NAUJIENOS
 
 

2012.05.07

12–oji Nacionalinė bibliotekų savaitė „Biblioteka: spausk Patinka!“ Turmanto bibliotekoje prasidėjo balandžio 23 dieną renginiu „Naujosios lietuvių poezijos pradininkas“, skirtu Maironio metams. Bibliotekoje apsilankė 5-6 klasių mokiniai iš Turmanto pagrindinės mokyklos su mokytoja Giedre Mičiūniene. Žiūrėdami skaidres vaikai susipažino su Maironio kūryba, skaitė Maironio eiles.

Balandžio 24 dieną į ekskursiją po biblioteką atvyko Turmanto pagrindinės mokyklos nulinukai, lydimi mokytojos Ramunės Orlauskienės. Keletas vaikų pirmą kartą peržengė bibliotekos slenkstį. Ekskursijos metu mažieji lankytojai susipažino su biblioteka ir jos teikiamomis paslaugomis. Vaikai įdėmiai apžiūrėjo spalvingas ir įdomias knygeles, žaidė lavinamuosius žaidimus.

Balandžio 25 dieną į biblioteką atskubėjo 3-4 klasių mokiniai iš Turmanto pagrindinės mokyklos kartu su mokytoja Rita Urbietiene. Vyko viktorina „Paslaptis – knygoje, knyga – paslaptis“. Vaikams labai patiko atsakinėti į klausimus apie vaikiškų knygelių personažus ir jų autorius.

Balandžio 26 dieną vaikai „Bibliotekos pažangai“ tinklapyje sprendė Saugaus interneto testą ir patikrino savo žinias. Rezultatai parodė, kad vaikai tikrai moka elgtis saugiai internete.

Nacionalinės bibliotekų savaitės metu buvo užregistruoti 3 nauji skaitytojai. Bibliotekos lankytojai padovanojo bibliotekai net 27 knygas. Visą savaitę vykusios akcijos, parodos, renginiai labai naudingi, nes skatina knygų skaitymą, padeda vaikams prasmingai leisti laisvalaikį, populiarina ir knygas, ir pačią biblioteką.
 



 

Jelena Gurskaja,
Turmanto bibliotekos vedėja
Nuotraukos autorės

 Aukštyn
 
NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ DIMITRIŠKIŲ BIBLIOTEKOJE

2012.05.07

„Biblioteka: spausk Patinka!“ – tokia tema šiais metais paskelbta Nacionalinė bibliotekų savaitė. Dimitriškių bibliotekoje ši savaitė tapo piešinių savaite vaikams ir ne tik vaikams. Visi apsilankiusieji, susidomėję bei paskatinti dovanėlių, piešė piešinius tema „Ateities biblioteka piešiniuose“. Bibliotekos lankytojai piešė biblioteką, knygas, save bibliotekoje prie kompiuterio. Tadas, Tomas, Toma, Edvardas, Linas, Artūras, Dovydas ir kiti norintys piešiniuose akcentavo dabartinės bibliotekos privalumus: knygos lentynose, kompiuteriai ir išreiškė mintį, kad „biblioteka padeda mokytis ir tapti geru knygos draugu“ arba „biblioteka – mokslo ir žinių šaltinis“. Tai dabartis, ir bibliotekos lankytojus tenkina bibliotekos teikiamos paslaugos. Visi Bibliotekų savaitės dalyviai buvo vaišinami saldainiais.

Visą savaitę Dimitriškių bibliotekoje veikė fotodokumentų paroda „Kas skaito rašo, duonos neprašo“.

Pasinerkime ir keliaukime po internetinį pasaulį

Bibliotekos lankytojai – dalyviai lenktyniavo, kas greičiau internete suras informacijos apie savo rajoną, žymius krašto žmones, miestą. Klausimų būta įvairių: apie K. Būgą, D. Bukontą, F. Kiršą, E. Pliaterytę ir kaip šie žmonės susiję su Zarasais; Zarasų bažnyčios pavadinimas; kelintais metais Zarasai buvo paskelbti Kultūros sostine ir į panašius klausimus ieškota atsakymų. Nugalėtoju tapo Artūras F., kuris buvo greitesnis ir sumanesnis už kitus dalyvius.
 



Nijolė Pilac,
Dimitriškių padalinio vyr. bibliotekininkė

 Aukštyn
 
LITERATŲ KŪRYBOS VAKARAS „PAVASARIO PAŽADINTI...“

2012.05.07

Zarasų viešoji biblioteka pakvietė į literatūros kūrybos vakarą „Pavasario pažadinti“. Šis renginys yra skirtas Nacionalinei bibliotekų savaitei paminėti.

Vakaro vedėjas Vasilijus Trusovas priminė, kad literatui ir poetui pats dosniausias metų laikas, kai atgyja gamta, pabunda gražiausi žmogaus jausmai gamtai, pavasaris kviečia mylėti ir kurti. Į renginį atvyko ne tik literatų asociacijos „Virš tylos“ nariai, bet ir poezijos ir muzikos mylėtojai. Vakaro metu buvo pasidžiaugta zarasiškių literatų kūryba, nuolat gausėjančiomis išleistomis poezijos knygomis, parašytais kūriniais, įspūdingais renginiais. Visai neseniai literatų asociacija apdovanota rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos nominacija „Mūza“. Šie apdovanojimai yra skiriami įvertinti įstaigos, organizacijos, asociacijos, atskirus asmenis profesionaliai veikiančius ne kultūros srityje, tačiau savo darbais svariai prisidedančius prie kultūros sektoriaus plėtotės. Tai puikus zarasiškių autorių įvertinimas.

Vakaro vedėjas išsakė ir šio vakaro tikslą, kad tai šviesių ir poetiškų sielų vakaras, kuriame turime galimybę pabėgti nuo pilkumos ir rutinos ir būdami bundančios gamtos apsuptyje pajusti grožį, meilę poetiškam žodžiui. Vasilijus Trusovas pakviečia žinomą literatę Onutę Kačkienę, jai pirmajai rajone buvo įteikta Metų literato nominacija. Onutė Kačkienė pasidžiaugė visai neseniai išleista dar viena poezijos knygele „Gyvoji gelmė“. Šie eilėraščiai skirti šeimai, giminėms, draugams. Kai kurias eilės poetė perskaitė.

Vakaro metu gražiai skambėjo muzikos mokytojos Danutės Konošovos skambinami kūriniai. Jos muzika ir dainos nuostabiai įsikomponavo į vakaro „audinį“ ir paliko daug neišdildomų akimirkų.

Į vakarą buvo susirinkę ne tik zarasiškiai, atvyko ir dusetiškiai. Savo naujausias eiles skaitė Angelė Braknienė, Osvaldas Vaičys. Dusetiškė Leokadija Malcienė poezijos rašo mažai, ji rašo prozos kūrinius. Juose atgyja prisiminimai apie Dusetų, Antazavės kraštą ir jo žmones.

Tą vakarą savo eiles skaitė Jūratė Mardosienė, Gitana Vasalauskienė, Danutė Pulokaitė.

Pastaraisiais metais gausų kūrybos derlių subrandino mokytoja Giedrė Mičiūnienė. Pernai ji išleido keturias poezijos knygeles ir pelnė Metų literato nominaciją. Giedrė poezijos ir muzikos vakaro dalyviams skaitė naujausius savo eilėraščius.

Zarasiškė Audronė Bikulč poezijos nerašo. Tačiau ji domisi zarasiškių kūryba. Audronė padainavo keletą dainų ir sulaukė gausių aplodismentų. Šiltai buvo sutikta ir Danutės Konošovos daina „Ant rubežiaus“, kurią mokytoja parašė pagal V. Trusovo eilėraščio žodžius. Skambiai skambėjo ir pagal Algimanto Baltakio žodžius parašyta „Ilgesio daina“ (Tu viską, o viską). Ją padainavo vakaro vedėjas ir Danutė Konošova. Jiems pritarė vakaro dalyviai.

Bibliotekos direktorė Danutė Karlienė džiaugėsi literatų asociacija „Virš tylos“, kuri aktyviai dalyvauja įvairiuose bibliotekos projektuose. Direktorė prisiminė, kad literatų veiklos pradžia buvo gana sudėtinga. Paskaityti savo kūrinius, atverti išgyvenimus buvo labai sudėtinga. Tačiau pradžia buvo sėkmingai, viena po kitos pasirodė poezijos knygelės, turiningesnė tapo zarasiškių kūryba, įdomiau vykdavo Poezijos pavasarėlio šventės.

Į poezijos renginius ateina vis daugiau ir daugiau žmonių. Daug šiltų žodžių bibliotekos vadovė pasakė zarasiškiams, tačiau didelę paramą suteikia dusetiškiai. Ypač svarią paramą literatams suteikia Osvaldas Vaičys. Literatams visada reikalinga jo patirtis, geras žodis, patarimas. Vakaro metu buvo surengta zarasiškių literatų kūrybos knygų paroda.

Renginį sumaniai „audė“ vakaro vedėjas V. Trusovas ir vakaras pavyko, jis tapo tikra apmąstymų ir prasmingos poezijos švente.

Petras Ivanovas

 Aukštyn
 

MAGUČIŲ BIBLIOTEKOJE ŠVIESIAU IR JAUKIAU

2012.05.02

Zarasų rajono tarybos narys Rolandas Urniežius besilankydamas Magučių bibliotekoje išreiškė norą, kad bibliotekoje būtų šviesiau skaitant spaudą, naršant internete ar renkantis leidinius fonde. To vedinas R. Urniežius padovanojo bibliotekai du lubinius reflektorinius šviestuvus ir juos prijungė.

Bibliotekos lankytojai jau džiaugiasi geresniu apšvietimu. Dėkojame Tarybos nariui R. Urniežiui už padovanotą jaukumą.

Zina Černovienė,
Magučių bibliotekos vyr. bibliotekininkė
 

 Aukštyn
 

LRT ANKETOS

2012.05.02

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) ir projektas „Bibliotekos pažangai“ kvietė prisidėti prie nacionalinio transliuotojo LRT televizijos ir radijo programų sudarymo. Šiemet LRT švenčia 55-erių metų jubiliejų ir siekia atsižvelgti į savo auditorijos – radijo klausytojų ir televizijos žiūrovų – poreikius ir lūkesčius. Dėl to kvietė  bendrauti su visuomeniniu transliuotoju ir elektroninėse apklausose išsakyti savo nuomonę apie LRT kuriamas programas.

Respondentai elektroninėje anketoje atsakinėjo į pateiktus klausimus apie mėgstamiausias laidas, laidas transliuotas anksčiau, kokias anksčiau transliuotas laidas žiūrovai norėtų vėl  išvysti, koks laidų laikas patogiausias ir pan.

Pildant anketą reikėjo nurodyti bibliotekos pavadinimą, iš kurios respondentas pildė anketą. Trys bibliotekos, iš kurių buvo užpildyta daugiausiai antrojo kvietimo anketų, gavo prizus. Džiugu, kad tarp jų – ir Magučių biblioteka. Bibliotekos fondą papildė LRT dovanotos knygos: "Lietuvos radijas. Viena diena ir 80 metų" su garso plokštele iš Lietuvos radijo transliacijų archyvo 1926-1939 m., "Arnas Rosenas" su aktoriaus skaitomų eilėraščių įrašais, kompaktinės plokštelės "Stasio Vainiūno kūrinių archyviniai įrašai", 1999 m. tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatai"", bei "Kęstutis Jablonskis 50".

Kviečiame pildyti jau trečiąją elektroninę anketą http://www.lrt.lt/apklausa ir išsakyti savo nuomonę apie LRT kuriamas programas.

Zina Černovienė,
Magučių bibliotekos vyr. bibliotekininkė
 

 Aukštyn
 

SUSITIKIMAS SU POETE V. PALČINSKAITE IR TROLIAIS

2012.05.02

Viešoji biblioteka Nacionalinės bibliotekų savaitės pradžioje pakvietė mažuosius skaitytojus susitikti su vaikų rašytoja, poete, knygos „Muzika troliui“, viena iš pretendenčių į 2011-ųjų Metų knygos vaikams titulą, autore Violeta Palčinskaite ir fleitininku Sauliumi Petreikiu. Ryte su svečiais bendravo Antazavės Juozo Gruodžio vidurinės mokyklos moksleiviai, po pietų – Zarasų viešosios bibliotekos lankytojai iš „Santarvės“ pradinės mokyklos ir Pauliaus Širvio progimnazijos. 

Viešnia V. Palčinskaitė pasakojo, kad  rašyti pradėjusi dar 4 klasėje  apie paukščių lesyklėles, Senį Šaltį ir aplinką, supusią dar mažą mergaitę. „Dažniausiai vėliau žmonės surimtėja, išauga iš poetinių rūbų, susiranda darbus. Bet aš taip ir likau rašyti eilėraščių“, – šypsodamasi kalbėjo poetė.

V. Palčinskaitė žinoma ne tik kaip poetė, bet ir dramaturgė, scenaristė, vertėja. Poetės vaikystė prabėgo Kaune, Žaliakalnyje. Baigusi mokyklą, studijavo Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakultete. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1958 m., o būdama septyniolikos išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Žemė kėlė žolę“. Ji taip pat parašė scenarijų kino filmams „Andrius“, „Traukinys į Bulzibarą“, „Geležinė princesė“ (režisierius  Algirdas Araminas), žodžius Eduardo Balsio oratorijai „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1970 m.), miuziklą vaikams „Aš tau siunčiu labų dienų“ (muzika Giedriaus Kuprevičiaus). Yra išvertusi iš anglų kalbos garsių pasaulio rašytojų (Roald Dahl, Lemony Snicket, Kate Di Camillo, Jacqueline Wilson) bei britų tautosakos kūrinių vaikams. Be Lietuvos teatrų V. Palčinskaitės pjesių–pasakų yra pastatę Maskvos, Kijevo, Lvovo, Minsko, Tbilisio, Helsinkio ir kiti teatrai. Nemažai lyrikos ir kūrinių išleista rusų kalba, taip pat anglų. 

Viešnios poezijoje vaikams dominuoja buities, vaikystės motyvai, mažyliams suprantama forma kalbama apie gyvenimo prasmę. 

Pirmoji poetės pažintis su Zarasais buvo prieš 50 metų, kai ji Rašytojų sąjungos siųsta išvyko į kūrybinę komandiruotę. Čia ji apsigyveno nedideliame mediniame viešbutėlyje ir parašė nemažai eilėraščių. Galima sakyti, vienas jų buvęs pranašingas: „Viešnagės metu Zarasuose parašiau eilėraštį „Tai, kuri gyvens XXI amžiuje“. Sutapimas ar ne, bet vėl į Zarasus sugrįžau būtent XXI amžiuje“, – juokavo viešnia.

V. Palčinskaitė mažiesiems skaitytojams pristatė apysaką „Muzika Troliui“, įkvėpta kelionės po trolių šalį Norvegiją. Ji kelias žiemas leido Norvegijoje, šeštokams mokykloje pasakojo apie Lietuvą, o jie rašytojai – apie Norvegiją. V. Palčinskaitė norėjo pasidalyti įspūdžiais, kuriuos patyrė  viešėdama fiordų šalyje Norvegijoje ir papasakoti apie mitologines žmogaus pavidalo, dideles, bjaurias, kalnų urvuose ar miškų tankmėje gyvenančias būtybes – trolius.  

„Muzika troliui“ – tai pirmoji V. Palčinskaitės prozos knyga vaikams. Knygos autorė trumpai papasakojo knygos turinį. Norėdama sudominti mažuosius knyga, kaip baigiasi apysaka – neišdavė. Beje, knygą „Muzika troliui“ galima rasti Zarasų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje. Taigi keliautoją į Norvegiją lydi nenumaldomas troškimas atrasti kadaise vaikystėje dingusią mergaitę, kurią trolis nusitempė į fortepijono dugną. Todėl vieniša keleivė turės išsiaiškinti daug dalykų ir atspėti ne vieną mįslę: kur ieškoti paslaptingosios Sorės Morės pilies, kodėl karalius Volemanas pavirto Baltuoju lokiu, kaip išnyko muzikos įrašų parduotuvė „Orfėjas“. Nelengva susigaudyti, ar padeda, ar tik klaidina valiūkiški trolio Molio patarimai.

Knygos pabaigoje – trolio Molio dovana – muzikinė kompaktinė plokštelė su užburiančiomis norvegų kompozitoriaus Edvardo Grygo pjesėmis fortepijonui, kurias įgrojo nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Fortepijoninės miniatiūros suteikia galimybę artimiau pažinti nepaprastą šalį, kurioje žmonės myli vienas kitą, o keltas nepalieka ant kranto vėluojančio keleivio...

Susitikimo su mažaisiais skaitytojais metu V. Palčinskaitė perskaitė ir keletą pačios rašytų bei jos išverstų užsienio rašytojų sukurtų eilėraščių.

V. Palčinskaitei ne tik fiordų šalyje Norvegijoje, bet ir Lietuvoje pasisekė sutikti trolį, tik šįsyk gerą ir muzikuojantį – Saulių  Petreikį. Charizmatiškas muzikantas grojo įvairiais instrumentais – keletą jų pažinome (dūdelė, trimitas, fleita, sekminių ragelis), kiti atrodė nematyti ir egzotiški. Jaunojo muzikanto atliekama muzika pulsavo energija ir magija – jo troliškumas nejučia atpalaidavo ir papuošė klausytojų veidus šypsenomis.  Dėka mūsų akiai neįprastų muzikos instrumentų Saulius pakvietė mus į pažintinę kelionę po svečias šalis: plieninio būgno arba, kaip svečias juokavo, keptuvės, vadinamo „stell drums“ pagalba persikėlėme į Havajus, „hulusi“ – į Kiniją, „kalimbos“ – į Afriką, „šafar“  – į Izraelį, „fujaros“ – į Slovakiją. Multiinstrumentalistas Saulius muzikinį meistriškumą demonstravo ir grodamas paprasčiausia žarna.

S. Petreikis su bendraminčiais groja grupėje „Saulės broliai“. Svečias padovanojo pirmąjį grupės albumą „Kelionė“, kuriame pasak Sauliaus, visos dainos ir muzikinės kompozicijos yra savitai skirtingos, su savo žinutėmis, užfiksuotomis akimirkomis, tarsi kelionės užrašai ar prisiminimai.

Popietei baigiantis svečiai – poetė V. Palčinskaitė ir muzikantas S. Petreikis – dalino mažiesiems skaitytojams autografus ir mielai fotografavosi. Susitikimas su svečiais buvo šiltas, nuotaikingas ir, galima sakyti, dvelkė mistika ir magija.

Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
 

 Aukštyn
 

KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO MOKYMAI MOKSLEIVIAMS "ELEKTRONINIS KATALOGAS"

2012.04.29

Mes, 8b klasės mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytoja Andželika Vitkūniene, balandžio 26-ąją dieną dalyvavome XII-osios Nacionalinės bibliotekų savaitės „Biblioteka: spausk patinka!“ renginyje – kompiuterinio raštingumo mokymuose „Elektroninis katalogas“, kurie vyko Zarasų viešojoje bibliotekoje. Atvykę į biblioteką išklausėme paskaitą apie naudojimąsi Zarasų viešosios bibliotekos internetiniu puslapiu www.zarasubiblioteka.lt. Po teorinės dalies visi atlikome praktiką – sėdome prie kompiuterių. Sekėsi puikiai! Integralios bibliotekų informacijos sistemos suvestiniame kataloge LIBIS mėginome surasti, ar bibliotekoje yra tam tikros knygos, bandėme jas užsisakyti ar rezervuoti.

Atlikę užduotis bei paragavę bibliotekininkių vaišių apžiūrėjome biblioteką: matėme mūsų progimnazijos mokinės Liusvard Gukasian papuošalų parodėlę, mūsų mokinių minčių apie gimtąją kalbą parengtą stendą bei dalyvavome kalbos puoselėjimo konkurse „(Ne)žargonui“ . Po renginio, prisirinkę gerų įspūdžių, besišnekučiuodami grįžome atgal į pamokas.





Monika Čepukaitė, Pauliaus Širvio progimnazijos 8b klasės mokinė
Nuotraukos Ingos Pužaitės

 

 Aukštyn
 

POETAS TIKRAI NEUŽMIRŠTAS

2012.04.26

Turmanto pagrindinės mokyklos mokiniai visada labai noriai lankosi miestelio bibliotekoje – čia maloniai pasitinka bibliotekininkės Jelena Gurskaja ir Marina Voropajeva. Šįkart jos supažindino su Nacionalinės Bibliotekų savaitės idėja ir renginiais, kviesdamos visus būti aktyvius, o taip pat prisijungti savo dalyvavimu prie Europos dienos ir kartu paminėti „Vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo“ metus Zarasų viešojoje bibliotekoje.

12–ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Biblioteka: spausk Patinka!“ Turmanto miestelio biblioteka pradėjo popiete „Naujosios lietuvių poezijos pradininkas“, skirta Maironio metams. Bibliotekoje apsilankę 5-6 klasių mokinukai ne tik pavartė, paskaitinėjo Maironio knygeles, plačiau susipažino su jo kūryba, peržiūrėdami skaidres, kurias parengė Turmanto mokyklos 9 klasės mokinys Marius Bukauskas, ir sužinodami daug įdomaus.

Tėvas Stanislovas[1] savo pamoksle yra sakęs, kad „Amžių amžiais buvo ir, matyt, bus dvi žmonių grupės. Vienų veidai bus nuolat pakelti į dangų, antrieji iš jų juoksis, šaipysis, vadins svajotojais. Tie, kurie moka išlaikyti pakeltas galvas, yra tartum šviesos laidininkai į šią pilką ir nuobodžią žemę. Dievas nuolat siunčia savo šviesą į žemę, bet maža laidininkų, maža pakeltų galvų ir širdžių“. Šiandien galime tik linktelėti: Maironis tikrai buvo tas laidininkas – žmogus,  pakelta galva ir širdimi, nes iki dabar Jo kūryba skamba įvairiuose tautos renginiuose: Turmante, Lietuvos pakraščio mažame miestelyje Maironio eilėraščio „Lietuva brangi“ posmai, nuvilniję mokinukų lūpomis, dar kartą įrodė, kad tikrai šis POETAS tikrai neužmirštas.  


[1] Tėvo Stanislovo pamokslai / parengė ir red. T. Pažūsienė. – Vilnius : Diena, 1994. – 155, [4] p.
 

Giedrė Mičiūnienė, Turmanto pagrindinės mokyklos mokytoja
Nuotraukos Jelenos Gurskajos

 Aukštyn
 

SUSITIKIMAS SU LR SEIMO NARIU ROKU ŽILINSKU

2012.04.24

Balandžio 23-ąją Zarasų viešojoje bibliotekoje viešėjo LR Seimo narys Rokas Žilinskas. Seimo narys pasveikino bibliotekininkus su Nacionaline bibliotekų savaite, domėjosi, kuo šiandien gyvena Zarasų viešoji biblioteka, kuo gali džiaugtis, ir kokios godos neduoda ramybės.

 Aukštyn
 

TAIP TOLIMAS IR ARTIMAS MAIRONIS

 2012.04.24

Balandžio 23–29 dienomis Lietuvos bibliotekose vyksta 12–oji Nacionalinė bibliotekų savaitė. Šių metų šūkis: „Biblioteka: spausk Patinka!“.

 Jau tampa tradicija Bibliotekų savaitę pradėti bendru renginiu visose šalies bibliotekose, kviečiančiu skaitytojus iš naujo atrasti garsiausių Lietuvos rašytojų kūrinius, klausytis jų ar savitai interpretuoti. 2012–ieji Lietuvoje paskelbti Maironio metais, todėl balandžio 23–osios vidurdienis buvo skirtas kunigui, profesoriui, poetui Jonui Mačiuliui, kūrusiam Maironio slapyvardžiu. Šiemet  minimas jubiliejus – 150–osios Maironio gimimo metinės.

 „Turbūt nerasime nė vieno, kuris nežinotų, kas yra ši asmenybė. Vieni sakytų, jog tai tautos nepriklausomybės šauklys, kiti – poetas romantikas, dar kiti – kunigas, lietuviško žodžio estetas, – pirmadienio vidurdienį kalbėjo Ąžuolo gimnazijos lietuvių kalbos moktytoja Gitana Vasalauskienė. – Tačiau kaip mums, gyvenantiems XXI amžiuje, nuolat skubantiems, suvokti šią asmenybę, kaip pagarbiai priartėti prie jo idėjų, kaip perskaityti ir suprasti jo kūrybą?“

 Biografinės žinios

 Kartu su gimnazistais ieškojome, kuo tolimas ir atimas mums Maironis. Mokytoja Gitana trumpai pristatė biografines žinias apie kunigą ir poetą J. Mačiulį.

Maironis gimė 1862 m. spalio 21 d. Raseinių rajone tėvo išnuomotame Pasandravio dvare pasiturinčių ūkininkų Aleksandro ir Onos Mačiulių šeimoje. Jo vaikystė prabėjo Bernotų kaime.  Namuose vyravo šviesi aplinka: tėvai bendravo su vyskupu Motiejumi Valančiumi, motinos pusbrolis buvo knygnešys. Tėvas rūpinosi, kad sūnus ir 3 dukros mokytųsi lietuvių ir lenkų kalbų.

 1883 m. Jonas Mačiulis įstojo į Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultetą. Šiame universitete pasireiškė patriotiškumas: sustiprėjo noras dirbti savame krašte tautos labui, tuo metu gimtinėje – spaudos draudimas. Dėl to po metų išstojo iš univeristeto ir 4 metus mokėsi Kauno dvasinėje seminarijoje.

Seminarijoje vienas iš dėstytojų buvo Antanas Baranauskas, kuris tuo metu dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. A. Baranausko paskaitos žavėjo jaunąjį poetą, ir jis nusprendė kitus kūrinius rašyti lietuvių kalba, todėl sudegino gimnazijoje rašytas lenkiškas eiles. Maironio kūrybos kritikai buvo jo dėstytojai A. Baranauskas ir Vincas Kudirka, šykštėję pagyrų.

1888–1892 m. mokėsi Peterburgo universitete.  Šiuo laikotarpiu pirmą kartą pasinaudojo savo slapyvardžiu - Maironis. Slapyvardžio pasirinkimas pagal Maironiškių ar Maironių kaimą parodė jo kultūrinio apsisprendimo gestą.

1892 m.  grįžo į Lietuvą ir profesoriavo Kauno kunigų seminarijoje, 1909 m. tapo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. J. Mačiulis mokėjo 7 kalbas.

1927 m. Maironį užpuolė ligos, nors pats nesiskundė bloga sveikata. 1932 m. liepos 28 d. mirė. Palaidotas Kaune.

Kūryba

J. Mačiulis Romai buvo skundžiamas už neva antilenkišką politiką, erotinę lyriką. Dėl to netapo vyskupu. Maironis visas jėgas atidavė dėstytojo ir administratoriaus darbui. Jautėsi nereikalingas ir vienišas. Glaudėsi prie gamtos, kultūros, nuo vienatvės gelbėjo kūryba.

Dar besimokydamas Kauno gimnazijos 6 klasėje ėmėsi rašyti Lietuvos istoriją. 1891 m. literato susidomėjimas istorija davė vaisių. Tais metais išleista jo parašyta ištisinė Lietuvos istorija lietuvių kalba „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“.

Maironio kūryba buvo tiesiogiai susijusi su to meto istorija. Joje ryškus patriotizmas, tautiškumas bei religingumas. Kūryboje jaučiamas kvietimas atgimti ir stoti į kovą kartu su laisvės idealais. Maironio eilės „Užtrauksime naują giesmę“, „Oi neverk matušėle“, „Kur bėga Šešupė“, „Lietuva brangi“ – visiems žinomos ir tapusios dainomis. Patriotinė Maironio kūryba labiausiai veikė lietuvių tautinę sąvimonę XIX a. pab. ir XX a. pr. istorinėje situacijoje: išaukštinamas idealaus kovotojo paveikslas, smerkiama jo priešingybė – išdavusio tautinius idealus.

Romantiški polėkiai, turtingos sielos asmenybė atsiskleidžia kūriniuose „Užmigo žemė“, „Nuo Birutės kalno“, „Vasaros naktys“, „Vakaras“.  

Maironio aplinka

Maironis gyveno Kaune Rotušės aikštėje esančiame bute. Dabar tai Marionio lietuvių literatūros muziejus. Mokytoja Gitana pasiūlė pažiūrėti filmo apie Maironio aplinką ištrauką, leidusią paklaidžioti po kunigo namus, pažinti jį supusius žmones.

Gimnazistė Rugilė perskaitė ištraukas iš prelato Kazimiero Dulksnio prisiminimų, šiuo metu kuriančio rašytojo Tomo Venclovos minčių.

Ąžuolo gimnazijos gimnazistai parodė literatūrinę kompoziciją „Taip tolimas ir artimas Maironis“ (mokyt. G. Vasalauskienė), leidusią pažinti Maironio asmenybę ir kūrybą, paskatinusią ieškoti dvasinės artumos su šia iškilia asmenybe. 










Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
 

 Aukštyn
 

DAROM 2012

2012.04.24

 Aukštyn
 

DĖKOJAME!

2012.04.24

Dėkojame Reginai Kuliešienei, Antalieptės padalinio vyresniajai bibliotekininkei už ilgametę ir aktyvią veiklą organizuojant literatūros ir kultūros renginius, nuoširdų darbą propaguojant krašto istoriją ir telkiant Antalieptės bendruomenę. Beveik 50 metų Regina darbavosi Zokorių, Purvynės, Antalieptės bibliotekose.

Taip pat LR premjeras Andrius Kubilius ir Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius už ilgametį darbą bibliotekoje padėkojo R. Kuliešienei.

