NAUJIENOS 2011
 
 
VAIKŲ ŠVENTINĖ POPIETĖ VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

2011.12.31

Šventė į kiekvieno širdį ateina tuomet, kai stengiamasi padaryti kitiems ką gero ar gražaus. Bibliotekoje šventė prasidėjo jau rengiant Kalėdinių namelių - žvakidžių parodėlę. Tuomet ir vaikai, ir suaugusieji ieškojo namuose, gal jau ir pabodusių, senų suvenyrų, kurie vaikų literatūros skyriaus stiklo stelaže nušvito naujomis spalvomis ir džiugins lankytojų akis net iki sausio mėnesio pabaigos.

Sniego lauke beveik nematyti, tačiau gražiausio senio besmegenio konkursas bibliotekoje vis viena įvyko. Vaikai kūrė juos iš popieriaus, vėlė iš vilnos, piešė ir darė aplikacijas. 1a klasės mokinukai atnešė visą glėbį šelmiškai besišypsančių besmegenių – vos spėjome visus suskaičiuoti ir pasigrožėti. Nesvarbu, kad kiekvienas vertinimo komisijos narys, o komisija – visi į gruodžio 28-oios šventinę popietę susirinkę vaikai) aptiko vis kitą besmegenių skaičių, bet malonios staigmenėlės – prizo nusipelnė kiekvieno darbelio autorius.

Vėliau šurmuliuojančius vaikus Zuikis Nulėpausis (bibliotekininkė L. Vaitavičienė ) pakvietė žiūrėti viešosios bibliotekos lėlių teatriuko spektaklį „Kaip Rainis Margiui baimės įvarė“. Smagių žiūrovų katučių susilaukė mūsų aktoriai ir inscenizaciją – siurprizą apie princesių gyvenimą (Jekaterina, Elija ir Angelina) pateikusios jaunosios atlikėjos.

Zuikis Nulėpausis vaišino morkytėmis, užminė mįslių, apdalino siurprizais. Bibliotekininkė Olga organizavo žaidimus ir estafetes, bibliotekininkė Vidmina renginio dalyvius supažindino su vaikų knygų rinkimuose dalyvaujančiais leidiniais, pavaišino saldumynais.

Kartais užtenka tik gerų norų, truputėlio pastangų ir vaikų veiduose nušvinta nepakartojamos šypsenos, širdelėse sudygsta gėrio ir grožio daigeliai.
 










Vidmina Alubeckaitė, VB VLS vedėja

 
 Aukštyn
 
NETRADICINĖ PAMOKA BIBLIOTEKOJE

2011.12.30

Penktadienis, prieš pat Kūčias, Pauliaus Širvio progimnazijoje buvo kitoks. Paskutinė mokslo diena prieš atostogas buvo numatyta netradicinė (be pamokų). Dėl to 8b klasės mokiniai kartu su auklėtoja Andželika Vitkūniene išsiruošė į mažą ekskursiją po kalėdinius Zarasus – norėjo pamatyti, kaip šventėms rengiasi, puošiasi Zarasai, ir paieškoti, ką įdomaus galėtų parodyti svečiams, aplankiusiems miestą per šventes. Maršrute buvo numatyta ir viešoji biblioteka.

Pirmiausia bibliotekoje aštuntokai aplankė trečio aukšto galerijoje eksponuojamą piešinių parodą „Matomi angelai“. Keletui jaunuolių buvo maloni staigmena parodoje rasti ir savo piešinių, nes parodos rengėjas progimnazijos dailės mokytojas Žydrūnas Dainys.

Kitas stabtelėjimas – meno skaitykla. Ne visi čia buvo lankęsi, todėl mokiniams buvo smalsu sužinoti, ką jie meno skaitykloje gali veikti ir surasti. Jaunuoliai apžiūrėjo meno albumų ir sukauptų vaizdajuosčių bei DVD kolekcijas. Rado ir dainų karaoke kompaktinę plokštę, kuri paįvairins šventinį vakarėlį. Be to, vaizdo ir garso įrašus, kaip ir leidinius, galima skolintis į namus nemokamai.

Vaikų literatūros skyriuje mokiniai apžiūrėjo ir eksponuojamą kalėdinių namelių kolekciją. O suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo skyriuje mokėsi savarankiškai pasiimti knygas bei jas grąžinti, naudodamiesi modernia savitarnos sistema. Auklėtoja Andželika, lietuvių kalbos mokytoja, pajuokavo, kad būtų šaunu, jei aparatas patikrintų, ar grąžinamą knygą mokinys perskaitė.
 


Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės ir A. Vitkūnienės

 
 Aukštyn
 
MANO BALTOS KALĖDOS

2011.12.29

Magučių bibliotekoje parengta atvirukų parodėlė „Mano baltos Kalėdos“. Eksponuojamų atvirukų autorė - bibliotekos skaitytoja moksleivė Giedrė Garšanova.

Giedrės atvirukuose atsispindi vaikiška šventinė nuotaika: katinas pasipuošęs įmantria kepure, besišypsantis kiškis su dovanėlėmis, Kalėdų senelis su dovanų maišu.

Moksleivė atvirukus piešė spalvotais pieštukais, vaškinėmis kreidelėmis, tapė guašu, puošė blizgančiais klijais.

Parodėlė Magučių bibliotekos lankytojus džiugins iki 2012 m. sausio 6 dienos.

Zina Černovienė, Magučių bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 

Zarasų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, visą gruodį vyksta socialinė akcija „Knygų Kalėdos“, kviečianti dovanoti naujas knygas savo miesto ar kaimo bibliotekoms. Idėjos ir akcijos iniciatorė – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Zarasų policijos asociacijos pirmininkė Agnė Vanaginskienė ir asociacijos narė Jurgita Andriuškevičienė Zarasų viešosios bibliotekos mažiesiems lankytojams įteikė dovaną – 13 naujų knygų. Zarasų policijos asociacija Šv. Kalėdų proga norėjo nudžiuginti būtent vaikus, todėl bibliotekos darbuotojų teiravosi, kokių knygų trūksta Vaikų literatūros skyriaus skaitytojams. Vėliau pagal pateiktą rekomendacinį knygų sąrašą jas nupirko.

Kviečiame dalyvauti socialinėje akcijoje „Knygų Kalėdos“ ir dovanoti naujas knygas bibliotekoms, tiksliau jų skaitytojams, mūsų Zarasų rajono gyventojams. Kviečiame naujas knygas dovanoti pagal parengtą knygų sąrašą, savo nuožiūra ar tiesiog atnešti iš namų. Su bibliotekos parengtu reikalingų knygų sąrašu galite susipažinti interneto svetainėje http://zarasubiblioteka.lt/2011/knygukaledos/knygu_sarasas.pdf arba atvykę į biblioteką. Pagrindinė socialinės akcijos „Knygų Kalėdos” sąlyga – dovanojamos knygos turi būti išleistos ne anksčiau nei prieš 3 metus.




Inga Pužaitė, Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 

ADVENTO VAKARAS VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

Gruodžio 14-ąją Zarasų viešoji biblioteka pakvietė zarasiečius ir bibliotekos bičiulius pabūti drauge prieš žiemos švenčių šurmulį. Advento vakarą bibliotekoje skambėjo taurios ir švelnios muzikos garsai – Marius Šinkūnas skambino vibrafonu, Vita Pimpienė dainavo, o jos dukrelė Gabrielė griežė smuiku. Kartu su režisiere Gražina Karlaite jie tapo artėjančių švenčių pranašais, dalijančiais neapčiuopiamas, tačiau giliai širdyje juntamas „Išminčių dovanas“.

Nors už lango dar nematyti sniego, tačiau muzika atvedė gausiai bibliotekos skaitykloje susirinkusiuosius į Kalėdų stebuklo laukimą. Pirmą kartą Lietuvos muzikos istorijoje skambėjo vibrafono ir balso dermė. Už specialiai šiam vakarui paruoštą programą esame dėkingi V. Pimpienei, muzikos pedagogei, LNK projekto „Žvaigždžių duetai“ dalyvei (kartu su ugdytiniu Ilja Aksionovu) ir užsienyje bei Lietuvoje koncertuojančiam vibrafonininkui M. Šinkūnui. Jie zarasiečiams Advento vakarą dovanojo švelnias ir sakralias melodijas: „Tyli naktis, šventa naktis“, Loblando ir Grahamo „Kai tu šalia“, „Žibuoklės“ (muzika N. Vietti) ir kitus muzikinius kūrinius.

M. Šinkūnas (Tokijas, Japonija) jau penkmetį groja vibrafonu, tačiau jau ne pirmą kartą zarasiečius džiugina šiuo neįprastu muzikos instrumentu. Vibrafonas – mušamasis muzikos instrumentas, sudarytas iš nevienodo ilgio dviem eilėmis išdėstytų metalinių plokštelių. Vibrafonas mušamas dažniausiai lazdelėmis, turinčiomis vatos arba gumos antgalį. Šis muzikos instrumentas taip pat turi garsą reguliuojantį pedalą. Žmonėms primenantis labai didelį metalofoną. M. Šinkūnas paskambino kelis amerikiečių kompozitoriaus ir pianisto Kit Jarret kūrinius – „Mėnulio vaikas“ ir „Choralas“ bei „Atsargus vėjas ir krentanti ašara“.

Zarasų viešojoje bibliotekoje duetu suskambo ir muzikos instrumentai: V. Pimpienės dukrelė Gabrielė griežė smuiku, Marius grojo vibrafonu. Drauge jie atliko Josefo Kosmo kūrinį „Rudenio lapai“.

Advento vakaras neatsitiktinai pavadintas „Išminčių dovanos“. Renginio vedėja G. Karlaitė priminė O. Henry apsakymą „Išminčių dovanos“ apie du jaunus žmones – Delą ir Džimą, kurių namuose buvusios tik dvi brangenybės. Viena jų – auksinis Džimo laikrodis, antroji – Delos plaukai. Džimas pardavė laikrodį, kad galėtų nupirkti Delai puikias šukas į jos ilgus, nuostabiai banguojančius plaukus. Tačiau Dela nusikirpo ir pardavė plaukus, kad galėtų nupirkti platininę laikrodžio grandinėlę prabangiam Džimo laikrodžiui. Tai graži Kalėdų meilės istorija, apie du mylinčius žmones, kurie taip neprotingai vienas kitam paaukojo didžiausias savo namų brangenybes. G. Karlaitė priminė ir trijų išminčių, karalių – Kasparo, Merkelio ir Baltazaro, atnešusių dovanas kūdikėliui ėdžiuose, istoriją.

Paskutinioji „Išminčių dovana“ – Vitos ir Mariaus atliekama „Ave Marija“ – nepaliko abejingų susikaupimo ir apmąstymų metą prieš šventes.

Inga Pužaitė
Nuotraukos autorės

 
 Aukštyn
 

DARŽELINUKŲ VIEŠNAGĖ MAGUČIŲ BIBLIOTEKOJE

2011.12.16

Linksmai klegėdama Zarasų mokyklos–darželio „Lakštingala“ Zarasų skyriaus darželinukų grupelė sugūžėjo į Magučių biblioteką.

Pirmiausiai mažieji lankytojai susidomėjo spalvingomis, jų amžiaus vaikams skirtomis knygelėmis: vartė knygeles apie trolių Mumių šeimą, mažąjį dinozauriuką, Pelenę, namų ūkio gyvūnėlius. Taip pat džiaugėsi žurnaliukais „Kutis“ ir „Nykštukas“.

Magučių bibliotekoje jie ne tik susipažino su vaikams skirta literatūra, bet ir žiūrėjo Lietuvos policijos vaikams skirtus animacinius su Amsiaus patarimais. Mažieji prisiminė, kaip saugiai pereiti gatvę, sužinojo, kodėl reikia užsisegti saugos diržus, kaip saugiai elgtis kelyje, kodėl reikia prisisegti atšvaitą tamsiu paros metu. Taip pat vaikai žiūrėjo nuotaikingą animacinį filmuką „Paslapčių sodas“.

Atsisveikinę ir pažadėję vėl apsilankyti, vaikai išklegėjo namo.

Zina Černovienė, Magučių bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
GERIAUSIA DOVANA BIBLIOTEKAI

2011.12.15

Turmanto bibliotekos lankytojai šiemet buvo dosnūs: padovanojo 101 knygą (kurių nebuvo bibliotekoje), šiais metais išleistų žurnalų („Žmonės“, „Gyvenimiškos istorijos“ ir kt.).

Knygos įvairios: ir šiuolaikinių autorių, ir klasikinės pasaulinės literatūros – meilės romanai, detektyvai, fantastinės ir nuotykių knygos. Tarp skaitytojų labai populiari S. Majer, žinomos XXI amžiaus sagų apie vampyrus, knygos, D. Stil meilės romanai, F. Neznanskio, A. Malyševos, V. Platovos, V. Docenko ir kitų autorių detektyvai. Taip pat skaitomos A. K. Doilio, S. Cveigo, D. Londono ir kitų rašytojų knygos.

Dovanų gavome ir vaikiškų pasakų, knygelių apie gyvūnus.

Mes, bibliotekininkai, nuoširdžiai dėkojame savo rėmėjams – Astai ir Marjanui Buzurevičiams, Svetlanai Safronovai, ypač Genei Vasilevskajai, kuri jau ne pirmus metus dovanoja bibliotekai knygas. Ačiū visiems, kurie dovanoja bibliotekai ir po vieną, dvi knygas, kurios pradžiugina skaitytojus. Knyga – tai geriausia dovana bibliotekai, ypač kai kuklūs bibliotekos fondai, o naujų knygų gauname visai nedaug.

Jelena Gurskaja, Turmanto bibliotekos vedėja

 
 Aukštyn
 
PAMINĖTAS ČESLOVO MILOŠO 100-MEČIO JUBILIEJUS

2011.12.15

Gruodžio 6–ąj Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje paminėtas Česlovo Milošo 100-mečio jubiliejus, kurį organizavo Dusetų K. Būgos gimnazijos mokytojai ir moksleiviai.

Renginį pradėjo mokytoja Dainora Biliūnaitė tokiais žodžiais: „Poetas, rašytojas, literatūros mokslininkas, už savo darbus gavęs Nobelio literatūros premiją (1980 m.) – tai Česlovas Milošas. Žmogus, kurio pavardę yra girdėjęs kiekvienas. Lenkų poetas, gimęs Lietuvoje, rašęs ne vieną dešimtį metų, paliko neblėstantį indėlį pasaulio kultūros ir literatūros istorijoje. Susipažinti su kūrėjo gyvenimu ir kūryba – neįkainojama patirtis, kuri galėtų puošti besidominčio literatūra žmogaus vidų. Č. Milošo šimtmečiui skirti renginiai vyksta visame pasaulyje.“

Poeto jubiliejus yra įtrauktas į UNESCO minimų datų sąrašą, o Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. sukanka 100 metų nuo poeto Č. Milošo gimimo, 2011-uosius paskelbė Č. Milošo metais.

