Romantinio ketureilio konkursas

2012 11 07

Baigėsi visą lapkričio mėnesį trukęs, Maironiui dedikuotas romantinio ketureilio konkursas. Pradžioje kiek vangios kūrybinės varžytuvės kaip reikiant įsibėgėjo paskutinėmis dienomis.

Iš viso sulaukėme net 63 dalyvių (49 moksleivių iki 18 metų ir 14 suaugusiųjų). Gauta per du šimtus ketureilių ir kitų eilėraščių.

Nors konkursui tikėjomės sulaukti romantinių ketureilių, dažno dalyvio eilėse slypėjo pesimizmas dėl emigracijos, valdžios rietenų, gyvenimo nepriteklių...

Džiaugiamės, kad konkurso dalyviams pavyko sukurti originalių, įkvepiančių romantinių ketureilių. Vertinimo komisija – Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene Virginija Pupeikytė, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Gitana Vasalauskienė ir laikraščio „Zarasų kraštas“ redaktoriaus pavaduotoja Danutė Pulokaitė – atidžiai perskaitė visus konkursui atsiųstus ketureilius ir, nors nebuvo lengva, išrinko nugalėtojus.

Tarp konkurso dalyvių iki 18 metų geriausiais pripažinti Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos Ib klasės gimnazistės Ugnės ALEKSANDRAVIČIŪTĖS, tos pačios gimnazijos IIb klasės gimnazistės Karolinos POPOVAITĖS ir Salako pagrindinės mokyklos Degučių pagrindinio ugdymo skyriaus aštuntokės Mintautės DUMBRAVAITĖS ketureiliai.

Tarp 18 metų ir vyresnių – Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos abiturientės Lauros VANAGINSKAITĖS, zarasiškių Onos KAČKIENĖS, Petro VALČECKO ir suviekiškės Apolonijos LEDZINSKIENĖS posmeliai. Jiems ir atitenka  Zarasų viešosios bibliotekos ir laikraščio „Zarasų kraštas“ redakcijos prizai.

Sveikiname nugalėtojus ir dėkojame visiems konkurso dalyviams!

Konkurse nugalėję romantiniai ketureiliai:

Poetu patikėki, brangi Lietuva:
ne rūmais ir auksu šalelė gyva.
Ji – mažas paukštelis naujam inkile,
čiulbantis mūsų dvasios galia.

Ona KAČKIENĖ

***

Ne turtais ir ginklais tauta galinga,
Bet savo protėvių dora, dvasia.
Lai noro, proto, rankų jai nestinga,
Gerovės Lietuvą sukurs ir čia.

Petras VALČECKAS

***

Tebeteka upės, ežerai tyvuliuoja,
nuo čiulbesio paukščių  svaigsta miškai.
Lietuva brangi, širdimis kartoja
svetur išsisklaidę Tavo vaikai.

Apolonija LEDZINSKIENĖ

***

Tu, Poete, tenorėjai vieno –
Laisvės, meilės žemei Lietuvos.
Nenulenkt galvos ir žengt į priekį,
Sužydėt neužmirštuole paupiuos.

Laura VANAGINSKAITĖ

***

Sugrįžo jau namo visi,
Kur po pasaulį išsibarstę.
Gimtinės saulės spindesy
Susėdo jie ant seno slenksčio.

Mintautė DUMBRAVAITĖ

***

Širdis neklaus nė vardo,
Akims nereiks kitų,
Kai tu išgirsi balsą,
Vienintelio iš jų...

Karolina POPOVAITĖ

***

Širdis patvinsta ilgesiu giliu,
Nukrinta dar viena žvaigždė sužibus.
Ir sūrų vingį iš giedrų akių
Pabaigia ašara skruoste pakibus.

Ugnė ALEKSANDRAVIČIŪTĖ


O štai čia pateikiame visus konkurse dalyvavusius ketureilius:

Maironiadai

Jubiliejinėje – gimimo metų  datoje,
Turtėkim metų poetodromo trasoje:
Knygose, giesmėse, pjesėse, internete,
Kūrybos vingiuose, asmens portrete.

Auginkit naudą ,naujoji ainija,
Su meilės, teisybės lapija.
Elgesiu statykit tvirtą lieptą,
Kaip nuo seno Dievo liepta.