 Aukštyn
 

„UNDINĖLĖ“ – LITERATŪRA IR ANIMACIJA

2012.04.23

Danų vaikų rašytojo Hanso Kristiano Anderseno pasaka „Undinėlė“ – tai liūdna istorija apie jūrų karaliaus jauniausios dukters meilę žmogui, jaunajam princui.

 „Undinėlė“ balandžio mėnesio programos „Literatūros kūriniai ir animacija“ edukacinės veiklos užsiėmimas. Moksleiviai ir darželinukai klausėsi bibliotekininkės skaitomos pasakos, grožėjosi  knygelių iliustracijomis. Žiūrėdami animacinį filmuką „Undinėlė“ stebėjosi įvairiais jūros gyventojais, gyvūnija.

Po filmuko peržiūros vyko kūrybinė veikla. Mergaitės – Justina, Aistė, Monika, Akvilė, Ingrida – guašu tapė klausyto ir žiūrėto kūrinio siužetus. Justas, Andrejus, Andžejus, Aleksejus, Mantas, Donatas ir Justė piešė, karpė ir lankstė iš spalvoto kartono jūros gelmių gyvūnus: žuvis, jūros arkliukus ir žvaigždes. Sukurtus gyvūnėlius apgyvendino „tinkle“. Jiems padėjo bibliotekininkė bei pedagogės Liuba ir Marija.

Penktasis edukacinės veiklos užsiėmimas pagal lietuvių liaudies pasaką „Pagrandukas“ vyks gegužės 16 dieną.



Zina Černovienė,
Magučių bibliotekos vyr.  bibliotekininkė
Nuotraukos autorės 
 

 Aukštyn
 

PARODA "MINTYS APIE KALBĄ" IR NUOTAIKINGA VIKTORINA

2012.04.20

Kartais net patys nepastebime ir nesusimąstome, kad kalbėdami naudojame žargoną – netaisyklingą ir svetimybėmis užterštą kalbą. Kviečiame Zarasų viešojoje bibliotekoje Vaikų literatūros skyriuje apžiūrėti Pauliaus Širvio progimnazijos moksleivių parodą „Mintys apie kalbą“ (mokytoja Andželika Vikūnienė) ir sudalyvauti viktorinoje.

Viktorina „(NE)ŽARGONUI“ vyks viešojoje bibliotekoje Nacionalinės bibliotekų savaitės metu – balandžio 23-29 dienomis. Kviečiame pasitikrinti, ar mokate taisyklingai lietuviškai kalbėti. Anketoje prie žargono parašykite lietuvišką atitikmenį. Iš teisingai atsakiusiųjų burtų keliu bus išrinkti 2 nugalėtojai ir apdovanoti prizais.

Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
 

 Aukštyn
 

NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ "BIBLIOTEKA: SPAUSK PATINKA!"

2012.04.20

Jei ir įmanoma šiame pasaulyje turėti kokį nors visiškai neabejotiną gėrį, kokią nors absoliučiai tobulą laimę, aš išties manau, kad nesurastum gėrio, labiau geistino už vaisingą ir malonų pokalbį ar pramogą, kokį tik išsilavinusiam žmogui gali suteikti biblioteka. Dėl bibliotekos teisėtai jis gali vadintis kosmopolitu, arba pasaulio gyventoju, nes gali viską žinoti, viską matyti.

Gabrielis Naude (1600-1653)

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2012 metų balandžio 23–29  dienomis skelbia 12–ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę „Biblioteka: spausk Patinka!“.

Savaitės idėja: parodyti, kad bibliotekos – bendruomenes telkianti ir vienijanti erdvė. Čia puoselėjamos senos tradicijos ir kuriamos naujos, čia gimsta inovatyvūs sprendimai ugdant laisvą ir kūrybingą asmenybę, čia moderniausios informacinės technologijos tampa įrankiais pažinti, mokytis ir mokyti kitus. Biblioteka kviečia neformaliam pasibuvimui draugų rate ir virtualiam bendravimui  globaliuose socialiniuose tinkluose. Ji gali būti patikimu partneriu nedideliuose regiono ir didžiuliuose tarptautiniuose projektuose.  

Bibliotekoje gali rasti ir patirti įvairiausių įdomių dalykų, gali sužinoti ir pasidalinti idėjomis su bendraminčiais, gali dalyvauti intelektualiuose pokalbiuose ar kūrybiškai pramogauti. 

Savaitė prasidės 2012 m. balandžio 23 d., 12 valandą bendru renginiu visose Lietuvos bibliotekose. Tai jau tradicija tampantis renginys, kurio metu bibliotekos kviečia savo bendruomenės narius iš naujo atrasti garsiausių Lietuvos rašytojų kūrinius, klausytis jų ar savitai interpretuoti. 2012–ieji paskelbti Maironio metais, todėl kviesime drauge ir kitaip skaityti Maironį.

Visą savaitę bibliotekose vyks renginiai, buriantys ir vienijantys bendruomenes.  

PROGRAMA 

ZARASŲ VIEŠOJI BBLIOTEKA  

Balandžio 23 d. (pirmadienį) 12 val. Vidurdienis su Maironio skaitymais. Zarasų Ąžuolo  gimnazijos gimnazistų literatūrinė kompozicija „Taip tolimas ir artimas Maironis“ (mokyt. G. Vasalauskienė).
Balandžio 23 d. – gegužės 1 d. Danutės Kiltinavičienės vienetinių rankų darbo papuošalų ir aksesuarų bei Giedrės Kiltinavičiūtės autorinių lėlių paroda (Skaitytojų aptarnavimo skyriuje).
Balandžio 23 d. – gegužės 23 d.  Dusetų meno mokyklos auklėtinių grafikos darbų paroda (3 a. galerijoje).
Balandžio 23-29 d. Pauliaus Širvio progimnazijos ugdytinių paroda „Mintys apie kalbą“ (mokyt. A. Vitkūnienė) ir viktorina Vaikų literatūros skyriuje.
Balandžio 23 d. – gegužės 1 d.  Moksleivės Liusvard Gukasian pagamintų papuošaliukų paroda (Vaikų literatūros skyrius)
Balandžio 24 d. (antradienį) 13 val. Susitikimas su  vaikų rašytoja, poete, geriausios 2011 metų knygos paaugliams „Muzika troliui“ autore Violeta Palčinskaite ir fleitininku Sauliumi Petreikiu.
Balandžio 26 d. (ketvirtadienį) 9 val. Kompiuterinio raštingumo mokymai „Elektroninis katalogas“.  Pauliaus Širvio progimnazijos 8 b klasės moksleiviai (mokyt. A. Vitkūnienė).
Balandžio 26 d. (ketvirtadienį) 17 val. Literatų kūrybos vakaras „Pavasario pažadinti“.
Balandžio 27 d. (penktadienį) 11.30 val. Kompiuterinio raštingumo mokymai  „Elektroninis katalogas“.  Pauliaus Širvio progimnazijos 8 a klasės moksleiviai (mokyt. V. Skrupskelienė).   

ANTALIEPTĖS BIBLIOTEKA 

Balandžio 23-30 d. Maironio knygų paroda, iš kurios kiekvienas lankytojas paskaitys jam patikusius posmus.
Balandžio 25 d. (trečiadienį) 12 val. Senjorų mokymai „Spaudos leidinių paieška ir jų skaitymas internete“.
Balandžio 26 d. (ketvirtadienį) 12 val. Senjorų mokymai „Loterijos bilietų tikrinimas internetu“.
Balandžio 28 (šeštadienį) 11 val. Edukacinis užsiėmimas „Dovanėlė mylimai mamytei“: pokalbis apie motinos dieną, atvirukų gamyba įvairiomis technikomis, darbelių parodėlė. 

ANTAZAVĖ 

Balandžio 24 d. (antradienį) 11 val. Susitikimas su  vaikų rašytoja, poete, geriausios 2011 metų knygos paaugliams „Muzika troliui“ autore Violeta Palčinskaite ir fleitininku Sauliumi Petreikiu. Susitikimas vyks J. Gruodžio vidurinėje mokykloje.
Balandžio 28 d. Popietė „Knygų pyragas“: lietuvių vaikų autoriaus pristatymas – Pavardė ir knygos pavadinimas ieškomas rebusų ir kryžiažodžių pagalba, parodoma „gyva knyga“ ir autorius (nuotrauka), knygų citatų rašymas ir jų iliustravimas.

AVILIŲ BIBLIOTEKA 

Balandžio 24 d. (antradienį) 11 val. Mokymai tėvams ,,Vaikų saugumas internete: bibliotekininkės patarimai“
Balandžio 26 d. (ketvirtadienį) 13 val. Viktorina vaikams „Kas knygose gyvena“. 

BAIBIŲ BIBLIOTEKA 

Visą savaitę bibliotekoje veiks piešinių paroda ,,Biblioteka – knygų namai“. 
Balandžio 23 d. (pirmadienį) 12val. Bibliotekų savaitė prasidės bendru renginiu visose Lietuvos bibliotekose.
2012-ieji paskelbti Maironio metais, todėl iš naujo atrasime Maironį, kviesime drauge jį skaityti, klausytis ar savitai interpretuoti. 

DEGUČIŲ  BIBLIOTEKA 

Balandžio 28 d. (šeštadienį) Viktorina vaikams  „Kelionė  po  knygų  pasaulį“. 

DIMITRIŠKIŲ BIBLIOTEKA 

Balandžio 23-29 d. Piešinių paroda „Ateities biblioteka piešiniuose“. Tai vaikų knygos dienos tąsa: vaikų išsakytos mintys, pamąstymai apie biblioteką atsispindės piešiniuose. Tikslas: skatinti vaikų vaizduotę ir kūrybiškumą, galimybė išreikšti save.
Balandžio 23-29 d. Dokumentų paroda „Kas skaito, rašo, duonos neprašo“.
Balandžio 26 d. (ketvirtadienį) Internetinių žinių patikrinimas „Pasinerkime ir keliaukime po internetinį pasaulį“. Visą dieną bibliotekos lankytojai, naudodamiesi internetu, turės kuo greičiau rasti atsakymus į užduotus klausimus apie savo kaimą, rajoną, žymius krašto žmones ir miestą. Internetinio „Žiniuko“ rinkimai.

DUSETŲ BIBLIOTEKA

Balandžio 23-29 d. Akcijos: „Ateik į biblioteką –  padovanosime skaitytojo pažymėjimą“, „Grąžink bibliotekai paimtą knygą ir padovanok perskaitytą“, „Gydymo akcija – dovanok knygai naują gyvenimą“.
Balandžio 24 d. (antradienį) 13 val. Kompiuterinių piešinių parodos „Kurkime svajonių biblioteką drauge“ pristatymas.
Balandžio 27 d. (penktadienį) 13 val. Susitikimas su Viktorija Labuckiene, garsiųjų Stephanie Meyer  „Saulėlydžio“ sagų, tapusių bestseleriais, vertėja. 

IMBRADO BIBLIOTEKA 

Balandžio 24 d. (antradienį) 12 val. „Skaitome Maironį kartu!“
Balandžio 28 d. (šeštadienį) 12 val. Popietė ,,Žaisdami mokomės“.
Balandžio 24-28 d. Piešinių konkursas „Aš esu bibliotekos draugas“
Akcijos: ,, Prie kavos puodelio”, ,, Padovanok savo bibliotekai naują knygą”.

MAGUČIŲ BIBLIOTEKA 

Balandžio 24 d. (antradienį) 13 val. Pokalbis „Biblioteka – vartotojui“ apie bibliotekos teikiamas paslaugas vartotojams.
Balandžio 25 d. (trečiadienį) 14 val. Edukacinis užsiėmimas „Muziejai spaudiniuose“ iš programos „Pažintis su muziejų ekspozicijomis virtualioje erdvėje ir rašytiniuose šaltiniuose“, skirtas Muziejų metams ir Nacionalinei bibliotekų savaitei paminėti.
Balandžio 26 d. (ketvirtadienį) 15 val. Bibliografinė valandėlė „Rodyklės, sąrašai, įvairūs ženklai“.
Balandžio 26 d. (ketvirtadienį) 11 val. ir 15.30 val. „Į pasaulį per internetą“: teorinė–praktinė veikla, skirta bibliotekos vartotojų supažindinimui su interneto galimybėmis.
Balandžio 27 d. (penktadienį) 11 val. „Išgydykime sergančias knygas“: teorinė–praktinė veikla – vaikiškų knygelių restauravimas.
Balandžio 28 d. (šeštadienį) 12 val. Popietė „Bibliotekos draugai ir bičiuliai“ – aktyviausių skaitytojų ir pagalbininkų paskelbimas bei apdovanojimai.

SADŪNŲ BIBLIOTEKA

Balandžio 24 d. (antradienį) 14 val. Maironio poezijos skaitymai „Mano gimtinė“.
Trumpas poeto , vyskupo biografijos pristatymas, poezijos skaitymas,  dainų pagal poeto eiles klausymas.
Balandžio 27
d. (penktadienį) 14 val. Valandėlė „Naršyk ir skaityk“, skirta bibliotekos lankytojams susipažinti su interneto svetainėmis.

SALAKO BIBLIOTEKA 

Balandžio 23-29 d. Skaitomiausių vaikų knygų rinkimai „Man  patikusios  knygelės”. Mažieji bibliotekos lankytojai anketoje užrašys labiausiai patikusias knygeles.
Balandžio 24 d. (antradienį) 15 val. Teminė popietė vaikams „Pasuk  galvelę”. K
omandinis  kryžiažodžio sprendimas.
Balandžio 23-29 d. Akcija „Prakalbink  internetą  bibliotekoje“, kviečianti suaugusius pažinti internetą.

SAMANIŲ  BIBLIOTEKA

Balandžio 25-30 d. Vaikų piešinių konkursas „Kaip įsivaizduoju Samanius po 20 metų“.
Balandžio 27 d. (penktadienį) 15 val. Literatūrinė popietė suaugusiems „Prie kavos puodelio“ (Bendruomenės namuose).

SUVIEKO BIBLIOTEKA 

Balandžio 25 d. (trečiadienį) 11 val. Išvyka į darželį „Kur gyvena pasaka“.
Balandžio 27 d.  (penktadienį) 13 val. Viktorina „Skaitai knygas – kaupi žinias“. 

TURMANTO BIBLIOTEKA 

Balandžio 23 d. (pirmadienį) 12 val.  Popietė „Naujosios lietuvių poezijos pradininkas“, skirta Maironio metams.
Balandžio 24 d. (antradienį) 11 val. „Bibliotekoje – smagu!” – ekskursija nulinukams po biblioteką.
Balandžio 25 d. (trečiadienį) 14 val. Viktorina „Paslaptis – knygoje, knyga – paslaptis“.
Balandžio 26 d. (ketvirtadienį) 14 val. Popietė „Internete – būk budrus!” (testų sprendimas).
Akcijos: „
Perku – perskaitau – dovanoju“ – knygų dovanojimas bibliotekai; „Skaitau aš – skaityk ir tu!” – naujiems skaitytojams siurprizai.

Parengė Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
 

 Aukštyn
 


„AŠ + ŠEIMA = EUROPA” – EUROPOS DIENA BIBLIOTEKOJE


2012.04.18

Maloniai kviečiame prisijungti prie Europos dienos ir kartu paminėti „Vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo“ metus Zarasų viešojoje bibliotekoje.

1. Piešinių ir gyvojo žodžio konkursas.
Mažesniųjų klasių moksleivius kviečiame piešti piešinius tema „Aš + šeima = Europa“, o vyresniųjų klasių atstovus kurti ketureilius, eilėraščius, esė, dalintis mintimis tema „Europos diena“ ir „Aš + šeima = Europa”.

Mokinių kūrybą (piešinius ir kt.) bibliotekos atstovai surinks gegužės 7 d. Siūlome mokinių kūrybą apjungti ir pateikti klasėmis, nes kiekviena konkurse dalyvaujanti klasė gaus po siurprizą.

2. Europos egzaminas moksleiviams.
Gegužės 9 d. Zarasų viešojoje bibliotekoje moksleiviams organizuojamas egzaminas pagal Europos komisijos parengtą klausimyną. Geriausių rezultatų pasiekusieji bus paskatinti smulkiomis dovanėlėmis. Kviečiame registruotis klases.

3. Konkursas „E- kokteilis“.
Kviečiame dalyvauti ekologiško nealkoholinio kokteilio konkurse „E - kokteilis“. Komisijai atrinkus geriausius receptus, juos degustuosime koncerto metu ir išrinksime skaniausią. Sąlygos: kokteilis turi būti nealkoholinis; iki gegužės 3 d. vienas dalyvis gali pateikti ne daugiau trijų kokteilių receptų el. adresu aptarnavimo.sk@zarasubiblioteka.lt su prierašu „E- kokteilis“; pateiktus kokteilių receptus skelbsime bibliotekos interneto svetainėje www.zarasubiblioteka.lt.

4. Vintažinių suknelių-rūbų paroda „Iš močiutės skrynios“.
Siūlome pažvelgti į tolimiausius močiučių spintų užkaborius, pamatyti ten esančius lobius, išgirsti įdomių istorijų. Jei turite seną močiutės aprėdą – kviečiame atnešti jį į Zarasų viešąją biblioteką iki gegužės 7d.

5. Renginys „Aš + šeima = Europa”.
Gegužės 9 d. Zarasų viešojoje bibliotekoje vyks pagrindinis renginys „Aš + šeima = Europa”, kurio metu bus pristatyta mokinių kūryba, vyks koncertas ir ekologiškų nealkoholinių kokteilių degustacija, vintažinių rūbų paroda.

6. Akcija „Keičiu knygą į Europos leidinį!“
Gegužės 9 d. asmuo, atnešęs savo knygą į viešąją biblioteką, mainys ją į ES leidinį.

Kontaktinis asmuo: Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Saulutė Pelekienė, tel. 8 385 52386, aptarnavimo.sk@zarasubiblioteka.lt

Europos dieną Zarasų viešojoje bibliotekoje remia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Parengė Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

 Aukštyn
 

SAVAITĖS BE PATYČIŲ ATGARSIAI

2012.04.18

Zarasų mokyklos – darželio „Lakštingala“ vaikučiai su auklėtojomis patys sukūrė nuostabias knygas „Mūs draugystė šviesi“ ir „Kaip gera būti kartu“. Knygų puslapiuose – darželio auklėtinių piešiniai ir auklėtojų Reginos, Vilmos, Irenos, Audronės, Liucijos, Vidos, Nadeždos, Inos, Janinos, Vieros užrašytos vaikų mintys apie visa, kas jiems svarbu, juos jaudina. Mažieji pasakoja apie draugystę, žaidimus, namus, mamą, tėtį, savo gyvūnėlius, pasivaikščiojimus. Knyga pilna vaikų piešinių, kur spalvomis išreikšti „Saulės zuikučių“, „Nykštukų“, „Žvaigždučių“, „Zuikučių“, „Drugelių“, „Bitučių“ ir „Boružiukų“ grupių auklėtinių gyvenimo įvykiai.

Zarasų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus lankytojai visą balandį turi galimybę pavartyti spalvingas knygas ir paskaityti  4–6 metų vaikų minčių apie draugystės reikšmę: „Kai draugas mušasi, aš blogai jaučiuosi. Aš jo nemušu, sakau – nesimušk“ (Mantas); „Mes visi trys draugai, draugauju ir draugausim visą gyvenimą“ (Igoris, Erikas, Dovydas); „Reikia mylėti žemę ir visus, kas gyvena žemėje“ – parašyta prie vieno vaiko piešinio. Manau, šiems žodžiams galėtume pritarti kiekvienas iš mūsų: ir vaikas, ir suaugęs.

Vidmina Alubeckaitė
Vaikų literatūros skyriaus vedėja

 Aukštyn
 
VAIKŲ KNYGOS DIENA SAMANIUOSE

2012.04.18

Balandžio 3 d. Samanių bibliotekoje vyko popietė – viktorina „Knygelės mūsų draugai“, skirta Vaikų knygos dienai. Popietės metu vaikai susipažino su naujausiomis vaikiškomis knygomis, esančiomis bibliotekoje. Kiekvienas renginio dalyvis pristatė draugams savo mylimiausią knygutę, atsakinėjo į bibliotekininkės sugalvotus klausimus.

Kazytė Andrėjava,
Samanių bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 Aukštyn
 

GRAŽIAUSIA VAIKYSTĖS KNYGELĖ –  VAIKŲ KNYGOS DIENA TURMANTE

2012.04.17 

Knyga būtina, nes ji skatina kūrybiškumą, ugdo ir auklėja žmogų. Tik skaitydamas žmogus gali daug patirti, sužinoti ir išmokti gero. Literatūra, nesvarbu, kokia ji, visada mokė ir moko kaip reikia gyventi, elgtis, mąstyti, veikia vaizduotę ir jausmus.

 Balandžio 2 d. Turmanto bibliotekoje vyko popietė „Gražiausia vaikystės knygelė“, skirta Tarptautinei vaikų knygos dienai. Renginio tikslas – įkvėpti, paskatinti vaiko meilę knygai, ypač pasakai – gėrio ir grožio šaltiniui, kuris ugdo mažą skaitytoją kaip dorą žmogų.

Renginio pradžioje bibliotekininkė perskaitė vaikams iš Meksikos atskriejusį kreipimosi tekstą  ir parodė sukurtą plakatą, vėliau skaitė ištraukas iš gražiausių ir mėgstamiausių pasakų. Iki šiol šie pasakojimai jaudina ir stebina savo išmintimi mažuosius skaitytojus. Kuris iš mūsų įsivaizduoja vaikystę be tokių pasakų kaip: Raudonkepuraitė, Jonukas ir Grytutė, Snieguolė ir septyni nykštukai, Batuotas katinas, Pelenė, Sniego karalienė ar Bjaurusis ančiukas?  Vaikai  atspėjo pasakų ir autorių pavadinimus, buvo aktyvūs ir visažiniai, matėsi, kad visi mėgsta pasakas. 

Kiekvienas vaikas turi savo gražiausią vaikystės knygelę. Vieniems gražiausia knygelę  yra ta, kurią  skaitė mama, kitiems – pirma padovanota knygelę, dar kiti mėgsta pasakas su spalvotais piešiniais.  Visi vaikai sutiko su to, kad knygas skaityti labai smagu.

Jelena Gurskaja,
Turmanto bibliotekos vedėja

 Aukštyn
 

VAIKŲ KNYGOS SAVAITĖ DUSETOSE

2011.04.17

Balandžio 2–ąją H. K. Anderseno gimimo dieną švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Šventės paskirtis – įkvėpti, paskatinti vaiko, paauglio, jaunuolio meilę knygai. Šiais metais knygos šventė Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje buvo minima visą savaitę.

Knygos savaitę pradėjome  garsiniais skaitymais ,,Sveiki atvykę į H. K. Anderseno pasakų karalystę“. Vaikų darželio ,,Sartukas“ ugdytiniai kartu su auklėtoja Julija Gaidiene skaitė  pasakas ,,Alavinis kareivėlis“, „ Bjaurusis ančiukas“, ,,Mergaitė su degtukais“.

Kitą dieną patiems mažiausiesiems  pasakas sekė pasakų bobutė Angelė Braknienė. Vaikai įdėmiai klausė pasakojimų apie  berniuką, kuris ėjo grybauti, apie gėlės pardavinėjančią mergaitę, apie paukščius, vėžlį, miško gėrybes. Dusetų vaikų etnografinis ansamblis, vadovaujamas Sigitos Gudonienės, dainavo daineles, minė mįsles, kurios vaikams labai patiko ir norėjo jų įminti kuo daugiau.

Bibliotekos vaikų literatūros skyriuje veikė paroda ,,Ar skaitei?“. Joje buvo eksponuojamos populiariausios ir skaitomiausios knygos. Keletas vaikų su malonumu pasiskolino knygelių namo iš šios parodos.

Ekskursijoje ,,Įženk į biblioteką – nesunaikinamos atminties tvirtovę“ dalyvavo pirmą kartą bibliotekoje besilankantys vaikai.  Jie buvo supažindinti su biblioteka, knygomis, žaisloteka.

Visą savaitę vaikai piešė H. K. Anderseno pasakų veikėjus.






 

Elena Gaižiuvienė, Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėja
Autorės nuotraukos
 

 Aukštyn
 

REIKIA KALBĖTI – KĄ ŽINAI IR KUO TIKI

2012.04.16

Šiuos žodžius pasakė žurnalistė, etnografė, tautosakininkė Gražina Kadžytė po susitikimo, įvykusio Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje balandžio 11–ąją, tada,  kai bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė, dėkodama mielai viešniai už įdomų susitikimą, nusistebėjo – per visą susitikimo laiką  ji nei karto nepažvelgė į užrašus, pastabas.

Į susitikimą susirinko gausus būrys dusetiškių, Dusetų K. Būgos gimnazijos moksleivių bei mokytojų, taip pat atvyko ir svečiai – Antalieptės etnografinis ansamblis, vadovaujamas Loretos Alaunienės. Šis ansamblis atvyko ne tik koncertuoti, bet ir pasisemti gražių minčių savo veiklai  iš  garsiosios tautos savasties tyrinėtojos G. Kadžytės.

Pokalbio temai etnografė pasirinko lietuvių etnokultūros  praeities ir dabarties sąsajas, apeigų užkoduotas  paslaptis, kalendoriaus reikšmę, senųjų lietuviškų tradicijų įtaką kasdieniniams mūsų gyvenimams, šventėms, papročių atgaivinimo ir atnaujinimo santykiams, kalendorinių švenčių ir senųjų šeimos papročių pritaikymui modernėjančiame gyvenime.

Kalendorių  pasakotoja pavadino gyvenimo diktatoriumi, vadovu, kuris padeda susivokti laiko bėgsme, kuris reguliuoja darbo, poilsio, švenčių šventimo dienas. Viešnia papasakojo apie pavasario ir rudens lygiadienių svarbą ir įtaką darbų bei švenčių kalendoriui sudaryti, būties apeigoms įprasminti, kad jos nušviestų, džiugintų mus savo gelme ir prasmingumu. „Ir švęsti, ir dirbti, reikia su saiku – jei dirbi, tai dirbi, jei šventi – tai šventi“, – kalbėjo G. Kadžytė. Etnografė pabrėžė, kad daugumas šventinių tradicijų, kurios kadaise buvo labai prasmingos, gyvybiškai būtinos, dabar jau tapo pramoga, šį bei tą primenančia iš senovės laikų. Pasak viešnios, šventės turi būti linksmos ir jas turi parengti patys  sumanytojai – kitaip šventės nebus. Nepilnavertė šventė bus ir tada, kada jos šventime vieni bus žiūrovai, o kiti juos linksmins. Šventės bus prasmingos ir brangios sumanytos pačių žmonių, net ir tada, kada nekopijuojama praeitis –  kuriant šventę viskas turi eiti iš širdies, šventėje viskas turi būti tikra.

G. Kadžytė įdomiai papasakojo apie dabar švenčiamas labai populiarias tradicines šventes ir jų sąsajas su gamtos virsmais, senaisiais papročiais  ir religija. Viešnia pasakojo, kad Verbų sekmadienį reikia anksti keltis ir išplakti namiškius kadagio šakele. Verbų sekmadienis atveria   Didžiosios savaitės vartus – priešvelykinę ruošą. Velykų rytą užstalėje šventintą margutį dalina motina. Paskui visi daužia margučius – tikrina, kurio stipriausias.  Kiaušinyje – gyvybės paslaptis;  tuo yra sureikšminamas ir pagerbiamas paukštis. Puošiamas Velykų medelis vaikams primenama, jog metas nuo Velykų iki Vaikų velykėlių (Atvelykio) skirtas aplankyti krikšto tėvelius, pasirodyti, kiek paaugo, kiek pagudrėjo per metus.

Balandžio 23–ąją gražiai pagerbiamas ir Šventasis Jurgis – antrasis po Šventojo Kazimiero, Lietuvos globėjas, raitas kovojantis su piktuoju slibinu. Todėl per Jurgines nei važinėjama, nei ariama. Jurginės – pirmoji ganiavos diena, todėl išgenamus iš tvarto gyvulius smilkydavo verbomis.

Dar daug įdomių dalykų mums papasakojo miela viešnia – ir apie kaimo gyvenimo patirtis ir tradicijas, ir apie užstalių reikšmę švenčiant šventes,  ir apie senųjų vienkiemių pastatų funkcionalumą, ir apie mūsų protėvių gyvenimo režimą gyvent su saule – su saule keltis ir saulei nusileidus ilsėtis.

Esame dėkingi G. Kadžytei, beveik mūsų žemietei, už įdomią popietę, už paskatinimą domėtis mūsų praeitim, mūsų etnokultūra, už pamokinimą, kad viską, ką darome reikia daryti įdedant daug meilės ir širdies. Už prašymą – nors po mažą trupinėlį senųjų apeigų ir papročių kūrybingai pritaikyti savo buityje ir renginiuose, pasididžiuoti  mūsų tradicijomis ir išmokti švęsti šventes.

Dėkojame Dusetų seniūnui Sauliui Kėbliui, kad padėjo etnografiniam ansambliui iš Antalieptės atvykti į gražią ir turiningą popietę.

Marija  Varenbergienė
Nuotraukos Elenos Gaižiuvienės

 
 Aukštyn
 

GRAŽIAUSIAS MARGUTIS

2012.04.16

Antazavės seniūnijos kaimuose kiaušiniai Šv. Velykoms dažomi įsukti į mažus medžiagos gabalėlius kartu su svogūnų, beržinių vantų lapais, šienu, pražydusių žibučių žiedais. Kartais tarp jų įmetama kruopų ar pabarstoma kito dažo kruopelių, kurios suteikia kiaušiniui išskirtinį  atspalvį.