Č. Milošas gimė 1911 m. Šeteiniuose ant Nevėžio kranto Kėdainių rajone. Mirė – 2004 m. Krokuvoje. „Žemaitės motinos ir lenko tėvo sūnus“ – taip pats save yra pristatęs Č. Milošas. „Mano gimimo vieta – tai didžiulė jėga. Išsaugojau pagarbą ir meilę Lietuvai už vaizdus, matytus vaikystėje: už pirmą pamatytą medį, už paukščius, už dainas, girdėtas prie Nevėžio krantų“, rašė poetas.

Č. Milošo kūrybą skaitė jaunieji Dusetų K. Būgos gimnazijos moksleiviai: Liveta Sinkevičiutė – „Gėrio ir blogio pažinimas“ ir „Metai“; Augustinas Šukys – „1911 metai“ ir „Filologija“; Eitvydas ir Mantvydas Merkiai supažindino su Č. Milošo biografija. Labai netikėtai ir įspūdingai nuskambėjo poeto eilės, skaitomos dar ir lenkų bei rusų kalbomis. Rusų kalba poeto kūrybą skaitė mokytoja Klava Raugienė, lenkų kalba – mokytoja Rima Survilaitė. Skambant muzikai, keičiantis vaizdams multimedijos ekrane, subtiliai nuskambėjo Domantės Slapšinskaitės, Jurgitos Bernotaitės ir Eglės Sinicaitės skaitoma Č. Milošo kūryba.

Renginio scenarijų kruopščiai ir su didele įžvalga į visus Č. Milošo gyvenimo ir kūrybos laikotarpius parengė mokytojos Dainora Biliūnaitė ir Vanda Normantienė. Multimedijos ekrane regėjome vaizdus iš tolimos praeities – poeto tėvelius, jo jaunystę, brandos metų įvykius, Nobelio premijos įteikimo akimirkas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardo suteikimo momentus ir kilnios senatvės grožį.

Renginio pabaigos akcentu tapo literatūrologės Viktorijos Daujotytės žodžiai, kuriuos paskaitė mokytoja Dainora Biliūnaitė: „Išeiti taip, kaip įeiti. / Iškvėpti taip, kaip įkvėpti. / Pakartoti: nieko nėra iškilmingiau už ratą. / Tegul Jūsų sąmonėje įsigyvena mokyto žmogaus jausmas, tegu jis sutvirtina Jūsų gyvenimus nematomais, bet Jumyse esančiais turtais, tegu tie turtai padeda Jums ir Jūsų artimiesiems, mažiems, jauniems ir pagyvenusiems, šiandien supantiems Jus žydėjimo, gėlių, vilčių kvapais, artimumo alsavimu. Svarbesnio už artimumo alsavimą nieko nėra. Tegul laimingai sukasi Jūsų gyvenimo ratai.“

Turiningą ir įdomią literatūros pamoką užbaigė dvi muzikalios mergaitės: Liveta Sinkevičiutė atliko dainą Č. Milošo žodžiais, jai akomponavo Aistė Matiukaitė.

Džiugu, kad Dusetų bibliotekos skaitykla vos sutalpino visus, norėjusius dalyvauti šiame renginyje. Norisi padėkoti mokytojų kolektyvui už įdomius ieškojimus rengiant literatūros pamokas mūsų bibliotekoje, už paskatinimą domėtis iškiliais Lietuvos žmonėmis, už talentų tarp savo moksleivių ieškojimą ir atskleidimą.




Marija Varenbergienė
Nuotraukos Viltės Rimdeikaitės, Elenos Gaižiuvienės
 

 
 Aukštyn
 
IMBRADO BIBLIOTEKA NAUJOSE PATALPOSE

2011.12.05

Lapkričio pradžioje duris atvėrė kokybiškam viešųjų paslaugų teikimui pritaikytas šiuolaikinis Imbrado seniūnijos daugiafunkcinis centras, įsikūręs buvusiame „Stelmužės“ tarybinio ūkio buities namų pastate.

Daugiafunkcinio centro atidarymo metu Imbrado bibliotekos vyresniąją bibliotekininkę Jolantą Šepetovskają sveikino ir naujų knygų padovanojo Seimo narys Edmundas Pupinis. Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius įteikė padėkos raštą, šiltus žodžius tarė Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Rimvydas Podolskis, Zarasų viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė, verslininkas Darius Slizevičius, padovanojęs naujų knygų.

Naujasis daugiafunkcinis centras suskirstytas į keturias funkcines zonas, kurių kiekvienoje bus teikiamos skirtingos, kaimiškosios teritorijos gyventojui reikalingos paslaugos. Pirmame aukšte įsikūrė jauki biblioteka su moderniai įrengta viešąja interneto prieiga.
 

 Aukštyn
 
LAUKTAS IR ĮDOMUS SUSITIKIMAS SU ALGIMANTU ČEKUOLIU

Iš programos “Lapkritis – literatūros apie meilę skaitymo mėnuo”

2011.12.08

Gruodžio 2 dieną į Dusetų K. Būgos biblioteką susitikti su dusetiškiais atvyko žurnalistas, rašytojas (parašęs 13 knygų), keliautojas, vertėjas, televizijos laidų vedėjas Algimantas Čekuolis. Tai pirmas Algimanto Čekuolio susitikimas su jo talento gerbėjais po ligos, kurią teko gydytis net ligoninėje. Tačiau mūsų svečias buvo žvalus, energingas, kalbus, labai paprastas ir mielas. Su juo atvyko žmona - psichologė, Vilniaus universiteto dėstytoja Edita Čekuolienė. Pasidžiaugęs gausia auditorija, svečias trumpai prisiminė savo kelionę į Afganistaną, kuri buvusi labai sunki, o neįprastai karštas klimatas ir buvimo Afganistane įtampa, rašytojui neišėjo į gera – jis susirgo plaučių uždegimu

Vieną iš savo naujausių dar niekur negirdėtų pasakojimų svečias atvežė į susitikimą su dusetiškiais. Šio pokalbio – pasakojimo temą Algimantas Čekuolis pavadino “Ar gyvenimas gerėja, ar blogėja ?” Tokius, atrodo, paprastus klausimus rašytojas pradėjo nagrinėti labai įdomiai - kaip amžiną ginčą tarp optimistų ir pesimistų. Nekartojant visų išsakytų minčių ir įžvalgų, norisi pateikti Algimanto Čekuolio pagrindinę mintį: pesimistai lygina gyvenimo dabartį su norais ir svajonėmis; o optimistai – lygina šią dieną su tolimesne ar artimesne praeitimi. Pateikęs daug išmintingų pastebėjimų, tik jam vienam būdingų enciklopedinių žinių iš visų laikotarpių ir įvairių šalių gyvenimo, svečias mus žingsnis po žingsnio privedė prie išvados – gyvenimas pagerėjo ir gerėja toliau. Algimantas Čekuolis pasakojo ir apie praeities ligas, tragiškai mažą gyvenimo trukmę, gyventojų neraštingumą praeityje; apie greitą mokslo ir technikos progresą, prekybos globalizaciją, medicinos technikos tobulumą, žemės ūkio našumo didėjimą, įvairių sričių specialistų profesionalumo augimą ir kitus gyvenimo gerėjimo stebuklus dabar. O pesimistams, anot rašytojo – niekada nebus gerai, nes svajonė yra sunkiai pavejama ir įgyvendinama.

Susitikimo dalyviai pateikė Algimantui Čekuoliui daug klausimų: apie lietuvių karių darbą Afganistane; kiek knygų yra parašęs; ar į savo keliones vežasi ir žmoną; ar jį lydi apsaugininkai; kokia vieta pasaulyje jam pati brangiausia; ar rašytojas tikintis; kaip vertina Lietuvos televizijos laidas; ar emigracija iš Lietuvos gresia katastrofa ? Ir dar daugelį kitų klausimų - į kuriuos sulaukėm įdomių atsakymų.

Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė padėkojo gerbiamam svečiui už įdomiai praleistas valandas, už šiltą bendravimą, už gražų paraginimą – tapti optimistais. Gerbiamas rašytojas pakvietė įsigyti naujausias jo parašytas knygas. Visi norintys, kurių buvo daug, įsigijo knygas su rašytojo autografais ir pasdžiaugė, kad tokie susitikimai su įdomiais žmonėmis praturtina gyvenimą naujomis žiniomis ir nuskaidrina kasdienybę.

Marija Varenbergienė

 
 Aukštyn
 
IŠVYKA Į IGNALINOS VIEŠĄJĄ BIBLIOTEKĄ

2011.11.29

Lapkričio 25 d. Zarasų viešosios bibliotekos darbuotojai svečiavosi Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje: susipažino su biblioteka, jos teikiamomis paslaugos, vykdomais projektais.
 

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
PROJEKTAS „ŽAISLOTEKOS MIESTELIŲ BIBLIOTEKOSE“

2011.11.29

Lietuvos bibliotekininkų draugijos Zarasų skyriaus įgyvendino projektą „Žaislotekos miestelių bibliotekose“. Šio projekto tikslas buvo atnaujinti žaisloteką Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje ir įrengti naujas žaislotekas Salako bei Turmanto bibliotekose.

Projektą rėmė Zarasų rajono savivaldybės „Kultūros plėtros programa“. Iš projektui skirtų lėšų – 4200 Lt – kiekvienai bibliotekai nupirkta po 19 įvairių žaidimų ir 11 žaislinių knygelių. Žaidimai įvairūs: nuo patiems mažiausiems, skirtų dėlionių ir konstruktorių, iki mąstymą bei logiką lavinančių žaidimų vyresniems vaikams. Dusetų, Turmanto ir Salako bibliotekose suorganizuoti žaislotekų pristatymai. Įsigytos priemonės sulaukė ypatingai didelio dėmesio. Mažiesiems bibliotekų lankytojams patinka „grojančios“ knygelės, dėlioti domino „Gyvūnai“, „Skaičiai“, žaisti žaidimus „Bingo“, „Konstruktorius“ bei „Žodžių bokštas“. Paauglius domina kiek kitokie žaidimai: „Alias“, „Twister“, „Šaškės“, „Monopolis“. Žaidimai leidžia atrasti universalią „kalbą”, bendrą sutarimą, ryšį vienas su kitu. Bibliotekose organizuojamos užimtumo valandėlės, konkursai, vaikai bibliotekose iš naujų perskaitytų knygelių piešia pamėgtus personažus.

Žaidimai padeda susipažinti su aplinka, lavina atmintį ir loginį mąstymą, moko atskirti faktą ir nuomonę, dalyvauti savanoriškoje veikloje bei reikšti savo nuomonę. Tikimės, kad žaidimų dėka, vienu iš paprasčiausių ir priimtiniausių vaikams pasaulio pažinimo būdų, galime padėti pamatus vaikų protinei, fizinei, emocinei, socialinei ir kultūrinei raidai, užtikrinti kelią į sveiką, visavertį ir laimingą gyvenimą. Žaidimai leidžia atrasti universalią „kalbą“: mažesni ir vyresni vaikai žaidimus gali žaisti drauge, atrasdami bendrą sutarimą, bendrauti ir mokytis tolerancijos, demokratijos bei pilietiškumo jau nuo vaikystės. Dažnai miestelių bibliotekose vaikai įgyja pirmuosius raštingumo įgūdžius. Taip biblioteka „augina“ būsimąjį skaitytoją ir pratina jį prie draugiškos bibliotekinės aplinkos.

Šio projekto dėka Dusetų, Turmanto ir Salako bibliotekose išplėstos mažiesiems lankytojams skirtos paslaugos bei pagerinta jų kokybė. Kartu su mažaisiais į bibliotekas noriai užsuka ir tėveliai. Taip biblioteka, ypač nedideliame miestelyje, tampa visų bendruomenės narių traukos centru.

Parengė Stanislova Bikulčiūtė,
Lietuvos bibliotekininkų draugijos Zarasų skyriaus pirmininkė

 
 Aukštyn
 
NAUJA ŽAISLOTEKA SALAKO BIBLIOTEKOJE

2011.11.29

Lapkričio 25-ąją Salako bibliotekoje vyko naujos žaislotekos pristatymas. Priemones – įvairiausius žaidimus ir žaislines knygeles – žaislotekai parūpino Lietuvos bibliotekų draugijos Zarasų skyrius, įgyvendindamas projektą „Žaislotekos miestelių bibliotekose“.

Salako vaikams, kartu ir Salako bibliotekai, – tai didelė šventė. Žaidimai įvairūs: nuo patiems mažiausiems, skirtų dėlionių ir konstruktorių, iki mąstymą ir logiką lavinančių žaidimų vyresniems vaikams. Džiugu, kad tuos pačius žaidimus mažesni ir vyresni vaikai gali žaisti drauge, tuo pačiu bendraudami ir mokydamiesi tolerancijos bei supratimo vienas kito atžvilgiu.
 

Danutė Koroliova,
Salako bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 

ŠIAURIETIŠKAS HUMORAS ANTAZAVĖS BIBLIOTEKOJE

2011.11.26

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė pravėrė duris į Šiaurės šalių literatūrą. Į parodų lentyną tema „Humoras Šiaurėje“ pateko kelios knygos. Tai Eras Salola „Kvailių kaimas“, Astrida Lindgren „Emilis iš Lionebergos“, o vienintelės bibliotekoje esančios Anne-Catharina Vestly knygos jaunieji bibliotekos lankytojai nepamatė, nes tai vaikų skaitoma knyga, keliaujanti iš rankų į rankas.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė pritraukė daug savanorių, kurie kartu su Antazavės Juozo Gruodžio vidurinės mokyklos moksleiviais skaitė šiaurietiškų autorių knygų ištraukas, kartu piešė iliustracijas.

Danguolė Davainienė,
Antazavės bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
DONATO ČEPUKO KŪRYBOS VAKARAS ZARASŲ VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

2011.11.25

Lapkričio 23 dieną Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko Donato Čepuko kūrybos vakaras „...Ir užplūdo nesulaikoma nerimastis“.

Susimąstyti apie likimo ir kūrybos vingius kvietė vakaro vedėja poetė Meilė Kudarauskaitė, šmaikščiai apibūdinusi jųdviejų draugystę: „Mes pažįstami tūkstantį ir šimtą metų. Dar pamenu, kai būdami mokinukai, susėdę kartu bulves skutome“.