J. Gaida

***

Poetui

Maironis, sukūręs ne vieną kūrinį,
Savo jausmais apipina jį -
Myli poetas knygą ir tylą
Šį jausmą pajuto visi.
 
Gyveno žmogus žemėj žymus;
Gyveno laimingai poetas.
Nes kūrė eiles nuostabias -
Kad noris “apimti pasaulį, priglaust prie širdies,
Su meilę saldžiai pabučiuoti”!
 
Karina GRIGORJEVA

***

Ten, kur ežerai banguoja
Tarp kalnų, laukų,
Broliai bedarbiai dejuoja
Nuo senų laikų.

Ten apleistos "pilys" griūva
Ant kalnų aukštai.
O tas dūmas vargdieninės
Graužia amžina žaizda.

Snežana MUCHINA

***

Kažkur tolumoje vėl leidžias saulė,
Nutvieskia dangų ji šiltom spalvom.
Taip atrodo mano mažas pasaulis
Širdžiai džiaugsmingom dienom.

Rugilė BALTRŪNAITĖ

***

Kur tėvynė gražioji baltuoja,
Tu, broli, žirgą balnoji,
Per kalnus vėl joji,
Dėl tavęs mūs širdys kraujuoja.

Žemės mano auksinės...
Dėl jos kraujas ir šviesa pynės,
Verkė širdis dėl tėvynės,
Ir susijungė tarsi begalinės grandinės.

Edvinas PRAKAS

***

Širdis vis plazda delnuose,
Jos meilė atsispindi eilėse,
Nes ji, Tėvynės gamtai tik skirta.
Poeto žodžiais ji gyvuos, sušildys ir paguos.

Gabrielė ANDRIJAUSKAITĖ

***

Ar mes rasim gimtinę kitokią,
Kuri lepins miškais, ežerais,
Kuri bus lyg mama, lyg senolė
Sekdama pasakas ilgais vakarais.

Rugilė KALADINSKAITĖ

***
Atverki savo užmirštas akis,
Gyvuosi, aidėsi, kalbėsi į širdis.
Klausyt Tavęs vis norim, norim!
Nepriklausomybę mes, lietuviai, iškovoję!

Greta ŠEPLIAKOVAITĖ

***

Tėvyne mano brangi,
Myliu tave visa širdimi,
Iš skausmo man plyšta širdis,
Kad broliai negrįžta dar vis.

Indrė PUPEIKYTĖ

***

Kas kviečia mus kasnakt sapnuot?
Naktis, kuri paliepia eit miegot.
Naktis, kuri plazdena žvaigždėse.
Naktis, kuri nemiega niekada!

Kamilė DAUNARAVIČIŪTĖ

***

Pasaulyje daug miškų ir ežerų,
Kalnuotų vietų bei plikumų.
Bet niekur nebus taip gražu,
Kaip mūsų gimtoj Lietuvoj.

Edvinas ŠILEIKIS

***

Esi graži ir nekalta
Tu mano širdyje,
Iš čia nebėgsiu niekada,
Nes Tu esi LIETUVA.

Meilė tokia beribė,
Kiekvienas jaučia paukščio skrydį.
Meilė žmogui būtina,
Gyvenime vienintelė ji tokia.

Deimantė FIODOROVAITĖ

***

Myliu tėvynę kaip savo širdį
Gerbiu ją kaip savo tėvą.
Jaučiu ją kaip savo sielą.
Turėsiu ją savoj širdy,
Kolei gyvas būsiu.

Andrius GEDRIMAS

***
Su ja sutinkam aušrą,
Su ja mes einam saulės palydėt.
Be meilės rytų bus tamsa,
Pamesti jos negalima skubėt.

Paulius ČERNOVAS

***

Širdies neklaus nė vardo,
Akims nereiks kitų,
Kai tu išgirsi balsą,
Vienintelio iš jų...

Karolina POPOVAITĖ

***

Šilkine trispalve nuklotos pievos,
Auksine pašvaiste apjuostos platybės.
Vaivorykštiniai upeliai vingiuoja po kiemus,
Padaro tėvynę mielą it dangus...

Aivaras LUKŠONIS

***

Žvaigždėtas tas Lietuvos dangus
Sava grožybe žavi mus.
O saulė žėri taip skaisčiai!
Ir mūsų tėviškėj švies amžinai.