Pats kiaušinis dažomas įvairiomis spalvomis. Dažniausiai margučio pagrindinė spalva priklauso nuo to, kokių dažų turi šeimininkės. Rištiniai margučiai dažniausiai dažomi tose šeimose, kur yra vaikų ir jaunimo.

Vyrai mėgsta kiaušinius skutinėti. Tada kiaušiniai dažomi viena tamsia spalva.

Vašku margučių beveik niekada nemargina.

Margutis nuotraukoje – iš Rokėnų kaimo. 

Danguolė Davainienė, Antazavės padalinio vyr. bibliotekininkė
Nuotrauka Alvydo Davainio

 
 Aukštyn
 

TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA ZARASŲ VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

2012.04.11

Pasaulyje Tarptautinė vaikų knygos diena minima kartu su danų pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno gimtadieniu – balandžio 2-ąją. Šį kartą Zarasų rajono bibliotekos Vaikų knygos dieną prailgino iki savaitės. Vaikai sulaukė nuotaikingų renginių, konkursų, viktorinos, parodos - įdomių bendravimo akimirkų.

Balandžio 6 dieną į vaikų skyrių rinkosi vaikai. Skyriaus vedėja Vidmina papasakojo apie pasaulyje minimą Tarptautinę vaikų knygos dieną, jos įkūrimo istoriją. Vaikai dalyvavo literatūrinėje viktorinoje „Literatūrinių personažų portretų paroda“. .Reikėjo atspėti, kokie literatūriniai personažai užfiksuoti piešiniuose. Visa tai piešiant ir atskleidė Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos aštuntų klasių mokiniai, padedami lietuvių kalbos mokytojos Andželikos Vitkūnienės ir dailės mokytojo Žydrūno Dainio. Dėkojame piešinių autoriams: Augustei Žadeikaitei, Marinai Krivošejevai, Dmitrijui Zamotajevui, Augustui Stunžėnui, Brigitai Lukmanovai, Ritai Maldauskaitei, Tatjanai Prokofjevai, Ilonai Šablinskaitei, Ugnei Aleksandravičiūtei, Mindaugui Vytui , Rugilei Vavinskaitei, Danielei Abarytei, Gabrielei Gudelaitytei, Pauliui Vainauskui, Justinai Kulikauskaitei, Aušvydui Šedžiui, Gabrielei Varanavičiūtei, Veronikai Biveinytei, Karolinai Buičenkaitei, Inai Palionytei, Amandai Bitinaitei, Liudai Melkovai, Gyčiui Sinekovui, Dagnei Kolesnikovaitei, Arnui Konošovui, Gabrielei Korotkovaitei, mokytojams Žydrūnui Dainiui, Andželikai Vitkūnienei už nuoširdų dalyvavimą piešinių parodoje.

Vaikai tikrino anketas ir patys rinko nugalėtojus. Burtų keliu išrinkti viktorinos nugalėtojai. Jais tapo: Rūta Kuzmaitė, Marius Matulis ir Aurimas Guntulis. Visi kiti dalyvavusieji gavo paskatinamuosius prizus. Prie puodelio arbatos dalyviai aptarė piešinių tematiką, menines detales.

Popietės metu skyriaus vedėja Vidmina vaikams pristatė 2011 metų skaitomiausius spaudinius Vaikų literatūros skyriuje. Pirmąsias vietas tarp labiausiai skaitomų užėmė: 1. J .K. Rowling Haris Poteris ir Išminties akmuo“, Vytautas Račickas „Baltos durys‘‘. 3. Hortense Ullrich „Verta kankintis dėl meilės‘‘. Pristatytos Respublikoje premijomis nominuotos 2011 metų vaikų literatūros knygos. Papasakota apie geriausius rašytojus, iliustratorius. Apie 2011 metų skaitomiausias knygas pasakoja spaudinių parodėlė ‘Spalvota , įdomi, intriguojanti...‘‘. Vaikai susipažino su spaudinių ir darbelių parodėle „Melsvų akučių lopšyje“, skirta Šventoms Velykoms. Vyresnioji fonotekos bibliotekininkė Vita pakvietė vaikus pažiūrėti knygos „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ ekranizacijos. Džiugu, kad laikas praleistas prasmingai ir turiningai.
 










VB Vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė O.Černova
Nuotraukos Vitos Juškėnienės

 Aukštyn
 

VAIKŲ KNYGOS ŠVENTĖ SALAKO BIBLIOTEKOJE

2012.04.11

Tarptautinė vaikų knygos diena pasaulyje minima nuo 1967 m., o Lietuvoje – nuo 1993 m. Ši diena minima per žymaus vaikų knygos rašytojo H. K. Anderseno  gimtadienį.

„ Aš – tai pasaulis, o pasaulis – aš, / Nes knygą atsivertęs / Atsiduriu visur, esu bet kas. / Paveikslų valtimi, ant sakinio bangų / Nusiiriu tolybėn – ir vėl atgal grįžtu...“, – šiais  žodžiais buvo pradėta literatūros popietė vaikams „Nuo mito su Anderseno kūryba iki šiandienos“.

Tądien susipažinome su Tarptautinei vaikų knygos dienai  sukurtu plakatu ir kreipimusi, kurie kasmet atskrieja vis iš kitos šalies. Šį kartą – iš tolimosios Meksikos.

Literatūros valandėles metu prisiminėme kūrybos  žanrus:  skaitėme mitus, legendas, pasakėčias, minėme mįsles. Kūryba ir knygų skaitymas ugdo mūsų vaizduotę, o pamokymai  pasakose gali  padėti mums reikiamu metu.

O kokios knygutės Salako bibliotekoje praėjusiais metais buvo labiausiai skaitomos, sužinosime mėnesio pabaigoje – per Nacionalinę bibliotekų savaitę balandžio, kurį vyks balandžio 23-29 dienomis. Bibliotekoje parengta anketa, kurioje vaikai  gali įrašyti 2011 metais perskaitytų ir didžiausią įspūdį palikusių knygų pavadinimus.

Danutė Koroliova, Salako bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 Aukštyn
 

KITĄ KARTĄ, SENIAI SENIAI, PASAULYJE BUVO SEKAMA PASAKA

 2012.04.11

Zarasų mokyklos-darželio „Lakštingala“ Magučių ugdymo skyriaus ugdytiniai su pedagogais susirinko Magučių bibliotekoje į rytmetį  „Knyga ir vaiko pasaulis“, kuris buvo skirtas Tarptautinei vaikų knygos dienai. Ši diena Pasaulyje minima nuo 1967 m., šiais metais ją remia IBBY (Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija) Meksikos skyrius. Meksikos  dailininkas Juanas Gedovius sukūrė plakatą su jūrų drakonais, kriauklėmis, paukščiais. Rašytojas Francisco Hinojosa sukūrė Tarptautinės vaikų knygos dienos kreipimąsi „Kitą kartą, seniai seniai, pasaulyje buvo sekama pasaka“: „Skaitydami pasakas kitiems, sekdami jas ar patys klausydamiesi, kartojame labai seną ritualą, kuris civilizacijos istorijoje buvo vienas pagrindinių, - mes bendraujame. Iš pasakų sužinome, kuo panašios epochos ir jų kultūros. Jos suartina kartas, suburia šeimą ir ugdo asmenybes, kurios turi gerokai daugiau galimybių būti laimingos.“

Visus susirinkusiuosius bibliotekininkė Zina Černovienė papuošė emblemomis su užrašu „Balandžio 2–oji – Tarptautinė vaikų knygos diena“ ir besišypsančiu Karlsonu.

Bibliotekininkė Zina taip pat sukūrė lėles–antpirščius (iš degtukų dėžučių) lietuvių liaudies pasakos „Ropė“ inscenizacijai. Šios pasakos veikėjų dainų žodžius sukūrė ir vaidino Liuba Venediktova, Vanda Astrauskienė ir Marija Švarcienė. Pasaką sekė Zina Černovienė. Gerai žinomos pasakos pabaiga vaikams buvo netikėta: senelis, bobutė, anūkė, šunelis, katinėlis, pelytė išrovė ne tik ropę, bet ir didelį maišą knygų. Mažieji maiše rado tris 2011–ųjų „Metų knygas“: Kęstučio Kasparavičiaus „Mažoji žiema“, Violetos Palčinskaitės „Muzika troliui“ – tai knyga su muzikine kompaktine plokštele su užburiančiomis Edvardo Grygo pjesėmis fortepijonui. Trečioji knyga – Vytauto V. Landsbergio „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“, kuriai suteiktas 2011-ųjų „Metų knygos“ apdovanojimas.

Bibliotekos skaitytojai ir Magučių ugdymo skyriaus ugdytiniai: Andžejus, Evaldas, Aleksejus, Monika, Aistė, Justė, Giedrė, Romas, Liana, Monika, Gabrielė, Žygimantas, Maksimas, Donatas piešė piešinėlius parodėlei „Mano pasakėlė...“. Jie naudojo vaškines kreideles, spalvotus pieštukus ir akvarelę. Piešiniuose vaikai pavaizdavo perskaitytos K. Kasparavičiaus knygelės „Mažoji žiema“ pasakėlių „Pandos“, „Lova“, „Skraidymas“ bei „Mažoji žiema“ siužetus.

Renginio dalyviai galėjo susipažinti ir su literatūros paroda „Kai užauga sparnai“, kurioje eksponuojami visi bibliotekoje esantys K. Kasparavičiaus, V. Palčinskaitės, V. V. Landsbergio literatūros kūrinėliai vaikams.

Bibliotekos lankytojai galėjo perskaityti ant įvairiaspalvių lapelių užrašytus teiginius apie skaitymą: sužinoti, kodėl reikia skaityti ir kaip reikia skaityti.

Magučių mokyklos-darželio „Lakštingala“ ugdytiniai, pedagogai ir lankytojai apžiūrėjo piešinių ir spaudinių parodėles, vaikai pažaidė su lėlėmis – antpirščiais ir padėkojo bibliotekininkei Zinai už rytmetį „Knyga ir vaiko pasaulis“. Diskusijos–pokalbio „Knyga vaiko gyvenime“ dalyviai diskutavo apie tai, kuo skaitymas naudingas vaiko vystymuisi ir mokymuisi, kaip kūrybiškai įtraukti vaiką į knygos pasaulį.

Marija Švarcienė
Nuotraukos Zinos Černovienės

 Aukštyn
 
VAIKŲ KNYGOS DIENA IMBRADE

2011.04.11

Balandžio 3 dieną Imbrado bibliotekoje vyko literatūros valandėlė „Labas, ką skaitai“, skirta tarptautinei Vaikų knygos dienai paminėti. Šventė, kaip ir kitose šalių bibliotekose, prasidėjo Francisco Hinojosa kreipimusi „Kitą kartą, seniai seniai, pasaulyje buvo sekama pasaka“, kurį perskaitė Rokas. Kiekvienam atėjusiam buvo užduodamas klausimas: „Ką skaitai?“ Ir visi pasakojo apie paskutinę perskaitytą knygą.

Vėliau vaikai apžiūrėjo knygučių parodėlę, visi noriai ir šiltai bendravo. Literatūros valandėlės pabaigoje ir dar visa savaitę mažieji skaitytojai piešė: vieni seniai laukiamą pavasarį, kiti pasakos herojus...



Jolanta Šepetovskaja,
Imbrado padalinio bibliotekininkė

 Aukštyn
 
TARPTAUTINIS SKAITYMO SKATINIMO PROJEKTAS ZARASUOSE

2011.04.10

Zarasų viešoji biblioteka kartu su Daugpilio miesto Latgalės centrine biblioteka pradėjo vykdyti tarptautinį projektą „Skaitymo skatinimas panaudojant informacines technologijas ir kūrybinę veiklą (Zarasai – Daugpilis)“, trumpasis pavadinamas – „Skaitymas – IT – Kūryba“.

Sužinoti apie šį projektą galimybę turėjo net tik zarasiečiai, bet ir kiti Lietuvos gyventojai. Portale Delfi.lt vasarį vyko konkursas „Inovacijų biblioteka“. Šis Zarasų viešosios bibliotekos projektas buvo pristatytas kategorijoje „Už šiandien kuriamą ateitį“. Projektas „Skaitymas – IT – Kūryba“, truksiantis 18 mėnesių iki 2013 m. spalio, orientuotas į vaikų ir jaunuolių skaitymo skatinimą bei bibliotekos darbuotojų kompetencijų kėlimą.

Tikslas ir projekto poveikis

Tikslas – populiarinti skaitymą, kaip vieną iš aktyvios ir tvarios visuomenės bruožų, panaudojant informacines technologijas ir kūrybinę veiklą. Vystyti tarpkultūrinius ryšius ir bendradarbiavimą abipus sienų per bibliotekas ir vietos jaunimą.

Projektas orientuotas į vaikų ir jaunuolių (12-17 m.) skaitymo skatinimą Zarasuose ir Daugpilyje, sukuriant patrauklią skaitymo aplinką bei kūrybos erdvę-bazę, panaudojant informacines technologijas (elektronines knygas ir jų skaitytuvus, kompiuterius liečiamais ekranais, interaktyvią lentą, fotografavimo ir filmavimo įrangą), grupinius kūrybinius fotografijos, vaizdo, teatro užsiėmimus, pažintines išvykas į modernias šalių bibliotekas, teatro užkulisius bei spaustuvę, jungtinius literatūros ir muzikos renginius, kurių metu pristatoma užsienio šalių jaunųjų rašytojų kūryba ir skamba gyva muzika.

Taip pat projektas svarbus ir bibliotekininkams. Seminarų metu bus nagrinėjami vaikų ir jaunimo psichologijos bei darbo su jais ypatumų klausimai, dalijamasi gerąja patirtimi, lyginami nacionalinių skaitymo skatinimo programų ir neformalaus vaikų ugdymo bibliotekose aspektai.

Projekto įgyvendinimas teigiamai įtakos ne tik projekto veiklose dalyvaujančius, bet ir Zarasų viešosios bibliotekos lankytojus. Įrengta kūrybos erdvė su informacinėmis technologijomis, įsigytos elektroninės knygos ir jų skaitytuvai, meno albumai bus laisvai prieinami bibliotekų lankytojams. Taigi įsigytos priemonės suteiks galimybę pagerinti bibliotekos viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Projekto atsiradimo kontekstas

Skaitymo skatinimas bibliotekoms – ne naujiena, galima sakyti „kasdieninė duona“. 2006–2011 m. Kultūros ministerija organizavo respublikinę Skaitymo skatinimo programą: vyko viešieji skaitymai netradicinėse erdvėse, organizuoti į vairūs renginiai ir akcijos, skatinančios skaitymą, pavyzdžiui, „Metų knygos rinkimai“ (vykstantis ir programai pasibaigus). 2008–2012 m. vykęs B. ir M. Geitsų fondo finansuotas projektas „Bibliotekos pažangai“ įnešė „kitokio vėjo“ į bibliotekų gyvenimą. Projektas sustiprino ir panaudojo viešųjų bibliotekų pajėgumus, siekiant, kad Lietuvos gyventojai žymiai geriau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis naudingos informacijos gavimui ir bendravimui. „Projektas „Bibliotekos pažangai“ ėjo į pabaigą, mąstėme ir ieškojome sprendimų, kaip tęsti visuomenės skaitymo skatinimo programą, ypatingai tarp vaikų ir jaunimo. Šiandien tradicinį knygų skaitymą didelė dalis jaunimo keičia pasinerdama į šiuolaikines technologijas. Supratome, kad naujos vaikų ir jaunimo skaitymo skatinimo formos turi būti nukreiptos į neformalų ugdymą panaudojant informacines technologijas ir kūrybines veiklas. Žinoma, kiekviename užsiėmime netrūks knygų ir elektroninių knygų su skaitytuvais“, – apie projekto atsiradimą kalbėjo D. Karlienė.

Pasak Zarasų viešosios bibliotekos direktorės, šiuo projektu domisi ir didžiųjų miestų viešosios bibliotekos – tai patvirtina mūsų idėjos novatoriškumą ir originalumą. Be to, „Skaitymas – IT – Kūryba“ yra vienintelis bibliotekos darbuotojų parengtas ir finansavimą gavęs projektas tarp 42 laimėjusiųjų. Projektas parengtas pagal Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą pagal 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą.

Balandžio 2–ąją Zarasuose vyko pirmasis šalių susitikimas, kurio metu aptartos artimiausios veiklos, pasiskirstyta darbais ir nagrinėti kiti svarbūs projekto klausimai.

Kviečiame sekti projekto informaciją bibliotekos svetainėje www.zarasubiblioteka.lt ir aktyviai dalyvauti veiklose.

Daugiau informacijos apie 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą rasite adresu www.latlit.eu.




Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

Kontaktinis asmuo:
Inga Pužaitė
Atstovė ryšiams su visuomene
Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
D. Bukonto 20/1, Zarasai, LT-32132
Tel. (8 385) 30935, el. paštas komunikacija@zarasubiblioteka.lt

 Aukštyn
 

KELIAS, PAŽENKLINTAS ŽAIBU

2012.04.05

Kovo 23 dieną Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje įvyko trečios mokytojo ir literato Vasilijaus Trusovo knygos „Žaibai krinta į žolę“ sutiktuvės. Knygos dailininkė – Birutė Andrijauskienė. Sutiktuves papuošė Dusetų K. Būgos gimnazijos moksleivių Livetos Sinkevičiutės ir Aistės Matiukaitės atliekamas dainų ir gitaros tylus skambėjimas. 

Nedidelės apimties knygelėje, pratarmėje rašo Ona Kačkienė: „... jog autorius einąs su meile žmonėms ir medžiams. / Tame kelyje gyva ir giminiškoji bendrumo šviesa; ir optimistinė pasaulėjauta; ir susimąstymas. <...>  Toks laisvo kūrėjo kasdienybės ir įkvėpimo akimirkų kelias“, – toliau rašo O. Kačkienė. – Jo žodžiais tariant: „Man reikia / Dar tako, / Į palaukę vedančio, / Putino uogos, /Raudonai pražydusios / Speigo glėby.“ Tepražįsta.“

V. Trusovas atvyko į Dusetas nešinas glėbeliu savo knygų. Jos visos buvo skirtos dovanoms –  kiekvienas šios popietės dalyvis gavo po eilėraščių knygelę su autoriaus autografu.

„Atvažiavau pas jus norėdamas šiltai ir jaukiai pabendrauti, pasidžiaugti draugyste ir artėjančiu pavasariu“,  – kalbėjo svečias. Jis papasakojo apie šios, jo trečiosios knygos, gimimo aplinkybes ir atskleidė knygos pavadinimo „Žaibai krinta į žolę“ atsiradimą.

Autorius, vaikystėje patyręs gamtos stichijos galybę ir būdamas jaunas, ir sulaukęs brandos, daug savo gyvenimo ir kūrybos etapų prilygina žaibų iškrovoms. Net ir ši eilėraščių knygelė, pasak Vasilijaus, buvo surinkta ir išleista staiga įvykus dvasinio žaibo blykstelėjimui. Jautėsi, kad šie sudėti eilėraščiai yra autoriui labai svarbūs, ir kalbėdamas apie šią knygelę, jis mėgavosi tuo, kad suteikė savo mintims laisvę, kad neskirstė eilėraščių į tam tikras temines grupes, kad padarė tai vienu atsikvėpimu.

Vasilijus labai apgailestavo, kad dėl leidėjų klaidos į poezijos knygelę nepateko puikios dailininkės Birutės Andrijauskienės iliustracijos, kurios būtų labiau atskleidę kai kurias reikšmingas poeto mintis.

Susitikime dalyvavusi Dusetų literatų klubo „Atgaiva“ narė Danutė Drebulienė pasakojo apie lemtingas žaibo iškrovas, apie visą gyvenimą ją lydinčias audros ir žaibų pranašystes, lėmusias skaudžias netektis. Todėl, pasak Danutės, perskaičius šios eilėraščių knygelės pavadinimą, jos širdis sudrebėjo… „Norėčiau paskaityti visus šios knygelės eilėraščius“, – sakė Danutė, tokie jie gražūs, nuoširdūs ir jaudinantys.

Tačiau norinčių paskaityti patikusius kūrinėlius buvo ir daugiau. Kalbėjo apie patirtus išgyvenimus Elena Antonova, Elena Arminienė, Angelė Braknienė, šių eilučių autorė Marija Varenbergienė ir skaitė poeto eilėraščius.

Leokadija Malcienė pasveikinusi V. Trusovą su trečiąja knyga, įteikė savo naująją knygą „Sartų krašto legendos“. Vasilijų pasveikino ir bendruomenės atstovas Vytautas Čypas, palinkėjo sveikatos ir naujų kūrinių. Už dovanotas gražias ir šiltas susitikimo akimirkas autoriui padėkojo Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė ir apdovanojo svečią gėlėmis.

Sutiktuvių popietė prasitęsė prie arbatos puodelio. Visi dalyviai buvo dėkingi poetui už dovanotas knygas ir paprašė greičiau rašyti ketvirtąją ir vėl atvykti į Dusetas.

Marija Varenbergienė
Laikraščio „Dusetos“ informacija
 

 Aukštyn
 

DEKORATYVINIŲ SAGIŲ PARODA

2012.04.05

Inga Maconkienė yra zarasietė, labai myli ir mėgsta Zarasus, todėl neįsivaizduoja savęs niekur kitur gyvenančios. Yra ištekėjusi, turi jau suaugusį sūnų.

Inga – aktyvi Zarasų viešosios bibliotekos skaitytoja, bibliotekai dovanojusi nemažai knygų. Be to, 2011 m. ji pelnė „Bibliotekos brangakmenio“ apdovanojimą.

I. Maconkienė  įvairiausiais rankdarbiais užsiima nuo vaikystės. Sages pradėjo daryti pamačiusi grupės „69 Danguje“ koncertą, kur merginos prie suknelių buvo prisisegusios rankų darbo sages. „Nusprendžiau pabandyti – pavyko, taip ir užsikrėčiau. Pirmas gėles–sages buvo sunkiau padaryti, trūko įgūdžių“, – atviravo Inga.

Parodoje eksponuojama tik nedidelė dalis I. Maconkienės darbelių. Didesnę dalį rankdarbių ji  išdalinusi ar padovanojusi draugėms, kai ką ir pardavusi. Bet ir ši nedidelė dalis atskleidžia autorės įdėmų žvilgsnį į gamtą, ją supančias spalvas ir didelį kruopštumą. Sages dabar dažniausiai daro tik pagal užsakymus, nes kaupti tokių kolekcijų namuose nenori. Moters didžiausia svajonė: jei Zarasuose būtų koks nors siuvimo salonas, kuris savo siuvinius puoštų rankų darbo gėlėm ar šiaip aksesuarais, Inga mėgintų ten įsidarbinti, nes tai jai  labai patiktų. Daugiau informacijos apie Ingos rankdarbius galima rasti puslapyje http://public.fotki.com/nelga7/dirbiniai/

Kviečiame apsilankyti Zarasų viešojoje bibliotekoje Skaitytojų aptarnavimo skyriuje ir apžiūrėti parodą, kuri  veiks iki balandžio 23 dienos. Jei kuris darbelis Jus sužavės, ar norėsite papuošti savo pavasarėjantį garderobą, galėsite palikti autorei savo užsakymą.

 Ingrida Mackevičiūtė, Zarasų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 

 Aukštyn
 

JAUNŲJŲ FLORISČIŲ PARODA DUSETŲ BIBLIOTEKOJE

2012.04.05

Šventos Velykos yra svarbiausia krikščionių šventė, kuria išreiškiamas prisikėlimo džiaugsmas. Velykos – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Svarbiausias šventės atributas – marginti kiaušiniai, simbolizuojantys gyvybės atsiradimą ir vaisingumą, gamtos prisikėlimą.

Artėjančios šventės proga Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos floristikos būrelio penktos klasės moksleivės, vadovaujamos technologijų mokytojos metodininkės Svetlanos Raugienės, bibliotekoje  parengė parodą. Penktokė Evelina Kundavičiūtė, Zarasų rajono technologijos olimpiadoje užėmusi pirmąją vietą, margučius padarė įvairesnius: vienus margino su lukštais, kitus su nėriniais, dar kitus su džiovintais augalais, sėklomis. Aišku, šie kūrinėliai reikalavo daug darbo, kruopštumo. Lizdeliai kiaušiniams sudėti padaryti iš natūralių miške surastų medžiagų.

Kita penktos klasės moksleivė Lukrecija Čipaitė gamino floristinius atvirukus ir tapo antros vietos laimėtoja Zarasų rajono technologijos olimpiadoje. Atvirukai atspindi lietuvių liaudies meno tradicijas, juose rasime lietuviškus saulutės, gyvatės, paukščio, gyvybės medžio simbolius. Keletą atvirukų moksleivė skyrė Velykų šventei. Lukrecija atvirukams naudojo įvairių spalvų popierių, džiovintus augalus, lapus, sėklas.

Dusetiškiai moksleiviai gali tik džiaugtis, kad gimnazijoje dirba tokia šauni mokytoja, apdovanota gausybe gebėjimų ir perduodanti savo žinias jauniesiems floristams.

Kviečiame užsukti į biblioteką ir pasigrožėti Velykine parodo.  




Elena Gaižiuvienė, Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėja
Nuotraukos  autorės

 Aukštyn
 

PARODOS VAIKAMS ANTAZAVĖS BIBLIOTEKOJE

2012.04.04 

Antazavės bibliotekoje parengta paroda „Velykų šventė lietuvių vaikų literatūroje“. Vaikai gali susipažinti su Zitos Gaižauskaitės, Vytės Nemunėlio, Gintaro Margelio eilėraščių knygomis; Arūno Vaicekausko „Lietuvių vaikų šventės“, Felikso Marcinko ir Nijolės Jurėnienės „Margutis Šventų Velykų simbolis“ informaciniais leidiniais. 

Tarptautinei vaikų knygos dienai paminėti mažiesiems bibliotekos skaitytojams parengta lietuviškų pasakų parodėlė. 

Danguolė Davainienė, Antazavės padalinio vyr. bibliotekininkė
Nuotraukos Alvydo Davainio
 

 Aukštyn
 

GERASIS DAKTARAS AISKAUDA

2012.04.04

Šiemet sukanka 130 metų, kai gimė rusų vaikų rašytojas Kornejus Čiukovskis. Šiai progai buvo surengta vaikišku piešinių parodą „Gerasis daktaras Aiskauda“ ir organizuota viktorina. 

Kovo 29 d. į Turmanto biblioteką rinkosi 3-4 klasių mokiniai iš Turmanto pagrindinės mokyklos kartu su mokytoja Rita Urbietiene. Renginio pradžioje bibliotekininkė papasakojo vaikams apie rašytojo gyvenimą ir kūrybą. Vėliau vyko viktorina pagal vaikų mėgstamą pasaką „Daktaras Aiskauda“, kurioje K. Čiutkovskis pasakoja apie gerąjį daktarą Aiskaudą, kuris, nepaisydamas pavojų, leidžiasi kelionėn į Afriką gydyti sergančių žvėrių, susiduria su piratais, patiria daugybė nuotykių, randa naujų draugų.
 

Viktorinos tikslas – paskatinti vaiko meilę knygai, ypač pasakai – gėrio ir grožio šaltiniui. Mokiniai pasidalino į dvi komandos – mergaičių ir berniukų. Abi komandos atsakinėjo į klausimus, sprendė testus. Vaikai buvo labai aktyvūs ir visažiniai. Laimėjo draugystė, nes abi komandos surinko po lygiai taškų. Visi renginio dalyviai buvo pagirti, gardžiavosi saldainiais.
 





Jelena Gurskaja,
Turmanto bibliotekos vedėja
Nuotraukos autorės

 
 Aukštyn
 

TEGAUDŽIA  PRISIKĖLIMO  VARPAI

2012.04.03

Iš rytų, prasidedančių paukščių čiulbesiu, iš šviesėjančių vakarų, nedrąsių pumpurėlių, gaivaus lietaus atpažįstame pavasarį. Jo kuriamoji jėga, žavesys dažniau atveria langus ir mūsų širdis gražioms svajonėms, geresniems darbams, sustiprina tikėjimą sėkme.Velykos – pati gražiausia pavasario šventė, siejama su visapusišku Gamtos ir Žmogaus atgimimu. Tai krikščioniška šventė, suteikianti galimybę atleisti, suprasti, pradėti viską iš naujo. Ji suteikia mums tikėjimą ir viltį.

Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo Perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Kristaus prisikėlimu.  Likę papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai kilę iš pagonių pavasario gamtos atgimimo šventės. Lalavimai – tai gražus lietuvių paprotys per Šv. Velykas lankyti visus kaimo gyventojus, sveikinant juos su atėjusiu pavasariu, su Šv. Velykom. Svarbiausias šventės atributas – kiaušinis, simbolizuojantis vaisingumą, atsinaujinimą, gamtos prisikėlimą. Kiaušiniai marginami nuo neatmenamų laikų, o jų spalva turi simbolinę reikšmę. Žalia spalva simbolizuoja atgimstančią gamtą, raudona – išsklaido blogį, mėlyna – gerą orą, juoda spalva simbolizuoja deivę Žemyną.

Zarasų Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje šiai gražiai pavasario šventei parengta paroda „Tegaudžia  prisikėlimo varpai“.

Teatrieda prie kiekvieno slenksčio, prie kiekvienos širdies Velykų margutis. Tenušvinta  Vilties šviesa Jūsų namai.

Aldona Kazlauskienė,
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 Aukštyn
 

 ROMUALDUI LANKAUSKUI - 80

2012.04.03

Šių metų balandžio 3 dieną sukanka 80 metų prozininkui, dramaturgui, dailininkui Romualdui Lankauskui. Tai įdomios, dažnai prieštaringai vertinamos kūrybinės, gyvenimiškosios pozicijos žmogus.