Keturiolikos knygų autorius, rašytojas, publicistas, laikraščio „Utenis“ vyriausiasis redaktorius D. Čepukas kilęs iš Dusetų krašto. „Vaikystėje žaislų neturėjau, todėl patys geriausi žaislai man buvo knygos. Tuomet knygų likimas buvęs prastas – su sese jas supaišėm ir suplėšėm. Kiek ūgtelėjęs, lankydavausi bibliotekose: žinojau jose esančių visų knygų autorius ir jų pavadinimus“, – apie vaikystėje užsimezgusią draugystę su knygomis kalbėjo D. Čepukas.

Knygų autorius prisiminė, kad jaunystėje jam vienas Dusetų rajono laikraščio redaktorių pasakęs, jog jis turįs dovaną ir galįs rašyti. „Tačiau pasiūlęs man ne vien rašyti ir tapti žurnalistu, o įgyti specialybę. Taigi mokiausi Lietuvos žemės ūkio akademijoje ir tapau žurnalistu agrarniku. Taip išvengiau pasaulėžiūrinės žurnalistikos spąstų. Tokių žurnalistų šiandien žurnalistikos arenoje jau nėra“, – pasakojo laikraščio „Utenis“ vyriausiasis redaktorius. Nuo 1962 m. dirbant vien žurnalistinį darbą parašė ir išspausdino ne vieną tūkstantį straipsnių kultūros, agrariniais, visuomeninio gyvenimo klausimais. Jau penkiasdešimt metų darbuojasi vienoje darbovietėje – „Utenio“ redakcijoje.

Toks, koks D.Čepukas yra šiandien – žurnalistas, redaktorius, rašytojas – gali būti dėkingas ne mokslui, išsilavinimui, o saviugdai. „Aš – esu aš. Aš pats išsiugdžiau save. Daug skaičiau tam skirtų knygų“. Kitokio, skandinaviško ir europietiško, požiūrio į žurnalistiką ir darbinės patirties D. Čepukas įgavo stažuotėse Švedijoje (1996 m.) ir Olandijoje Europos žurnalistikos centre (2000 m.). Be to, jis lydėjo Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų vizitų į užsienio šalis metu ir išleido keturias knygas apie to meto Lietuvos užsienio politiką.

Vakaro metu D. Čepukas prisipažino: „Ilgokai švaisčiau save ir kūrybinį potencialą. Tik vėliau supratau, kad vien noro ir mąstymo apie rašymą – maža. Reikia sėsti ir rašyti rimčiau“. Tuomet kreipiausi į Lietuvos literatūrologę ir literatūros kritikę Jūratę Sprindytę, kuri parašė recenziją apie mano kūrybą. „Ta recenzija užaugino man sparnus. Tikrai supratau, kad galiu rašyti ir būti skaitomu“, – sakė D. Čepukas.

Vakaro vedėja M. Kudarauskaitė prisiminė liaudyje sklandantį posakį: „Ką Jonas kalba apie Petrą, daugiau pasako apie Joną nei apie Petrą“. Perfrazavus šį posakį, galima teigti, kad per knygas, jose vinguriuojančias siužetines linijas, aprašytus personažus, jų charakterius, galima pažinti ir patį autorių. D. Čepukas sutiko su vakaro vedėjos išsakyta mintimi, nes „kūryba yra gyvenimiški atspindžiai meniniame audinyje, įgaunantys kitas prasmes“.

Susirinkusiems į Zarasų viešosios bibliotekos skaityklą, poetė M. Kudarauskaitė skaitė keletą ištraukų iš autoriaus knygų: mažojo romano „Atpirkimas“ ir novelių dipticho „Angelas ir Aniolas“ bei literatūros kritikės J. Sprindytės recenziją apie D. Čepuko kūrybą.

Per penketą metų D. Čepukas parašė ir išleido keturiolika knygų: „Europa – nebaigtas reikalas“ (2006), „Be užmaršties“ (2008), „Juodi paukščiai skrido įstrižai“ (2008), „Suartėjimai“ (2008), „Juodoji Meleta“ (2009), „Melancholija“ (2009), „Ištartys“ (2009), „Šimtmečių sąsajos“ (2009), „Palikimas“ (2009), „Norėjo ją mylėti“ (2009), „Kuprelio juodvarniai“ (2010), „Versmyna“ (2010), „Atpirkimas“ (2010), „Angelas ir Aniolas“ (2011).

Kalbėdamas apie kūrybą svečias pasakojo: „Aš atstovauju realizmą, nesu fantastas. Kritikams užkliūva knygose aprašomų personažų per didelis jausmingumas – jie to nemėgsta, bet aš kitaip rašyti negaliu. Gamtos pojūtis, žmonių pažinimas – man tai be galo įdomu. Manęs dažnai klausia, ko aš įdėmiai žiūriu į moteris. Pavyzdžiui, jų išvaizda, gracija, rankų laikymas vėliau nusėda į mano knygų personažų charakteristikas. Net pamatytas vaizdas ar užrašas įstringa atmintyje ir po kurio laiko atsispindi knygose. Važiuodamas link Kurklių kaimo pamačiau užrašą „Versmyna“, po dešimties metų išleidau knygą tokiu pavadinimu; arba pamačiau paukštelį, juodąją meletą, ir parašiau knygą pavadinimu „Juodoji Meleta“, kurioje paukštis įgavo kitą pavidalą – žirgo, vardu Meleta“.

D. Čepuko kūrybos vakaro metu skambėjo ir muzika. Osvaldas Macijauskas senovine armonika grojo melodijas, kuriose skambėjo prancūziškos, kanadietiškos, lietuviškos ir kitų šalių gaidos.

Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

 Aukštyn
 
ŠIAURIETIŠKAI LIETUVIŠKA POPIETĖ VAIKAMS DUSETŲ BIBLIOTEKOJE

2011.11.25

Lapkričio 18 dieną Šiaurės šalių bibliotekų savaitę nuspalvintą lietuviškais motyvais Dusetų bibliotekoje rinkosi Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos priešmokyklinukų grupės vaikai, pradinių klasių mokiniai ir darželio „Sartukas“ Zuikio grupės vaikučiai.

Tądien bibliotekoje skambėjo Šiaurės šalių muzika. Dusetų meno muzikos mokyklos mokinės Gabija Malažinskaitė Rusnė Kaškauskaitė atliko kelis muzikinius kūrinėlius.

Į svečius atvyko Zarasų viešosios bibliotekos teatriukas „Zuikis nulėpausis“, dovanojęs vaikams pasakos „Kaip rainis margiui baimės įvarė“ inscenizaciją. Pasakėlės veikėjai mokė vaikus pasitikėti ne visais ir kaip pasitikėjimą užsitarnauti draugystės bei sutarimo pagalba. Gudruolė lapė mažuosius sužavėjo savo dainomis. Vaikai buvo maloniai nudžiuginti: jie turėjo galimybę iš arti apžiūrėti ir paliesti lėles.

Vaikams taip pat buvo pristatytos knygos, pretenduojančios gauti 2011-ųjų vaikų Metų knygos titulą. Tai K. Kasparavičiaus „Mažoji žiema“, V. V. Lansbergio „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“ bei V. Palčinskaitės „Muzika troliui“.

Vanda Stepanavičienė,
Dusetų bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
ŠIAURIETIŠKA SAVAITĖ TURMANTO BIBLIOTEKOJE

2011.11.25

Lapkričio 14–20 dienos buvo skirtos Šiaurės šalių bibliotekų savaitei, kuri jau 15 kartą suteikia galimybę prikelti senąsias pasakojimo tradicijas. Rudens ir žiemos dienos Šiaurėje yra itin trumpos. Ankščiau, prieš atsirandant televizoriams ir kompiuteriams, skaitymas balsu ir istorijų pasakojimas buvo mėgstama ir paplitusi tradicija tamsiu paros metu.

Turmanto biblioteka taip pat prisidėjo prie renginių, skirtų šiai savaitei. Lapkričio 15-ąją vyko „Juoko terapijos“ popietė, kvietusi susipažinti su Šiaurės šalių literatūros lobiais ir puoselėti pasakojimų tradiciją. Į renginį atvyko mokinių iš Turmanto pagrindinės mokyklos. Bibliotekoje uždegėme žvakes – simbolinę šviesą tradicinei šviesos ir žodžio šventei. Renginio pradžioje bibliotekininkė papasakojo vaikams apie Šiaurės šalis ir senąją Šiaurėje paplitusią pasakojimų tradiciją, pristatė savaitės temą – „Humoras šiaurėje“ bei parengtą literatūros parodą „Tolimos – artimos Šiaurės šalys“.

Vaikai drauge su mokytoja paeiliui skaitė ištrauką iš norvegų rašytojos Anne–Catharina Vestly apysaką „Mortenas, senelė ir Martė“ apie senelę ir aštuonis vaikaičius, kurie gyvena paprastoje ir neturtingoje šeimoje, tačiau draugystė, santarvė ir sumanumas jiems leidžia patirti daug džiaugsmo ir įdomiausių nuotykių. Mokiniams patiko istorija ir skaitymas kiek neįprastoje aplinkoje – prie žvakių. Vėliau jie žaidė ir linksminosi bibliotekoje bei gardžiavosi saldainiais.

Jelena Gurskaja,
Turmanto bibliotekos vedėja

 
 Aukštyn
 
PRISIMENANT JURGĄ IVANAUSKAITĘ

2011.11.24

Lapkričio 17–tąją Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje buvo paminėtas lietuvių prozininkės, eseistės, dramaturgės, dailininkės, poetės, žurnalistės Jurgos Ivanauskaitės 50– metis.

Literatų klubo „Atgaiva“ narės – Elena Antonova, Danutė Drebulienė – skaitė eiles iš J. Ivanauskaitės poezijos knygos „Odė džiaugsmui“. Ši knyga buvo pasirinkta neatsitiktinai – tai buvo paskutinė rašytojos knyga atiduota į skaitytojų rankas autorės laidotuvių dieną – 2007 m. vasario 20 dieną.

„Odė džiaugsmui“ yra 18-toji J. Ivanauskaitės knyga, ir antroji poezijos knyga, kurios viršelį papuošė pačios autorės piešiniai.

Tylos minute pagerbę iškilios asmenybės atminimą, dar ilgai dalinomės ispūdžias, skaitėme savo kūrybą.

Marija Varenbergienė

 
 Aukštyn
 
RANKŲ DARBO PAPUOŠALŲ PARODA DUSETŲ BIBLIOTEKOJE

2011.11.23

Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje veikia Antazavės vaikų globos namų ugdytinių darbelių paroda „Kuriu papuošalus pats“. Parodoje eksponuojami vaikų išradingi ir su meile kurti papuošalai, įdomiai apipavidalinti dovanų maišeliai, tiksiantys artėjančių Kalėdų ar kitų švenčių proga.

Meno būrelio vadovė Daiva Mieliauskienė kartu su ugdytiniais pasistengė, kad parodos eksponatai atrodytų tarsi maži gražiai įrėminti paveikslėliai. Vaikai, pasitelkę kūrybinę fantaziją, pagamino papuošalų: apyrankių, vasaros spalvomis spindinčių auskarėlių, įmantrių apyrankių. Stebina mokinių sugebėjimas pasirinkti ir derinti spalvas, panaudoti netikėtus akcentus, pavyzdžiui, gulbės pūkelius ar kitų paukštelių plunksneles.

Šia parodėle domisi Dusetų bibliotekos lankytojai, ypač mažieji, daugiausiai mergaitės, kurios išsirenka labiausiai patikusius papuošalus ir mielai juos pasimatuotų. Deja, papuošalai kruopščiai pritvirtinti.

Tokių mažų, bet šiltų parodų Dusetų bibliotekoje buvo jau ne viena. Tai tampa tradicija, kuri populiarėja ir kitose bibliotekose. Parodos vėliau iš Dusetų perduodamos ir kitoms Zarasų rajono bibliotekoms, kurių lankytojai turi galimybe pasigrožėti Zarasų krašto gyventojų kūrybiniais darbeliais.

Dusetų K. Būgos biblioteka laukia naujų autorių ir jų darbelių: rankdarbių, tapybos, mezgimo, fotografijų ir visko, ką gražaus sukuria paprasti bibliotekos lankytojai.

Parodą „Kuriu papuošalus pats“ kviečiame apžiūrėti iki gruodžio 31 d.

       

Marija Varenbergienė

 
 Aukštyn
 
SUSITIKIMAS SU POPULIARIŲ SAGŲ VERTĖJA VIKTORIJA LABUCKIENE

2011.11.23

Lapkričio 16-osios popietę jaunimas rinkosi į Zarasų viešąją biblioteką susitikti su Stephanie Meyer, garsiųjų „Saulėlydžio“ sagų, tapusių bestseleriais, vertėja Viktorija Labuckiene.

Renginį pradėjo Zarasų Ąžuolo gimnazijos jaunimo klubo „Lietus vitraže“ nariai literatūrine kompozicija „Ir vėl apie meilę“. Klubo vadovės Gitanos Vasalauskienės ir pačių gimnazistų kurta kompozicija su gera humoro doze ieškojo atsakymo į amžiną klausimą „Kas yra meilė?“. Paieškos vyko ne jaunimo pamėgtoje interneto erdvėje, bet klasika tapusiose knygose. Tos vienintelės mylimosios paieškos prasidėjo nuo prieš kelis tūkstančius metų menančio Homero „Odisėjos“, tęsėsi per Šarlio Pero pasakos „Pelenė“, Viktoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“, Igno Šeiniaus romano „Kuprelis“ siužetines linijas iki šių laikų Fransuaza Sagan romano „Sveikas, liūdesy!“. Vienišas vaikinas kartu su keturiomis draugėmis, klaidžiodami po rašytojų sukurtus literatūros kūrinius, susipažįsta su skirtingo charakterio personažais, įkūnijančiais kantrybę ir ištikimybę, atlaidumą, sielos grožį, netgi klastą, apsukrumą ir išdavystę. Ši, kaip ir daugelis kitų pasakų, baigėsi gerai: jaunuolis suvokia, kad jo tikroji meilė esanti greta.

Po šmaikščios jaunimo kompozicijos vyko pokalbis su Viktorija Labuckiene. Pokalbis buvęs nuoširdus ir atviras. Ji vertėjauja 8 metus ir yra išvertusi ne vieną dešimtį knygų. Pirmoji Viktorijos išversta knyga buvo mokslinė, o pirmoji grožinė – Wolfgang Joop „Vilko kailyje“. Gimnazistai domėjosi apie vertėjo darbą ir kokiam asmeniui siūlytų rinktis tokį darbą. „Vertėjo darbas – sunkus, reikalaujantis didelio susikaupimo ir kantrybės. Tai darbas mėgstančiam daug skaityti, sakyčiau, „graužti knygas“, ir turtingą žodyną turinčiam žmogui. Pamąstykite, kiek ilgai galėtumėte sėdėti prie vienos knygos, ar galėtumėte verčiamą tekstą perskaityti 5 kartus ir bendrauti tik su kompiuteriu?“, – apie darbo subtilybes pasakojo vertėja V. Labuckienė. – „Privalumas – versti galiu bet kur, pavyzdžiui, aš verčiu namuose, Utenoje, nors mano užsakovai būna iš visos Lietuvos. Be to, pati galiu reguliuoti darbo valandas ir nebūtinai darbą pradėti dirbti, šiuo atveju – versti, 8 ar 9 valandą ryto“.