Rugilė VAVINSKAITĖ

***

Šypsosi saulė pro dangų skaisčiai,
Paukščiai čyrama, plasnoja sparnais.
Matau aš tik meilę, jaučiu ją nakty,
Suras ji mane, jaučiu širdimi.

Danielė ABARYTĖ

***

Turtas

Tavo beprotiškas juokas, šypsena ir akinantis grožis
Išblaško visas neigiamas mintis.
Tik su tavimi mano gyvenimas gali būti turtingas,
Būtume amžinai, bet gaila- aš mirtingas.

Aušvydas ŠEDYS

***
Saulelė nušvitusi pakvietė rytą,
Paukšteliai pakilo dangun.
Žemelė atgijo, ir viskas prabilo,
Ir sielos pabudo žmonių.

Edita KANAPECKAITĖ

***
Negęsta akys sidabrinės
Kančios, svajonių sūkury...
Neskęsta žvaigždės sidabrinės
Skaisčioj kaip lelija nakty...

Amanda BITINAITĖ

***

Pradėjau niūniuoti aš himną tylom
Ir piešti žemėlapy šalį.
Supratus, kad himnas yra Lietuvos,
Nuspalvinau žemę trispalve.

Ugnė JANKAUSKAITĖ

***

Brangiausioji mūsų tėvynė,
Gražioji šalis- Lietuva.
Nuo priešų ją protėviai gynė,
Ją guodė Maironio daina.

Ina PALIONYTĖ

***

Širdis patvinsta ilgesiu giliu,
Nukrinta dar viena žvaigždė sužibus.
Ir sūrų vingį iš giedrų akių
Pabaigia ašara skruoste pakibus.

Ugnė ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

***
Suspindo ašaros man akyse,
Suskambo dainos jau tėvynėj.
Sužibo žvaigždės danguje,
Suspurdo ir širdis krūtinėj.

Gabrielė JAROŠEVIČ

***
Nuo Vytauto, nuo Mindaugo,
Nuo tų senų laikų
Išlikom mes lietuviais,
Lietuviai - aš ir tu !

*

Nematei tu manęs, neregėjai,
Nė skaisčiam atspindy Nemune.
Neklausei, kaip skambėjo tau lyros,
Nenorėjai sugrįžt net sapne...

Kotryna BRUKŠTAITĖ

***
Žvaigždėtas pasaulis

Žvaigždžių keliu vakarais einu,
Pasaulį mažą atrandu.
Pasauly tūkstančiai kelių,
Kuriuo pasukt- nesuprantu.

Monika PREKEL

***

Neskink sau rožės prie kasų,
Jos grožis neprilygs spindesiu žvaigždžių.
Neišbraidei dar tu visų rasų,
Tave, mano meile, Aš šaukiu.

Tautvydas PUSLYS

***

Bėga ašaros per krūtinę,
Galvojant – tu graži, Tėvyne!
Ir mano širdy begalinėj
Ryškiausia žvaigždė – Tu žvaigždyne...

Monika ČEPUKAITĖ

***
Žeme protėvių kilminga,
Su tavim jaučiuos laimingas.
Iš tos laimės širdis daužos,
Kaip pajūrio taurios bangos.

Aurimas SLIŽAUSKAS

***
Žalios pievos ir žydras dangus
Dar tada buvo, kai mokė us mažus.
Lietuva, mūs tėvyne maža,
Tarp dainių plačiai išgirta.

Dagnė KOLESNIKOVAITĖ

***
Dainom apdainuota,
Eilėmis nuvingiuota
Tu mūsų tėvyne,
Brangi Lietuva!

*

Akys - tai žydri ežerai.
Širdis - tai žalieji laukai.
Ten, kur Nemunas teka,
Tikro lietuvio širdis ten plaka.

Laura NASTAJŪTĖ

***
Spindi žvaigždės danguje
Ir tėvynės dainos skamba.
Širdį gelia gilus skausmas-
Tas tėvynei karštas jausmas.

Justas MILAŠIUS

***
Čiurlena upelis tolyn takeliu,
Plasnojant paukšteliui lauke.
Pakilo link saulės, artyn debesų,
Sužibo gražiausia žvaigžde.

