Černovienė, Inesa Dumbravienė, Danutė Kiltinavičienė, Evalda Rožkova, Saulutė Pelekienė, Jolanta Lementauskienė.
Nuotraukos Inesos Dumbravienės

LATLIT logo LIT full CMYK

GALERIJA