Amerikiečių rašytojos S. Meyer romanai apie vampyrus sukėlė didelį ažiotažą visame pasaulyje. Romanai buvo parduoti 70 milijonų tiražu ir išversti į 37 kalbas. Be to, knyga „Saulėlydis“ ir jos tęsiniai lyginami su taip pat bestseleriais tapusiomis J.K. Rowling knygomis apie Harį Poterį. Didžiuosiuose ekranuose pasirodė ir 3 rašytojos S. Meyer romanų apie vampyrus ekranizacijos. Viktorija džiaugiasi, kad būtent ji išvertė S. Meyer romanus į lietuvių kalbą apie nepaprastos meilės – panelės Belos ir vampyro Edvardo – nuotykius. Vertėja pasakojo, kad versti šios autorės romanus – tikras „kaifas“ ir kad versdama knygas kartu su jos herojais išgyveno tiek džiaugsmą, tiek liūdesį ar nusivylimus, kartkartėm net verkusi.

Šiuo metu V. Labuckienė verčia tekstus iš anglų kalbos, nors jos pirmoji užsienio kalba buvusi vokiečių. Literatūros ir darbo daugiau buvę anglų kalba, todėl pastarąją ir pasirinkusi vertėjos darbui. Vertėja prisipažino, labiau mėgstanti versti romanus, serijines knygas, jaunimui skirtą literatūrą apie meilę. Viešnios verstas knygas mielai skaito ir jos vaikai, paaugliai, kurie taip pat didžiuojasi mama.

„Kai man pačiai knyga patinka, skaitymas traukte įtraukia į siužetą – tai ir darbas vyksta sparčiau. Manyčiau, jog ir vertimą tuomet galiu atlikti profesionaliau ir vienu įkvėpimu“, – pasakojo V. Labuckienė. Per mėnesį Viktorija išverčia apie 300 puslapių. Viešnia kalbėjo, kad knygos skaitymas skiriasi, kai skaito tik savo malonumui ir kai darbui. „Pirmą kartą skaitydama „darbinį“ kūrinį, nejučia mintyse dėlioju jo „griaučius“: susipažįstu su siužetu, pagrindiniais herojais, atkreipiu dėmesį į sudėtingesnes vietas, tarsi nešiojuosi sakinius. Prieš versdama kūrinį, stengiuosi jį visą perskaityti arba perskaityti didžiąją jo dalį, tik tuomet kimbu versti“, – gimnazistams atviravo V. Labuckienė.

Gimnazistai susitikimo metu sužinojo, kad apdovanojami ne tik knygas rašantys, bet ir iš užsienio kalbų jas verčiantys. Lietuvoje nuo 2001-ųjų geriausiam vertėjui teikiama premija – Metų vertėjo krėslas už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą. Viešnia pasakojo, kad yra sudaromi ir blogiausių vertėjų dešimtukai. Tai skatina pasitempti visus vertėjus.

Jaunimo susitikimas su vertėja V. Labuckiene buvo vienas iš renginių ciklo „Lapkritis – literatūros apie meilę skaitymo mėnuo“, kurį rėmė Lietuvos Kultūros rėmimo fondas.
         
         

Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

 
 Aukštyn
 
ATNAUJINTA ŽAISLOTEKA DUSETŲ BIBLIOTEKOJE

2011.11.23

Lapkričio 16-oji Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos mažiesiems lankytojams buvo džiugi, nes tądien vaikams buvo pristatyta atnaujinta žaisloteka.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos Zarasų skyrius 2011 metais dalyvauja Zarasų rajono savivaldybės remiamoje Kultūros plėtros programoje ir įgyvendina projekto „Žaislotekos miestelių bibliotekose“ iniciatyvas. Projekto tikslas – organizuoti vaikų užimtumo centrus Dusetų, Salako ir Turmanto bibliotekose. Atnaujinti esamą žaisloteką Dusetų bibliotekoje bei įrengti naujas Salako ir Turmanto bibliotekose.

Dusetų biblioteka gavo įvairių žaidimų, žaislų, žaislinių knygučių. Pradedančiam bibliotekos skaitytojui – ketverių, penkerių, šešerių metų jauniesiems bibliotekos skaitytojams kelias į biblioteką grįstas žaislinėmis knygelėmis ir žaidimais. Žaidimai padeda atrasti universalią „kalbą“, bendrą sutarimą, ryšį vienas su kitu. Žaislotekoje vaikai lavina mąstymo, motorikos, kitus įgūdžius. Čia jie įgyja pirmuosius raštingumo įgūdžius, o biblioteka „augina“ būsimąjį skaitytoją ir pratina jį prie draugiškos bibliotekinės aplinkos.

Darželio „Sartukas“ Zuikio grupės vaikučiai su auklėtoja Julija Gaidiene bei meninio ugdymo vadove Siga Gudoniene pristatė atnaujintą žaisloteką: supažindino su naujais bibliotekos gyventojais – žaisliukais, pamokė žaisti naujuosius žaidimus, dainavo daineles, deklamavo eilėraščius apie knygutes, mašinėles.

Atsinaujinusios žaislotekos pristatyme dalyvavo Kazimiero Būgos gimnazijos priešmokyklinės grupės vaikai su auklėtoja Lena Budziliene bei pirmos klasės mokiniai, lydimi auklėtojos Ilonos Pužienės.

Sutarėme saugoti ir tausoti naujas knygutes, mylėti ir prižiūrėti žaisliukus. Žaidžiant dalintis su draugais, pažaidus – padėti į vietą, žaidimo taisyklių pasiklausti bibliotekininkės, kuri visada ateis į pagalbą.

Vanda Stepanavičienė,
Dusetų K. Būgos bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Nuotraukos autorės

 
 Aukštyn
 
ŠNIUKŠTŲ BIBLIOTEKOJE „HUMORAS ŠIAURĖJE“

Šniukštų biblioteka Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje dalyvavo pirmą kartą. Reginį skirtą mažiesiems bibliotekos lankytojams, pradėjome nuo pažinties su Šiaurės šalimis. Į lentyną sudėliojome turimą literatūrą apie Islandiją, Norvegiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Grenlandiją, Farerų salas. Vyresnieji vaikai nupiešė šių šalių vėliavas, turinčias bendrą simbolį – Šiaurės kryžių. Savanorė Vaiva šauniai pasakojo apie Šiaurės šalis, nepamiršdama vaikų paklausti: kur įsikūręs Legolendas, kokios Šiaurės šalių sostinės, kur gyvena Kalėdų senelis, kam teikiamos Nobelio premijos, kokioje šalyje gyvena garsiausi „Formulės 1“ lenktynininkai.

Šviesos ir Žodžio šventei susėdome prie žvakelėmis papuošto stalo. Paklausę ištraukos iš A. C. Vestly knygelės „Mortenas, senelė ir Martė“, vaikai atliko užduotį – papasakojo, kas jų manymu šioje istorijoje buvę juokingiausia. Pokalbis pakrypo į kasdienius, bet juokingus dalykus.

Pasiklausę linksmų istorijų, internete susiradome filmuką apie Plutą. Buvo smagu kartu pasijuokti ir pajusti, kad humoras vienija.

Dar piešėme nuo kalno skriejančius skaitytos ištraukos herojus: Senelę ir Mortaną. Linksmiausiai atrodė Karolio piešinys su lape pavingiuotomis linijomis ir prierašu: jie skriejo taip greit, kad akiratyje liko tik vėjas...

Zita Lukošiūnienė,
Šniukštų bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
BIBLIOTEKININKĖS SVEČIAVOSI PAULIAUS ŠIRVIO PROGIMNAZIJOJE

2011.11.22

Štai ir netruko vėl ateiti malonios akimirkos, kai prasmingai galime pabendrauti su knyga – prasidėjo tradicinė akcija „Metų knygos rinkimai 2011“.

Šiemet akcijos pradžia, galima sakyti, Pauliaus Širvio progimnazijoje sutapo su Šiaurės šalių bibliotekų savaite. Tad progimnazijoje lapkričio 14 dieną jau svečiavosi Zarasų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkės Liudmila Vaitavičienė ir Vidmina Alubeckaitė. Jos penktokams klasėse vedė literatūros pamokas, kuriose supažindino su minėtos savaitės tradicija, tikslais. Mokiniai skaitė norvegų autorės Anne – Cath Vestly knygos „Mortenas, senelė ir Martė“ ištrauką.

Po to skaitykloje vyko knygų paaugliams, iš kurių bus renkama Metų knyga, pristatymas. Tai Gintarės Adomaitytės „Paklydusi pasaka“, Akvilinos Cicėnaitės „Mano tėtis ir kiti nesusipratimai“, Gendručio Morkūno „Iš Nuomšiko gyvenimo“. Viešnios apibūdino šių knygų turinį, sudomino savo pastebėjimais ir mintimis apie knygų skaitymą.

Kviečiu skaityti ir balsuoti už labiausiai patikusią knygą.

Vasilijus Trusovas

 Aukštyn
 
ŠIAURIETIŠKOS ISTORIJOS ATGARSIAI MAGUČIŲ BIBLIOTEKOJE

Jau keturioliktus metus Lietuvos bibliotekose vyksta Šiaurės šalių bibliotekų savaitės. Jas organizuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Pagrindinė Šiaurės šalių bibliotekų savaitės idėja – populiarinti šiaurės šalių literatūrą ir skaitymą. Siekiama skatinti Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinį bendradarbiavimą, pabrėžti bibliotekų svarbą kultūros gyvenime. Taip pat siekiama supažindinti skaitytojus su šiaurės šalių kultūros paveldu. Kiekvienais metais visose projekte dalyvaujančiose bibliotekose renginiai vyksta bendra tema. Tradiciškai savaitė prasideda pirmadienį 10 val. žodžio ir šviesos švente vaikams ir paaugliams. O baigiasi vakare 18 val. renginiu suaugusiesiems. Šių metų savaitės, vykusios lapkričio 14 – 20 d., tema – „Humoras šiaurėje“.

Magučių bibliotekoje savaitė prasidėjo žodžio ir šviesos švente „Šiaurietiškos istorijos“. Jos dalyviai, Zarasų mokyklos–darželio „Lakštingala“ Magučių skyriaus ugdytiniai, degant žvakutėms, vėliavėlėmis ir plakatais papuoštoje bibliotekoje klausėsi balsu skaitomo teksto „Norvegiškos raganos“ iš norvegų rašytojos Anne – Cath. Vestly kūrinio „Mortenas, senelė ir Martė“. Tekstą skaitė bibliotekininkė Z. Černovienė, pedagogė M. Švarcienė, auklėtojos padėjėja R. Dainienė. Skaitomame kūrinyje pasakojama, kaip Mortenas su senele smagiai važinėjosi rogutėmis. Vaikai taip pat sužinojo, kas yra „lenčas“, bei patys pasakojo, kaip jie važinėjasi rogutėmis ir dabar jau laukiantys žiemos.

Kūrybinio užsiėmimo „Linksmosios rogutės“ dalyviai piešė ir kūrė aplikacijas pagal skaityto kūrinio tekstą. Taip pat klausėsi kitų linksmų „Alkanos krosnys“, „Kiaušinis po pagalve“ ir kitų istorijų.

Brigita Kokankaitė,
Magučių bibliotekos savanorė

 
 Aukštyn
 
ZUIKIO NULĖPAUSIO IR KNYGŲ MERGAITĖS VIEŠNAGĖ „SANTARVĖS“ PRADINĖJE MOKYKLOJE

2011.11.22

Įprastai į Zarasų viešąją biblioteką mažieji renkasi ne tik pasiskolinti knygelių, apžiūrėti parodėlių ar sudalyvauti renginyje, bet būną dienų kai aplankyti vaikų išsiruošia ir bibliotekoje gyvenantys Zuikis Nulėpausis ir Knygų mergaitė.

Lapkričio 17-ąją progos buvusios kelios – bibliotekos gyventojai Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos ugdytiniams pristatė vaikų Metų knygos rinkimus. Mažieji skaitytojai atiduoti savo simpatijas gali vienai iš šių, 2011-aisiais išleistų lietuvių autorių knygų: Kęstučio Kasparavičiaus „Mažoji žiema“, Vytauto V. Landsbergio „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“ bei Violetos Palčinskaitės „Muzika troliui“.

Tą ketvirtadienį mokykloje vyko ir skaitovų konkursas, virtęs tikra literatūros ir muzikos švente. Vaikai ne tik raiškiai skaitė eiles, bet ir grojo, dainavo.

Zuikis Nulėpausis ir Knygų mergaitė, atlikę keletą vaikų ir pedagogų sugalvotų užduotėlių, tapo komisijos nariais. Prieš geriausiųjų skaitovų paskelbimą, žaismingiems bibliotekos personažams tekusi labai atsakinga užduotis – pasakyti pastabėles, į kurias vaikai atsižvelgę, galėtų kuo geriau pasirodyti vyksiančiame Zarasų rajono mažųjų skaitovų konkurse.

 

Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

 
 Aukštyn
 
VIDEOFILMUKAI APIE VAIDUOKLIUS IR GAMTOS BEI ISTORIJOS KLODUS

2011.11.22

Antalieptės ir Antazavės bibliotekos kartu su vietos bendruomenėmis vykdo projekto „Bibliotekos pažangai“ veiklą „Bibliotekų ir bendruomenių bendradarbiavimo projektai, kuriant skaitmeninį turinį“.

Antazavės jaunimas sukūrė videofilmuką apie kelionę po Antazavės šilo vietas, kuriose vaidenasi.

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=dRqWCQg3kw0

Antalieptės bendruomenė sukūrė videofilmukus apie Antalieptės apylinkėse slypinčius nepaliestus ir netyrinėtus gamtos klodus, istoriją bei dabartinę aplinką.

http://www.youtube.com/watch?v=hC750M0wHAw

http://www.youtube.com/watch?v=wjS6Tg5L7Ls&feature=related

Zarasų viešosios bibliotekos informacija

 
 Aukštyn
 
ANTRAS PAMINKLAS – KNYGA – DOMININKUI BUKONTUI ĮAMŽINTI

2011.11.18

Akimirkos iš knygos „Domininkas Bukontas“ pristatymo, vykusio 2011 m. lapkričio 15 d. Zarasų viešosios bibliotekos skaitykloje. 