Simas PUKENIS

***

Žiema

Žiemos viesulai pasisuko vikriai
Ir juokiasi, siaučia, kvatoja...
Ir krenta iš dangaus, iš aukštai, ar matai?
Snieguolės į žemę plasnoja.

Kalėdos, Kalėdos! Kiek teikia vilties!
Vien gėrį norėtum dovanoti!
Atrodo, paimtum... visus iš širdies
Su meile karštai išbučiuotum!

Julius KUKONENKO

***

Uf, kaip šalta ir tamsu
Pasivaikščiot man išėjus.
Girgžda sniegas po padu,
Snaiges pasikinkęs vėjas.

Gniūžtė skrenda mano pusėn,
Sušunku: „Tuoj man pakliūsi!“
Stoju drąsiai su juo mūšin...
Dar šiek tiek lauke pabūsiu.

Karolis STASKEVIČIUS

***

Tavo spindinčioj saulėj
Vėjo verksmas aidėjo,
Savo ašaras liejo
Įkvėpimu tyliu...

Dalius VORONECKAS

***
Vaivorykštė juodai baltam fone-
Svajonių šulių obeliskas,
Gyvenimas vėl mėgdžioja mane,
O jis galėtų būti tikras.

Tomas RANCANAS

***
Tu

Geltona žvaigžduže, paliesk mano širdį,
Tylų, miegantį rūką nupūsk nuo paminklų.
Ir ištiesk tas rankas, šilto oro gūsį,
Sulaikyk už pečių ir pamilus priglusi.

*

Tavo vardas

Tavo vardas spindėjo žvaigždėse užrašytas.
Mano mintimis liejos tavo kraujas nulytas.
Ir spindėjo širdelė kaip lapelis plonytė,
Jautė tavo veidelio niekada nematysią.

*

Spindesys

Laukais nuslydo garbanos
Raudono pumpurėlio,
Lyg tyro lašo aimanos
Spindėjo ir spindėjo...

Gabija MAGAZNIEKS

***

Aušta rytas šviesus
Prie Dubysos krantų.
Mena vyrus didžius
Daug lietuvių kartų.

Elžbieta TALOČKAITĖ

***

Maironio eilės senos ir gražios
Ir širdy jos išliks visada;
Mes Jį gerbiam ir gerbsim,
Neužmiršim Jo niekada!
 
Karina

***

Maironis visą Lietuvą aprašė
Taip  įspūdingai, nuostabiai.
Jo eilės tokios ypatingos
Ir atminty išliks tikrai.

*
Kur jis JUMS matytas?
Vadovėlio lape, piniginės kampe.
Nes Lietuvai ir Dievai pamaldus,
Jis – pasaulyje garsus.

Gintarė GARŠANOVA

***

Aušta rytas šviesus
Prie Dubysos krantų.
Mena vyrus didžius
Daug lietuvių kartų.


Elžbieta TALOČKAITĖ

***

Upelis srovena žaliais laukais,
Kur tavo mintys skrajoja.
Atmintis vis keliauja Lietuvos keliais,
Kuriais TU ėjai ir klajojai.

Upelis taip teka – negali sustoti.
O takas bėga tolyn ir tolyn...
O tavo dvasia niekada neužmiega,
Bet kyla aukštyn ir aukštyn...

Tatjana MARTINKEVIČ

***

Dėl karų ar nesėkmių
Tu nepalikai namų.
Lietuva – ji tau brangiausia,
Apdainuota nuostabiausiai.

*

Jis  įžvelgė grožybes Tėvynės Lietuvos
Ir rašė apie meilę ir ilgesį tautos.
Apie pilis, kalnus ir laukus,
Apie žmones mylimus, brangius.

Natalija KRASILNIKOVA

***

Pavargęs nuostabų vakarą
Prisėdo prie stalo rašyt.
Maironis apie LIETUVĄ rašo -
Apie meilę gimtinei rašys...

*
Savo gyvenimą poezijai skyrė-
Ir tuo laimingas buvo jis.
Parašė daug labai eilių,
Savaime aišku, nuostabių.

Renata KARLO

***

Maironis tikrai neužmirštas.
Jo eilės skaitomos nuolat.
Nuostabios eilės graudina,
Ir verkia širdis neužgijus.