Sovietinės okupacijos metais kai kurie romanai buvo labai kritikuojami ir oficialiai pasmerkti. Jo kolega, rašytojas Petras Dirgėla yra rašęs: „R.  Lankauskas buvo paslaptinga figūra. Gyveno atsiribojęs nuo tarybinių rašytojų. Nors okupacinei valdžiai visi rašytojai buvo tarybiniai, taip pat ir jis, tačiau pabrėžtu atsiribojimu R. Lankauskas darė ypatingo – stiprios, nekompromisinės dvasios – žmogaus įspūdį“. Stipri ir nekompromisinė dvasia išliko ir iki šiol. Kaip bebūtų gaila, kaip ir anuomet, taip ir dabar, daugeliui esančių valdžioje tokia pozicija nėra priimtina. Dėl to ir prasiveržia skaudus rašytojo pastebėjimas: „Galima tam tikrais sumetimais ignoruoti rašytojo kūrybą arba ją negatyviai vertinti, bet negalima sutrukdyti, kad jo knygos pasiektų skaitytoją, kuriam jos ir skirtos“. Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyrius parengė R. Lankausko jubiliejui skirtą jo kūrybos darbų parodą. Eksponuojamos knygos, tapybos albumas, keli rašytojo interviu. Tegul tik pats skaitytojas sprendžia, sutikti su autoriaus nuomone ar ne.

Paroda veiks iki balandžio 27 dienos.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija

 Aukštyn
 

DUSETIŠKIAI   MALDOS   PAMOKOJE

2012.04.03

„Tiek daug žmonių, kiek šiandien, dar nebuvo susirinkę į mūsų bibliotekos skaityklą“, – kalbėjo Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė ir dėkojo Tiberiados brolijos vienuoliams, atvykusiems susitikti su dusetiškiais.

Kovo 28–ąją trys vienuoliai iš Baltriškių – seserys vienuolės Benedikta ir Asta bei brolis Egidijus – atvyko susitikti su Dusetų K. Būgos gimnazijos moksleiviais ir Dusetų gyventojais. Seserys Benedikta ir Asta gyvena bei tarnauja Viešpačiui ir žmonėms Belgijoje (šiuo metu vieši Baltriškėse). Brolis Egidijus gyvena Baltriškėse, kur įsikūrusi negausi Tiberiados bendruomenė. Čia vienuoliai gyvena ir dirba: pastatė svečių namus ir koplyčią, varpinę, šiuo metu restauruoja  Šv. Kazimiero bažnyčią. Nuolat vienuolyne gyvena penki vienuoliai: keturi belgai ir vienas latvis.

Tiberiados bendruomenė Baltriškėse  įsikūrė 2001 metais. Vienuoliai  Lietuvoje pradėjo lankytis  nuo 1992 metų: rengdavo stovyklas jaunimui, kuriose  dalinosi džiaugsmu, malda, pasiaukojimu. Bendravimai buvo sklidini malonės, ramybės, noro būti tarp žmonių, teikti jiems mažus patarnavimus.

Prieš pokalbį su gausiais susirinkusiais bibliotekoje, brolis Egidijus bibliotekoje ant sienos pakabino kryžių su  Nukryžiuotuoju. Susitikimas prasidėjo malda: drauge su broliais vienuoliais visi dalyvavusieji stovėdami sukalbėjo maldą  „Sveika Marija“. Vienuoliai meldėsi suklaupę ant kelių prieš Nukryžiuotojo atvaizdą.

Brolis Egidijus vienuolyne jau 15 metų. Prieš 7 metus priėmė kunigystės šventinimą. Malonu buvo klausyti jo pasakojimo apie asmenines patirtis kelyje į tikėjimą, į Tiberiados bendruomenę – jo kalbėjimas buvo kupinas vidinės šviesos, gerumo, šilumos. Broliams vienuoliams patinka gyventi Lietuvoje. Čia, pasak brolio Egidijaus, labai svetingi žmonės, nuostabi gamta, gražios ir senosios tradicijos. Jis džiaugėsi, kad jaunimas mielai lankosi Baltriškėse, kad  jiems Tiberiados brolija tapo maldos mokykla. Savaitgaliais visada sulaukia svečių, kurie mielai dalinasi darbais. Darbo bendruomenėje yra visokio: vienuoliai prižiūri daržus, augina vištas, bites, kepa duoną, stato, remontuoja. Ir daug meldžiasi.

„Žmonės nori išmokti melstis. Bendra malda suvienija žmones, leidžia patirti džiaugsmą – rasti  laiko pabūti su Dievu, pajusti bendrumą su šalia esančiais tikinčiaisiais ir bendraminčiais“, – kalbėjo brolis Egidijus. Anot svečio, brolių gyvenimo tikslas – malda, kuri yra tarsi cementas, sujungiantis visas gyvenimo plytas; malda daro stebuklus ir padeda išmokti kantrybės ir pasiaukojimo.

Sesuo Benedikta papasakojo apie savo kelią į vienuolyną, į  Tiberiados bendruomenę. Vienuole ji pasiryžo tapti sulaukusi 26–erių, kuomet gimė tikrumas širdyje. Džiaugiasi čia suradusi naują šeimą, galimybę dalintis tikėjimu su žmonėmis ir keliauti į misijas, turėti brolių ir seserų visame pasaulyje.

Brolis Egidijus pakvietė visus drauge pagiedoti giesmę „Dieve, parodyk man kelią“ – jis pats pritarė skambindamas gitara.

Šis dvasingas susitikimas vyko Gavėnios pabaigoje, kada Šv. Velykų laukimo nuotaikos virpėjo visų širdyse. „Velykos – pati didžiausia ir gražiausia šventė krikščionims. Svarbiausia žinia – Kristus prisikėlė ir liko su mumis. Jis veikia pasaulį, keičia žmones. Velykos – proga susitaikyti su Dievu. Velykos – širdžių pavasaris, kvietimas apvalyti savo vidinį pasaulį“, – kalbėjo  brolis Egidijus. 

Dusetiškė Danutė Drebulienė domėjosi Tiberiados bendruomenės aprangos spalva, Marija Varenbergienė klausė apie Rožinio maldos kalbėjimą, o Genovaitė Žilinskienė įteikė broliui Egidijui ryšulėlį sėklų ir svogūnų sodinukų ir linkėjo, kad  gerai augtų Tiberiados bendruomenės daržuose. 

Susitikimo pabaigoje vėl nuskambėjo giesmė „Tu mano sielos saulė“. Bendroje erdvėje sukalbėję  „Tėve mūsų“, padėkoję Tiberiados broliams ir seserims išlydėjome  juos į susitikimą su Dusetų gimnazijos moksleiviais. 

Tą dieną išklausėme daug prasmingų žodžių apie maldos reikšmę mūsų gyvenimams ir galbūt pirmą kartą bibliotekos patalpose skambėjo nuoširdi bendra malda, širdis virpino tyliai ir jautriai giedamos giesmės. Daugiau  sužinojome apie brolius vienuolius, gyvenančius taip netoli Dusetų: jų buvimo žemėje misija – pasidalinti su žmonėmis džiaugsmu, malda, būti sklidiniems malonių, taikos, ramybės, noro priimti žmones, ypač jaunimą ir šeimas. 

Su ramybe širdyse laukiame Šv. Velykų.

Marija Varenbergienė
Nuotraukos Normantės Ribokaitės

 Aukštyn
 

FONOTEKOJE IR VIDEOTEKOJE

2012.04.03

Videoteka perkelta į  antrąjį Zarasų viešosios bibliotekos aukštą. Nuo šiol videoteką ir fonoteką rasite Vaikų literatūros skyriuje.

Videoteka skirta tiek kino gerbėjui, negalinčiam gyventi be  kino, tiek ieškančiam įdomaus filmo vakarui ar vaikams, norintiems pažiūrėti animacinių filmukų. Kviečiame užsukti į biblioteką, domėtis, ieškoti ir iš gausybės siūlomų pasirinkti tai, kas Jus domina, kas labiausiai atitinka Jūsų lūkesčius ar dienos nuotaiką. Jūs taip pat galite ir pačioje bibliotekoje  peržiūrėti vaizdajuostes, DVD ar  klausytis muzikos kasdien  bet kuriuo Jums patogiu metu (bibliotekos darbo laiku).

Primename, kad nemokamai galite skolintis į namus ne tik knygas, bet ir vaizdajuostes, DVD, CD, garsajuostes bei natas.

Vita Juškėnienė, Zarasų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 Aukštyn
 

TREČIADIENIAI VAIKŲ LITERATŪROS SKYRIUJE

2012.04.02

Trečiadieniais Vaikų literatūros skyriuje lankosi vaikai  iš Santarvės pradinės mokyklos. Kovo 28-ąją bibliotekon užsuko dvi klasės. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais mokytoja Laimutė Lumbienė į biblioteką atvedė mokinukus. Šį kartą 1c klasės mokiniai susipažino ne tik su bibliotekos darbu, taisyklėmis, bet ir norintiems įteikti skaitytojų bilietai.

1b klasės mokiniai, vedini mokytojos Danutės Tumalovičienės susipažino su fonoteka, videoteka,  pažaidė žaislotekoje, pasikeisdami žiūrėjo filmuką apie katiną Garfildą, mokėsi naudotis kompiuteriais. Net 16 vaikučių iš 1 b klasės pagausino bibliotekos lankytojų gretas. Smagu, kad auga puiki naujų skaitytojų karta.

Vita Juškėnienė,
Zarasų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė 
Nuotraukos Ingos Pužaitės

 Aukštyn
 

VAIKŲ KNYGOS SAVAITĖ 2012

2012.03.28

Pasaulyje Tarptautinė vaikų knygos diena minima kartu su danų pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno gimtadieniu – balandžio 2-ąją. Šį kartą Zarasų rajono bibliotekos Vaikų knygos dieną prailgino iki savaitės. Vaikų laukia nuotaikingi renginiai, konkursai, viktorinos, parodos ir kita įdomi veikla. 

Kviečiame susipažinti su Vaikų knygos savaitės programa: 

Balandžio 2 d.

10 val. Magučių bibliotekoje rytmetis „Knyga ir vaiko pasaulis“.
11 val. Turmanto bibliotekoje garsiniai skaitymai „Gražiausia vaikystės knygelė“.

16 val.
Baibių bibliotekoje popietė ,,Nekasdieniniai pasimatymai bibliotekoje“.

Balandžio 3 d.

11 val. Dusetų bibliotekoje valandėlė vaikams „Prie pasakų vartų“ – Pasakų bobutė (A. Braknienė) seks pasakas mažiesiems.
15 val. Salako bibliotekoje
literatūrinė popietė  „Nuo mitų iki šiandienos”, skirta pasakininko H. K. Anderseno gimtadieniui.

16 val. Samanių bibliotekoje  viktorina
„
Knygelės mūsų draugai“.

 Balandžio 4 d.

11 val. Dusetų bibliotekoje ekskursija „Įženk į biblioteką – nesunaikinamos atminties tvirtovę“. Dusetų K.Būgos gimnazijos priešmokyklinės klasės mokinukai susipažins su biblioteka, knyga, žaisloteka. 

Balandžio 5 d.

10.30 val. Magučių bibliotekoje pokalbis–diskusija su tėvais ir pedagogais „Knyga mano vaiko gyvenime“. 

Balandžio 6 d.

12 val. Imbrado bibliotekoje popietė „Labas, ką skaitai“. Skaitomiausių knygų penketuko rinkimai, geriausių skaitytojų apdovanojimai, piešimo valandėlė.
11 val. Dimitriškių bibliotekoje  diskusija„ Biblioteka, knyga ir laikas“.
15 val. Zarasų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje skaitomiausių vaikų knygų pristatymas. Populiariausios knygos motyvais  pastatyto filmo peržiūra. Viktorinos „Literatūriniai personažai“ nugalėtojų paskelbimas.

Balandžio 7 d.

16 val. Suvieko bibliotekoje pokalbis  „Knyga mano gyvenime“.

PARODOS, PIEŠINIŲ KONKURSAI

Balandžio 2 d. Dusetų bibliotekoje vaikų  skaitomiausių knygų paroda „Ar skaitei?“ .
Balandžio 2-15 d. Antalieptės bibliotekoje knygų paroda „Įdomiausių knygelių sodybėlė“.
Balandžio 3-24 d.Suvieko bibliotekoje piešinių konkursas „Mano mėgstamiausios knygos herojus“.
Balandžio 6 d. Dusetų bibliotekoje  piešinių paroda „Piešiame H. K. Anderseno pasakų veikėjus“.

Parengė Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 

TARPTAUTINĖS VAIKŲ KNYGOS DIENOS KREIPIMASIS

2012.03.28

Balandžio 2-ąją minimas žymaus vaikų rašytojo Hanso Kristiano Andersono gimtadienis. Ši diena yra ir Tarptautinė vaikų knygos diena, kuri pasaulyje minima nuo 1967 m. Tą dieną į pasaulį iškeliauja vaikų rašytojo kreipimasis. Šį kartą žinia atskriejo iš  Meksikos iš Francisco Hinojosa (Fransiskas Inochosa, g. 1954 m.), kuris yra išleidęs beveik  40 knygų - ir suaugusiesiems, ir vaikams. Autorius stebina gebėjimu tuo pat metu kreiptis į įvairaus amžiaus skaitytojus.

Tarptautinei vaikų knygos dienai pažymėti kasmet sukuriamas ir naujas plakatas. Šių metų plakato dailininkas Juanas Gedovius (Chuanas Chedovijus) - pasakotojas, iliustruotojas, nepermaldaujamas nakviša ir jūrų drakonų žvejys. Nuo vaikystės J. Gedovius nesiskiria su teptukais ir dažais, kuriais popieriuje gali išreikšti savo vizijų būtybes. Išleista per šešiasdešimt J. Gedoviuso leidinių, jis surengė daugybę parodų savo šalyje ir užsienyje, pelnė dešimt tarptautinių premijų, sukūrė animacinių filmų, plakatų ir grafikos darbų.

KITĄ KARTĄ, SENIAI SENIAI, PASAULYJE BUVO SEKAMA PASAKA (iš ispanų k. vertė Irena Plaušinaitytė)

Francisco Hinojosa (Meksika)

Kitą kartą, seniai seniai, pasaulyje buvo sekama pasaka. Iš tikrųjų tai ne viena, o daugybė jų.     Sklido istorijos apie nepaklusnias mergaites ir jas nusiviliojančius vilkus, apie krištolines kurpaites ir įsimylėjusius princus, gudruolius katinus ir alavinius kareivėlius, apie geraširdžius milžinus ir šokolado fabrikus. Į pasaką kas nors vis įterpdavo vieną kitą žodį, posakį, prigalvodavo naujų aplinkybių, nepaprastų veikėjų. Šios istorijos kėlė juoką, žavėjo ir jaudino. Jose atsirado daugybė simbolių. Pasakos plito, kad tūkstantį pirmą sykį mes galėtume išgirsti: „Kitą kartą, seniai seniai, pasaulyje buvo sekama pasaka...“

Kai pasakas skaitome, sekame ar jų klausomės, ugdome savo vaizduotę - ji tampa laki. Ir vieną dieną - nespėsime nė susivokti - koks nors kadaise girdėtas pasakojimas savaime iškils mūsų atmintyje, ir tada suprasime, kad gyvenimo kelyje atsiradusias kliūtis galime įveikti kūrybiškai.

Skaitydami pasakas kitiems, sekdami jas ar patys klausydamiesi, kartojame labai seną ritualą, kuris civilizacijos istorijoje buvo vienas pagrindinių, - mes bendraujame. Iš pasakų sužinome, kuo panašios epochos ir jų kultūros. Jos suartina kartas, todėl, tiesą sakant, visai nesvarbu, kas esame, - japonai, vokiečiai ar meksikiečiai; tie, kurie gyveno XVII amžiuje ar vaikščioja dabar ir pasakojimus skaito internete; seneliai, tėvai ar vaikai. Mus, žmones, kad ir labai skirtingus, pasakos veikia vienodai.

Gyvos būtybės gimsta, dauginasi ir miršta, o gyvenimo įvairovės kupinos pasakos yra amžinos. Ypač tradiciniai liaudies pasakojimai, kurie remiasi to meto, kai yra sekami ar perrašomi, įspūdžiais. Pasakas perkurdami, jų klausydamiesi mes tampame bendraautoriais.

Kadaise buvo šalis su daugybe mitų ir legendų, per amžius ėjusių iš lūpų į lūpas, perdavusių žinias apie šalies atsiradimą, jos istoriją, atskleidusių kultūros lobyną, kėlusių smalsumą ir vertusių šypsotis. Tačiau knygos šiame krašte buvo prieinamos tik vienam kitam gyventojui. Dabar padėtis keičiasi. Šiandien vis daugiau knygų pasiekia atokiausius mano šalies, Meksikos, kampelius. O atsidūrusios skaitytojų rankose, jos atlieka savo vaidmenį: kviečia bendrauti, suburia šeimą ir ugdo asmenybes, kurios turi gerokai daugiau galimybių būti laimingos. 

Parengė Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
DUSETIŠKIUS DŽIUGINO „ŠILAGĖLĖS ŠYPSENA“

2012.03.27

Šį kartą į Dusetų Kazimiero Būgos biblioteką rinkomės sutikti naujos Reginos Guntulytės –Rutkauskienės knygos romantišku pavadinimu ,"Šilagėlės šypsena“ tik ką išėjusios iš spaustuvės, bet jau spėjusios pabuvoti keleto dusetiškių skaitytojų rankose.

R. Guntulytė – Rutkauskienė, gimusi netoli Dusetų (Butkelių kaime), pokario tremties nublokšta į Sibiro platybes, o dabar gyvenanti Utenoje, vis tiek save laiko dusetiške ir savo knygas pirmiausia pateikia dusetiškiams. ,,Šilagėlės šypsena“ – jau trečioji šios autorės knyga, nors dar nespėjome pamiršti jos ,,Pavėlavusio laiško“ ir ,, Poros vienam vakarui“.

Knygą susirinkusiems pristatė literatūrologė ir vertėja I. Klimkaitė, o muzikinį renginio foną paruošė dainininkės J. Kaškauskienė ir E. Partinauskienė bei joms akomponavęs S. Kuzma.

Literatės E. Antonova ir D. Drebulienė perskaitė po porą ištraukų iš ,,Šilagėlės šypsena“, vėliau sekė kitų skaičiusiųjų knygą mintys apie naująjį romaną. Šių eilučių autorė plačiau panagrinėjo pagrindinių veikėjų charakterių bruožus bei vingriai R. Guntulytės – Rutkauskienės sumanytą siužetinę liniją. Pagrindinė herojė Raminta – išdidi, laikosi duoto žodžio, ištikima sau ir savo sūnui. Dvi dešimtis metų kentusi nesėkmingą santuoką: vyro nerūpestingumą ir neištikimybę, pati Raminta nepasuko klystkeliais, o liko ori ir nesiskundžianti savo dalia. Sunkią vienatvę dviese herojė ryžtasi nutraukti tik po to, kai sutinka buvusį klasės draugą ir įsitikina jo taurumu bei rimtais ketinimais. Po keleto rimtų išbandymų Ramintos ir Roberto keliai susilieja į vieną gyvenimo kelią, atvedusį juos į ramų šeimyninės laimės uostą, kuriame ima krykštauti mažas sūnelis Aurutis.

Įdomi knygos detalė – katinas Senjoras, kuris tarsi gėrio ir blogio indikatorius blykčioja žaliomis akimis sutikdamas gerus žmones, ir raudonomis – sutikdamas ne visai dorus piliečius. Romano pabaigoje autorė teigiamai išsisprendžia ir vyro Kosto bei kitų veikėjų likimus.

„Gyvenime ir taip daug skausmo ir blogio, todėl norėjau suteikti skaitytojams daugiau teigiamų emocijų ir džiaugsmo už sėkmingai susiklosčiusius knygos herojų likimus. To vedina ir sukūriau laimingą pabaigą“,– kalbėjo knygos autorė.

Apie žmonių gerumą ir knygose, ir gyvenime kalbėjo literatė M. Varenbergienė, trumpai savo mintis šiuo klausimu išsakė ir kitos renginio dalyvės.

Sulaukusi gražių palinkėjimų rašyti toliau, autorė pažadėjo netrukus pristatyti ir ketvirtą knygą, kuri jau parašyta, o dabar dirbanti prie penktosios. Tikimės, kad įdomių R. Guntulytės – Rutkauskienės knygų dar sulauksime ne vienos ir jos mus pradžiugins ne mažiau negu ,,Šilagėlės šypsena“.
 





Leokadija Malcienė
Nuotraukos Elenos Gaižiuvienės

 Aukštyn
 
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI ZARASŲ RAJONO BIBLIOTEKOSE

2012.03.27

„LITERATŪROS KŪRINIAI IR ANIMACIJA“ MAGUČIŲ BIBLIOTEKOJE
Programa skirta vaikams iki 12 m. amžiaus. Trukmė – apie 1 val.
Susipažinsime su geriausiais lietuvių bei pasaulio šalių literatūros kūriniais per vaikams patrauklią formą – animaciją. Pristatydami literatūros kūrinėlį, skaitysime jo ištraukas. Žiūrėsime animacinį filmuką pristatyto kūrinėlio motyvais. Po to kartu meniškai vaizduosime kūrinio personažus: piešime, aplikuosime, lankstysime, karpysime ir kt. Sukurti darbeliai suguls į knygelę.
Data: vyks kiekvieno mėnesio trečią trečiadienį nuo 11 val. arba Jums patogiu laiku iki 16 val.
Kontaktinis asmuo registracijai: Zina Černovienė, tel. (8 385) 46622

„PASAKŲ ASORTI“ SALAKO BIBLIOTEKOJE
Programa skirta 1-5 kl. moksleiviams.
Edukaciniame užsiėmime „Pasiklydo pasakų herojai“ skaitysime keturias dažniausiai skaitomas vaikiškas knygeles, trumpai pakalbėsime apie skaitymo įspūdžius. Kai visų knygelių veikėjai išsibėgios iš pasakų, vaikai padės jiems surasti savo pasakos knygelę.
Data: vyks vasario mėnesį nuo 13 val. arba Jums patogiu laiku.

Edukacinis užsiėmimas „Kelionė su pasaka“. Susirgus geriausiam draugui, kurmiukas leidžiai į kelionę ieškoti stebuklingos gėlės. Sekdami kurmiuko kelionę pasakoje, piešime jo sutiktus pasakų veikėjus ar kelionės vaizdus.
Priemonės: piešimo popierius, spalvoti pieštukai, vaškinės kreidelės.
Data: vyks gegužės mėnesį nuo 13 val. arba Jums patogiu laiku.

Edukacinio užsiėmimo „Smagu kurti drauge“ dalyviai kurs sveikinimo atvirukus, šventinius papuošimus, dekoracijas, kurs Kalėdinę pasaką.
Priemonės: spalvotas popierius, piešimo priemonės, klijai, blizgučiai, juostelės, skiautės, medžio šakelės.
Data: gruodžio mėnesį nuo 15 val. arba Jums patogiu laiku.
Kontaktinis asmuo registracijai: Danutė Koroliova, tel. (8 358) 59294, d.koroliova@gmail.com

„PAŽINTIS SU MUZIEJŲ EKSPOZICIJOMIS VIRTUALIOJE ERDVĖJE IR RAŠYTINIUOSE ŠALTINIUOSE“ MAGUČIŲ BIBLIOTEKOJE
Programą sudaro 3 užsiėmimai, skirti vaikams ir jaunimui. Programos dalyviai susipažins su Zarasų krašto, Maironio ir kitais Lietuvos bei užsienio muziejais ugdydami savo kompiuterinį ir informacinį raštingumą. Užsiėmimai vyks balandžio 25 d., gegužės 15 ir 18 d.

Edukacinio užsiėmimo „Spaudiniai apie muziejus bibliotekos fonde ir elektroniniame kataloge“ dalyviai ieškos bibliotekos fonde ir elektroniniame kataloge knygų, albumų apie Zarasų krašto, Lietuvos ir užsienio šalių muziejus. Užsiėmimas vyks balandžio 25 d.

Edukacinio užsiėmimo „Dionizo Poškos Baublių muziejus virtualioje erdvėje“ dalyviai internete ieškos D. Poškos Baublių muziejaus eksponatų. Užsiėmimas vyks gegužės 15 d.

Edukacinio užsiėmimo „Virtuali ekskursija po Zarasų krašto, Maironio ir kitus muziejus“ dalyviai mokysis kurti elektroninį aplanką „Aplankytų muziejų įdomiausi eksponatai“. Užsiėmimas vyks gegužės 18 d. (trukmė – apie 1 val.)
Kontaktinis asmuo: Zina Černovienė, tel. (8 385) 46622

"STEBUKLINGI DAIKTAI: GARSINĖS PASAKOS IR ŽAISLŲ GAMYBA” ZARASŲ VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE
Užsiėmimai skirti pradinių klasių moksleiviams. Trukmė – apie 1 val.
Edukacinė skaitymo skatinimo programa mažiesiems skaitytojams leis įdomia forma susipažinti su fonotekos fondu. Užsiėmimo metu bus gaminamos mažos popierinės lėlės -dainininkai. Ieškosim apie juos literatūros, jų atliekamų dainų. Kad visiems būtų linksmiau, surengsime mini koncertą su lėlėmis. Susipažinsime su stebuklinėmis lietuvių pasakomis. Klausysimės pasakų ir gaminsim stebuklingą „muzikos paukštę“.
Priemonės: kartoninis popierius, žirklės, skėčiai – jų reikės tiek kartų, kiek bus užsiėmimų, spalvotas popierius, guašas, teptukai.
Data: vyks birželio 4 d. - rugpjūčio 30 d. kiekvieną ketvirtadienį nuo 15 val. arba Jums patogiu metu.
Kontaktinis asmuo registracijai: Vita Juškėnienė, tel. (8 385) 52020, fonoteka@zarasubiblioteka.lt

„POPIERIUS – PAŽĮSTAMAS IR NEPAŽĮSTAMAS“ SADŪNŲ BIBLIOTEKOJE
Užsiėmimas skirtas įvairaus amžiaus mokiniams. Trukmė – apie 45 min.
Aptarsime kada ir kur išrastas popierius. Susipažinsime su literatūros paroda „ Popieriaus plastika“, kurioje pristatomos knygos apie japonų popieriaus meną – origamį, demonstruojamos įvairios jo lankstymo technikos: kusudamos, kirigami, kvislingas. Darysime įvairius darbelius ir kūrybiškai praleisime laiką.
Priemonės: popierius, klijai, žirklės.
Data: visą rugsėjo mėnesį.
Kontaktinis asmuo registracijai: Danutė Šakalytė, tel. (8 385) 39057, el. paštas: danute.sakalyte@gmail.com

„IŠ MANO MARGOS SKRYNIOS“ TURMANTO BIBLIOTEKOJE
Programa skiriama 5-12 klasių moksleiviams. Trukmė – 1 val.
Pasakosime apie rankdarbių kūrimą, susipažinsime su literatūra apie mezgimą ir nėrimą, vykdysime paiešką internete. Kartu megsime, nersime. Rankdarbių parodos organizavimas.
Priemonės: mezgimo virbalai, įvairių spalvų mezgimo siūlai, nėrimo siūlai, vąšeliai.
Data: rugsėjo-gruodžio mėnesiai, kiekvieną penktadienį nuo 15 val. arba Jums patogiu laiku.
Kontaktinis asmuo registracijai: Jelena Gurskaja, tel. (8 385) 58354, el.paštas: gurjelena@gmail.com
 

 
 Aukštyn
 
DUSETŲ KAZIMIERO BŪGOS BIBLIOTEKAI – 75

2012.03.27

Iš istorijos metraščio

1937 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministerija Dusetose įsteigė valstybinę biblioteką ir ėmė siųsti į ją knygas.

Dusetų visuomenė, ypač jaunimas, bibliotekos įsteigimą priėmė su dideliu džiaugsmu. Švietimo ministerijos įsakymu biblioteka pavadinta Kazimiero Būgos vardu.

1994 m., minint 115–ąsias kalbininko K. Būgos gimimo metines, po 57 metų Dusetų bibliotekai grąžintas Kazimiero Būgos vardas.

1997 m. bibliotekoje įkurtas literatūros žodžio mylėtojų klubas ,,Atgaiva“.

Naują istorijos etapą biblioteka pradėjo 2010 m. kovo 10 d. persikeldama į erdvias, jaukias patalpas Dusetų K. Būgos gimnazijos priestate. Tuo pačiu metu pradėjo veikti elektroninė skaitytojų aptarnavimo sistema. Elektroninis vartotojo bilietas suteikia teisę naudotis ne tik Dusetų, bet visų Lietuvos bibliotekų, įsijungusių į Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą, paslaugomis.

Atlikdama visas kultūros įstaigos funkcijas biblioteka sėkmingai dirba jau 75–uosius metus. Dabar biblioteka aptarnauja per 800 mikrorajono gyventojų, kasmet išduoda daugiau nei 19 tūkstančių dokumentų. Bibliotekos vartotojai naudojasi nemokamu internetu.