Lapkričio 15 dieną Zarasų viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Domininkas Bukontas“ apie Zarasų krašto šviesuolį, gydytoją, antropologą, kultūros ir švietimo puoselėtoją.

Simboliškai tą dieną Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Goštautienė kartu su viešosios bibliotekos darbuotojais aplankė D. Bukanto kapą, uždegė žvakeles, o vakare bibliotekoje drauge su knygos sudarytojais, straipsnių autoriais ir zarasiečiais prisiminė, vėl iš naujo atrado bei žavėjosi daktaro ir visuomenės švietėjo asmenybe, jo atsidavimu darbui ir žmonėms.

Knygos pristatymas

Į knygos „Domininkas Bukontas“ pristatymą atvyko idėją ir pradžią knygos atsiradimui davęs garbės kraštotyrininkas Jonas Nemanis, mero pavaduotoja Stasė Goštautienė, švietimo ir kultūros vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė, kraštietis ir VGTU doc. dr. Lionginas Radzevičius, Utenos apskrities ir miesto laikraščio „Utenis“ vyriausiasis redaktorius Donatas Čepukas ir kiti svečiai.

Vakaro režisierė ir vedėja Gražina Karlaitė pristatydama naują knygą uždavė klausimą: „Kodėl šiandien svarbu grįžti prie Bukonto?“. Anot profesorės Viktorijos Daujotytės–Pakerienės, D. Bukontas buvęs daktaras, švietėjas, altruistas. Deja, tokio altruizmo, šiandieniniame gyvenime mes labai pasigendame.

Knygos apie D. Bukontą pristatyme neskambėjo sausi biografijos faktai. Jo asmenybę, požiūrį į vertybes ir darbą renginio vedėja Gražina bei aktorė Irena Kriauzaitė atskleidė per naujajame leidinyje publikuotų visuomenėje žinomų žmonių prisiminimus. Aktorė skaitė Juozo Tumo–Vaižganto prisiminimus apie D. Bukontą, kaip apie vėlyvosios Apšvietos, bet kartu ir modernų žmogų; advokato Juozo Žagrakalio užfiksuotą pasakojimą apie gimnazijos steigimą Zarasų mieste; literatūrologės V. Daujotytės randamas labai tamprias sąsajas tarp D. Bukonto ir rašytojos Šatrijos Raganos; Marijos Urbšienės–Mašiotaitės – apie savo tetą (D. Bukonto žmoną) ir daktarą bei kitų knygoje publikuotų autorių mintis. I. Kriauzaitė tekstus skaitė išraiškinga ir to meto šnekta, taip klausytojus labiau priartindama prie anų laikų ir paties D. Bukonto idealų.

„Sėlių aikštėje pastatytas paminklas D. Bukontui atminti. Naujoji knyga – tai antras paminklas šiam mūsų krašto šviesuoliui įamžinti“, – kalbėjo knygos išleidimo idėjos autorius J. Nemanis. Jis papasakojo, kaip kilo mintis rinkti ir fiksuoti medžiagą apie D. Bukontą. Vakaro metu kraštotyrininkas prisiminė ir nuo 1993 m. Sėlių aikštėje stovintį paminklą daktarui atminti, ir anksčiau aikštėje stūksojusį D. Bukonto paminklą, kuris nepatikęs anuometinei sovietų valdžiai, ir ant jo postamento stūksojusį Stalino atvaizdą. J. Nemanis išreiškė siūlymą dabartinei Sėlių aikštei grąžinti buvusį D. Bukonto pavadinimą.

Administracijos Švietimo ir kultūros vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė dėkojo viešosios bibliotekos direktorei D. Karlienei už išleistą knygą ir priminė susirinkusiems, kaip svarbu būti savitu miestu, grožėtis ne tik gamtos unikalumu, bet ir formuoti krašto kultūrinę aplinką, pamatyti išskirtinius mūsų žmones, juos paremti ir įvertinti.

Knygos pristatymo metu skambėjo ir muzikinė gaida: dainavo ir grojo Milda ir Teresė Andrijauskaitės bei Raminta Razmaitė.

D. Bukonto atminimas Zarasuose įamžintas paminklu, stovinčiu miesto centre, Sėlių aikštėje. Paminklo autorius – Nacionalinės premijos laureatas skulptorius Leonoras Strioga. Pati skulptūrinė kompozicija – tai ne paprastas žmogaus viršutinės kūno dalies modelis. Giliai į bendrą masę įspausta dešinioji ranka simbolizuoja didelę Dievo, Tėvynės ir artimo meilę, o pakelta kairioji – skrydžiui pakeltą, bet palaužtą sparną su užrašu: „Širdį, protą ir gyvybę tautai ir visai žmonijai“. Būtent šie žodžiai atspindi D. Bukonto asmenybę, visuomeninę poziciją. Be to, D. Bukonto vardu pavadinta ir dalis centrinės Zarasų miesto gatvės (nuo Sėlių aikštės iki tilto į miestą), kurioje įsikūrę Zarasų viešosios bibliotekos, pirmosios Zarasų miesto mokyklos, Šaulių namų, Policijos pastatai ir paties daktaro namai.

Apie knygą

„Šio leidinio tikslas – išsamiau informuoti zarasiškius, visus besidominčius krašto istorija ir kultūra apie vieną iškiliausių asmenybių, gyvenusių ir dirbusių Zarasuose ir Dusetose, daktarą Domininką Bukontą. Idėją ir pradžią knygos atsiradimui davė garbės kraštotyrininkas J. Nemanis. Tęsti pradėtą darbą Zarasų rajono savivaldybė pavedė mums, bibliotekininkams“, – kalbėjo Danutė Karlienė, Zarasų viešosios bibliotekos direktorė.

Knygoje publikuojami leidiniai, kurie buvo išleisti atskirais spaudiniais, straipsniai iš skirtingais laikotarpiais Lietuvoje ėjusių įvairių periodinių leidinių.

Sudarytojai peržiūrėjo visus atrastus publikuotus leidinius ir straipsnius nuo 1910 m. iki šių dienų.

Knygoje spausdinami ne visi šaltiniai. Atlikta jų atranka. Publikuojami informatyviausi, reikšmingiausi, aktualiausi straipsniai, atspindintys D. Bukonto veiklą, gyvenimą, jo ryšius su žymiais Lietuvos kūrėjais, menininkais, visuomenės veikėjais, taip pat Lietuvos inteligentijos ir zarasiškių pastangas dėl jo atminimo įamžinimo. Sudarant knygos turinį pasirinktas chronologinis principas pagal išspausdintų atskirų leidinių ir straipsnių metus. Skaitytojas pirmiausia susipažins su D. Bukonto biografija, jo visuomeniniu gyvenimu ir veikla. Kita dalis – visuomenės ir žymių žmonių pastangos siekiant įamžinti Zarasų šviesuolio atminimą.

Knygos išskirtinis bruožas – originali, netaisyta kalba, publikacijos pateiktos pagal tuo metu veikusias lietuvių bendrinės rašomosios kalbos taisykles.

Kai kurie straipsniai sutrumpinti, spausdinamos tik ištraukos. Tačiau leidinio pabaigoje spausdinama visų surastų publikacijų apie D. Bukontą ir paties švietėjo straipsnių ir mokslinių darbų bibliografija, kurią sudarė Zarasų viešosios bibliotekos darbuotojos Danutė Kiltinavičienė, Vida Mikštienė, Jolanta Lementauskienė.

Informacinių šaltinių paieškos ir tikslinimo darbus palengvino Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos elektroninis katalogas LIBIS, virtuali Lietuvos kultūros paveldo svetainė epaveldas.lt, kur sukaupta Lietuvos periodikos spauda iki 1940 m.

Leidinyje skaitytojas galės susipažinti su kai kuriais paties daktaro D. Bukonto straipsniais, kurie buvo išspausdinti periodiniuose leidiniuose „Vienybė“, „Viltis“, „Medicina ir gamta“ 1911–1912 m.

Knygą pagyvina Vasilijaus Kukonenkos fotografijos, skulptorių V. Grybo (1938 m.), J. Genevičiaus (1990 m.), L. Striogos (1991 m.) paminklų D. Bukontui projektų maketai, L. Striogos paminklo D. Bukontui, namo, kuriame jis gyveno, D. Bukonto gatvės fragmentų, amžinosios jo poilsio vietos Zarasų kapinėse nuotraukos.

„Esame labai dėkingi už suteiktą informaciją Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai, Akmenės ir Mažeikių savivaldybių viešosioms bibliotekoms, „Zarasų krašto“ redakcijai, Danutei Pulokaitei, vienai iš knygos sudarytojų ir korektorei, Jurbarko V. Grybo ir Zarasų krašto muziejams už leidimą publikuoti skulptorių paminklų, skirtų D. Bukontui, maketus, visiems zarasiečiams, suteikusiems vertingos informacijos ir palaikiusiems rengiant šį leidinį“, – sako D. Karlienė, viena iš knygos sudarytojų.

Knyga išleista Zarasų rajono savivaldybės ir Lietuvos kultūros rėmimo fondo lėšomis. Leidinio pristatymo vakarą rėmė laikraščio „Utenis“ vyriausiasis redaktorius D. Čepukas.

Iš biografijos

D. Bukontas gimė 1873 m. rugpjūčio 11 d. Kegrių kaime, netoli Viekšnių, dabartiniame Akmenės rajone. Bukontų sodybą dažnai aplankydavo tuometinis Laižuvos klebonas poetas Antanas Vienažindys. Domininko vaikystė praėjo carizmo valdymo metais, kai po 1863 m. sukilimo buvo uždrausta lietuviška spauda, kai lietuviškus spaudinius, išleistus užsienyje, per sienas gabeno knygnešiai. Bukontų sodyboje buvo slaptai saugomi lietuviški spaudiniai. D. Bukontas, baigęs Šiaulių gimnaziją, įstojo mokytis chemijos į Peterburgo universitetą, vėliau nutarė mokytis medicinos Charkovo universitete, kurį baigęs 1901 m. pradėjo dirbti Dusetose gydytoju. Vėliau persikėlė į Ilukštą. 1904 m., kilus rusų- japonų karui, gydytojas buvo mobilizuotas į kariuomenę ir paskirtas dirbti karo gydytoju Nikolsko-Usurijske, Imane ir Charbine. 1906 m. atvyko dirbti į Zarasus. Už darbštumą ir mokslinį išradingumą kovojant su cholera 1909 m. jis apdovanotas tuometinės valdžios Stanislovo trečiojo laipsnio ordinu. Gyvendamas ir dirbdamas Zarasuose jis rūpinosi ligoninės įkūrimu, savivalda, kooperatyvais, draugijomis, vaikų mokymu, gyventojų švietimu, kultūra, įsteigė biblioteką-skaityklą ir nupirko lietuviškų knygų, užsakė laikraščių. Jis siekė, kad lietuvių kalba būtų vartojama viešame gyvenime, kad pamaldos vyktų ir lietuvių kalba. 1915 m. gydytojas buvo mobilizuotas į caro kariuomenę, dirbo Daugpilio ir Turmanto karo ligoninėse. 1918 m. D. Bukontas vėl grįžo dirbti į Zarasus.

Tais pačiais metais daktaro D. Bukonto ir advokato Antano Tumėno pastangomis Zarasuose buvo atidaryta progimnazija.

Zarasuose siautėjant dėmėtajai šiltinei, gydydamas ligonius, D. Bukontas užsikrėtė ir mirė 1919 m. sausio 19 d., palaidotas Zarasų kapinėse. 1925 m. birželio 2 d., dalyvaujant rašytojai Šatrijos Raganai (M. Pečkauskaitei), teisingumo ministrui A. Tumėnui, švietimo ministrui K. Jokantui, kunigui K. Bukontui (D. Bukonto broliui), rašytojas kunigas J. T. Vaižgantas pašventino paminklą ant D. Bukonto kapo (paminklą pagamino Zarasų kalvis J. Mažeika).

Ir pabaigai...

Tarsi atsakymas į klausimą „Kodėl šiandien svarbu grįžti prie Bukonto“ mintyse sklando ispanų rašytojo, sukūrusio garsų romaną „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Manšo”, žodžiai: „Istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir mokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai“.
 
         

 
       
 
       

 
   

Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Vasilijaus Kukonenkos ir
autorės nuotraukos

 
 Aukštyn
 

JURGAI IVANAUSKAITEI - 50

2011.11.16

Lapkričio 14 dieną prozininkei, poetei, eseistei, dramaturgei, publicistei, dailininkei Jurgai Inavauskaitei būtų sukakę 50.

Iš J. Ivanauskaitės biografijos: gimė 1961m. Vilniuje, 1968-1972 m. mokėsi Vilniaus 22-ojoje vidurinėje mokykloje, 1972-1979 m. M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos Dailės skyriuje.1985 m. baigė grafikos studijas Vilniaus dailės institute. Mirė 2007 m. vasario 17 d. Vilniuje. Palaidota Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. 

Viešosiso bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia paroda „Į kalną bedugnės pakraščiu“, skirta Jurgos Ivanauskaitės 50-osioms gimimo metinėms. Parodoje eksponuojamos autorės knygos, atsiminimai, pokalbiai, laiškai.

Paroda veiks iki gruodžio 6 dienos. 

Bibliografija:

Pakalnučių metai : novelės. - Vilnius : Vaga, 1985. - 193 p.
Mėnulio vaikai : romanas. - Vilnius : Vaga, 1988. - 251, [2] p. - ISBN 5-415-00110-7
Kaip užsiauginti baimę : apsakymai. - Vilnius : Vaga, 1989. - 277, [2] p.
Stebuklinga spanguolė. - Vilnius : Vyturys, 1991. - 46, [1] p.
Pragaro sodai : romanas. - Kaunas : Nemunas, 1992. - 269 p.
Ragana ir lietus : romanas. - Vilnius : Vaga, 1993. - 255 p.
Agnijos magija : romanas tik ne intelektualams. - Vilnius : Vaga, 1995. - 310, [2] p.
Ištremtas Tibetas : [publicistika]. - Vilnius : Tyto alba, 1996. - 398, [1] p.
Kelionė į Šambalą. - Vilnius : Tyto alba, 1997. - 385, [3] p.
Prarasta Pažadėtoji žemė. - Vilnius : Tyto alba, 1999. - 357, [3] p.
Sapnų nublokšti : romanas. - Vilnius : Tyto alba, 2000. - 517, [3] p.
Kelionių alchemija : straipsniai, esė. - Vilnius : Tyto alba, 2003. - 320, [4] p.
Placebas : romanas. - Vilnius : Tyto alba, 2003.
Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo : [pasaka]. - Vilnius : Tyto alba, 2004. - 54, [4] p.
Tibeto mandala. - Vilnius : Tyto alba, 2004. - 701, [3] p.
Šokis dykumoje : eilėraščiai. - Vilnius : Tyto alba, 2004.
Miegančių drugelių tvirtovė : romanas. - Vilnius : Tyto alba, 2005.
Švelnūs tardymai : [interviu]. - Vilnius : Tyto alba, 2005. - 298, [3] p.
Odė džiaugsmui : eilėraščiai. - Vilnius : Tyto alba, 2007. - 144 p.
Viršvalandžiai: [užrašai, apmąstymai, citatos iš skaitytų knygų]. - Vilnius : Tyto alba, 2007. - 162 p.