*
Maironio poema nuostabi tikrai –
Jo eilės rašytos -  širdies jausmai.
Nuostabios eilės džiugins visus
ir džiaugiasi mūsų širdelės.

*

MAIRONĮ AŠ PAŽĮSTU
Iš kur aš jį pažįstu?
Gal skaitom jo eiles?
Gal piešiam jo portretą?
Gal jis įžymybė?

MAIRONĮ AŠ PAŽĮSTU – JIS ŽINOMAS LABAI.
JIS – MŪSŲ VADOVĖLY. JIS – MŪSŲ PIEŠINY.
Jo eilės ypatingos, Ir posmai ritmingi.
Tikrai, tai JIS- poetas, MAIRONIS, VARDU.

Marius BUKAUSKAS

***

Maironis mūsų  išmintingas –
Deda garsą prie garsų.
Plaukia idėjos pasroviui,
Skrenda mintys pavėjui.

*

Mintys lyg žaibas
Ant popieriaus lapo...
Maironis jom tapo
Be garso, be kvapo...


*

Nuostabūs posmai, - dejuoja motušė, -
Jie gynė brangiausią tėvynę.
Ir mūsų atminty milžinais tapo,
Ir teismo dienos dar lauks paskutinės.

*

Skaitau (Maironį) ir galvoju:
„Iš kur tiek jėgų?“
Bandau įsigilint –
Pritrūksta minčių....

*

Jo kūriniuose –
Lietuva brangi...
Jo širdyje –
Idėja gili.

Oksana VASILJEVA

***

Kur pievos gimtinės,
Ten „Milžinų kapai“ –
Bauginantys, baisūs...
Mini juos vaikai...

Ten krenta medžių
Geltoni lapeliai...
Ten mano gimtinė –
Brangi Lietuva.

*

Lietuva brangi,
Tu Maironio širdy.
Tiek vargo, skausmų,
Drąsių karžygių.

Nors kartais atrodo,
Kad tavęs lyg nėra.
Bet tu tik viena-
Brangi Lietuva.

*

Prie upelio, prie miškų, prie didžiausių žydinčių laukų
Sėdi užsisvajojęs žmogus, vardu Maironis.
Sėdi, skaičiuoja „Pavasario balsus“,
vargus, skausmus ir didelius džiaugsmus.

Jis paslaptingai įdomus, žavus, kuklus.
Myli jis vabaliukus, spalvotus, didelius, mažus...
Skaičiuoja medžio lapelius, pievų žolynus
Ir kuria posmus nuostabius.

AGNĖ ŽEDELYTĖ

***

Turmanto pagrindinė mokykla
Išsisupus plačiai atminimo vilnim,
Man krūtinę užliek dėkingumo banga...
Sukuždėki giliai... Sukuždėki širdim:
Maironiška meilė amžinai bus gyva...

***

Aš norėčiau prikelti Maironį, senelį,
Ir išgirsti jos giesmę nemarią –
Apie priešų kapus ir lietuvius narsius,
Apie mylimą brangiąją šalį....

Ir suprasčiau tada (nes klausyčiau širdim),
Kas turėtų mums būti svarbiausia...
Ir tada patikėčiau, kad turtingi tik tie,
Kas Lietuvą myli labiausiai...

Graži tu mūsų, brangioji žeme,
Poeto numylėta Lietuva, –
Baltuoja rūmai, rūtos želia-
Tėvynės meilė dega širdyje...

Malda už tėviškę. Malda už visą šalį...
Maironiška... Taip paprasta, graudu, gilu...
Meldeisi širdimi, nes žodžių  buvo maža...
Meldeisi viltimi, kad mums užtekt jėgų.   

***

Apsaugok, Viešpatie, nuo priešų:
Nuo turto, godulio, aistrų...
Juk čia stipriausi tik išlieka –
Ir vargas tam, be pinigų....

Apsaugok, Viešpatie, mane nuo blogio...
Apsaugok, - aš maironiškai meldžiu –
Kai juk aplinkui šitiek blogio –
Sunku išlikti žmogui tarp vilkų...

***

Eina garsas... Emigruoja...
Išvažiuoja Lietuva....
Ir sodybos, ir mokyklos-
Tuščios... Taip, kaip niekada...