Knygomis aprūpina ir skaitytojai bei svečiai

Dusetų biblioteka nuėjo ilgą vystymosi kelią. Dusetų K. Būgos bibliotekai ne vieną kartą buvo suteiktas ,,Puikiai dirbančios bibliotekos vardas“. Biblioteka miestelyje buvo ir tebėra vienas pagrindinių kultūros centrų, nuo jos veiklos labai priklauso miestelio kultūrinis gyvenimas. Bėgant metams keitėsi bibliotekos įvaizdis, lankytojų lūkesčiai ir įstaigos veiklos pobūdis. Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį neturėjome nė vieno kompiuterio, o dabar internetas – lygiateisis informacijos šaltinis, tarp jaunimo dar populiaresnis nei enciklopedijos, knygos, žurnalai.

Aišku, knygos lieka svarbiausiu bibliotekos traukos objektu. Gaila, jų gauname mažokai – kaip ir visos šalies bibliotekos. Gerai, kad naudodamiesi elektronine bibliotekų aptarnavimo sistema galime greitai surasti pageidaujamą knygą bet kurioje Zarasų rajono bibliotekoje, ir norimas kūrinys pasiekia mūsų skaitytoją. Esame dėkingi nuolatiniams mūsų rėmėjams, dovanojantiems knygas, ypač leidyklai ,,Alma littera“, dusetiškiui Vytautui Čypui. Praėjusiais metais knygas bibliotekai dovanojo literatūros kritikas Kęstutis Urba, rašytojo Gendručio Morkūno žmona, vertėja Indrė Klimkaitė, menininkai Violeta ir Virgilijus Gasparačiai, leidykla ,,Baltos lankos“, etnologas profesorius Libertas Klimka, bibliotekos skaitytoja Stasė Pupeikienė, Dusetų bažnyčios klebonas Salvijus Pranskūnas.

Per metus – kelios dešimtys renginių

Viena iš bibliotekos stiprybių ir populiarumo priežasčių – įvairių renginių gausa. Praėjusiais metais Dusetų bibliotekoje lankėsi, su dusetiškiais bendravo visoje Lietuvoje žinomi žmonės: kritikas Kęstutis Urba, poetas ir eseistas Gintaras Bleizgys, keliautojas ir rašytojas Dainius Kinderis, žurnalistas Algimantas Čekuolis, Lietuvos edukologijos universiteto prof. Libertas Klimka; viešėjo „Baltų lankų“ ir Utenos ,,Kamonados“ leidyklos. Bibliotekoje pristatėme ne vieną kraštiečio knygą.

Bibliotekoje veikia maža paveikslų galerija, kurioje eksponuojami dusetiškių menininkų darbai. Dusetų meno mokyklos mokinių darbų parodą keitė Normantės Ribokaitės fotografijos, jas - Alvydo Stausko darbų paroda, Genovaitės Žilinskienės simegrafijos darbai, Eriko Čypo sukurtos verpstės. Atskirai eksponuojami maži, smulkūs, su dideliu kruopštumu atlikti darbeliai: atvirukai, floristinės kompozicijos, rankdarbiai, papuošalai.

Negalima nepaminėti literatų klubo ,,Atgaiva“, sėkmingai gyvuojančio jau daugiau nei dešimt metų. Klubo narės bibliotekoje renkasi maždaug kartą per mėnesį. Nors dauguma jų senjorės, tačiau entuziazmo ir energijos galėtų pavydėti jaunimas: jos rašo, leidžia knygas, važiuoja susitikimus su kitų rajonų literatais, groja, dainuoja, piešia, siuvinėja. Kai kurios yra aktyvios visuomenininkės: Marija Varenbergienė yra seniūnaitė, užsiimanti žurnalistiniu darbu, aprašanti kone visus Dusetose organizuojamus renginius. Dauguma yra išleidusiosios savo kūrybos knygų: Leokadija Malcienė, Janė Grigėnienė, Elena Antonovienė, Danutė Drebulienė, Monika Matulienė. Keletas narių spausdinosi Utenos apskrities literatų rinktinėse ,,Malda Tėviškei“, „Rudens taku“.

Šiais metais taip esame suplanavę daugybę renginių: popiečių, susitikimų, parodų. Vaikų kasdien laukia neseniai papildyta žaisloteka.

Džiaugiamės skaitytojais ir savanoriais

Didžiausias mūsų bibliotekos turtas – skaitytojai ir savanoriai bendradarbiai, prisidedantys, kad bibliotekos renginiai būtų įdomūs, prasmingi, kad apie juos sužinotų miestelio ir rajono gyventojai.

Bibliotekos darbuotojos gali pasidžiaugti, kad turi tokių šaunių bibliotekos skaitytojų, kaip Rožė Močiškienė, buvusi mokytoja, dabar išėjusi į užtarnautą pensiją ir pasinėrusi į knygų skaitymą. Per metus ji perskaito daugiau nei šimtą įvairaus pobūdžio knygų. Daug skaito ir Stasė Pupeikienė, Irena ir Algirdas Embavičiai, Irmantas Ilgarūbis, Fiodoras Dubnikovas, Rasa ir Gintaras Busevičiai, Petras Ramanauskas, Asta Dapkienė ir dar daug kitų. Tai skaitytojai, kurie niekad nepavėluoja grąžinti knygų.

Jau pora metų esame kaimynai su Dusetų K. Būgos gimnazija. Gimnazijos mokytojai ir mokiniai tapo nuolatiniais bibliotekos pagalbininkais organizuojant įvairius renginius. Taip pat bibliotekos darbuotojos dėkingos ištikimoms pagalbininkėms Janinai Kaškauskienei, Laimai Gorpinič, Indrei Klimkaitei, Marytei Varenbergienei, Sigitai Gudonienei, Linai Morkūnienei, Genovaitei Žilinskienei už savanorišką veiklą bibliotekoje.

Bibliotekos darbuotojas džiugina ne tik mokyklos, bet ir sparnuotųjų bibliotekos gyventojų kaimynystė. Prie bibliotekos lango žaliuoja graži didelė eglė, kurioje knibždėte knibžda paukščiukų: zylučių, bukučių, geniukų. Prasidėjus šaltajam laikotarpiui paukščiams parūpiname maisto, jei kartais jo pritrūksta, globotiniai paprašo pastuksendami į langą. Tik gaila, kad kartais paukštukams skirtus lašinukus nukabina alkanas praeivis...

Knygos atkeliauja į namus

Kviečiame visus – ir jau esamus bibliotekos lankytojus ir naujus – naudotis bibliotekos paslaugomis. Čia rasite laikraščių, žurnalų, knygų, nemokamą prieigą prie interneto, daug kraštotyros darbų: apie Dusetų bažnyčią, parapiją, biblioteką, grafus Pliaterius, mokytoją Vytautą Striogą, mokytoją ir kraštotyrininkę Zofiją Vilytę, kunigą ir kompozitorių Gediminą Šukį ir kitus iškilius Dusetų krašto žmones.

Tiems, kurie norėtų skaityti, bet patys negali atvykti į biblioteką, primename apie vis populiarėjančią knygnešystę. Tokiems skaitytojams knygas į namus gali parnešti šeimos nariai, draugai ar bibliotekos darbuotojos.

Sakoma, kad simfonija egzistuoja tik tada, kai yra atliekama, paveikslas – kai žiūrimas, o knyga – kai skaitoma. Ir biblioteka gyva tik tuomet, kai joje vyksta nenutrūkstama knygų ir skaitytojų kaita.
 








Elena Gaižiuvienė, Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėja
Laikraščio „Dusetos“ informacija

 Aukštyn
 
GELTONŲ ATSPALVIŲ KNYGŲ PARODA

2012.03.23

Pavasariški orai dar neskuba, bet saulė vis ryškiau šviečia ir širdimi jauti tvyrantį permainų pažadą. Kaip sakė amerikiečių rašytojas Henris Deividas Toro „... iš žemės išeina pašalas, šitaip ateina Pavasaris. Jis eina pirmiau žaliuojančio ir žydinčio pavasario, kaip mitologija eina pirma profesionaliosios poezijos“.

Laukdami tikrojo, paieškokime pavasario savo mintyse, širdyse, mene, kelionėse. Šį kartą viešoji biblioteka knygą rinktis siūlo kiek neįprastai – pagal spalvą. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta pavasario spalvų – geltonų atspalvių – knygų paroda „Ką tik užgimusio žydėjimo rungtynės“.

Kviečiame aplankyti parodą Zarasų viešojoje bibliotekoje, kuri veiks iki balandžio 30 d.




Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija

 Aukštyn
 
„VILKAS IR SEPTYNI OŽIUKAI“ – LITERATŪRA IR ANIMACIJA

2012.03.23

Magučių bibliotekoje vyko trečiasis literatūros ir animacijos užsiėmimas „Vilkas ir septyni ožiukai“. Devyni dalyviai – Akvilė, Aleksejus, Andrejus, Andžejus, Evaldas, Ingrida, Lina, Miglė ir Monika – iš pradžių klausėsi bibliotekininkės Zinos Černovienės skaitomos lietuvių liaudies pasakos „Vilkas ir septyni ožiukai“, vėliau susidomėję žiūrėjo pagal šį literatūros kūrinį sukurtą animacinį filmuką. Po animacinio filmuko peržiūros moksleiviai, klausydami bibliotekininkės Zinos ir mokytojos Marijos Švarcienės patarimų, iš popieriaus ir siūlų sukūrė aplikacinius darbelius: pagrindinius pasakos veikėjus – ožkelę su septyniais ožiukais.

Kiekvieno mėnesio trečią trečiadienį Magučių bibliotekoje vyksta edukaciniai užsiėmimai „Literatūros kūriniai ir animacija“. Kviečiame dalyvauti kitame užsiėmime, kuris vyks balandžio 18 d. ir bus skirtas Hanso Kristiano Anderseno pasakai „Undinėlė“.
 




Zina Černovienė,
Magučių bibliotekos vyr. bibliotekininkė
 

 Aukštyn
 

 JAUNOSIOS MENININKĖS PIRMOJI PARODA VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

2012.03.21

Zarasų viešosios bibliotekos III aukšto galerijoje eksponuojama pirmoji personalinė Giedrės Kiltinavičiūtės fotografijų paroda „Nostalgijos atspindžiai“.  Paroda maloniai nudžiugino ir blykstelėjo atradimu.   

Jaunoji fotografė yra Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos IV kl. gimnazistė. Prieš ketverius metus baigusi Zarasų meno mokyklos dailės skyrių, Giedrė nepamiršo piešimo. Labiausiai  sekasi grafika, bando akvarelę, akrilą, pastelę, pieštuką. Giedrė taip pat ir velia. Jos veltinukai –  smulkučiai su daugybe detalių, visi be išimties linksmi. Su kai kuriais  autorės  veltiniais darbeliais galėjo susipažinti dusetiškiai, praėjusiais metais gegužės mėnesį lankydamiesi K. Būgos bibliotekoje. Jaunoji menininkė  daro lėles. Kiekviena lėlė turi savo emociją, išreikštą judesiu, kiekviena – vis kitokia.

 Giedrė fotografuodama pasaulį mato kitaip, pastebi ir užfiksuoja detales, kurių, kartais atrodo, nemato niekas... Autorė sako, kad jos fotografijose - akimirkos jausmas, amžiams  sutramdytas rėmuose. Parodoje eksponuojamuose kūriniuose netrūksta idėjų, filosofinės prasmės. Giedrės kiekvienas kūrinys kažką sako: juose ir jaunatviškas džiaugsmas, ir kasdienybės banalumas, ir neįvertinti gamtos bei žmonių sukurti stebuklai... 

Kviečiame aplankykite G. Kiltinavičiūtės fotografijų parodą, pajusti jaunosios menininkės kūrybos svajas. Fotografija – vienas iš būdų pažvelgti giliau, atskleisti daugiau, nei matoma plika akimi. Paroda veiks iki  balandžio 20 d.
 

 

Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

 

 Aukštyn
 

POPIETĖ "VYŠNIŲ MEDIS"

Knyga, kurią perskaitai, ne tik žadina vaizduotę, bet ir skatina bendrauti, diskutuoti. zavės bibliotekos jaunieji skaitytojai popietėje „Vyšnių medis“ susipažino su Austrijos rašytojo Ernsto A. Ekerio kūryba. Tačiau sunku kalbėti apie knygą, kurios dar nesi skaitęs. Jaunieji skaitytojai sėkmingai įveikė ir šią kliūtį. Pasikeisdami jie garsiai skaitė knygą, diskutavo, o vėliau bandė sukurti raganos Zimering stebuklingąsias vyšnias.

Gediminas Mažeika lankstė iš popieriaus dar niekam nematytą medį-gėlę. Olegas Jegorovas atnešė namuose sukurtą darbelį. Silvija iš plastilino nulipdė raganos Zimering vyšnių kraitelę. Rita, Olegas ir Dovilė garsiai perskaitė kelis knygos skyrius.

Kovo mėnesį Antazavės bibliotekos lankytojai gali susipažinti su temine paroda „Pavasaris fotoalbumuose“, pamatyti parodėlę „Mariją Pečkauskaitę prisimenant“.

Antazavės padalinio vyr. bibliotekininkė Danguolė Davainienė
Nuotraukos Vaido Gruzdo, Alvydo Davainio, Silvijos Davainytės
 

 Aukštyn
 

BIBLIOTEKOJE – MOKSLEIVIŲ GRAFIKA

2012.03.15

Dusetos Lietuvoje jau seniai žinomos ne tik dėl tradicinių žirgų lenktynių ant Sartų ežero, bet ir dėl čia susitelkusių dailininkų. Dauguma jų baigė sustiprintą dailės mokymą Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje (dabar – Kazimiero Būgos gimnazija), o šiandien dailės mokymo tradicijas tęsia ir Dusetų vardą garsina Meno mokyklos dailės skyrius, kuriame dirba tik du mokytojai –  Romualdas Pučekas ir Eugenijus Raugas.

Šiomis dienomis Dusetų meno mokyklą pasiekė gera žinia – Metų mokytojo premija įvertinta ir Dusetų meno mokyklos dailės mokytojo eksperto R. Pučeko veikla. Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius jam ir dar keturiems geriausiems 2011 metų mokytojams įteiks Metų mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.

Dusetų K. Būgos bibliotekoje atidaryta Dusetų meno mokyklos dailės skyriaus moksleivių grafikos darbų paroda. Lino ir kartono raižinius, dalyvavusius rajoninėje dailės olimpiadoje „Nuo malūno iki...“ Zarasuose ir portreto konkurse, bibliotekos lankytojams pristato: Airidas Valiulis, Kornelijus Raugas, Eimantas Čypas, Ignas Lukošiūnas, Ieva Lapienytė, Monika Šarkovaitė, Kornelija Pupeikytė, Miglė Barzdaitė ir Ieva Stasiškytė. Olimpiadoje Zarasuose dusetiškiams puikiai sekėsi – užimtos pirmosios vietos. 7-ųjų klasių grupėje pirmą vietą laimėjo šios parodos dalyvis I. Lukošiūnas, lino raižinyje pavaizdavęs malūnininką ir jam reikalingus įrenginius. Ne mažiau puikus I. Stasiškytės kūrinys, atliktas mišria technika. Kiekvienas jaunasis dailininkas malūną mato kitaip, realų vaizdą papildo fantazija. Žavingi mokytojų – R. Pučeko, Juozo Švedo – portretai.

Kovo 8-ąją parodos atidaryme grojo J. Švedo vadovaujamas brolių E. ir M. Merkių  akordeoninis duetas, parodos autorius sveikino ir sėkmės kūrybiniame kelyje linkėjo mokytojas R. Pučekas, Dusetų meno mokyklos direktorė Dalia Deinienė.

Grafikos paroda Dusetų bibliotekoje veiks iki balandžio 10 dienos.  

Rima Simanavičienė
Nuotraukos Elenos Gaižiuvienės
 

 Aukštyn
 

TOS NUOSTABIOS RAŠTŲ PYNĖS

2012.03.15

Magučių bibliotekoje atidaryta Tarptautinei moterų solidarumo dienai paminėti skirta mezginių bei nėrinių paroda.

Joje eksponuojami nerti Vilgelminos Laipčienės šalikai, kepuraitės ir skraistės. Dalios Vazgilevičienės megztos iš ploniausių siūlų skaros. Viktorijos Maleckienės ir Danutės Raudėliūnienės megzti  šalikai. Lankytojai gali pasigrožėti Dalios Narkevičienės margaspalvėmis pirštuotomis bei kumštinėmis pirštinėmis ir spalvingiausių raštų kepurėmis bei Veronikos Klimienės servetėlėmis.

Kviečiame pasigrožėti rankdarbiais iki kovo 23 dienos.

Zina Černovienė, Magučių padalinio vyr. bibliotekininkė
Autorės nuotraukos
 

 Aukštyn
 

EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI „LITERATŪRA IR ANIMACIJA“

2012.03.15

Animacinius filmukus labai mėgsta ikimokyklinio amžiaus vaikučiai ir pradinių klasių moksleiviai. Animacija ypač patraukli vaikams dar neturintiems skaitymo įgūdžių ar negalintiems jų įgyti. Žiūrėdami filmukus vaikai susipažįsta su geriausiais literatūros kūriniais.

Kiekvieno mėnesio trečią trečiadienį Magučių biblioteka kviečia į edukacinę veiklą „Literatūra ir animacija“, kurios metu skaitomos literatūrinės ar liaudies pasakos, peržiūrimas animacinis filmukas pagal skaitytą kūrinėlį ir vyksta kūrybinis užsiėmimas. Programos dalyviai – ikimokyklinio amžiaus vaikučiai ir moksleiviai iki 12 metų amžiaus.

Ikimokyklinio amžiaus vaikučiai klausėsi prancūzų rašytojo Šarlio Pero pasakos „Pelenė“, žiūrėjo pagal ją sukurtą animacinį filmuką ir piešė pasakos veikėjus.

Britų rašytojų brolių Jokūbo ir Vilhelmo Grimų  pasakos „Trys paršiukai“ klausėsi ir filmuką žiūrėjo ikimokyklinukai ir moksleiviai. Edukacinio užsiėmimo dalyviai, moksleiviai Tomas ir Svajūnas,  iš plastilino nulipdė pagrindinius kūrinio veikėjus – tris brolius paršiukus. Ikimokyklinukai Romas, Monika, Tadas ir Gabrielė paršiukus kūrė iš kartono ir panaudotų jogurto indelių.

Kovo 21 dieną kviečiame į edukacinį užsiėmimą, kurio metu dalyviai klausys ištraukos iš lietuvių liaudies pasakos „Vilkas ir septyni ožiukai“, peržiūrės animacinį filmuką ir  dalyvaus kūrybinėje veikloje.


Zina Černovienė,
Magučių padalinio vyr. bibliotekininkė
 

 Aukštyn
 
GYVAS ŽODIS, GYVA ATMINTIS

2012.03.15

Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešio diena, šią dieną, 1846 m. gimė Jurgis Bielinis – knygnešys, sukūręs lietuviškos spaudos platinimo tinklą. Knygnešystė – XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas, patriotinė veikla, nukreipta prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią daugiau kaip 40 metų. Šiuo laikotarpiu lietuviški leidiniai buvo spausdinami užsienyje, nelegaliai gabenami per sieną ir platinami Lietuvoje, tuo metu buvusioje carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Leidiniai buvo spausdinami tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje.

Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas, kai po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba (tiksliau, parašytas lotyniška abėcėle). Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji skirta jiems prisiminti ir pagerbti.

Kviečiame aplankyti viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje knygnešių dienai paminėti skirtą leidinių parodą „GYVAS ŽODIS, GYVA ATMINTIS“ .

Aldona Kazlauskienė,
Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 Aukštyn
 

PROJEKTAS "BIBLIOTEKOS PAŽANGAI" ĮVERTINO AKTYVIAUSIAS BIBLIOTEKAS

2011.03.12

2008 m. startavęs ir iki š.m. birželio truksiantis projektas „Bibliotekos pažangai“ sugrojo vieną iš finalinių akordų, paskelbęs didžiausią pažangą pernai pasiekusias Lietuvos viešąsias bibliotekas. Vilniuje vykusiame renginyje „Moderniai visuomenei – naujoviška biblioteka“ apdovanotos 29 bibliotekos, nugalėjusios devyniose nominacijose. Į šias nominacijas pretendavo beveik 1300 viešųjų bibliotekų ir jų filialų, kurių vadovai ir darbuotojai kruopščiai dirbo plėsdami paslaugas ir pritraukdami naujų lankytojų.

Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka gavo nominaciją kaip daugiausiai prisidėjusi prie draugiško ir saugaus interneto sklaidos. Skaitykite daugiau: http://pramogos.delfi.lt/culture/projektas-bibliotekos-pazangai-paskelbe-29-aktyviausias-bibliotekas.d?id=56492787#ixzz1ouURc22l

 Aukštyn
 

E.ĮGŪDŽIŲ SAVAITĖ 2012

 2012.03.11

Šių metų kovo – gegužės mėn. asociacija „INFOBALT” organizuoja „E.ĮGŪDŽIŲ SAVAITĘ 2012”, kurios tikslas – atskleisti jaunimui, kokie svarbūs ir naudingi e.įgūdžiai yra šiuolaikinėje darbo rinkoje ir kasdieniame gyvenime. „E.ĮGŪDŽIŲ SAVAITĖ 2012” metu Lietuvoje vyks daug renginių, paskaitų ir mokymų, skirtų sustiprinti e.įgūdžius, taip pat bus organizuojami susitikimai su IT sektoriaus lyderiais, moksleiviai turės galimybę dalyvauti didžiausioje bendroje pamokoje internetu, apsilankyti Lietuvos informacinių technologijų įmonėse bei laimėti naudingų prizų organizuojamuose konkursuose.

Kovo 28 d. 11 val. organizuojamos „E.PAMOKOS” moksleiviams kviečiant mokinius dalyvauti ir suteikiant galimybę moksleiviams stebėti tiesioginę transliaciją internetu bibliotekų tinklo patalpose, kuri bus transliuojama iš Kauno technologijos universiteto.  

Pagrindinis „E. PAMOKOS” akcentas – didžiausios tiesioginės transliacijos internetu rekordo siekimas, kurios metu sieksime suburti 2 000 pamokos dalyvių. Paraginkite savo, kolegų, kaimynų ir pažįstamų vaikus dalyvauti didžiausioje tiesioginėje „E. PAMOKOS” transliacijoje. Šios pamokos metu tiesioginėje transliacijoje internetu kalbės žymiausi Lietuvos informacinių technologijų įmonių vadovai, žmogiškųjų išteklių ekspertai bei skaitmeninio meno kūrėjai. Specialistai dalinsis savo verslo patirtimi su moksleiviais, pristatys karjeros galimybes IT rinkoje.

Kovo 15-29 d. organizuojamas video konkursas. Moksleiviai kviečiami sukurti iki 90 sekundžių video pristatymą, kaip technologijos galėtų pakeisti jų gyvenimą. Inovatyviausios idėjos kūrėjo laukia vertingas prizas. Visą informaciją apie konkursą nuo kovo 15 d. rasite Facebook socialiniame tinkle facebook.com/e.igudziai arba  http://www.e-igudziai.lt.

Naujausią informaciją apie iniciatyvą „E.ĮGŪDŽIŲ SAVAITĖ 2012”, renginių kalendorių ir renginių įspūdžius rasite internetinėje svetainėje http://www.e-igudziai.lt bei Facebook socialiniame tinkle facebook.com/e.igudziai. 

„INFOBALT” „E.ĮGŪDŽIŲ SAVAITĘ 2012” organizuoja kartu su partneriais: aljansu „Langas į ateitį”, VU, KTU, VDU universitetais, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos informatikos mokytojų asociacija, „Microsoft” ir kitomis bendrovėmis. 

Vilma Misiukonienė, „INFOBALT”
 

 Aukštyn
 

LITERATŪRINIŲ PERSONAŽŲ  PORTRETŲ PARODA - VIKTORINA

2012.03.11

Kovo  6–ąją Zarasų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje atidaryta  piešinių paroda „Literatūrinių personažų portretai“.  Pauliaus Širvio progimnazijos aštuntokai turėjo atlikti užduotį: perskaityti ir aptarti kūrinius lietuvių kalbos pamokose, surasti išskirtinius personažų bruožus, patrauklias išraiškas ir visa tai atskleisti piešiant. Mokinius konsultavo lietuvių kalbos mokytoja Andželikos  Vitkūnienė ir dailės mokytojas Žydrūnas Dainys. 

Parodą atidarė patys piešinių autoriai – Pauliaus Širvio progimnazijos aštuntokai, lydimi  mokytojos A. Vitkūnienės.  Tai nėra įprasta paroda. Ant piešinių užrašytas tik autorius ir numeris. Daugelis nustemba, kodėl nėra užrašo, kas pavaizduota piešinyje. „Siekėme suintriguoti parodos lankytojus. Vaikai ir jaunuoliai mielai įsitraukia į žaidimus ir viktorinas. Todėl jauniesiems parodos lankytojams siūlome užpildyti anketą. Joje prie įvardinto literatūrinio personažo su nurodytu knygos pavadinimu ir autoriumi  tereikia įrašyti numerį“ , – pasakoja parodos kuratorė Inga Pužaitė.  – „3 teisingai atsakiusieji arba daugiausiai pateikę teisingų atsakymų bus apdovanoti prizais. Nugalėtojus išaiškinsime burtų keliu“.  

Parodos lankytojai greta piešinių išvys ir knygas, kurių herojai žvelgia iš aštuntokų piešinių. 

Parodoje eksponuojami 23 piešiniai. Portretuose vaizduojami įvairūs personažai: Oliveris Tvistas (Č. Dikensas „Oliverio Tvisto nuotykiai“), Gražina ir Liutauras (A. Mickevičius „Gražina“), Senis Lapinas (V. Krėvė „Skerdžius“), Domicelė ir Pranys (P. Cvirka „Kurpės“), Romeo ir Džiuljeta (V. Šekspyras „Romeo ir Džuljeta“), Pinčukas (K. Boruta  „Baltaragio malūnas“), Don Kichotas (M. Servantesas „Išmoningasis bajoras Don Kichotas“), Jūratė ir Kastytis (Maironis „Jūratė ir Kastytis“) ir kiti literatūriniai personažai.  

Piešinių autoriai pasakojo, kad užduotis nebuvusi paprasta. Ne visuomet knygos iliustruotos, todėl vieni  pasitelkė vaizduotę, kiti idėjų ir pagalbos ieškojo internete.  

Po kelių dienų parodą lankę septintokai  su mokytoja Vilma Valainiene pripažino, kad iš pirmo žvilgsnio viktorina – lengva. Tereikia įrašyti prie personažo numeriuką. Kai kuriuos literatūrinius personažus atspėti paprasta – tai Jūratė (Maironis  „Jūratė ir Kastytis“),  Pinčukas (K. Boruta  „Baltaragio malūnas“) ir Don Kichotas (M. Servantesas „Išmoningasis bajoras Don Kichotas“).  Jei ne visi kūriniai perskaityti ar  keletas  literatūrinių personažų turi panašių bruožų  – pasimeti, pavyzdžiui, Senis Lapinas (V. Krėvė „Skerdžius“) ar Pranys (P. Cvirka „Kurpės“).

Kviečiame apsilankyti Vaikų literatūros skyriuje, apžiūrėti literatūrinių personažų parodą ir sudalyvauti viktorinoje. Paroda veiks iki Šv. Velykų.

 















Inga Pužaitė, Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

 Aukštyn
 

ŠATRIJOS RAGANAI – 135

2012.03.08

Sukanka 135 metai kai gimė rašytoja Marija Pečkauskaitė, žinoma slapyvardžiu Šatrijos Ragana. Ji gimė Mėdingėnų dvare (dabar Plungės raj., Žlibinų apyl.) savo motinos Stanislovos Šiukštaitės tėviškėje, apsišvietusių dvarininkų šeimoje. 1891 m. į namus buvo pakviestas Povilas Višinskis padėti pasirengti į gimnaziją Marijos broliui. P. Višinskis jau tuo metu buvo įsitraukęs į judėjimą už tautinį atgimimą. Didele savo dvasinio poveikio galia į savo idealų erdvę jis įtraukė ir Mariją. Jo paskatinta prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo, Marija su dideliu entuziazmu mokėsi lietuvių kalbos ir pramokusi kalbą, ja toliau kalbėjo. Paskatinta bičiulio P.  Višinskio, M. Pečkauskaitė nuo 1896 m. Lietuvos periodinėje spaudoje pradėjo spausdinti apsakymus – įvairius kaimo gyvenimo vaizdelius, kuriuose buvo aukštinami kilnieji žmogaus dvasiniai pradai, smerkiamos moralinės ydos.

1896 m. Marija išvažiavo į Varšuvą, į bitininkų kursus. 1898 m. mirus tėvui šeima liko be lėšų pragyvenimui. Marija mokytojavo dvaruose. 1905–1907 m. Marija išvažiavo į Šveicariją, Ciuricho ir Friburgo universitetuose klausė etikos ir pedagogikos paskaitų. 1909 m. M. Pečkauskaitė pakviesta mokytojauti į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnaziją.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir artėjant frontui, „Žiburio“ progimnazija evakavosi į Voronežą. Marija nesiryžo dėl sveikatos būklės evakuotis kartu su mokykla. Ji pasuko į Židikus. Tais pačiais metais čia atsikėlė jos motina ir sesuo Sofija bei kunigas Kazimieras Bukantas. Klebono kun. K. Bukanto remiama materialiai, ji galėjo atsidėti literatūrinei veiklai. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais ji vėl grįžo prie didžiosios meilės – pedagogikos. Beviltiškai kovodama su sunkia liga, ji dar stengėsi praskaidrinti savo gyvenimą aktyvia filantropine ir švietėjiška veikla, rašė svarbiausią pedagoginį veikalą „Motina – auklėtoja“. 1927 m. M.Pečkauskaitei – Šatrijos Raganai už pedagoginius tyrinėjimus buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarės vardas.