ZVB Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija

 
 Aukštyn
 

SUSITIKIMAS SU RAŠYTOJAIS ELENA KURKLIETYTE IR VYTAUTU BUBNIU ANTALIEPTĖS BIBLIOTEKOJE

2011.11.16

 „Lapkritis – literatūros apie meilę skaitymo mėnuo“ Antalieptės bibliotekos lankytojus lapkričio 8 dieną pakvietė į susitikimą su rašytojais Elena Kurklietyte ir Vytautu Bubniu.

Susitikimas buvęs šiltas ir nuoširdus. Rašytojai kalbėjo ne tik apie kūrybą, bet ir apie asmeninį gyvenimą; pasidalino ir kelionės po Indiją įspūdžiais, pasakojo, kaip žmogus gyvendamas teigiamomis emocijomis gali būti sveikas.

Literatūrinės popietės dalyviai ne tik klausėsi rašytojų E. Kurklietytės ir V. Bubnio pasakojimų, bet ir uždavė klausimų. Rašytojai ne tik mielai dalino autografus, bet ir Antalieptės bibliotekai padovanojo knygų.

 Net ir knygų parodos „Mums labai užtenka vienam kito“, parengtos šiai popietei, pavadinimas atspindėjo atmosferą, sklandžiusią tądien bibliotekoje.

 Regina Kuliešienė,
Antalieptės bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 

NAUJI GYVENTOJAI VAIKŲ LITERATŪROS SKYRIUJE

2011.11.16

Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus akvariume – nauji gyventojai – skaliarai. Už dovaną nuoširdžiai dėkojame Dangirui Paliūniui ir jo mamytei.

Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkės

 
 Aukštyn
 

VILTIS IR REALYBĖ 

2011.11.16

Bibliotekos pagrindinis uždavinys – aprūpinti skaitytojus pageidaujamais spaudiniais. Deja, dažnokai tenka nuvilti, nes jų fonduose nėra. Vieni lankytojai priekaištauja, o kiti savanoriškai padeda.

Antazavės biblioteką parėmė UAB „Svaita“ atstovė Rasa Cibulskienė, padovanojusi populiarios grožinės literatūros knygų ir trūkstamo bibliotekai inventoriaus. Antazavės Juozo Gruodžio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Ramutė Kuzmienė perdavė bibliotekai skirtas Leokadijos Malcienės knygas. Zarasų gyventoja, buvusios Kumpuolių kaimo bibliotekos darbuotoja, Jevdakija Grabauskienė atidavė bibliotekai savo nebenaudojamą telefoną. Antazavės bibliotekos skaitytoja Vida Kurakinienė kitus skaitytojus palepina naujais žurnalo „Žmonės“ numeriais. 

 Jūsų dėka naujos knygos ir žurnalai suteiks skaitymo džiaugsmo Antazavės apylinkių žmonėms. 

Danguolė Davainienė, 
Antazavės bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
BESIDOMINTIEMS GIMINĖS MEDŽIO TYRINĖJIMAIS

2011.11.15

Zarasų viešosios bibliotekos kultūros paveldo interneto svetainė www.krastotyra.zvb.lt bendradarbiaujant su Zarasų parapijos klebonu dekanu Remigijumi Kavaliausku papildyta vertinga informacija – Zarasų ir Smėlynės bažnyčių krikšto, santuokų ir mirties metrikomis, kurių seniausios siekia 1801 metus. Tai naudingi klodai ieškantiems savo šaknų, norintiems patikslinti giminės istorijos faktus, tyrinėjantiems mūsų praeitį.

Yra žinoma, kad seniausios krikšto, santuokų ir mirties metrikų knygos maždaug iki 1830 m. buvo parašytos lotynų kalba. Nuo XIX amžiaus pirmos pusės keliasdešimt metų jos buvo rašomos lenkiškai, o vėliau iki 1918 m., kai kuriose vietovėse iki 1920 m. – rusiškai. Po 1918 m., kai kuriose vietovėse 1920 m., metrikų knygos rašytos lietuviškai.

Zarasų bažnyčios gimimo metrikų 1801–1805 m. ir 1805–1812 m. knygos parašytos lotynų kalba. Įrašai daryti ranka. Knygose tekstas vientisas, tik šoninėse paraštėse nurodoma gyvenamoji vieta ir krikštijamo vaiko vardas bei pavardė. Pagrindinėje centrinėje skiltyje nurodoma krikštijimo data, krikštijusio kunigo vardas, pavardė, naujagimio krikšto vardas, tėvo vardas, pavardė, motinos vardas ir mergautinė pavardė, gyvenamoji vietovė, krikštatėvių vardai ir pavardės, metai, mėnuo, diena. Įrašuose minimi žodžiai prieš tėvo pavardę „Pater“ (tėvas), o prieš motinos „Mater“ arba „Mating“ (motina), prieš krikštytojų pavardes „Levantes“ (krikštatėviai). Kai kur pateikiamos tik pirmosios raidės P, M, L. Zarasų bažnyčios gimimo 1822-1829 m. metrikoje yra dvi grafos, nebeišskiriamas vaiko vardas ir pavardė. Vietoj žodžio „Levantes“ naudojamas „Patrini“ (krikštatėviai).

Zarasų bažnyčios mirties metrikos apima 1806–1839 m. laikotarpį. Jos užpildytos ranka lotynų ir lenkų kalbomis. Zarasų bažnyčios mirusių ir palaidotų 1815 m. metrikų knyga užpildyta rusų kalba. Smėlynės bažnyčios mirties 1888–1915 m. metrika taip pat užpildyta rusų kalba. Visi įrašai rašyti ranka. Mirties liudijimo trijų pagrindinių dalių formoje užpildyti duomenys: mirties data, amžius, vietovė, mirusiojo vardas, pavardė, mirties priežastis, likusių našle/našliu vyro/žmonos vardai ir pavardės, laidojusio kunigo pavardė, kokiose kapinėse palaidotas.

Zarasų bažnyčios jungtuvių metrikų knygos apima 1824–1937 m. laikotarpius su pertrūkiais. Nuo 1920 m. knygos parašytos lietuvių kalba. Smėlynės bažnyčios jungtuvių 1837–1851 m. metrika parašyta lenkų kalba, 1890–1924 m. metrika – rusų kalba. Santuokos metrikos taip pat triskiltės. Pirmojoje skiltyje nurodyta santuokos data, bažnyčia, sutuokusio kunigo vardas ir pavardė, antrojoje – jaunavedžių vardai ir pavardės, amžius, gyvenamosios vietos. Jaunosios įrašoma mergautinė pavardė. Trečiojoje skiltyje įrašyti jaunavedžių tėvų ir motinų vardai bei pavardės. Motinos pavardė įrašoma mergautinė. Šioje skiltyje surašyti santuokos liudininkai.

Kviečiame pasidomėti šiais istorijos dokumentais ir bendradarbiauti papildant svetainę www.krastotyra.zvb.lt kitais Zarasų krašto kultūros paveldo dokumentais.

Jolanta Lementauskienė,
Zarasų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja

 
 Aukštyn
VAIZDO TRANSLIACIJOS APIE NATŪRALIĄ MEDICINĄ

2011.11.10

Lapkritis Lietuvos viešosiose bibliotekose skelbiamas natūralios medicinos mėnesiu. Šia tema projekto „bibliotekos pažangai“ komanda organizuoja dvi tiesiogines vaizdo transliacijas internetu „Sveikatos paslapčių“ gamtoje temomis.

Lapkričio 15 d. (antradienį) 14 val. transliacijos tema, skirta imunitetui stiprinti ir ligoms gydyti – vaistažolės, daržovės ir vaisiai. Transliacijos metu su gydomaisiais vaisių, daržovių ir vaistažolių paruošimo bei vartojimo receptais bibliotekų lankytojus supažindins vaistininkas, liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius, taip pat biomedicinos mokslų daktarė, Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotoja Edita Dambrauskienė. Jiems bibliotekų lankytojai klausimus galės pateikti internetu. Transliacijos dalyvių pateikti vaistažolių, vaisių ir daržovių paruošimo būdai bus paskelbti interneto svetainėje www.esenjoras.lt.

Po transliacijos bus paskelbtas konkursas natūralios medicinos tema, kuriame dalyvauti galės visi internautai. Jie skatinami pasidalinti internete surastais unikaliais sveikatos stiprinimo metodais. Konkurso laimėtojų lauks vertingi prizai.

Lapkričio 29 d. (antradienį) 14 val. antroji transliacija apie peršalimo ligų prevenciją ir gydymą nevartojant vaistų.

Maloniai kviečiame visus besidominčius natūralia medicina į vaizdo transliacijas, kurios vyks Zarasų viešojoje ir kaimo bibliotekose.

Parengė Inga Pužaitė,
atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
ŠIAURĖS ŠALIŲ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ 2011

2011.11.14

Lapkričio 14-20 d. Šiaurės šalių bibliotekų savaitė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bus rengiama keturioliktą kartą, o Šiaurės šalyse – penkioliktoji. Tai tradicinė šviesos ir knygos šventė, primenanti mums senąją pasakojimų tradiciją, suteikianti progos vaikams ir suaugusiems susipažinti su Šiaurės šalių literatūros lobiais, kviečianti tamsiais vėlyvo rudens vakarais susiburti ir drauge persikelti į magišką knygų pasaulį.

Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – „HUMORAS ŠIAURĖJE“. Humoras yra labai specifinis įrankis. Tarsi neišsemiamų galimybių šveicariškas peiliukas. Humoras gali būti politizuotas, asmeninis, groteskiškas, satyrinis, pašaipus ir pamokantis. Jo formos įvairios: pedagoginis pamokymas, kandžios replikos, iškalbingos vingrybės, užgaulūs išpuoliai, grubus slengas ir gryniausia pramoga. Kviečiame šypsotis drauge – vieniems su kitais ir visa Šiaure.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė Baltijos šalyse rengiama nuo 1998 m. Pirmosios Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema buvo humoras. Vėliau vykusių savaičių temos: „Mitologija“ (1999), „Vaikas“ (2000), „Žodis ir gaida“ (2001), „Šiaurės tarybos premijos laureatai“ (2002), „Jūra“ (2003), „Seku seku pasaką“ (skirta H.K. Andersenui) (2004), „Keliaujant po Šiaurės šalis“ (2005), „Kvapą gniaužiančios Šiaurės šalių istorijos“ (2006), „Moterys Šiaurės šalyse“ (2007), „Meilė Šiaurės šalims“ (2008), „Karas ir taika Šiaurės šalyse“ (2009), „Magiška Šiaurė“ (2010).

PROGRAMA

Viešojoje bibliotekoje:
Lapkričio 14 d. (pirmadienį) 10 val. Šiaurės šalių bibliotekos savaitės pristatymas Paliaus Širvio progimnazijos penktokams.
Lapkričio 14-20 d. Literatūros paroda, skirta Šiaurės šalių bibliotekų savaitei.

Antazavės bibliotekoje:
Lapkričio 14-20 d. kūrybinės popietės, garsiniai skaitymai, paroda.

Dusetų bibliotekoje:
Lapkričio 18 d. (penktadienį) 11val. Zarasų viešosios bibliotekos teatriuko ,,Zuikis nulėpausis‘‘ lietuvių liaudies pasakos ,,Kaip rainis margiui baimės įvarė‘‘ inscenizacija. Skambės šiaurės šalių muzika.

Baibių bibliotekoje:
Lapkričio 16 d. (trečiadienį) 16 val. Valandėlė vaikams „Nupieškime komiksų herojus“.
Lapkričio 18 d. (penktadienį) 16 val. Garsiniai skaitymai „Linksmos istorijos“.
Lapkričio 14-20 d. Literatūros paroda, skirta Šiaurės šalių bibliotekų savaitei.

Magučių bibliotekoje:
Lapkričio 14 d. (pirmadienį) 10 val. „Šiaurietiškos istorijos – žodžio ir šviesos šventė“. Šiaurės šalių bibliotekų savaitės atidarymas: literatūros teksto skaitymas mažiausiems bibliotekos lankytojams, spaudinių parodos „Šiaurietiškos istorijos“ atidarymas.
Lapkričio 15 d. (antradienį) 10 val. Kūrybinis užsiėmimas „Linksmosios rogutės“: piešimas, koliažo kūrimas pagal skaitytą ištrauką.
Lapkričio 18 d. (penktadienį) 10.30 val. Linksmų šiaurės šalių istorijų valandėlė „Šiaurietiškai linksmai“. Šiaurės šalių bibliotekų savaitės uždarymas.

Samanių bibliotekoje:
Lapkričio 11 d. (penktadienį) 14 val. Popietė „Šiaurės šalių bibliotekų savaitės pristatymas“.
Lapkričio 19 d. (šeštadienį) 12 val. Garsiniai švedų rašytojos A. Lindgren knygos „Mijo mano Mijo“ skaitymai.

Turmanto bibliotekoje:
Lapkričio 15 d. (antradienį) 11 val. Valandėlė vaikams „Juoko terapija“. Ištraukų skaitymai iš norvegų rašytojos Anne-Catharina Vestly knygos „Mortenas, senelė ir Martė“.
Lapkričio 17 d. (ketvirtadienį) 13 val. Valandėlė paaugliams „Linksmos istorijos“. Ištraukų skaitymai iš Mikael Niemi knygos „Populiari muzika iš Vitulos“.
Lapkričio 14-20 d. Literatūros paroda „Tolimos – artimos Šiaurės šalys“.

Parengė Inga Pužaitė,
atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
PARODA „ALGIMANTUI ČEKUOLIUI - 80“

2011.11.14

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia paroda „Algimantui Čekuoliui – 80“. A. Čekuolio vardą puikiai žino Lietuvos TV žiūrovai ir net tie, kas abejingi televizijai. Pažįsta jį kaip ilgametį „Gimtojo krašto“ redaktorių, rašytoją, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį, nenuilstantį keliautoją, aktyvų visuomenininką, poliglotą. Su ryškia asmenybe susitikti eilėje lūkuriuoja ir moksleiviai, ir vyresnio amžiaus žmonės, ir universiteto šviesuomenė, ir kaimo bendruomenė.