Ir pavasaris išauš...
Vieversiai čiulbės...
Nesugrįžta anei vienas
Iš svečios šalies...

***

Pelėsiais juoduoja apaugę keistai...
Ne Trakų čia bokštai tamsuoja...
Lietuvos kambarėly gyvena vaikai...
Bedarbiai tėvai aimanuoja...

Ne kaukimas žvėrių.... Ne kaukimas, tikrai...
Savižudybėm pasauly pirmaujam...
Emigracija klesti, dirvonuoja laukai...
Nors patys dažnai tinginiaujam...

Jei pabustum, poete, tai nusvirtų galva –
Ne apie tą šalį posmais kalbėjai...
Kur gi ta, kur gi ta, ta brangi Lietuva,
Kurią Tu taip be galo mylėjai?

***

Pavasario saulė prašvito meiliai
Maironiškai širdį paglosto –
Tik vėjas laukuos vis dar kiauksi nūnai,
Ir vis nesumerkia nė bluosto....

Jis dar ieško šalies, kur didvyrių kapai,
Kur žemčiūgai rausta, rūtos žaliuoja...
Čia boluoja, ruduoja „bambaliniai“ laukai,
Ir keistokai čia vyrai niūniuoja....

Kur gi toji šalis, kur gi ta Lietuva?
Ta brangioji Maironio tėvynė..
Ei, kita jau karta – tai kita Lietuva...
Ir daina jau čia šiuometinė...

Giedrė MIČIŪNIENĖ

***

Nepriklausomybei neišaušus

O Lietuva mano, tėvyne gimtoji,
Tau Viešpats tiek skausmo, vargų nestokojo.
O man širdį gelia, ji srūva krauju:
Graudu vis dėl laisvės, kurią tik menu...

Ugnė VAINIŪNAITĖ

***

Tu, Poete, tenorėjai vieno –
Laisvės, meilės žemei Lietuvos.
Nenulenkt galvos ir žengt į priekį,
Sužydėt neužmirštuole paupiuos.

Laura VANAGINSKAITĖ

***

Išėjau aš šiąnakt į lauką,
O virš jo toks žvaigždėtas dangus.
Tyliai mėnuo žvaigždynuose plauko,
O aš vienišas čia ir nykus.

Tomas JUODAGALVIS

***

Groži tu gamtos –
Vasaros, žiemos,
Šildai širdį mano,
Pilną tuštumos.

Vaida DUMBRAVAITĖ

***

Tebeteka upės, ežerai tyvuliuoja,
nuo čiulbesio paukščių  svaigsta miškai
Lietuva brangi, širdimis kartoja
svetur išsisklaidę Tavo vaikai.

Šeši šimtai metų laikų,
kiek vandenų į marias nutekėta,
Kiek išdainuota skambiausių dainų!..
Bet ar savoji kalba pirmoj vietoj?

Sesutės rūtelių nebesėja,
graudžiai malonių dainų nedainuoja,
Lietuvą brangią keičia į užsienį,
ašarotom akim išvažiuoja.

Apolonija LEDZINSKIENĖ

***

Vėl platūs laukai arimų
Man primena jaunas dienas.
Sugrįžus mintim į jaunystę,
Tėvyne, ilgiuosi Tavęs!

Miracle

***

Maironio giesmė
varpų gaudesy,
sielas tautos kelia
širdies sopuly.

***

Aš jaunystės neturiu,
bet Maironyje randu:
ji seselių graudžioje,
kaip jų šnekos, dainoje.

Julija UMARIENĖ

***

Groži, Tu gamtos, vasaros, žiemos
Ilgiuosi Tavo šilumos, blėstančios, laisvos.
Protėvių liūdni kapai, apleisti seniai,
Ir didi pilis, griūvanti lėtai.

Naktis tamsiu sparnu
Apklojo gimtą žemę.
Tik širdžiai neramu -
Svajonės dangų aukštą remia.

Jau rytas maudos rasose,
Dangum saulutė rieda.
Jo spindulėliai balose
Purienos glosto žiedą.

Užmigo paukščiai lizduose,
Tik žvaigždės danguje plevena...
Ramu ir gera namuose,
Kur mamos pasakos gyvena.

Sugrįžo jau namo visi,
Kur po pasaulį išsibarstę.
Gimtinės saulės spindesy
Susėdo jie ant seno slenksčio.