1930 m. liepos 24 d. Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana mirė. Ji palaidota Židikų kapinaitėse. Prie jos kapo Pikelių klebonas kanauninkas Morkys, jos nuodėmklausys, pasakė: „Šiandien mes čia laidojom šventąją…“. Rašytojos bičiulis P. Višinskis ją praminė raganėlės vardu dėl juodų plaukų ir juodų didelių akių. Po vienos išvykos į Šatrijos kalną jai prigijo ir Šatrijos epitetas.

Zarasų viešosisos bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia paroda „Kalbėjimas į širdį...“, skirta Šatrijos Raganos 135-osioms gimimo metinėms. Parodoje eksponuojamos autorės knygos, atsiminimai, pokalbiai, laiškai.

Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija

 
 Aukštyn
 

MENO ALBUMŲ KOELKCIJA

2012.03.08

Norime pradžiuginti viešosios bibliotekos lankytojus, ypač meno mylėtojus. Meno albumai ir kita meno skyriaus literatūra iš Meno skaityklos, kuri buvo įsikūrusi trečiajame bibliotekos aukšte, perkelta į bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus abonementą (šalia mokslo šakų literatūros). Taip lankytojams sudarytos geresnės sąlygos naudotis literatūra. Meno albumai į namus neišduodami, juos galima vartyti prie vietoje esančio staliuko, kas nori daugiau erdvės, albumus gali neštis į skaityklą ir ten įsikurti.

Turime daugiau kaip 400 meno albumų apie fotografiją, kinematografiją, meną, architektūrą, tapybą, muziką, teatrą, scenos meną, visuomenės ir gamtos mokslus, geografiją ir kita. Susidomėjusius kviečiame užsukti į viešąją biblioteką šiokiadieniais nuo 9 val. iki 19 val. ir šeštadieniais nuo 10 val. iki 17 val.

Tarp meno albumų rasite šiuos leidinius:

JUOZAS STATKEVIČIUS „GROŽIO KIRTIS“, Vilnius, 2006.

Pirmoji Juozo Statkevičiaus ir 500–oji leidyklos „Tyto alba“ knyga. Jūsų rankose – knyga ne apie šio sezono madas, rekomenduojamą drabužių ilgį ar dominančią plaukų spalvą. Tai laikina. Čia kalbama apie aprangos kodus ir skatinama išlikti jauniems ir patraukliems. Apie madas ir stiliaus principus. Apie individualumą, be kurio ir stilingiausias drabužis yra tik gražus drabužis, kurį vilki persona x. Net jeigu nesate jo klientė, šioje knygoje surašyti įspūdžiai – savotiška grožio filosofija – tiesiog paakins keistis ir orientuotis mus užplūdusioje daiktų gausoje. O tai tikrai menas, leidžiantis ir geriau jaustis, ir neretai taupyti.

ANTANAS SUTKUS „RETROSPEKTYVA“, Vilnius, 2009.

Antanas Sutkus pagrįstai priskiriamas prie didžiųjų pasaulio fotografijos meistrų ir teisėtai vadinamas lietuvių fotografijos Homeru – vientisa autoriaus viso gyvenimo kūryba ir yra epas, sudėtas iš kasdienybės fragmentų. Retas fotografas sukaupė tokį didžiulį archyvą bei taip kūrybiškai išnaudoja jo arsenalą. Jau išleistas ne vienas teminis albumas ir apžvalginė rinktinė. Šios knygos užduotis yra kuo aiškiau ir nuosekliau išdėstyti kūrybinę raidą, permąstyti ankstesnes interpretacijas, pažinti autorių iš naujo. Vienas šio leidinio privalumų – fotografas dalyvavo atrenkant kūrinius ir aprobavo sudarymą. Visos naujos fotografijos yra jo paties atrastos ir sąmoningai autorizuotos. Autoriui fotografija yra ne tikrovės perkūrimo, o jos skaitymo būdas.

EGLĖ GANDA BOGDANIENĖ „ MENINIS VELTINIS: TRADICIJA IR DABARTIS“, Vilnius, 2010.

Knygoje supažindinama su veltinio technologija ir pluoštais, apžvelgiama veltinio istorija. Aptariamos tradicinio vėlimo technologijos Lietuvoje. Primenami pirmieji tarptautiniai veltinio simpoziumai, aptariama menininkų, išradingai naudojančių savo darbuose veltinį, kūrybą. Knygos priedas „Vėlimo ABC“ – tai pradžiamokslis visiems, norintiems išbandyti šią tekstilės techniką.

 IRENA FELOMENA JUŠKIENĖ „RIEŠINĖS “, Vilnius, 2008.

XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje tiek vyrai tiek moterys, tiek suaugę ir vaikai nešiojo riešines, –ant rankos riešo užmaunamą megztą rankogalį. Jos turėjo praktinę reikšmę ir buvo dėvimos dėl šilumos, taip pat ir dėl grožio. Tuo laikotarpiu tai buvo ypač madinga aprangos detalė. Šioje knygoje ( ai antrasis papildytas knygos leidimas) autorė stengėsi parodyti visas mūsų muziejuose saugomas išlikusias riešines bei ką pavyko gauti iš privačių asmenų. Pateikiama trumpa jų paplitimo istorija, mezgimo būdai, raštų piešiniai bei autorės numegztos riešinės.

ANTANAS STANEVIČIUS „ATKAKLIOJI ŽUVĖDRA“, Vilnius, 2011.

Žuvėdra... Taip jau atsitiko, kad dažnam lietuviui žuvėdra greičiau ne paukštis, o šokių ansamblis. Neturėdama Lietuvoje su kuo varžytis ir kartu natūraliai tobulėti, Žuvėdra jau daugelį metų buvo Lotynų Amerikos šokių lyderė pasaulyje ir čempionatų aikštelėse tiek kūrybos dvasia, tiek šokių choreografija. Mūsų Žuvėdra unikali tuo, kad dvi stiprios pasaulinio lygio komandos išaugo po vienu stogu – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Sportinių šokių katedroje ir Žuvėdros šokių klube. Šį albumą autorius skiria ansamblio vadovei profesorei Skaistutei Idzelevičienei bei jos bendražygiui profesoriui Romaldui Idzelevičiui, treneriams, kompozitoriui, ansamblio rėmėjams ir visoms Žuvėdros šokių poroms, kurios stebina – kiek daug gali žmogus, koks gražus gyvenimas ir Pasaulis.

BAGNALL HILLE „ DIDŽIOJI RAVENSBURGERIO PIEŠIMO KNYGA“, Vilnius, 1999.

Piešinys yra kiekvienos vaizdingai perteiktos formos pagrindas, o jo istorija siekia urvinių žmonių piešinius. Kiekvienas gali išmokti piešti. Ši knyga Jums padės tai padaryti. Padės įveikti baimę, prieš pradedant piešti, suteiks džiaugsmo darant eskizus. Knyga parodys, ko turite imtis ir į ką privalote atkreipti dėmesį, supažindins Jus su piešimo reikmenimis ir jų galimybėmis taip pat su žmogaus anatomija tiek, kiek tai reikalinga piešimui, aptars kompozicijas, spalvas bei įvairias technines galimybes.

„LIETUVOS MONETOS“, Vilnius,2006.

Lietuvos bankas laikosi tradicijos leisti knygas apie lito istoriją. Ši knyga – tai pirmas tokio pobūdžio ir apimties leidinys apie monetas. Pirmajame knygos skyriuje supažindinama su šiuolaikinių monetų kūrimu, kalimo įrankių paruošimo ypatumais, technologiniu kaldinimo procesu. Antrame skyriuje aprašomi seniausi lietuviški pinigai – sidabro lydiniai, LDK monetos ir Lietuvos Respublikos tarpukario litai. Trečiame skyriuje apžvelgiama atgimusios Lietuvos apyvartinių monetų kūrimo istorija. Daug dėmesio skiriama kolekcinėms monetoms, leidžiamoms įžymiems įvykiams ir asmenybėms paminėti. Šis leidinys ateinančioms kartoms bus svarbus informacijos šaltinis apie nacionalinę valiutą.

Kviečiame užsukti į viešąją biblioteką ir susipažinti su meno albumų kolekcija.

Aldona Kazlauskienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė
Nuotraukos Ingos Pužaitės

 

 
 Aukštyn
 

ŠAUNIAUSIO INTERNAUTO KONKURSAS

2012.03.05

Jau visi žinome, kad šiuolaikiniai paaugliai mieliau sėda prie kompiuterio nei prie knygų. O ar gali draugauti kompiuteris su knyga, literatūra? Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos rengtas šauniausio internauto konkursas parodė, kad tai suderinama. Organizuotame konkurse apie literatūrą jaunuoliai atsakymų ieškojo internete. Ir, žinoma, nesunkiai juos surado.

Šauniausio internauto konkursą organizavome Dusetų K. Būgos gimnazijos informatikos kabinete, kuriame yra 20 kompiuterių. Renginyje dalyvavo 6-7 klasių mokiniai. Jie ieškojo atsakymų į klausimus apie knygų autorius, 2011-aisiais „Metų knygos“ rinkimams nominuotus leidinius, garsios švedų vaikų rašytojos Astrid Lindgren kūrybą ir kitus klausimus susijusius su literatūra.

Dauguma dalyvių – berniukai, su jais konkuruoti išdrįso tik trys mergaitės, kurios ir tapo konkurso laimėtojomis. Tarp šeštos klasės moksleivių pirmąją vietą užėmė Digna Kundavičiūtė, antrąją – Gabrielė Ilgarūbytė, trečiąją – Roneta Vizbaraitė. Broliai Donatas ir Mantas Bražiūnai ir Faustas Kovalenkovas buvo apdovanoti paskatinamaisiais prizais.

Septintos klasės berniukai užduotis atliko labai kruopščiai. Pirmąją vietą užėmė Mindaugas Stauskas, antrąją – Marius Kastanauskas ir Dovydas Taraila, trečiąją – Kornelijus Raugas, Rytis Kondrašovas, Mantas Šuminas.

Dalyvavusiems konkurse buvo įteikti prizai.

Šauniausio internauto konkursas moksleiviams buvo kaip pamoka, supažindinanti su knygomis, literatūra, rašytojais.

Nuoširdžiai dėkojame Dusetų K. Būgos gimnazijos informatikos mokytojai Aldonai Žiliukienei, padėjusiai organizuoti konkursą. 

Elena Gaižiuvienė Dusetų K.Būgos bibliotekos vedėja
Nuotraukos Aldonos Žiliukienės

 
 Aukštyn
 

SUSITIKIMAS SU LR SEIMO NARIU ALGIMANTU DUMBRAVA

2012.03.05

Kovo 2 d. Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Algimantu Dumbrava. LR Seimo narys kvietė diskutuoti tema „Socialinė šalies politika – pasekmės ir perspektyvos“. 




Zarasų viešosios bibliotekos informacija

 
 Aukštyn
 

2012.03.02

Tradiciškai vasario mėnesį Zarasų viešoji biblioteka lankytojus kviečia pasimėgauti gyvai atliekama muzika. Pernai Zarasų meno mokyklos muzikos skyriaus auklėtiniai kartu su pedagogais dovanoję įsimylėjėlių dienai skirtą koncertą, šiemet muzikos garsais žadino pavasarį.

Vasario 28-osios popietę gausus jaunųjų atlikėjų būrys pakvietė bibliotekos lankytojus praleisti pavasariškų melodijų skambesy. Koncerto vedėja mokytoja Jūratė Stacevičiūtė susirinkusiuosius pasveikino eilėmis: „Įsiklausyk... girdi? / Tyliais žingsneliais / Pavasaris ateina. / Pasitik... atidaryk / Širdies duris...“, o Meno mokyklos auklėtinė Greta Šepliakovaitė paskambino Ch. Sinding melodiją „Pavasariniai šnaresiai“. Greta yra šiuolaikinės lietuvių fortepijoninės muzikos konkurso ir „Muzikinės akimirkos“ laureatė, dalyvavo Italijoje ir Prancūzijoje vykusiuose tarptautiniuose pianistų konkursuose, kuriuose iškovojo trečiąsias vieta. Greta ne tik gerai groja kompozitorių kūrinius, bet ir pati kuria muziką. Tądien jaunoji atlikėja pianinu paskambino ir savos kūrybos „Ekspromtą“.

Greta mėgsta ir dainuoti. Ji kartu su Kamile Daunaravičiūte padainavo lietuvių liaudies dainą „Saulė nusileido už aukštų kalnų“, „Barkarolę“ iš Žako Ofenbacho operos „Hofmano pasakos“ ir Šania Tven „From this momento on“.

Gabrielės Popovaitės vardas jau gerai žinomas Lietuvos jaunųjų muzikantų tarpe. Gabrielė yra Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais bei Jazz fontano konkursų trečiųjų vietų laimėtoja. Muzikantės talentas pastebėtas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos specialistų. Ji pakviesta mokytis minėtoje mokykloje, kurioje jau antrus metus mokosi. Praėjusiais metais jaunajai fleitininkei įteikta Juozo Gruodžio premija. Gabrielė fleita pagrojo Juozo Pakalnio kūrinį „Svajonė“ ir pirmąją V. A. Mocarto „Sonata B-dur“ dalį, jai fortepijonu akomponavo Dangira Zavackienė.

Lukas Amosovas – dviejų konkursų „Mažieji talentai“ laureatas. Lukas akordeonu paskambino ritmingą I. Mukano melodiją „Traukinyje“ .

Elzė Žemaitytė padainavo dainas: „Mamos suknelė“ ir „Jūra“ (muzika Leonido Abario, žodžiai Reginos Lumpickienės).

Brigitos Lukmanovos vardas gerai žinomas ne tik gimtuosiuose Zarasuose, bet ir už Lietuvos ribų. Brigita dalyvavo Italijoje Val Tidone vykusiame tarptautiniame pianistų konkurse, kuriame iškovojo antrąją vietą, o Paryžiuje Nikolajaus Rubinšteino jaunųjų pianistų konkurse laimėjo pirmąją vietą. Brigita Lietuvoje vykstančių „Linksmieji piršteliai“ ir šiuolaikinės fortepijoninės muzikos konkursų laureatė. Mergina pianinu paskambino Balio Dvariono „Noktiurną cis-moll“.

Gabija Zdancevičiūtė, pirmojo šiuolaikinės lietuvių fortepijoninės muzikos konkurso laureatė, paskambino Franco Šuberto „Impromtus Es-dur“, o Rugilė Vavinskaitė dovanojo „Ispanišką serenadą“.

Dvynės Milda ir Teresė Andrijauskaitės, skambindamos gitara, atliko kelias savos kūrybos dainas.

Į sesių būrį pakvietus Ramintą Razmaitę reiškė, kad koncertuos grupė „Baltos varnos“. Merginos atliko savos kūrybos dainas.

Muzikos pažinimo keliu auklėtinius veda mokytojos: Sigita Keršienė, Danguolė Petrašiūnienė, Albina Pučkienė, Jūratė Stacevičiūtė, Jūratė Tumėnienė, Šviesuolė Venclovaitė ir Dangira Zavackienė.

Pavasarines muzikines nuotaikas dovanoję Zarasų meno mokyklos jaunieji dainininkai ir muzikantai užbūrė ne tik susirinkusiuosius į bibliotekos skaityklą, bet ir žiemą. Jau kitą dieną atšilo oras, pradėjo tirpti sniegas.
 













Inga Pužaitė
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

 
 Aukštyn
 
IŠ 13-OSIOS VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS

2012.03.02

Vasario 23-26 dienomis sostinėje vyko 13-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Knygų mugę, laikomą vienu iš didžiausių kultūrinių renginių Lietuvoje, atidarė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

„Spausdintas žodis – tai kalbos išlikimo garantas, svarbus visoms trims Baltijos šalims. Knyga ypač svarbi ir mūsų tapatybės formavimui. Tai laiką įveikianti jungtis tarp praeities, dabarties ir ateities. Kad ir kokia būtų knyga – popierinė ar elektroninė – ji visada prisidės prie valstybės kūrimo. Knyga yra pats tikriausias tautos tobulėjimo kelias“, – mugės atidaryme kalbėjo šalies prezidentė.

D. Grybauskaitės nuomone, būtina užtikrinti lietuviškos knygos sklaidą pasaulyje bei pasirūpinti, kad bibliotekose netrūktų knygų ir jos būtų prieinamos visiems, ypač vaikams ir jaunimui.

Apie knygų mugę

Tradiciškai mugės atidarymas vyko ketvirtadienį ir vadinamas „Bičiulių diena“ – šią dieną į mugę dažniausiai renkasi bibliotekų darbuotojai. Zarasų viešosios bibliotekos bibliotekininkės pritarė Lietuvos leidėjų asociacijos direktorės ir Vilniaus knygų mugės organizatorių atstovės Lolitos Varanavičienės pastebėjimams, kad šiemet pirmąją dieną parodoje lankėsi ypač daug lankytojų. Įprastai didžiausių lankytojų srautų paroda sulaukia savaitgalį.

„Litexpo“ parodų rūmuose vykusi knygų paroda savo šūkiu pasirinkusi „Atversk pasaulį!“ kvietė atsiversti knygą ir pažinti pasaulį, o leidėjai neakcentavo pardavimo ir pirkimo, bet daugiau dėmesio telkė į kultūrinę programą.

13-oji Vilniaus knygų mugė savo apimtimi šiemet buvo didesnė, nes prie jos prisijungė per trijų šalių sostines keliaujanti Baltijos knygų mugė. Mugėje lankėsi svečiai iš Airijos, Bulgarijos, Izraelio, JAV, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos ir kaimyninių Baltijos šalių. Tarp garbių mugės svečių – buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis, išeivijos rašytoja Rūta Šepetys, garsios leidybinės grupės „Penguin“ atstovai.

Unikali iliustracijų paroda

Mugės lankytojai turėjo galimybę pamatyti šiuolaikines Lietuvos vaikų knygų iliustracijas parodoje „Illustrarium“. Tai vienas šių metų Vilniaus knygų mugės akcentų, be to, 2011 metų kovą ši paroda buvo pristatyta tarptautinėje Bolonijos (Italija) vaikų knygų mugėje. Parodoje eksponuojami 32 ryškiausių paskutiniojo dešimtmečio iliustruotojų kūriniai, atskleidžiantys margą, įvairių žanrų ir stilistikos Lietuvos vaikų knygų iliustracijos panoramą.

Kūrybinė studija

Šiemet vėl kupina įdomybių, naujienų, renginių ir kūrybinio veiksmo vaikų ir jaunimo laukė kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, kurios sumanytoja – dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Joje vyko apie 50 susitikimų, konkursų, kūrybos valandėlių, filmų peržiūrų, meno parodų ir kitų renginių visai šeimai. Kūrybinės studijos lankytojai galėjo sukurti ilgiausią armonikos formos knygą, nuspalvinti bei animuoti senąjį Vilniaus miesto planą, išbandyti Brailio rašto mašinėlę, išstuksenti savo vardą Morzės abėcėle, sukurti bestiariumus – pamokomų istorijų apie jūros gyvūnus rinkinius, susipažinti su trimis neįprastomis fotografijų kūrimo technikomis ir išmokti savo vardą užrašyti jūrine abėcėle, kurią sudaro 40 įvairių spalvų bei raštų vėliavėlių. Jaunieji kūrybinės studijos lankytojai gavo ir Knygų šalies piliečio pasą.

Metų knygos laureatai

Mugėje tradiciškai apdovanoti konkurso „Metų knygos rinkimai 2011“ nugalėtojai: suaugusiųjų kategorijoje – Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum II“, paauglių – Gendručio Morkūno „Iš nuomšiko gyvenimo“, vaikų – Vytauto V. Landsbergio „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“.

V. V. Landsbergio pasaka „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“ – trečioji autoriaus knyga apie arklį Dominyką. Tai intriguojanti detektyvinė istorija apie pavogtą Dominyko mylimosios amžinai šildantį brangakmenį. Kartu tai ir kupinas graudžios ironijos pamokomas pasakojimas apie meilę, pavydą ir pasiaukojimą.

G. Morkūno apysaka „Iš nuomšiko gyvenimo“ – istorija, papasakota nuomšiko, arba vaiko, kurį galima išsinuomoti, vardu – be galo tikra, parašyta neprilygstamu G. Morkūno stiliumi, šokiruojanti, kaip ir visos jo knygos, bet su laiminga pabaiga.

K. Sabaliauskaitės romanas „Silva Rerum II“ – antrasis autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707-1710 metus. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai.

Patriotų premijos laureatai

Antrus metus rengiamo Patriotų premijos konkurso tikslas – skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika. Šiemet konkursui buvo pateiktos 33 skirtingų žanrų knygos, iš jų 5 knygelės vaikams, išleistos 2011 metais.

Konkursą organizuojanti Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija Patriotų premijos laureatėmis suaugusiųjų kategorijoje paskelbė Rūtą Šepetys – už romaną „Tarp pilkų debesų“, vaikų knygos kategorijoje – Nomedą Marčėnaitę, už knygą „Lėlė“.

Knygos kino programa

Antrus metus mugės lankytojai galėjo matyti garsių romanų ekranizacijas, dokumentinius filmus apie iškilius rašytojus, poetus, menininkus. Šių metų Knygos filmų programoje – 8 dokumentiniai ir 6 vaidybiniai filmai, taip pat tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ filmų rinktinė.

Mugėje vyko daugiau kaip 300 įvairių renginių: knygų pristatymai, susitikimai su autoriais, diskusijos, filmų peržiūros, meno parodos, apdovanojimai, koncertai. Keturias dienas trukusi Vilniaus knygų mugė sutraukė daugiau kaip 60 tūkst. lankytojų.
 

Parengė Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės

 
 Aukštyn
 
LEONIDAS DONSKIS PRISTATĖ NAUJĄ KNYGĄ

2012.03.02

Jau tapo tradicija, kad antrąją vasario mėnesio pusę europarlamentaras Leonidas Donskis praleidžia Lietuvoje bei laisvos nuo posėdžių Europos Parlamente savaitės metu surengia susitikimus su visuomene. Pirmąją renginių ciklo Lietuvos miestuose dieną susitikimas surengtas Zarasuose, viešojoje bibliotekoje.

Pagrindinis L. Donskio vasario mėnesio kelionių akcentas – daugiausia miestų ir miestelių bibliotekose rengiami profesoriaus redaguotos rinktinės „Lietuviškasis liberalizmas II“ – JAV išleisto „Lietuviškojo liberalizmo“ tęsinio – pristatymas bei diskusijos tema „Liberalios vertybės ir politinis dialogas“.

Daugiau nei prieš 50 metų Vinco Kudirkos 100-ųjų gimimo metinių proga Čikagoje pasirodė Vytauto Kavolio redaguota straipsnių rinktinė „Lietuviškasis liberalizmas“. Tai knyga, tapusi lietuviškojo liberalizmo istorijos klasika.

„Minint 50-ąsias šios knygos metines, ji buvo perleista Lietuvoje. Prieš 3 metus, kai parašiau perleidžiamai knygai pratarmę, man šovė į galvą mintis parašyti liberalių debatų tęsinį. Sutapimas ar ne, bet abiejų knygų apimtis beveik identiška – apie 300 puslapių, skiriasi tik keliais puslapiais. Sekdamas V. Kavolio principu, knygoje pateikiau ne tik liberalų, bet ir kitų ideologijų atstovų mąstymus, kas gi atsitiko per tuos 5 dešimtmečius. Mes jau daugiau nei 20 metų gyvename laisvoje ir demokratinėje Lietuvoje. Naujoje knygoje diskutuojama apie mūsų laikotarpio ir patirties dilemas, krizes ir egzistencinius klausimus, kokią nūdienos Lietuvą mato ir ją suvokia šiandienos kultūriniai ir politiniai liberalai: Leonidas Donskis, Eugenijus Gentvilas, Egidijus Aleksandravičius, Darius Kuolys, Mykolas Drunga, Ramūnas Vilpišauskas, Gintautas Mažeikis. Sykiu ne mažiau svarbu, kaip liberalizmą mato labiau konservatyvūs (Vladimiras Laučius, Andrius Navickas) ar į kairę linkę (Rasa Baločkaitė) publicistai. Lietuvių poetas ir visuomenės veikėjas Tomas Venclova tapo abiejų knygų jungiamąja grandimi: tai žmogus, formavęsis Lietuvoje ir ragavęs išeivijos skonio“, – pasakojo knygos „Lietuviškasis liberalizmas II“ sudarytojas L. Donskis.

Pirmosios knygos „Lietuviškas liberalizmas“ sudarytojas V. Kavolis buvo sociologas, visuomenės veikėjas, profesorius dėstęs JAV universitetuose. Jis buvo ne tik L. Donskio pedagogas, mokęs rašyti straipsnius akademine anglų kalba, bet ir draugas, bendramintis. Pasak L. Donskio, tai buvo lietuviškojo liberalizmo ideologas, mąstęs konceptualiai, nekeitęs savo pagrindinių nuostatų. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad anuomet išleista knyga bus kupina pesimistinių minčių, nes atvykti į gimtinę nebuvo galimybių. Anaiptol, knyga dvelkia optimizmu ir tikėjimu. „Galima sakyti, kad V. Kavolis buvo pranašas. Anuomet jis rašė, kad Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, susidurs ne su rusifikavimu ir pavojus kils ne tautai, o visuomenei, t.y. kaip įplyšęs audinys gali sunaikinti socialinį audinį. Lietuvai netrūksta kalbos ar kultūros. Kalbame apie kitką – visuomenės gebėjimą iš savęs sukurti visuomenę ir tapatumą. Tai kuria ne politika, o patys žmonės“, – kalbėjo europarlamentaras.

Anot profesoriaus L. Donskio, net aušrininkas Jonas Basanavičius, prezidentas Antanas Smetona ar teisės teoretikas Mykolas Romeris buvę liberalūs mąstytojai. J. Basanavičius lietuviu laikė žmogų, įkvėpusį Lietuvos oro. M. Romeris buvo lenkų kultūros žmogus, save tapatinęs su Lietuva. Šių asmenybių pamąstymai leidžia paneigti liberalizmą, kaip „importuotą“ idėjinę koncepciją.

„Antroji lietuviškojo liberalizmo knyga nėra „munduro plovimas“, tai atviras ir kritiškas dialogas. Mes – privilegijuotoje padėtyje: išeivija tik fantazavo, o mes jau gyvename laisvoje Lietuvoje, galime įvertinti, kaip įgyvendintos vienos ar kitos idėjos“, – apie „Lietuviškąjį liberalizmą II“ kalbėjo knygos sudarytojas.

Susirinkusieji Zarasuose, Visagine, Ignalinoje, Švenčionyse, Plungėje, Plateliuose bei Gargžduose turėjo unikalią progą pirmieji išvysti knygą bei diskutuoti su jos redaktoriumi jiems rūpimais klausimais, nes naujoji knyga oficialiai buvo pristatyta po savaitės Vilniaus knygų mugės metu.

Po knygos pristatymo zarasiečiai aktyviai įsijungė į diskusijas su profesoriumi. Diskusiją moderavo teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas. Susirinkusieji viešojoje bibliotekoje domėjosi, kaip L. Donskis vertina dabartinę liberalių mąstytojų įtaką Lietuvoje ir pasaulyje. Pasak L. Donskio, liberalizmas laimėjo istorinę kovą, t.y. įgavo visuotinai pripažintą politinę formą –liberaliąją demokratiją. Profesorius pritaria V. Kavolio mintims, kad nei marksizmu, nei konservatyvizmu visuomenės nesuklijuosi. Liberalizmas – tarsi klijai. Europarlamentaras atkreipė dėmesį į pasaulinius procesus. Pirmiausia, sprendžiant problemas – susivienijama, nes viena jėga ar valstybė nebepajėgi spręsti globalių problemų. Antras iššūkis – kitimo greičiai, mokslas neatsako į keliamus pasaulinius klausimus. Trečia – žmonių migracija: žmonės persikelia ne iš vieno miesto į kitą, o į kitą pasaulio tašką. Taigi darbo jėgos migravimas diskutuojamas globaliniu lygmeniu. Profesorius išreiškė tikėjimą, kad žmonija atsakymų ieškos dialoge: nėra vieno centro ar galios, pajėgios atsakyti į pasaulinius klausimus. Nesikalbanti visuomenė problemų neišspręs, nes kiekvienas mąstome savaip ir individualiai, todėl tam būtinas kalbėjimasis, kuriam ypač palankus liberalus, tolerantiškas požiūris į pašnekovą.

Susirinkusieji viešojoje bibliotekoje domėjosi, ar pasikeitė sulaukęs brandos pats L. Donskis. Profesorius brandą įvardino kaip siekiamybę. „Iliuzijų žlugo daug, laimei, jos buvo labiau asmeninės. Linkėčiau visiems neskubėti išsakyti minčių, geriau luktelti, leisti joms subręsti“, – kalbėjo svečias.

Zarasiečiai su L. Donskiu diskutavo apie Laisvę, Demokratiją, Valstybę. Profesorius apgailestavo, kad kartais žaidžiama „žodžių kaukėmis“, vieni žodžiai uždengiami kitais. Tačiau žmogus turi laisvą valią ir mąstymą. Problema tik laisvės suvokime, kas ji yra? Gėrio ir blogio klausimai nėra nulemti – žmogus gali pats pasirinkti. Moraliniai pasirinkimai yra laisvės išraiška ir neegzistuoja jėgų, galinčių nulemti Jūsų asmeninį pasirinkimą. Taip pat labai svarbu pripažinti kito laisvę, tik tuomet būsi pats laisvas.