A.Čekuolis – autoritetas kolegoms ir pavyzdys studentams. Galantiškas pašnekovas moterims, eruditas – visiems.

Jubiliatas ne kartą lankėsi Zarasų viešojoje bibliotekoje, dovanojo keletą savo knygų ir nepamirštamų bendravimo akimirkų. Džiugu, kad ir sulaukęs 80-ies, jis kupinas energijos, entuziazmo, nepamiršta mūsų krašto.

Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos skaitytojų aptarnavimo skyriuje.

ZVB Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija

 
 Aukštyn
 
SUSITIKIMAS SU VIKTORU GERULAIČIU VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

2011.11.10

Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su muzikologu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoju Viktoru Gerulaičiu. Įgyvendinant projektą „Lapkritis – literatūros apie meilę skaitymo mėnuo“, skaitytojus pakvietėme valandėlei pasinerti į kelionę po XVIII- XX a. muzikinę Europą su autoriaus naujai išleista knyga „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu: neišgalvotos muzikos istorijos“. Lietuvos autorių teisių agentūra V.Gerulaičiui už naująją knygą, kūrybinius pasiekimus bei Lietuvos menininkų kūrybos sklaidą įteikė „Aukso žvaigždę“.

Muzikologas V. Gerulaitis papasakojo apie netikėtą susidūrimą su leidykla „Tyto alba” ir kilusią mintį išleisti knygą, kurioje pasakodamas išgalvotus dalykus, autorius naudotų tikras kompozitorių mintis, paimtas iš jų rašytų laiškų, dienoraščių. Daugiausia V.Gerulaičio herojų – iš XIX amžiaus. Knygos autorius pastebėjo, kad apie anksčiau gyvenusius kompozitorius mažai ką galima pasakyti, informacijos, ypač pikantiškos, apie jų gyvenimus – mažoka.

V. Gerulaičiui visada buvę smalsu, kas slypi už kompozitoriaus natų – kompozitoriaus biografijos faktai. Knygos autoriui labiau rūpėjo išsiaiškinti, ne kaip gimė muzikos kūrinys, o kodėl. Muzikologas save laiko programinės muzikos šalininku: jam baisu, kai koks nors pianistas, tarptautinių konkursų laureatas, skambinantis F. Listo „Petrarkos 123 sonetą”, apie Petrarką nelabai ką težino, nekalbant jau apie tai, kad to soneto nėra skaitęs.

Susitikimo metu V. Gerulaitis skaitė ištrauką „Tylusis prancūzas“ iš ką tik išleistos knygos. Ne vieną dalyvavusį suintrigavo ištrauka – kas gi jis? Taip intriguojančiai pristatytas prancūzų kompozitorius M. Ravelis.

Knygos pabaigoje skyrelyje „Nelyg už apskrito stalo“ autorius už apskrito stalo susodina J. W. Goethę, O. Wilde, V. Hugo, E. M. Remargue, G. W. Hegelį, F. Schlegelį, H. Bergsoną ir kitų poetų, rašytojų bei filosofų. Pokalbį pradeda J. W. Goethe: „Jūs vėl čionai, pažįstami šešėliai, kurie seniau viliojote mane. Ar suturėsiu jus bent valandėlę?“ Tokia forma užmezgamas pokalbis apie meną ir menininkus tarp jų.

„Muzika yra išskirtinis menas, tie, kurie turi muzikinių gabumų, yra pateptieji. Muzika – paslaptingiausia iš menų. Muzika jaudina ir veikia, todėl, kad yra judėjimas“, – jaudinamai apie muziką kalbėjo svečias V. Gerulaitis.

Daug pagyrų muzikologas pasakė vakaro metu pianinu M. K. Čiurlionio preliudą ir Kramerio etiudą skambinusiam Zarasų meno mokyklos moksleiviui Arnui Konošovui (mokytoja D. Konošova).

Publika, susižavėjusi V. Gerulaičio be galo įdomiais pasakojimais, nesiskirstė, o muzikologas, taip gražiai kalbėjęs apie literatūrinio žodžio ir muzikos galią, vakarą užbaigė pats skambindamas nuostabų kūrinį, kuris jam ypač brangus ir kelia daug sentimentų.

Autorius dalijo autografus, bibliotekai padovanojo naująją knygą, todėl tuos skaitytojus, kurie neturėjo galimybių įsigyti šios knygos, maloniai kviečiame apsilankyti bibliotekoje ir ją paskaityti. Sprendžiant iš knygoje įrašyto autoriaus V. Gerulaičio palikto įrašo „Zarasų šauniajai bibliotekai“, manyčiau, kad vakaras patiko abiem pusėm.

Renginio rėmėjas – Kultūros rėmimo fondas.
       
         
         
       

Saulutė Pelekienė,
Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

 
 Aukštyn
 
„LUTUTĖ“ IR LUTUČIUKAI MAGUČIŲ BIBLIOTEKOJE

2011.11.10

Ar žinote, kas yra „Lututė“ ir lutučiukai? Lututė – tai mažiausia Lietuvoje gyvenanti pelėda, įrašyta į „Lietuvos raudonąją knygą“. Jos vardu ir pavadintas mažiesiems gamtos bičiuliams leidžiamas žurnaliukas, kuriame pasakojama apie įvairius žvėrelius, paukštelius, drugelius, augalus, gausybė gamtos nuotraukų, užduotėlių lutučiukams.

O lutučiukai – tai žurnaliuko „Lututė“ skaitytojai, susibūrę į klubą, besidomintys gamta ir ją mylintys. Norėdamas tapti lutučiukų klubo nariu žurnaliuko skaitytojas turi užpildyti registracijos kortelę ir atlikti kūrybinę užduotėlę, pavyzdžiui, sukurti lutučiukų klubo simbolį – pelėdžiukę lututę. Klubo veikla labai įdomi. Galima sakyti, kad tai neakivaizdinė gamtininkų mokykla. Klubo nariai dalyvauja įvairiose stovyklose, konferencijose, šventėse bei dirba įvairiausius darbus naudingus gamtai.

„Lutučiukų“ klubas įkurtas 2007 metų pabaigoje gamtininkės Linos Marmaitės–Snitkienės iniciatyva. Ji yra žurnaliuko „Lututė“ redaktorė ir daugelio knygelių apie gamtą autorė. Gamtininkė Magučių bibliotekos lankytojams – Zarasų mokyklos–darželio „Lakštingala“ Magučių skyriaus darželinukams – papasakojo apie gamtos įdomybes, pademonstravo daugybę gamtos nuotraukų.

Visi drąsuoliai galėjo paliesti gyvatės išnarą, pakilnoti stirnino ir elnių ragus, pasigrožėti autorės knygelėmis: „Gamtos pasakaitės“, „Paklausyk, ką šnara vėjas“ ir kitomis. O, kad knygoje „Lietuvos raudonoji knyga“ yra daugybė įdomybių, vaikai nesuabejojo. Visi pakiloję knygą įsitikino, kad ji ne tik stora, bet ir sunki.

Gamtininkė Lina vaikus apdovanojo gamtos atvirukais už teisingai atsakytus klausimus, aktyvų dalyvavimą renginyje. Ir pakvietė visus mylinčius gamtą tapti lutučiukų klubo nariais.

Susitikimas su gamtininke ir žurnalo „Lututė“ apie gamtą vaikams redaktore L. Marmaitės–Snitkienės buvo renginys iš ciklo „Lapkritis – literatūros apie meilę skaitymo mėnuo“, kurį rėmė Kultūros rėmimo fondas.

Zina Černovienė,
Magučių bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
TURMANTO BIBLIOTEKOJE - EDUKACINĖ VALANDĖLĖ APIE GAMTĄ

2011.11.10

Zarasų viešoji biblioteka lapkritį paskelbusi literatūros apie meilę skaitymo mėnesiu kartu su Turmanto biblioteka mažuosius bibliotekos lankytojus pakvietė į edukacinę kelionę po gamtą. Lapkričio 10 dieną Turmanto bibliotekoje vyko susitikimas su žurnalo „Lututė“ redaktore ir leidyklos „Lututė“ direktore Lina Marmaite–Snitkiene.

Į susitikimą atskubėjo pradinių klasių mokiniai iš Turmanto pagrindinės mokyklos. Redaktorė Lina papasakojo vaikams apie vienintelį šalyje žurnalą vaikams apie gamtą „Lututė“ ir apie leidyklą tokiu pačiu pavadinimu. Ir žurnalas, ir leidykla pavadinti vienos mažiausių šalyje gyvenančių pelėdų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, vardu. Žurnalas „Lututė“ kuriamas įsiklausant į tai, kas įdomu vaikams. Tekstai, piešiniai, nuotraukos padeda jiems suvokti supantį pasaulį, ugdo meilę gamtai, skatina ją pažinti. Leidinyje skelbiami konkursai, žaidimai, kurių laimėtojai apdovanojami prizais.

Leidykla „Lututė“ leidžia visuomenei šviesti skirtas knygas apie gamtą, krašto pažinimą, leidinius apie saugomas teritorijas, gamtinę įvairovę, vadovėlius, žinynus, vadovus augalams, grybams ir gyvūnams pažinti, fotoalbumus, knygas vaikams. Leidyklos „Lututė“ misija – puoselėti meilę gamtai, skatinti rūpintis gamta ir skleisti ekologines žinias.

Turmanto biblioteka turi dvi spalvingas vaikiškas L. Marmaitės–Snitkienės knygutes: „Gamtos pasakaitės“ ir „Labas, aš esu tavo draugas iš miško“. Vaikams buvo smalsu susitikti su pačia autore, kuri labai draugiškai bendravo su vaikučiais. Knygelių autorė demonstravo vaikams nuotraukas apie gamtą, pasakojo kiek gamtoje yra įdomių dalykų ir nepaprastų stebuklų: tereikia stabtelėti ir pažiūrėti aplink save, tuomet tikrai pamatysi daugybę gamtos stebuklų – mažesnių, ir didelių.

Edukacinio susitikimo metu vaikai pirmą kartą matė gervės kiaušinį, paukštelio remezos lizdelį, elnio ir stirnos ragus. Visa tai buvo galima ne tik apžiūrėti, bet ir pačiupinėti. Lina pasakojo, kiek laiko ir kantrybės reikia nufotografuoti laukinius gyvūnus, parodė daug puikių skaidrių apie laukinius gyvūnus. Vaikai aktyviai įsijungė į žaidimą – atsakinėjo i klausimus, spėjo, kokie gyvūnai įamžinti nuotraukose. Dar žurnalo „Lututė“ redaktorė aiškino vaikams, kaip reikia saugoti, gerbti ir mylėti gamtą visa širdimi. Kvietė dalyvauti jaunųjų šalių gamtą mylinčių vaikų „Lutučiukų“ klubo veikloje.

Atsisveikindama redaktorė Lina padovanojo vaikučiams keletą žurnalų „Lututė“, atvirukų ir tarė – „iki pasimatymo!“. Vaikai buvo labai patenkinti ir dėkojo Linai už paskaitą bei su nekantrumu susitikimų ateityje.
 

Jelena Gurskaja,
Turmanto bibliotekos vedėja

 
 Aukštyn
 
ŠALIS MIELIAUSIA. APIE MEILĘ TĖVYNEI

2011.11.03

„Kiek rovė – neišrovė. / Kiek skynė – nenuskynė. / Todėl, kad tu – šventovė. / Todėl, kad tu – Tėvynė.“ – rašė poetas Justinas Marcinkevičius eilėraštyje „Lopšinė gimtinei ir motinai“. Su šiuo ir daug kitų poeto eilėraščių bei poemų apie Tėvynę, eksponuojamų parodoje „Šalis mieliausia“ galės susipažinti Magučių bibliotekos lankytojai, lankydamiesi bibliotekoje lapkričio mėnesį.

Parodos „Lapkritis – literatūros apie meilę skaitymo mėnuo“ pagrindinę temą – meilę Tėvynei -rasite eksponuojamuose lietuvių poeto klasiko Maironio literatūros kūriniuose ir Zarasų krašto lyriko Pauliaus Širvio poezijoje. Lankytojai galės susipažinti ir su lietuvių liaudies smulkiąja tautosaka – patarlėmis šia tema. Taip pat perskaityti įvairių tautų žymių žmonių: rašytojų, filosofų, pedagogų mintis apie Tėvynę.

Parengė Zina Černovienė,
Magučių bibliotekos vyresn. bibliotekininkė



 Aukštyn
 
KRAŠTIEČIŲ POEZIJOS POSMAI DUSETOSE

2011.11.03

Uteniškis poetas ir knygų leidėjas Vytautas Kaziela neseniai sudarė ir išleido poezijos knygelę „Malda tėviškei“. Joje sutalpino dvylikos literatų iš Svėdasų, Užpalių, Utenos ir Dusetų eilėraščius.

Priešpaskutinį spalio penktadienį minėtos poezijos knygutės sutiktuvės įvyko Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje. Į poezijos popietę atvyko knygutės sudarytojas ir redaktorius poetas Vytautas Kaziela ir literatė Rima Šimėnaitė–Lekandrienė iš Utenos, literatės Alma Švelnienė ir Aldona Širvinskienė iš Svėdasų bei literatė Regina Tamošiūnaitė–Abukauskienė iš Užpalių. Juos maloniai sutiko bibliotekos darbuotojos ir knygutės bendraautorės dusetiškės literatės Elena Puodžiūtė– Antonova, Monika Matulienė, Genovaitė Žilinskienė ir Julija Umarienė. Neatvyko tik bendraautoriai iš Utenos literatai Baniutė Baravykienė, Romualdas Katinas ir Antanas Stundžėnas bei dusetiškė Joana Stašienė.

Poezijos knygelę „Malda tėviškei“ pristatė ir renginį vedė Dusetų literatų klubo „Atgaiva“ pirmininkės pavaduotoja Marija Varenbergienė. Po literačių pristatymo ir jų kūrybos apibūdinimo, autorės skaitė savo eiles, pasakojo apie kelią į literatūrą ir konkrečiai į poeziją.

Labai raiškiai ir vaizdingai kai kurių literačių posmus skaitė literatė, poezijos knygelės „Baltų beržų taku“ autorė Danutė Drebulienė ir skaitovė Laima Gorpinič. Tarp poezijos posmų skambėjo dusetiškių literačių Elenos Antonovos, Janės Grigėnienės ir Rimantės Jakaitienės dainuojamos dainos.