Mintautė DUMBRAVAITĖ,
Zarasų rajono Salako pagrindinės mokyklos
Degučių pagrindinio ugdymo skyriaus mokinė

***

Kur žvaigždės krinta į marias,
Tenai širdis - tėvynė.
Dainuoja ligi šiol dainas
Ir akys, ir krūtinė.

Vasilijus TRUSOVAS

***

Jei laimės Tu svečioj šaly ieškojai,
„O, mama Lietuvėle“, – sapnuos šaukei,
Paglostys galvą šalelė Tau gimtoji
Ir palydės, kai reiks išeit.

***

Neturtais ir ginklais tauta galinga,
Bet savo protėvių dora, dvasia.
Lai noro, proto, rankų jai nestinga,
Gerovės Lietuvą sukurs ir čia.

***

Maži paukšteliai pasauly nepaklysta,
Kasmet sugrįžta į šaltus kraštus...
Kodėl lietuviai paukštelių nepažįsta?
Ištrūkę laisvėn kitur jau sukame lizdus.

***

Seko nuseko siaurutis upelis,
Nuplukdė vandenis į jūrą seną.
Seno nuseno pakrantėj žmogelis,
Užžėlęs takas ir medžio kryželis.

***

Virš ežerėlio tirpsta rūkas,
Saulutė kyla pamažu.
Baltieji paukščiai bangose supas...
O, Lietuvėle! Kaip čia gražu!

Petras VALČECKAS

**********

Gražus mano kraštas - čia saulė maudos vilnyse,  žemuogės  sirpsta  ir ošia šilai.
Blėstant dienai ežeruose nuskęsta  daina, pavargusias kojas  nuplauna banga -
Šnabždėsiu virsta nakties gaiva.
Gražus mano kraštas - žmonėmis, atmintim ir darbais.

Milla Mi

***

Kur bėga Nikaja, kur Baltas banguoja,
Ten mano Tėvynė graži – Zarasai.
Kas šeštas  žmogus čia be darbo dejuoja -
Pavargęs, nuskurdęs, prispaustas visai.

Vaikai-suaugę

***

Graži tu, mūsų šalie tėvyne,
Visgi ne veltui bočiai taip gynė –
Tik ainiai garbę, deja, pamynė,
Naudos vis ieško, miškus išskynė.

Dygsta kotedžai, vilos ir pirtys -
Vargšui žmogeliui - dar vienas kirtis.
Krizę išrado – veržkis vėl diržą.
Tuščias dalykas tos darbo biržos.

Partijos pešas, perka, parduoda,
Pažadus beria – menka paguoda.
Jeigu prie lovio, nors ir be kelnių,
Eis obuoliauti su pačiu velniu.

Vasilijus TRUSOVAS

***

Poetu patikėki, brangi Lietuva:
ne rūmais ir auksu šalelė gyva.
Ji – mažas paukštelis naujam inkile,
čiulbantis mūsų dvasios galia.

Onutė KAČKIENĖ

***

Akimis neišgersi ežerų mėlynumo.
Šiam krašte dangaus ilgisi medis ir krūmas.
Žemė tavo širdžiai rojum pasirodys,
nors nesi tu poetas, nors toli Maironis.

Onutė KAČKIENĖ

***

Paukštelis

Skubėk, paukšteli, ten, kur širdelė
Sau pasirinko mielą vietelę!
Skrisk pabūti, meilę laimėti,
Linksmybėj saulę matyti.

Taip malonu ten pabūti ir mielą draugą turėti
Jam atverti savo sielą,
Nuo širdies žodelį tarti!...
Bet ar šaltas paukštelio žodis
Visą sielą beparodys.

Boratas

***

Saulutė leidžias Zarasuos
Skubėk namo, skubėk, vaikuti.
Motulė laukus nekantruos
Jai nusibos „Skype“ klausytis iš airių sklindančių žinių
Ir laukt sugrįžtančių vaikų!

Milla Mi

***

O, Lietuva mano! Milijonierių šalie!
(kažkada apie tai aš svajojau)
Vaje, išsipildė! Tikrai...
Plačiai po pasaulį pasklidę tavo vaikai
Tėvynę išaukštinti veržias.

Milla Mi

***

Konkurso nuostatai