Europarlamentaras L. Donskis atsakinėjo ir į su politika susijusius klausimus. „Politika – derinimo menas: dirbi su opozicija, kitom jėgom. Kiekvienas turi suprasti, kad nėra taip, kad nuplauni drobę ir vėl tapai. Padorūs politikai pažada pasidomėti, bandyti spręsti problemas, bet nežada „aš viską padarysiu ir viską pakeisiu“. Finansai, ekonomika yra tarsi bėgiai, kuriais juda politika. Tiesiog reikia susiorientuoti ir judėti, bandyti įtakoti kryptį“, – kalbėjo profesorius.

Dabar populiaru pranašauti, todėl susirinkusieji susitikimo pabaigoje svečio paprašė nupiešti Lietuvą po 20 metų. „Neturiu tokios lakios vaizduotės, kaip kai kurie politikai, tačiau aplink visada vyksta daugiau negu matome. Dėl to sunku objektyviai vertinti prognozes. Tikiu, kad interneto dėka labiausiai pasikeis žiniasklaida , t.y. atsiranda nauji forumai, kuriuose čia ir dabar diskutuojama daug įdomiau negu popierinėje žiniasklaidoje ar televizijoje. Norėčiau, kad Lietuva decentralizuotųsi ir nebūtų vien Vilniaus, kad sujudėtų ir atsigautų mažesni miesteliai. Spėju, kad sustiprės ryšiai tarp Baltijos regiono valstybių. Atsiras naujų bendrų projektų su kitomis šalimis. Tam, kad Baltijos regionas būtų reikšmingesnis, Baltijos valstybės turėtų glaudžiau bendradarbiauti“, – apie Lietuvos ateitį ir jos padėtį Europoje samprotavo L. Donskis.

Susitikimas su europarlamentaru ir profesoriumi L. Donskiu truko keletą valandų, bet laikas neprailgo, nes vyko kalbėjimasis, diskutuota apie pilietiškumo jausmą, žmogiškumo ir laisvės santykį, atsakomybę už priimtus sprendimus – nesvarbu kokius, nesidangstant politinėm pažiūrom, tikėjimais ar kuom kitu. Profesoriaus erudicija ir pamąstymų sparta – nepalieka abejingų, pritariančių ar ne išgirstoms mintims.

Artimiausiu metu Zarasų viešosios bibliotekos skaitytojai turės galimybę iš arčiau susipažinti ir perskaityti naują knygą „Lietuviškas liberalizmas II“.




Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

Nuotraukos autorės ir Eglės Andrijauskaitės

 
 Aukštyn
 

„METŲ KNYGOS“ RINKIMAI DUSETOSE

2012.02.21

„Metų knygos“ rinkimai Lietuvoje vyksta nuo 2005 m. Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje tokie rinkimai vyksta tik antrus metus. Šią akciją, įtrauktą į 2006 m. vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą, rengia Lietuvos radijas ir televizija, Kultūros ministerija ir nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Akcijos tikslas – skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra.

Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija bendradarbiaudama su Ūkio banku, kuris yra šios akcijos rėmėjas, šiemet Dusetų bibliotekos skaitytojams dovanojo visų grupių knygas: 3 knygos, nominuotos vaikų knygos kategorijoje, 3 – paauglių bei 5 – suaugusiųjų. Gaila, kad nominuotas rinkimams knygas gavome tik sausio antrojoje pusėje, tad skaitytojai ganėtinai greitai turėjo su jomis susipažinti, perskaityti. Nepaisant to, visų trijų amžiaus grupių atstovai uoliai kibo darbuotis.

Sumanymas populiarių žaidimų forma pristatyti ir išrinkti skaitytojų nuomone geriausią knygą jų amžiaus kategorijoje – pasiteisino. Vasario pradžioje prasidėjo knygų rinkimai: su mažaisiais žaidėme „Be panikos“, paaugliai stengėsi įveikti „Twister“, o suaugusieji protą mankštino „Protų mūšyje“.

Vaikai „Metų knygą“ rinko iš šių nominuotųjų: Kęstučio Kasparavičiaus ,,Mažoji žiema“, Vytauto V. Landsbergio ,,Stebuklingas Dominyko brangakmenis“, Violetos Palčinskaitės ,,Muzika Troliui“.

Nominuotas knygas skaitė Dusetų K. Būgos gimnazijos trečios ir ketvirtos klasės mokiniai. Mokytojos Gitana ir Lilia knygų ištraukas mokiniams skaitė klasėse, klausė knygelės ,,Stebuklingas Dominyko brangakmenis“ įrašo, taip pat vaikai patys bandė per trumpą laiką perskaityti knygeles.

Vasario mėnesį vyresniųjų klasių moksleivės Nomeda ir Jurgita bibliotekininkėms talkino vedant žaidimą, padėjusį išrinkti 2011-ųjų metų geriausią knygą. Panelės pateikė klausimus, parengtus pagal nominuotas knygas, o mažieji skaitytojai su malonumu ir azartu į juos atsakinėjo. Vaikams labiausiai patiko V.V. Landsbergio „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“. Už šią knygą balsavo dauguma (21 balsas), K. Kasparavičiaus ir V. Palčinskaitės knygos atsiliko nuo lyderio vos keleta balsų. Po žaidimo vaikams buvo išdalyti balsavimui paruošti lapukai su visų trijų knygų autoriais bei knygų pavadinimais, kuriuose reikėjo pliusiuku pažymėti knygą, kuri jaunųjų skaitytojų nuomone, gali vadintis geriausia 2011-ųjų metų vaikų knyga. Balsavimo lapukus sudėjome į voką ir išsiuntėme į M. Mažvydo biblioteką. Keletas vaikų balsavo ir internetu.

Paauglių „Metų knygos“ pretendentai: Gendručio Morkūno „Iš Nuomšiko gyvenimo“, Akvilinos Cicėnaitės ,,Mano tėtis ir kiti nesusipratimai, Gintarės Adomaitytės „Paklydusi pasaka“.

Mažieji bibliotekos lankytojai yra patys aktyviausi skaitytojai. Paaugliams skaityti knygų nesinori, tad renginio vedėjos Jurgita ir Eglė stengėsi juos sudominti žaidimu ,,Twister“. Pasirodo, skaitymą ir populiariuosius žaidimus galima puikiai suderinti.

 „Twister“ žaidė dvi komandos po keturis vaikus. Žaidėjai, kurie buvo skaitę knygas, sėkmingai atsakinėjo į klausimus ir žaidimą lengvai įveikė (žaidimo taisyklės buvo palankesnės skaitantiems vaikams). Mažai težinantiems apie nominuotas knygas, teko pavargti ant žaidimo lentos fiziškai. Šauniausiai atsakinėjo Erika ir Lukas, jie ir tapo nugalėtojais. Po žaidimo vyko balsavimas ir paaugliams labiausiai patiko G. Morkūno knyga ,, Nuomšiko gyvenimo“ ( balsavo 23 skaitytojai), A. Cicėnaitės ir G. Adomaitytės knygos atsiliko vos keliais balsais.

Suaugusių „Metų knygos“ rinkimuose buvo galima balsuoti už šias knygas: Alfonso Andriuškevičiaus „Vėlyvieji tekstai“, Romualdo Granausko „Trys vienatvės“, Sigito Parulskio „Prieš mirtį norisi švelnaus“, Undinės Radzevičiūtės „Baden Badeno nebus“, Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum II“.

Metų knygą suaugusiųjų kategorijoje rinkome net iš penkių nominuotų knygų. Žinoma, suaugusieji skaitytojai rimčiausia grupė. Su jais galima diskutuoti, vertinti, ar tiesiog mėgautis perskaityta knyga. Dėl labai trumpo laikotarpio ne visi norintys bibliotekos lankytojai spėjo nominuotas knygas perskaityti, tačiau smalsiausieji stengėsi knygas gauti ir su jomis susipažinti vos paskelbus „Metų knygos“ rinkimus. Labiausiai Dusetų skaitytojams patiko K. Sabaliauskaitės,,Silva Rerum II“ (18 balsų), keletas balsavo už R. Granausko ,,Trys vienatvės“, nes dar puikiai pamena laikmetį, kuris aprašomas, taip pat autoriaus rašymo stilius labai artimas mūsų bibliotekos vyresniosios kartos skaitytojams.

Jau keletą „Metų knygos“ rinkimuose tarp nominuotųjų Sigito Parulskio knygos. Dusetiškiams rašytojas nėra labai artimas ir suprantamas, tad buvo išsakyta net labai kategoriškų pasvarstymų dėl komisijos išrinktų, esą „tokių neskoningų“, knygų. Vienas kitas skaitęs Alfonso Andriuškevičiaus knygą „Vėlyvieji tekstai“ – nepasigailėjo, atsiliepimai nors ir neblogi, tačiau balsų iš dusetiškių nesurinko.

Svarbu rasti raktą į kiekvieną skaitytojų grupę. Nepakanka, kad žmogus tiesiog ateitų į biblioteką ir skaitytų. Smagu, kai skaitytojas supranta knygą, atranda savo žanrą, savo rašytoją. Tokie žmonės visuomet liks bibliotekoje. O mes jau galvojame, kaip patraukliai paruošti jau kitus – 2012-ųjų „Metų knygos“ rinkimus.



Elena Gaižiuvienė, Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėja

 
 Aukštyn
 

DUSETOSE PAMINĖTI DIDIEJI POETAI

2012.02.21

Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje įvykusioje popietėje buvo prisimintos dvi didžiosios lietuvių poezijos asmenybės: prieš metus Anapilin iškeliavęs Lietuvos garbintojas ir garsintojas, laisvės šauklys, didžiausias visų laikų Lietuvos poetų Justinas Marcinkevičius ir poetas Bernardas Brazdžionis, kurio šiais metais minimos 105–osios gimimo metinės.

Į biblioteką susirinkę aktyviausi skaitytojai ir poezijos gerbėjai bei vietos literatai susidomėję apžiūrėjo minėtų poetų knygų parodėles, pasirinko vieną kitą dar neskaitytą jų knygą. Išklausę bibliotekos vedėjos Elenos Gaižiuvienės pasakojimą apie poeto Justino Marcinkevičiaus gyvenimo ir kūrybos kelią, apie poetą toliau diskutavo vietos literatai. Keletą poeto eilėraščių paskaitė skaitovės Laima Gorpinič, Onutė Jasiulionienė ir Angelė Braknienė.

„Prieš daugelį metų, dar pačioje jaunystėje J. Marcinkevičius pavergė mus savo poema ,,Dvidešimtas pavasaris“, kurios didelius gabalus mokėjome mintinai ir neretai deklamuodavome. Juk pagrindinis poemos herojus Kairių Simas buvo mūsų vienmetis ir gyveno labai panašiais rūpesčiais kaip ir daugelis mūsų“, – literatė Leokadija Malcienė, tą popietę deklamavusi ištrauką iš minėtos poemos ir vieną eilėraštį, skirtą Lietuvai.

Literatė Marija Varenbergienė prisiminė Vilniuje teatre matytą J. Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“, papasakojo, kokį įspūdį žmonėms darė scenoje pastatytas kūrinys ir kaip su ašaromis akyse žmonės skanduodavo žodį Lietuva.

Daugybę pagarbių ir labai šiltų žodžių apie poetą J. Marcinkevičių išsakė popietės dalyviai. Jie teigė, kad tokie poetai gimsta gal tik kartą per keletą šimtmečių ir pasilieka gyvi ilgai ilgai.

Praėjo 105–eri metai nuo kito talentingo lietuvių poeto Bernardo Brazdžionio gimimo. Jau senokai jo nebėra tarp gyvųjų, tačiau poeto kūryba tebeskaitoma ir jo vardas tebėra gyvas. „Tarybiniais laikais, kai aš lankiau vidurinę mokyklą, B. Brazdžionio knygas buvo draudžiama skaityti“, – prisiminė L. Malcienė. – „Buvo ir daugiau autorių, kurie, anot tarybinių ideologų, rašė ,,geltonąją literatūrą“, netinkančią skaityti tarybiniam jaunimui, tuo labiau moksleiviams. Tačiau mes skaitėme slapčia, knygos eidavo iš rankų į rankas ir buvo nepaprastai mėgstamos. Nemažai eilėraščių mokėjau mintinai ir šiandien „Per pasaulį keliauja žmogus“ ir „,Neregio elegija“ tebemoku mintinai“.

B. Brazdžionio eilėraščius skaitė L. Gorpinič ir dusetiškės literatės, prisimindamos, kokį didelį įspūdį vaikystėje darė Vytės Nemunėlio ir kitais slapyvardžiais rašęs B. Brazdžionis.

Leokadija Malcienė
Nuotraukos Elenos Gaižiuvienės

 
 Aukštyn
 

BALSUOKITE „INOVACIJŲ BIBLIOTEKOS“ RINKIMUOSE UŽ ZARASŲ VIEŠĄJĄ BIBLIOTEKĄ

2012.02.17

Portale Delfi.lt vyksta „Inovacijų bibliotekos“ rinkimai, kuriems nominuota ir Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka už parengtą tarptautinį projektą, kviesiantį iš naujo atrasti skaitymo malonumą. Kviečiame Zarasų rajono gyventojus aktyviai balsuoti ir palaikyti Zarasų viešosios bibliotekos iniciatyvą. Balsuoti galite adresu http://pramogos.delfi.lt/culture/balsavimas-ivertinkite-lietuvos-bibliotekose-idiegtas-inovacijas.d?id=55585485 iki vasario 24 dienos 12 val. Iš vieno IP galima balsuoti ne daugiau kaip 20 kartų.

Projektas „Bibliotekos pažangai“, norėdamas pasidžiaugti per pastaruosius kelerius metus Lietuvos bibliotekose įdiegtais novatoriškais sprendimais, organizuoja konkursą „Inovacijų biblioteka“ trijose kategorijose: „Už novatoriškus sprendimus“, „Už atvertas galimybes“, „Už socialinę atsakomybę“ ir „Už šiandien kuriamą ateitį“.

Pastarojoje nominacijoje Zarasų viešoji biblioteka pristato projektą „Skaitymo skatinimas panaudojant informacines technologijas ir kūrybinę veiklą (Zarasai – Daugpilis)“, kurį artimiausiu metu pradės įgyvendinti kartu su Latgalės centrine biblioteka (Daugpilis, Latvija). Pagal Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą bibliotekos gavo finansavimą projektui vykdyti. Programa dengia iki 85% visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Bendras projekto biudžetas yra 458 367,86 Lt, Zarasų viešajai bibliotekai skiriama suma – 269 307,48 Lt.

Projektas orientuotas į jaunuolių (12-17 m.) skaitymo skatinimą Zarasuose ir Daugpilyje, sukuriant patrauklią skaitymo aplinką bei kūrybos erdvę-bazę, panaudojant informacines technologijas (elektronines knygas ir jų skaitytuvus, kompiuterius liečiamais ekranais, interaktyvią lentą, fotografavimo, filmavimo, įgarsinimo bei apšvietimo įrangą), grupinius kūrybinius fotografijos, video, teatro užsiėmimus, pažintines išvykas į modernias šalių bibliotekas, teatro užkulisius bei spaustuvę, literatūrinius-muzikinius renginius su užsienio šalių jaunais rašytojais. Tokia nauja iniciatyva ir novatoriškas skaitymo ir su juo susijusių įgūdžių skatinimas per kūrybinį ugdymą ir IT buvo pasirinktas dėl to, kad tradicinį knygų skaitymą didelė dalis jaunimo keičia pasinerdami į šiuolaikines technologijas. Be to, seminarų metu bus didinamos bibliotekų darbuotojų kompetencijos darbo su vaikais ir jaunimu srityje bei dalijimąsi gerąja patirtimi.

Projekto įgyvendinimas teigiamai įtakos ne tik projekto veiklose dalyvaujančius, bet ir visus Zarasų viešosios bibliotekos lankytojus. Įrengta kūrybos erdvė su informacinėmis technologijomis, įsigytos elektroninės knygos ir jų skaitytuvai, meno albumai bus laisvai prieinami bibliotekų lankytojams; garso ir apšvietimo technika leis pagerinti vykstančių renginių kokybę. Taigi įsigytos priemonės suteiks galimybę pagerinti bibliotekos viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Kviečiame dalyvauti „Inovacijų bibliotekos“ rinkimuose ir atiduoti savo balsus už Zarasų viešąją biblioteką šiuo adresu http://pramogos.delfi.lt/culture/balsavimas-ivertinkite-lietuvos-bibliotekose-idiegtas-inovacijas.d?id=55585485 .

 
 Aukštyn
 

PARODA „ISTORIJOS KNYGON ĮRAŠYTA AKIMIRKA“

2012.02.17

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas. 

Tai pats svarbiausias XX a. lietuvių tautai iškeltas uždavinys – „atstatyti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.“ 

Po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta. Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva taikos sutartį. 

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti parengta paroda, kurią kviečiame aplankyti iki vasario 27 d. 

Aldona Kazlauskienė,
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 

VASARIO 16-OJI BIBLIOTEKOJE

2012.02.17

94-ąjį kartą Lietuvoje švenčiama mūsų, Lietuvos valstybės, Nepriklausomybės paskelbimo diena. 1918 m. vasario 16-ąją Vilniuje 20 Lietuvos Tarybos narių pasirašė dokumentą, skelbiantį apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymą demokratiniais pagrindais.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sveikindama žmones su Lietuvos valstybės atkūrimo diena iš šios datos siūlė semtis tvirtybės kuriant šalies dabartį ir ateitį, premjeras Andrius Kubilius pabrėžė, kad ši istorinė patirtis ne vienai kartai tapusi telkiančia jungtimi ir niekada nesibaigiančia laisvės kova.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos žmones ragino iškelti vėliavas, nes trispalvė pasididžiavimo savo šalimi, patriotizmo ir pilietiškumo ženklas.

Atsižvelgdami į prezidentės kvietimą ne tik kėlėme trispalvę, bet ir pačioje bibliotekoje kūrėme šventinę atmosferą – patalpas papuošėme mažomis vėliavėlėmis, geltonos, žalios ir raudonos spalvos akcentais.

 

Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

 Aukštyn
 
KONKURSAS „MANO KRAŠTO PORTRETAI“

2012.02.14

Dalyvaukite konkurse „Mano krašto portretai“, įamžinkite Jūsų kraštą garsinantį ar praturtinantį žmogų skaitmeniniame kūrinyje, patalpinkite jį interneto svetainės www.grazitumano.lt interaktyviame žemėlapyje ir laimėkite skaitmeninį fotoaparatą.

Kas labiau, jei ne žmonės, formuoja miesto ar miestelio veidą, garsina krašto vardą? Kiekvienoje vietovėje galima rasti asmenybių, kurios savo idėjomis, darbais ar pasiekimais praturtina bendruomenės kasdienybę. Geriausiai šiuos žmones pastebi ir apie juos papasakoti gali vietiniai gyventojai. Gražūs pavyzdžiai užkrečiami, o nuveikti darbai – įkvepia, tad verta įamžinti svarbių žmonių istorijas ir, naudojantis skaitmeninėmis technologijomis, pasidalinti jomis ne tik su vietiniais, bet ir su visos Lietuvos žmonėmis.

Kurkite skaitmeninius kūrinius ir talpinkite juos interneto svetainės www.grazitumano.lt interaktyviame žemėlapyje iki 2012 m. kovo 1 d. Penki geriausių ir informatyviausių žemėlapyje pateiktų skaitmeninių pasakojimų autoriai bus paskelbti 2012 m. kovo 20 d. svetainėse www.grazitumano.lt ir www.bibliotekospazangai.lt bei apdovanoti skaitmeniniais fotoaparatais.


Projekto „Bibliotekos pažangai“ informacija

 Aukštyn
 
SAVIVALDOS SAVAITĖ BIBLIOTEKOJE

2012.02.14

Projektas „Bibliotekos pažangai“ vasario 6-11 d. rengė akciją bibliotekose – „Savivaldos savaitė bibliotekose“. Prie šios iniciatyvos prisijungė ir Zarasų viešoji biblioteka.

Vasario 10 d. į susitikimą su bibliotekininkais atvyko Zarasų rajono savivaldybės vicemerė Stasė Goštautienė. Susitikimo metu vyko atviras dialogas apie nūdienos aktualijas, bibliotekų perspektyvas, bibliotekininkų įnašą į visuomenės lavinimą ir Zarasų rajono plėtros kryptis.





Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene
 Aukštyn
 
ŠIRDŽIŲ LIETUS

2012.02.14

Vasario 14-oji vadinama Šv. Valentino arba įsimylėjusių diena. Šią dieną žmonės linksminasi, savo mylimiesiems siunčia atvirukus, dovanėles.

Šios dienos istoriją supa daug romantiškų legendų. Viena jų sako, kad Valentino diena pradėta švęsti Romos imperijos laikais. Senovės Romoje vasario 14-oji buvo šventė, skirta deivės Junonos – romėnų dievų ir deivių karalienės bei vedybų globėjos – garbei. Kiti tyrinėtojai sako, kad tai tikriausiai siejasi su graikų – romėnų pavasario švente, linksmo jų dievo Pano garbei. Jų išvakarėse romėnų mergaičių vardai būdavo gražiai užrašomi ant popieriaus juostų ir sudedami į ąsočius. Tada jaunuoliai galėdavo traukti jų vardus iš ąsočio ir taip išsirinkti šventės draugę.

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje eksponuojamoje parodoje „ŠIRDŽIŲ LIETUS“ rasite legendų ir įdomių faktų apie šią dieną; floristės patarimų, kaip prisijaukinti Šv. Valentiną; kaip papuošti namus, kaip pavaišinti mielus žmones. Parodoje daug meilės lyrikos knygų.

Ar pasaulyje egzistuoja amžina meilė? Tokios legendomis apipintos asmenybės kaip šventasis Valentinas įkvepia ja tikėti...

MYLĖKIT IR BŪKIT MYLIMI!

Aldona Kazlauskienė,
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 Aukštyn
 
METŲ KNYGOS RINKIMAI

2012.02.07

„Metų knygos“ rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. ir skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra. Laureatai tradiciškai apdovanojami Vilniaus knygų mugėje, kuri šiemet vyks vasario 23-26 dienomis.

Šiemet „Metų knygos“ rinkimų akcija kviečia išrinkti „Metų knygas“ trijose kategorijose iš 11 pasiūlytų knygų. Ekspertų komisijos atrinko penkias knygas suaugusiesiems, ir po tris vaikams bei paaugliams skirtas lietuvių autorių knygas, iš kurių skaitytojai kiekvienoje kategorijoje rinks „Metų knygą“.

Knygos vaikams:

Kęstutis Kasparavičius. „Mažoji žiema“ (Nieko rimto)
Vytautas V. Landsbergis. „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“ (Dominicus Lituanus)
Violeta Palčinskaitė. „Muzika troliui“ (Nieko rimto)

Knygos paaugliams:

Gintarė Adomaitytė. „Paklydusi pasaka“ (Gimtasis žodis)
Akvilina Cicėnaitė. „Mano tėtis ir kiti nesusipratimai“ (Alma littera)
Gendrutis Morkūnas. „Iš nuomšiko gyvenimo“ (Nieko rimto)

Knygos suaugusiesiems:

Alfonsas Andriuškevičius. „Vėlyvieji tekstai“ (Apostrofa)
Romualdas Granauskas. „Trys vienatvės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)
Sigitas Parulskis. „Prieš mirtį norisi švelnaus“ (Alma littera)
Undinė Radzevičiūtė. „Baden Badeno nebus“ (Baltos lankos)
Kristina Sabaliauskaitė. „Silva Rerum II“ (Baltos lankos)

Už labiausiai patikusią balsuoti galima:

- interneto svetainėje http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ;
- interneto svetainėje www.lrt.lt ;
- el. paštu metuknyga@lrt.lt ;
- paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT - 01504 Vilnius.

Puikių apdovanojimų gali tikėtis ir burtų keliu atrinkti skaitytojai!

Kviečiame užsukti į biblioteką ir susipažinti su knygomis bei iki vasario 17 d. balsuoti už labiausiai patikusią knygą.

Parengė Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene

 Aukštyn
 
IEVA SIMONAITYTĖ (1897 - 1978)

2012.02.07

Šių metų sausio 23 dieną sukako 115 metų nuo Ievos Simonaitytės gimimo. Ji paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, savamokslė, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi Klaipėdos krašto gyvenimą.

Pažymint šią sukaktį Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia literatūros paroda „O buvo taip…“, kurą kviečiame apžiūrėti iki vasario 15 d.

Ieva Simonaitytė (Ewa Simoneit) gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų kaime (Klaipėdos r.). Augo be tėvo. Penkerių metų susirgo kaulų tuberkulioze ir visam gyvenimui liko luoša. Mokykloje nesimokė. Ganė žąsis, prižiūrėjo kaimynų vaikus. Skaityti išmokė motina. Skaitė Bibliją, maldaknyges, giesmynus, kalendorius. Siuvėjos amatu vertėsi iki 1921 m. Įvairiose Klaipėdos įstaigose dirbo mašininke. Nuo 1936 m. I. Simonaitytė atsidėjo vien literatūriniam darbui. Mirė 1978 rugpjūčio 27 d. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Jos paskutinis pageidavimas buvo išpildytas ir antkapyje užrašyta: „Jau lazdą padėjau, kelionė baigta“.

Bibliografija:

Romanai

„Aukštujų Šimonių likimas“, 1935 m.,
„Pavasarių audra“, 1938 m.,
„Vilius Karalius“, 1939 m.,
„Be tėvo“, 1941 m.

Apsakymai, apysakos

 „Apysakos“, 1948 m.,
„Pikčiurnienė“, 1953 m.,
„Paskutinė Kūnėlio kelionė“, 1971 m.

Autobiografinė trilogija

 „O buvo taip“, 1960 m.,
„Ne ta pastogė“, 1962 m.,
„Nebaigta knyga“, 1965 m.

Paroda veiks iki vasario 15 dienos.

Informaciją parengė Skaitytojų aptarnavimo skyrius

 Aukštyn
 
BERNARDAS BRAZDŽIONIS (1907 - 2002)

2012.02.07

Keliavo per pasaulį žmogus. Keliavo neatitrūkdamas nuo Tėvynės, nuo savo šaknų. Šaukė tautą ir tauta Jį girdėjo. Bernardo Brazdžionio poezija originali ir individuali. Jo talentas paremtas lietuviškomis tradicijomis, įkvėpimo ieškojo liturginėje literatūroje. Taip susiformavo savitos poetinės formos ir dvasia. Jis tapo tautiškas ir kartu visuotinai žmogiškas poetas. B. Brazdžionis yra išvertęs daug pasaulinės poezijos.

Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia literatūros paroda, skirta B. Brazdžionio 105–osioms gimimo metinėms. Paroda veiks iki vasario 25 dienos.

Bibliografija

Poezijos rinkiniai:

1927 m. – „Baltosios dienos“,
1928 m. – „Verkiantis vergas“,
1931 m. – „Amžinasis žydas“,
1933 m. – „Krintančios žvaigždės“,
1936 m. – „Ženklai ir stebuklai“ („Sakalo“ leidyklos premija),
1939 m. – „Kunigaikščių miestas“ (1940 m. valstybinė premija),
1941 m. – „Šaukiu aš tautą“,
1943 m. – „Iš sudužusio laivo“ (išleista slapta vokiečių okupacijos metais),
1943 m. – „Per pasaulį keliauja žmogus“,
1944 m. – „Viešpaties žingsniai“ (išleista slapta),
1945 m. – „Svetimi kalnai“ (Švietimo valdybos premija),
1947 m. – „Šiaurės pašvaistė“,
1953 m. – „Didžioji kryžkelė“ (Lietuvių rašytojų draugijos premija),
1956 m. – „Vaidila Valiūnas“,
1961 m. – „Vidudienio sodai“ („Aidų“ 1958-9 metų literatūros premija),
1970 m. – „Poezijos pilnatis“,
1989 m. – „Po aukštaisiais skliautais“ (1986 m. JAV LB Literatūros premija),
1992 m. – „Tarp žemės ir dangaus“, „Tysiąc obrazow“,
1994 m. – „Naujametiniai eilėraščiai“,
1995 m. – „Vilčių valtys“,
1997 m. – „Šiapus ir anapus mūsų laiko“,
1999 m. – „Ąžuolas“,
2002 m. – „Bernardas Brazdžionis sugrįžta“, „Kalambūrai ir limerikai“, „Roads and Crossroads“,
2004 m. – „Kas šviečia virš galaktikų visų“.

Vytės Nemunėlio slapyvardžiu išleistos knygelės vaikams:

1931 m. – „Mažųjų pasaulis“,
1934 m. – „Drugeliai“,
1936 m. – „Kiškio kopūstai“ (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimo literatūros premija),
1938 m. – „Algirdukas pupuliukas ir Kazytė jo sesytė“,
1938 m. – „Laiško kelionė Argentinon“ bei „Vyrai ir pipirai“,
1939 m. – „Purienos“ ir „Meškiukas Rudnosiukas“ (1951 m. literatūrinė premija),
1941 m. – „Dėdė Rudenėlis“,
1943 m. – „Mokykla miške“ ir „Gintaro kregždutė“,
1944 m. – „Pavasario upeliai“ ir „Kalėdų Senelis“,
1945 m. – „Tėvų nameliai“,
1946 m. – „Mažoji abėcėlė“,
1951 m. – „Pietų vėjelis“,
1952 m. – „Lietuvai tėvynei“ ir „Po tėvynės dangum“,
1984 m. – „Mažųjų dienos“,
1992 m. – „Pavasario kelionė“,
1995 m. – „Pavasario upeliai“, „Tėvų nameliai brangūs“,
1996 m. – „Pažiūrėk į dangų“, „Strykt Pastrykt Velykis“,
2006 m. – „Šimtą metų aš gyvensiu“.

Informaciją parengė Skaitytojų aptarnavimo skyrius

 
 Aukštyn
 

Norėtumėte iš pirmų lūpų sužinoti, kaip gimė Kukučio baladės? Vėl ir vėl išgyventi filme „Sodybų tuštėjimo metas“ užkoduotas žmogiškumo paieškas? Padiskutuoti apie įvykius pasaulyje ir Lietuvoje? Kviečiame dalyvauti bibliotekoje vyksiančiuose „Virtualiuose susitikimuose“. Juose dalyvaus ypatingai gerai visuomenėje žinomi svečiai su kuriais bendraus profesionalus žurnalistas.

Transliacijos:

- vasario 7 d. 14 val. – žurnalistas, rašytojas ir keliautojas Algimantas Čekuolis;

- vasario 14 d. 14 val. – poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis;

- vasario 21 d. 14 val. – kino, televizijos ir teatro aktorius, diplomatas Juozas Budraitis.

Stebėti transliacijas galėsite Zarasų viešojoje ir kaimo bibliotekose.

Projekto „Bibliotekos pažangai“ informacija

 
 Aukštyn
 

UŽGAVĖNIŲ ŠVENTEI ARTĖJANT

2012.02.01

Sausio 28 d. nepabūgę spustelėjusio šaltuko visi norintys tinkamai pasirengti artėjančioms Užgavėnėms rinkosi į bendruomenės „Šlyninkos vandens malūno“ kromelį. Čia buvo galima sutikti ir štadviliečių, ir zarasiškių. Rinkosi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Visų tikslas – pasigaminti kuo įdomesnes, vieną už kitą gražesnes Užgavėnių kaukes.

Nors sniegas šiltu patalu apklojo Nikajos upelį, malūno stogą, tačiau stovintys statybos pastoliai atvykusiems išdavė, kad Malūnas keičia savo rūbą. Kone tris šimtmečius veikiantis vandens malūnas – unikalus technikos paveldo statinys, su išlikusia autentiška įranga. Šalia – ūkinis pastatas, kuriame įkurti savotiški amatų namai. Šiuose pastatuose jau keletą metų bendruomenė vykdo grūdų malimo, duonos kepimo edukacinius užsiėmimus, kasdien malūną aplanko po keletą grupių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ne tik iš Zarasų bei aplinkinių rajonų, bet ir svečių iš užsienio. 

Įgyvendinant projektą „Bendruomenės „Šlyninkos vandens malūnas“ ūkinio pastato ir malūno remontas“ Leader metodu ir gavus Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bei Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšas, bus pakeisti abiejų pastatų stogai, apkalti ūkinio pastato frontonai, įrengtas naujas židinys su kapsule, apšiltintos pastogės, sienos apkaltos dailylentėmis. Taip bus sukurtos sąlygos bendruomenės veikloms plėtoti: įrengta patalpa renginiams, sueigoms, edukacinėms programoms „Duonos kelias“ ir „Lino kelias“ rengti. 

Įprasta, kad malūne visada vyksta edukaciniai užsiėmimai, kuriuose atvykusiems rodomas duonelės gimimas nuo grūdo iki gardaus duonos kepalo. Šį kartą malūnan rinkomės išmokti pasigaminti Užgavėnių kaukes. Štadvilių bibliotekininkė Dalia Stankevičienė papasakojo apie Užgavėnių tradicijas, amžiną Kanapinio ir Lašininio kovą bei būtiniausius šventės atributus. 

Malūnininkė Regina davė praktinių patarimų Užgavėnių kaukėms gaminti ir paragino kibti į darbus.

Pasirodo, kad ne taip viskas paprasta – laukia kruopštus ir sudėtingas darbas bei negreitas rezultatas. Klijais iš miltų suklijuotos popieriaus skiautės ir taip suformuotas kaukės reljefas turės dar savaitę džiūti ir tik tuomet kaukę bus galima spalvinti, iškirpti akis, prisiūti plaukus ar kitais įvairiais būdais jas išgražinti. Taigi vieno užsiėmimo tikrai neužteks. 

Kokie gi mokymai malūne be sočių pietų? Gerai padirbėjus, mažieji neatsisakė pasivaišinti malūnininkės Reginos pasiūlytų „razavų“ blynų su uogiene, sūrio, duonelės, žolelių arbatos ir, aišku, saldainių. Visiems buvo linksma ir smagu. Dabar beliko laukti kito užsiėmimo, kad kiekvienas pamatytų savo darbo rezultatą, o Užgavėnių šventėje didžiuotųsi savo paties rankomis pagaminta originalia kauke.

Filmuota medžiaga.

Arvydas Veikšra,
Štadvilių bendruomenės pirmininkas

 
 Aukštyn
 
VASILIJUS TRUSOVAS. "ŽAIBAI KRINTA Į ŽOLĘ". POEZIJOS KNYGOS PRISTATYMAS

2012.01.31

Šaltą žiemos vakarą poetinio žodžio puoselėtojai rinkosi Zarasų viešojoje bibliotekoje, kur buvo pristatyta Vasilijaus Trusovo trečioji poezijos knygelė “Žaibai krinta į žolę”.

“Vis atrodo - / Neinu, o grįžtu / Į kažką, / Kur buvau… / Kaip ir / Nieko nebūta, nekito - / Gal tik rasos staiga / Ant basų / Mano kojų / Nukrito…” Šiais Vasilijaus eilėraščio posmais knygos pristatymą pradėjo renginio vedėja Gražina Karlaitė. Koks gi šiandien Vasilijus Trusovas, klausė vakaro vedėja ir negailėdama epitetų apibūdino “Tai Žmogus tarp žmonių. Tai mūsų bendruomenės jungtis - mokytojas, švietėjas, literatas, renginių vedėjas, žmogus su polėkiu ir įkvėpimu, jaunatviškai skrajojantis Zarasų miesto gatvėmis ir niekada neprarandantis ryšio su mūsų krašto bendruomene”. Šiomis dienomis Vasilijus atšventė savo gražų jubiliejų.

Žodį tarti buvo paprašytas ir šios knygelės autorius V. Trusovas. Vasilijus pasidžiaugė matydamas pilnutėlę salę pasveikinti sugužėjusių kolegų, draugų, pažįstamų, buvusių ir esamų mokinių, kaimynų. “Tai tokios akimirkos kai pajunti, jog gyveni”, - atviravo Vasilijus. “Štai aš prieš jus. …imkit mane ir skaitykit”…Rašau ne į dienoraštį, ne į lapus - į skiauteles…užmarštuolis, atviras ir paprastas…”. Ir tarsi tai patvirtindamas perskaitė eilėraštį iš naujausios savo knygelės. “O aš vis nespėju… / Su lekiančiu vėju / Per lauką nuskrieja / Bevardžiai šešėliai…”

Vasilijus prisipažino skolingas Zarasams, nes mintys sudėtos į eilėraščius vienaip ar kitaip atklysta iš vaikystės…ir tarsi atiduodamas duoklę paskaitė tik ką sukurtą “dar šiltą” eilėraštį, skirtą Zarasams. “Septyni ežerai / O juose baltų luotai / Nuskendę / Dugne vaikšto / Sakmės / Iš protėvių / Knygos, / Ją skaitai, / Ir suprasti / Bandai / Ant žolynų / Pakrančių legendą…

Vakaras tęsėsi. V. Trusovo eiles iš naujos knygos skaitė Ąžuolo gimnazijos gimnazistės Greta, Kamilė, Gabija. Autoriaus eilėraščiui “Su kuo gyvenimą palygint” muziką sukūrusi, gitara skambino ir dainavo zarasiškė Audronė Bikulč.

Prieš dvejus metus buvo išleistas V. Trusovo poezijos rinkinys “Siauri likimo vartai”. Šio rinkinio eilės įkvėpė ir bičiulę, meno mokyklos mokytoją D. Konušovą, kuri sukūrė dainą “Mano gerai ir plačiai giminei”. “Seliuona” kartu su Vasilijumi atliko dainą “Sakuol”, A. Vienažindžio dainą “Kaip gi gražus gražus rūtelių darželis” dainavo P. Širvio progimnazijos mokytojų trio.

Ilgai dar netilo toks mielas vakaro šurmulys. Daug gražių žodžių, linkėjimų išsakyta Vasilijui Trusovui, o autorius kvietė visus prie puodelio kavos, dėkojo ir dalijo autografus.
 




 

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Saulė Pelekienė

 
 Aukštyn
 

SVEČIAI IŠ MOLĖTŲ

2012.03.28

Sausio 27 d. Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai svečiavosi Zarasų viešojoje bibliotekoje, ligoninės bibliotekose, taip pat aplankė Zarasų krašto kultūrinio turizmo objektus.

 Aukštyn
 

ŽAIDIMAI - DOVANOS

2012.01.26

Žaidimas – vaiko lavinimo, vystymosi, laisvalaikio praleidimo, kūrybiškumo ugdymo forma. Jis neatskiriama vaiko pasaulio dalis.

Zarasų mokyklos – darželio „Lakštingala“ Magučių skyriaus mišriosios ir specialiosios ikimokyklinių grupių bei lavinamosios klasės ugdytiniai, vaikai ir paaugliai su specialiaisiais poreikiais bei kiti Magučių bibliotekos lankytojai džiaugiasi naujais žaidimais. Tai Morphun 66 dalių konstruktorius „Paveikslėliai kalba“, kuriuo galima konstruoti, kurti siužetinius pasakojimus, įvairiai rūšiuoti detales. Konstruktoriaus „Krokodilas, besisukantys mechanizmai“ rinkinyje kvadratinės ir trikampės detalės sujungiamos dantytomis ašelėmis. Šie konstruktoriai skirti didelės ugdomosios vertės smulkiajai motorikai ir vaizduotei lavinti. Konstruktoriaus „Super akrobatai“ detalės lanksčios, lengvai jungiamos tarpusavyje, saugaus dydžio. Iš jų galima sukonstruoti įspūdingus statinius..

Visi konstruktoriai ryškių spalvų ir jau pamėgti vaikų ir paauglių. Juos vaikams ir paaugliams su specialiaisiais poreikiais bei visiems Magučių bibliotekos jauniesiems lankytojams padovanojo fondas „Išgirsk mane“. Dovanas mažiesiems pristatė ir su nuoširdžiais palinkėjimais įteikė šio fondo Zarasų skyriaus atstovai – LR Seimo narys Algimantas Dumbrava ir jo padėjėja-sekretorė Julija Goštautaitė-Adomavičienė.

Zina Černovienė, Magučių bibliotekos vyr. bibliotekininkė
 

 Aukštyn
 

AMŽINAS MEDŽIO ŽYDĖJIMAS

2012.01.24

Sausio 17 dieną Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje atidaryta dusetiškio Eriko Čypo medžio drožinių paroda, kurią autorius pavadino „Prieverpsčių paroda“. Pasak Eriko, prieverpstės – iš gilios senovės atėjęs verpimo ratelio atributas, prie kurio buvo tvirtinamas verpiamo pluošto kuodelis. Galima sakyti, jog nuo senų laikų prieverpstės buvusios verpimo ratelio puošmena: jas medžio drožėjai puošdavo ornamentais, atspindinčiais gamtos reiškinius, dangaus kūnus, visatos begalybę, jos grožį ir net žmogaus jausmus. Parodos autorius pasakojo, kad kartais prieverpsčių ornamentai tapdavo laišku, prisipažinimu, užuojauta ir kitų žmogaus išgyvenimų išraiškos priemone.

Erikui Čypui – dar tik keturiasdešimt ir rimtai drožinėti jis pradėjo tik prieš trejus metus. Prievepsčių drožimas tapo jo hobiu: neišmatuojama galimybė kurti, mėgaujantis gamtos grožiu, paprastų žmonių gyvenimu, tautodailės lobiais, liaudies meno simboliais, pasakomis ir savo sielos virpesiais. Drožinėjimas užpildė visą Eriko laisvalaikį ir poilsio valandėles. Drožinėjimas jam – ramybės ir pilnatvės dovana, kurią jam suteikė gyvenimas ir artimieji.

Medžio drožėją Eriką labiau pažinau dėka jo surengtos parodos: tai labai kuklus, drovus, švelnus žmogus, net ir truputį paslaptingas. Sukūręs daugybę nepakartojamų medžio darbų, įamžinęs juose savo išgyvenimus, savitą grožio supratimą, išglostęs savo rankomis kiekvieną medžio gabale esančią šakelę, jo įdubėlę. Erikas savo darbus atvežė gerokai, nes norėjo, kad tinkamai išeksponuoti daugybę prieverpsčių, kad jos derėtų, kalbėtų viena su kita, kad nevargintų lankytojų. Kiekvienas jo drožinys buvo suvyniotas į audeklą. Žiūrėjau ir gėrėjausi, kaip Erikas savo medžio kūrinius atsargiai, tarsi mažus kūdikėlius, išvynioja, paglosto, tarsi pamyluoja ir švelniai guldo ant stalų. Ir kalbina juos, tarsi jie būtų gyvi... Šios prieverpstės tapo jo gyvenimo dalimi, jo vaikeliais, su kuriais bendrauja, nes jos gimė iš meilės medžiui, gyvenimui, gamtai, Tėvynei.

Neįmanoma aprašyti, atskleisti E. Čypo darbų unikalumo ir kruopštumo, kūrybos paslapčių, idėjų įvairovės, formų ir spalvų gausos. Reikia ateiti ir pamatyti. Čia visus žavi ir miniatiūrinės, smulkiais ornamentais išdrožinėtos prieverpstėlės ir ažūriniai, tarsi permatomi darbai, ir skulptūrėlės jaukiai įkomponuotos į medžio glėbį, ir dideli, spalvingi pano... Eriko darbuose žydi rožės, svyrina galvas saulėgrąžos, supasi lauko gėlių puokštelė bobutės rankose, prie piemenuko kojų glaudžiasi baltučiai avinėliai, ant obels liemens vyniojasi žaltys, jaukiai jaučiasi prigludęs prie savo šeimininkės kojų šunelis, svyra nunokusios šermukšnių uogos, pražioję snapelius gieda paukšteliai, susikaupę ilsisi į tolius besirengiantys skristi gandrai. Kaip ramu ir gera, kai atėjusius bibliotekon sutinka ir žvilgsniu paglosto mažo angeliuko, išskleidusio sparnelius akelės. Nei viena detalė, sakė Erikas, nepriklijuota – net ir sudėtingiausi skulptūrėlių elementai, lapeliai, paukštelių akytės ir daugybė kitų smulkiausių detalėlių – jo išdrožti iš vieno medžio gabalo.

Liepa – mylimiausias Eriko medis, mielai pasiduodantis kūrėjo mintims ir rankoms. Gražioji, lietuvių numylėta ir apdainuota, liepa žydi tik vasarą. Eriko rankos leido šiam medžiui žydėti ir skleisti nenusakomą kvapą ir grožį visą laiką... Jo meilė medžiui ir talentas sukūrė ne tik drožybos meno kūrinius, bet ir prakalbino medį, kad jis kiekvienam sustojusiam prie mielo kūrinėlio bylotų apie žmogaus talento galimybes, patirtus išgyvenimus, sieloje slypinčius grožio ir ieškojimų pasaulius.

Parodoje eksponuojami 57 medžio darbai. Daugelis susirinkusių į parodos atidarymą išreiškė norą turėti bent vieną patikusį, artimą širdžiai kūrinėlį. Tačiau Erikas kol kas niekam nieko nežadėjo, nes tai yra brangiausia, ką jis šiandien turi .....

Eriko kelias į šiandienos pasiekimus prasidėjo Dusetų vidurinės mokyklos sustiprinto dailės mokymo klasėje. Jo pirmasis mokytojas Romualdas Pučekas prisiminė pirmuosius mokinio žingsnius į meno pasaulį, pirmuosius nuotykius, ir pažymėjo, kad mokykloje jis gavo kompozicijos bei meilės menui pagrindus. Mokytojas palinkėjo Erikas klausytis savęs, išlaikyti pagarbą tradicijoms, vengti per didelio meistriškumo, nes jis nėra būdingas tautodailei. Labai noriu, kalbėjo mokytojas, kad Eriko kūriniuose ir toliau išliktų primityvus naivumas, nuoširdumas. R.Pučekas pasidžiaugė, kad šis menininkas išaugo ir subrendo tarp mūsų, kad jis, puikiai suprasdamas, kad jo kuriamos prieverpstės neturi funkcionalumo – priartino jas prie tautos vizualinės kultūros, gražiai galinčios rasti vietą ne tik muziejuose, bet ir kiekvieno namuose.

Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, sveikindamas meistrą Eriką su pirmąja personaline paroda Dusetose, pasidžiaugė, jaunu, gabiu ir bene vieninteliu dusetiškiu medžio drožėju. Tikiuosi, sakė Alvydas, kad Erikas turės pasekėjų ir gabių mokinių, kad ir šio meno meistrai neužilgo garsins Dusetų kraštą.

E. Čypo personalinės parodos buvo surengtos Zarasuose, Salake, Kriaunose. Kriaunų muziejininkai turėjo parengę knygą, į kurią lankytojai užrašė savo įspūdžius ir palinkėjimus. Jie tokie gražūs ir jaudinantys, kad Erikas ne vieną ašarą išspaudė...

Nuoširdžiai Eriką pasveikino Zarasų rajono vicemerė Stasė Goštautienė, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, draugai ir dusetiškiai, jo meno gerbėjai. Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėja dėkojo už pirmąją šiais metais bibliotekoje surengtą parodą ir pakvietė ateities bendravimui. Parodą aplankė ir Dusetų klebonas Salvijus, kuris pasigėrėjo meniškais darbais ir labai norėjo savo mintis įrašyti į tai parodai skirtą knygą. Deja, jos dar nebuvo...

Mieli dusetiškiai ir miestelio svečiai, ateikite, pamatykite ir pasigėrėkite, ką gali sukurti žmogaus rankos vedamos širdies, kaip gražiai jos gali pražydinti medį ir tą žydėjimą padovanoti mums.

Kviečiame apžiūrėti parodą iki vasario 10 d. Dusetų K. Būgos bibliotekoje.






Marija Varenbergienė
Nuotraukos A. Stausko

 
 Aukštyn
 
„ZUIKOS PADŪKĖLIO“ AUTORIUI VYTAUTUI RAČICKUI – 60

2012.01.24

Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje vyko popietė žymaus vaikų rašytojo Vytauto Račicko 60-mečiui paminėti.

Popietę vedė gimnazistė Nomeda Kulikauskaitė, kuri trečiokus ir ketvirtokus supažindino su rašytojo biografija. V. Račickas gimė 1952 m. sausio 1 d. Keblonyse (Anykščių raj.). 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Dirbo įvairių laikraščių redakcijose. Šiuo metu laisvai samdomas autorius, rašytojas.

1985 m. mažuosius skaitytojus nudžiugino apysaka „Zuika Padūkėlis“, privertusi savo populiarumu rašytoją vis tęsti ir tęsti Zuikos istoriją. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos IBBY Lietuvos skyrius apysaką „Šlepetė“ išrinko geriausia 1996 m. knyga vaikams. 1998 m. už apysaką „Zuika dar gyvas“ rašytojui įteikta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija, o 2003 m. trečioji trilogijos knyga apdovanota rašytojo Vytauto Tamulaičio premija. Lietuvos autorių teisių gynimo agentūros (LATGA-A) duomenimis, V. Račickas yra vienas populiariausių vaikų rašytojų, kasmet patenkantis į skaitomiausių autorių penketuką.

Popietės vedėja Nomeda susirinkusiems vaikučiams pasiūlė perskaityti pasirinktas garsiųjų apysakų ir apsakymų ištraukas, o vėliau patikrino jų atidumą, užduodama klausimus. Visi teisingai atsakiusieji buvo apdovanoti prizais.

Apžiūrėję bibliotekoje parengtą rašytojo knygų parodėlę, bibliotekos lankytojai išskubėjo į pamokas, pažadėję perskaityti dar neskaitytas rašytojo Vytauto Račicko knygas.

 



Vanda Steponavičienė, Dusetų K. Būgos bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Nuotraukos autorės

 
 Aukštyn
 
ŠTADVILIEČIAI PALYDĖJO SENELĮ ŠALTĮ

2012.01.23

Palydėti išvykstančio Senelio Šalčio, š. m. sausio 7 d. į Štadvilių bendruomenės namus gausiai rinkosi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.

Jau tapusi tradicija, kad Štadvilių ir aplinkinių kaimų vaikus Senelis Šaltis kiekvienais metais aplanko pirmąjį naujųjų metų savaitgalį.

Šiais metais oras buvo tikrai gražus, todėl į susitikimą su Seneliu Šalčiu atvyko ir patys mažiausieji, net metukų neturintys vaikučiai su tėveliais. Visus atvykstančius sutiko ir saldainiuku pavaišino linksmas pasakų zuikelis.

Susirinkę vaikučiai greitai rado sau malonių užsiėmimų. Belaukdami Senelio Šalčio šoko, žaidė žaidimus.

Renginys prasidėjo naujų vaikiškų knygučių pristatymu. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Štadvilių teritorinio padalinio bibliotekininkė Dalia Stankevičienė pristatė naujas knygutes ir pakvietė vaikučius bei jų tėvelius nepamiršti skaitymo visus metus, apsilankyti Štadvilių bibliotekoje, nes čia visada vaikai bei suaugę gali surasti juos dominančią naują knygą. Bibliotekoje vaikai gali praleisti savo laisvalaikį piešdami, karpydami ar mokydamiesi naujų eilėraštukų.

Štadvilių bendruomenės pirmininkas Arvydas Veikšra pasveikino visus su naujaisiais metais, su stačiatikių tądien švenčiamomis Šv. Kalėdomis ir visiems linkėjo sveikatos, gerų ir prasmingų darbų. Pirmininkas pasidžiaugė, kad šiais metais Senelio dovanos tikrai ypatingai gausios. Saldainius skyrė Zarasų rajono savivaldybės administracija, o minkšti žaisliukai, pirštinės, šiltos kojinės, kepurės, saldumynai, kanceliarinės prekės – labdara iš Suomijos, kurią bendruomenei skyrė Zarasų krašto žmonių su negalia sąjunga.

Vaikučius ir tėvelius dainomis pasveikino štadvilietė Dominyka Paradnikaitė su drauge Agne. Atvykęs Senelis Šaltis buvo nustebintas susirinkusiųjų gausa. Bendruomenės salė vos talpino visus šventės dalyvius, o jų susirinko daugiau kaip 70. Susirinkusieji atsakinėjo į Senelio šalčio pateiktus klausimus, minė mįsles. Vaikučiai noriai deklamavo eilėraštukus, dainavo daineles. Dvi valandos prabėgo kaip akimirka. Išvykstančiam Seneliui Šalčiui Šlyninkos vandens malūno bendruomenės pirmininkė Regina Veselienė įteikė didžiulį duonos kepalą ir palinkėjo, kad ateinantys metai visiems būtų dosnūs ir skalsūs, o Senelis vėl grįžtų pas vaikus ateinančiais metais.



Arvydas Veikšra
Štadvilių bendruomenės pirmininkas

 
 Aukštyn
 

SAUSIO 13-OJI. LAISVĖS GYNEJUS PRISIMENANT

2012.01.09

Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną ir 21-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines – įvykių, kurie dramatiškai patikrino Lietuvos pasiryžimą išlaikyti atkurtą valstybės nepriklausomybę ir žmonių vienybę.

Zarasų viešojoje bibliotekoje sužibo žvakelės, simbolizuojančios gyvybę, šviesą, atminimą ir susikaupimą. Per Sausio įvykius žuvo 14, buvo sužeista ir kitaip nukentėjo apie tūkstantis žmonių.

Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

 
 Aukštyn
 
DOSNIOS KNYGŲ KALĖDOS

2012.01.09

Zarasų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, visą gruodį vyko socialinė akcija „Knygų Kalėdos“, kvietusi dovanoti naujas, išleistas ne anksčiau nei prieš 3 metus, knygas savo miesto ir kaimo bibliotekoms. Idėjos ir akcijos iniciatorė – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Džiugu, kad šiam kvietimui neabejingi ir mūsų rajono gyventojai, čia veikiančios organizacijos. Dovanų gavome 110 naujų knygų: iš Švedijos ambasados – 6, iš Zarasų policijos asociacijos – 13, skaitytojai ir rėmėjai Zarasų rajono bibliotekoms dovanojo 91 knygą“, – sako Danutė Karlienė, Zarasų viešosios bibliotekos direktorė.

Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Zarasų policijos asociacijos pirmininkė Agnė Vanaginskienė ir asociacijos narė Jurgita Andriuškevičienė Zarasų viešosios bibliotekos mažiesiems lankytojams įteikė dovaną – 13 naujų knygų. Zarasų policijos asociacija Šv. Kalėdų proga norėjo nudžiuginti būtent vaikus, todėl bibliotekos darbuotojų teiravosi, kokių knygų trūksta Vaikų literatūros skyriaus skaitytojams. Vėliau pagal pateiktą rekomendacinį knygų sąrašą jas nupirko. Zarasų viešosios bibliotekos skaitytojai Kristina ir Edvardas Kazancevai, atsižvelgę į rekomendacinį knygų sąrašą, padovanojo 7 knygas, skirtas vaikams ir jų tėveliams.

 Zarasų viešosios bibliotekos bičiulė Gitana Kolienė bibliotekos skaitytojams dovanojo įvairių žurnalų ir laikraščių prenumeratą: žurnalas „Nacionalinė geografija“ ir jo priedas vaikams „Kids“, „Žurnalas apie gamtą“, žurnaliukas vaikams apie gamtą „Lututė“, laikraščiai „Žaliasis pasaulis“, „Žalioji Lietuva“ bei „Tėviškės gamta“.

Antalieptės bibliotekos skaitytojai gali džiaugtis, kad akcijos „Knygų Kalėdos“ metu dovanų jau gavo daugiau kaip 25 knygų. Tai knygos apie sveikatą, miškus, sodus, ekonomiką, maisto gamybą, keliones.

Dusetų Kazimiero Būgos biblioteka „Knygų Kalėdoms“ dovanų gavo 18 knygų. Aktyvus Dusetų bendruomenės narys Vytautas Čypas bibliotekos skaitytojus nudžiugino net 13 knygų, kurias perduoti bibliotekai patikėjo Antaninai Kavoliūkienei. Socialinei knygų akcijai abejingas neliko ir Dusetų parapijos klebonas Salvijus.

Į „Knygų Kalėdų“ kvietimą atsiliepė ir patys bibliotekų darbuotojai. Dusetų K. Būgos bibliotekininkės bibliotekos skaitytojams dovanojo „Šeimos sveikatos enciklopediją“.

Nuoširdžiai dėkojame visiems „Knygų Kalėdų“ šaukliams, kurie atsišaukė į kvietimą – skatinimą dalintis ir skaityti.



Inga Pužaitė, Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 

TRYS NEIŠGALVOTOS ISTORIJOS – NAUJAME LIETUVIŠKAME FILME „1000 GALIMYBIŲ“!

2012.01.05

Projektas „Bibliotekos pažangai“ sausio 10 d. (antradienį) 15 val. pristato filmo „1000 GALIMYBIŲ“ premjerą, kurios metu vyks tiesioginė transliacija ir virtualus susitikimas su filmo kūrėjais.

Filmas paremtas trimis neišgalvotomis istorijomis, pasakojančiomis apie tai, kaip internetas pakeitė žmonių gyvenimus. Jame sutiksime Robertą – uždarą jaunuolį, žaidžiantį šachmatais, Rasvytą – mamą, kurios vaikai emigravo, Vidą – moterį, netikėjusią, kad kažkas gali keistis.

Prieš filmo premjerą tiesiogiai internetu bus transliuojamas susitikimas su filmo kūrėjais, aktoriais, bei realiais filmo herojų prototipais. Transliacijos metu bus galimybė laimėti įvairių prizų. 

Kviečiame atvykti į tiesioginę transliaciją Zarasų viešojoje ir kaimo bibliotekose.

Projekto „Bibliotekos pažangai“ informacija

 
 Aukštyn
 

2012.01.02

Magučių bibliotekoje eksponuojama rankdarbių paroda „Žiedai baltoj pusny“. Tai nerti ir siuvinėti rankų darbeliai: staltiesėlės, takeliai, servetėlės, užvalkaliukai pagalvėlėms, snaigės.

Parodoje rasite Mildos Golubovienės rožėmis siuvinėtą dekoratyvinę pagalvėlę, Dalios Narkevičienės tulpėmis puoštas ir apnertas linines servetėles, Veronikos Lučkauskienės nertų takelių, įvairiausių siūlų bei spalvų staltiesėlių ir servetėlių. Vilhelminos Laipčienės takeliai ir servetėlės nerti iš baltos spalvos siūlų.

Viktorijos Maleckienės varpeliais ir žvakelėmis siuvinėtą baltą lininį takelį, kuriuo per žiemos šventes galima papuošti stalą. Taip pat rožėmis, aguonomis siuvinėtus užvalkalėlius pagalvėlėms.

Taip pat galite pasigrožėti Danutės Raudėliūnienės įvairiausių spalvų ir siūlų nertomis staltiesėlėmis bei servetėlėmis. Meilės Černovaitės nertos snaigės papuošėme pušies šakeles.

Kviečiame aplankyti parodą Magučių bibliotekoje iki sausio 11 d.
 



Zina Černovienė, Magučių bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 

Archyvas: ...2011... ...2010... ...2009 II pusmetis... ...2009 I pusmetis... ...2008 II pusmetis... ...2008 I pusmetis... ...2007 II pusmetis... ...2007 I pusmetis... ...2006... ...2005... ...2004... ...2003... ...2002...

2012.05.09