Diskusijos apie literatūrą, poeziją ir išleidžiamus jos rinkinius buvo pratęstos prie puodelio arbatos. Čia buvo numatytos gairės dar vienam Utenos krašto literatų poezijos rinkiniui išleisti, kuris būtų skirtas Motinos dienai ir visoms visų laikų motinoms.
 

Leokadija Malcienė
Nuotaukos Ele
nos Gaižiuvienės

 
 Aukštyn
 

2011.11.03

Lapkričio 3 dieną Zarasų viešojoje bibliotekoje atidaryta Antazavės vaikų globos namų auklėtinių kūrybinių darbų paroda „Pasakos“.

Meno būrelio vadovė Daiva Mieliauskienė kartu su ugdytiniais džiaugėsi, kad savo kūryba gali pasidalinti ir su zarasiečiais, į biblioteką užsukusiais svečiais.

„Pavasarį, nutirpus sniegui, norėjome kažko neįprasto, spalvoto. Tad kartu su vaikais pradėjome ieškoti kūrybinio įkvėpimo. Nuošaliame dailės kabineto kampe radome krūva nuotraukų, kuriose per fotoaparato objektyvą užfiksuotos akimirkos pasakojo savo pasaką. Tad nuotraukas padailinę pasakų motyvais ir turime šią parodą, galima sakyti, devynias naujas pasakaites“, – būrelio vadovė pasakojo kaip gimė piešinių parodos „Pasakos“ idėja.

Parodoje eksponuojami devyni darbai atlikti mišria technika: tai ne fotokoliažai ar įprasti koliažai. Tai nuotraukos papuoštos vaikų piešinėliais, tiksliau įvairių pasakų motyvais ar herojais - septyni nykštukai, Eglė žalčių karalienė, šunelis Margis, linksmosios antelės ir kiti. „Kodėl pasakų? Nors gyvenime yra pilkų ar juodų dėmių, norisi, kad vaikai turėtų viltį, kad gyvenimu tikėtų kaip pasaka, nes jos visuomet baigiasi gerai“, – sakė D. Mieliauskienė.

Galima sakyti, kad meno būrelį lanko apie 70 įvairaus amžiaus vaikų, todėl jie suskirstyti į kelias grupes – mažųjų (pradinukai) ir didesnių, nes skiriasi ugdytinių norai ir galimybės. Žinoma, visi jie vienu metu nesusirenka į užsiėmimus. Jei vaikas neturi nuotaikos ir kūrybinių minčių ar jam nepatinka pasiūlyta tema, mokytoja neverčia mokinių kurti. Pasak D. Mieliauskienės, kai yra kūrybinė nuotaika ir darbeliai gaunasi puikūs. Tuomet galime drauge ir pasidžiaugti. Parodoje eksponuojami 13-18 metų jaunuolių piešiniai, kurių autoriai: Erika Nastajūtė, Janina Gaidytė, Rita Jasiūnaitė, Erika Bakutytė, Ernesta Bakutytė, Reda Malinauskaitė ir Marina Vainalovič.

Maloniai kviečiame aplankyti piešinių parodą „Pasakos“ iki gruodžio 5 d. viešosios bibliotekos galerijoje (3 aukšte).
 

Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 

2011.11.01

Keturi vaikų skaitymo ir laisvalaikio programos „Vasaros skaitymo metamorfozės IV“ mėnesiai baigėsi kasmetiniu seminaru bibliotekų specialistams. Seminare „Vaikų literatūros pasaulis ir skaitymo tendencijos“, kurį organizavo Zarasų viešoji biblioteka bendradarbiaudama su Zarasų švietimo centru, dalyvavo Zarasų viešosios bibliotekos, teritorinių padalinių, mokyklų bibliotekų bibliotekininkai, Ignalinos viešosios bibliotekos bibliotekininkai, rajono savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Goštautienė, pasveikinusi specialistus, ir lektoriai Aldona Augustaitienė ir Kęstutis Urba.

Apie seminarą

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Aldona Augustaitienė skaitė pranešimą „Vaikų skaitymo programos: idėjos, naujienos, kryptys“. Lektorė pasakojo apie valstybinės skaitymo programos, vykdytos 2006–2011 m., rezultatus, nes neskaitymas buvo suvoktas valstybės lygiu kaip didžiulė problema, kurią reikia spręsti. Ką davė Skaitymo skatinimo programa visuomenei, ar keitėsi ir kaip lietuvių skaitymo įpročiai – į šiuos klausimus padės atsakyti atliktas sociologinis tyrimas, bet programos finansavimo sumos daug ką pasako: 2007 m. buvo skirta 560 000 Lt, 2008 m. – 1 090 000 Lt, šiais metais programa baigiama su 19 500 Lt. A. Augustaitienė išskyrė penkerių metų programos svarbiausias priemones: skaitymo skatinimo projektų ir iniciatyvų finansavimą („Dovana pirmaklasiui“, Vaikų kalendorius“, „Keliaujantys knygų lagaminai“ (atkreiptinas dėmesys, kad 85 knygų lagaminas keliauja ir po mūsų rajono bibliotekas), „Skaitymai netradicinėse erdvėse“), mokymus, leidinių tėvams, pedagogams ir bibliotekininkams apie skaitymo skatinimo patirtį rengimą ir leidybą, interneto svetainės www.skaitymometai.lt sukūrimą ir plėtojimą, kasmetinę Metų knygos rinkimų akciją. Šiemet Metų knygos rinkimų akcija kviečia išrinkti Metų knygas trijose kategorijose iš 11 pasiūlytų knygų.

Literatūrologas Dr. Kęstutis Urba pranešimo „Vaikų literatūros žanrai: raida ir tendencijos“ pradžioje kalbėjo apie dilemą, kylančią kiekvienoje bibliotekoje: komplektuoti elitinę intelektualią ar tuo metu populiarią ir skaitomą literatūrą? Vaikų literatūros specialistas supažindino su pastarųjų metų knygų vaikams ir jaunimui leidyba. Literatūrą vaikams leidžia leidyklos „Alma litera“, „Baltos lankos, aukščiausius meniškumo reikalavimus kelianti leidykla „Nieko rimto“, mažiau „Gimtasis žodis“, „Kronta“, „Žara“, „Obuolys“. Lektorius svarstė kokybiškos vaikų literatūros klausimus ir rekomendavo bibliotekoms bei mokytojams reikšmingiausius leidinius. Bibliotekų ir skaitytojų dėmesio vertos senosios klasikos knygos perleistos iš naujo su originaliais vertimais: R. Kiplingo „Džiunglių knyga“, W. Bonsels „Bitė Maja ir jos nuotykiai“, H. Lofting „Daktaro Dolitlio“ ciklas, C. S. Lewis „Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“ („Narnijos kronikų“ ciklas), M. Tveno „Jankis karaliaus Artūro dvare“ (serija „Zenitas“), K. Grahame „Vėjas gluosniuose“, P. Beatrix „Pasakos“, pirmą kartą lietuviškai leidžiama L. Wilder „Namelis prerijose“. Dėmesio verti ir nauji vertimai: Anderseno laureatų knygos – Ch. Nostlinger „Ateina šuo“, Sanches-Silva „Marcelinas Duona ir Vynas“, M. Mahy „Nuostabioji aš“, M. Gripe „...ir baltieji šešėliai miškuos“, „Šešėlis ant akmeninio suolelio“; naujų autorių knygos – A. Magnasson „Mėlynosios planetos istorija“, S. Kozlov „Eiukas rūke“, J. Uličiansky „Ponas pirmokas“, „Katinas su riedučiais“. Populiarumo nepraranda paveikslėlių knygos: J. Wieslander „Mamulė Mū tvarkosi“, „Mamulė Mū statosi namelį“, „Mamulės Mū ir Varnos Kalėdos“; S. Nordkvisto „Petsono tortas“, „Kaip Findusas, būdamas mažas, ėmė ir prapuolė“ ir kt.

Kalbėdamas apie vaikų literatūrą, K.Urba apgailestavo, kad leidžiama mažokai naujų knygų. Šiuo metu aktyviausi rašytojai: Vyt. V. Landsbergis, Vyt. Račickas, R. Šerelytė, K. Kasparavičius. Vėl kartojama gera vaikų klasika: J.Marcinkevičiaus, Vyt. Petkevičiaus, E.Mieželaičio, Vyt. Žilinskaitės, Vyt. Misevičiaus knygos. Į vaikų literatūrą atėjo nauji autoriai P. Juodišius, B. Mar, U. Šimulynaitė, O. Jautakė, M. Jonutis, R. Misiūnas, L. Žutautė, U. Uliūnė.

Apie programą

Kasmetinė vaikų skaitymo laisvalaikio programa „Vasaros skaitymo metamorfozės“, kurią rėmė kultūros rėmimo fondas ir Zarasų rajono savivaldybė, į bibliotekas atnešė daug linksmo vaikų klegesio ir atradimo džiaugsmo. Nors nėra lengva vasarą vaikus sudominti skaityti knygas, atlikti kūrybinius darbelius, tačiau taip smagu, kai matai, kad neraginti vaikai ateina kalbėtis, dalytis įspūdžiais, kurti, skaityti.

Šiais metais buvo pasirinktos trys skaitymo ir kūrybinių veiklų kryptys: „Aš gamtos vaikas“, „Metų spalvos: literatūroje, muzikoje ir mene“ bei „Ar pažįstu Zarasų kraštą“. Programos dalyviams nupirkta 136 vnt. temas atitinkančių naujų knygų: „Darbeliai iš gamtos medžiagų“, „Mitologinės lietuvių sakmės apie dangų ir žemę“, „Vasaros spalvų karalystėje“ ir kitos. Dalyvauti programoje užsiregistravo 330 vaikų nuo 2 iki 15 metų amžiaus. Bibliotekininkės ir savanoriai vaikams organizavo 123 užsiėmimus. Skaitydami ir dirbdami nedidelėse grupėse, kūrybingi vaikai sukūrė 873 darbelius, perskaitė 1549 knygas. Visa veikla buvo fiksuojama bibliotekos interneto svetainės www.zarasubiblioteka.lt virtualiame dienoraštyje „Metamorfozės IV“, kurį sukūrė ir pildė D. Kiltinavičienė.

Marga programos pynė

Programoje dalyvavo viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius ir 15 teritorinių padalinių. Kiekvienos bibliotekos dalyvių komandos skaitė ir kūrė skirtingai pagal tris numatytas veiklų kryptis; tai lėmė bibliotekininkių ir savanorių iniciatyvos ir kūrybingumas.

Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje vaikai garsiai skaitė, piešė, gamino muzikos instrumentus, kūrė origamio darbelius, dabino molio vazonus, juose sodino ir augino gėles, domėjosi mūsų krašto įžymiais kraštiečiais, vyko į muziejų ir dalyvavo viktorinoje apie mūsų kraštą.

Dusetų bibliotekoje vaikai vėrė karoliukus, apyrankes, kūrė paveikslėlius iš sėklų, darė vazeles, kitus darbelius iš atliekų. Skaitė A. Matučio pasakas ir jo pasakų motyvais kūrė veikėjus iš gamtos medžiagos.

Daug bendro kūrybinio džiaugsmo patyrė Magučių bibliotekos dalyvių komanda. Knygas skaitė netradicinėse vietose prie upelio, akmenų, pievoje. Kūrybingos ir darbščios mergaitės nuoširdžiai triūsė dvi dienas piešdamos, braižydamos, karpydamos ir klijuodamos, kol sukūrė žaidimą „Drugelių lenktynės”, kurį vėliau mėgo žaisti vaikai. Tam jos panaudojo senus plakatus, kartono dėžes, pasenusius žurnalus, kamštelius. Su renginio savanore Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro režisiere, Magučių bibliotekos skaitytoja Gražina Jonušaite, vaikai ir paaugliai sukūrė įvairių galvos apdangalų: skrybėlaičių, kepurių su snapeliais, iš laikraščio išlankstytų kepuraičių. Kūrybinio užsiėmimo „Vasaros eksperimentų laboratorijoje” dalyviai, naudodamiesi programa „Picasa 3“, iš savo nuotraukų dėliojo koliažus, eksperimentavo ir savo sukurtus darbus patalpino nuotraukų talpykloje http://www.flickr.com/photos/vartotoja2/sets/72157627244428923/

Turmanto bibliotekoje vaikai skaitė S. Paltanavičiaus pasakas apie gamtą, lipdė gyvūnėlius iš plastilino, spalvino molinius vazonus. Domėjosi klasikine muzika ir klausėsi Vivaldi muzikinio kūrinio „Keturi metų laikai“. Dalyvavo viktorinoje apie Zarasų kraštą „Zarasų kraštas – ežerų, salų ir miškų raštas“.

Antazavės bibliotekoje daug dėmesio skirta apylinkių tyrinėjimui. Dalyviai keliavo į mišką, vėliau susipažino su knygomis, kurių herojus surado bekeliaudami į mišką. Vaikai gamino kaliauses, domėjosi akmenimis, kūrė kiemo akmens portretus.

Antalieptės bibliotekos komanda puošė bibliotekos aplinką.

Avilių bibliotekos komanda visą dėmesį skyrė Avilių apylinkėse gyvenančių gandrų tyrinėjimui – skaitė apie gandrus, piešė, fotografavo.

Baibių bibliotekoje vaikai piešė ant asfalto įvairiomis piešimo priemonėmis.

Degučių bibliotekoje vaikai daug piešė, buvo mokomi kurti rėmelius.

Samanių bibliotekoje vaikai daug skaitė ir piešė gamtos tema.

Imbrado bibliotekos dalyvių komanda domėjosi ekologijos klausimais, kartu skaitė pasakojimus, eilėraščius, skaičiuotes. Vaikai susipažino su naujai gautomis knygelėmis apie gamtą, „gydė“ pavargusias ir suplyšusias knygeles, buvo mokomi rūšiuoti atliekas į specialius konteinerius.

Sadūnų bibliotekoje vaikai mokėsi kurti puokštes iš lauko augalų, pynė darbelius iš laikraščių, dalyvavo ekskursijoje po kaimą „Koks gražus tas mūsų kaimas“ ir viktorinoje.

Salako bibliotekoje vaikai buvo mokomi, kaip interneto pagalba surasti informaciją apie tai, kuo Salakas gražus ir įdomus. Virtualioje ekskursijoje „Nuo legendos iki tūkstantmečio“ keliavo po Salako apylinkės lankytinas vietas. Vaikai bandė kurti eilėraščius vasaros tema. Atrinkę 12 sukurtų eilėraštukų, juos iliustravo savo piešiniais ir „pagamino“ poezijos knygelę, ant ilgos popieriaus juostos - pasakų knygelę. Programos dalyviai keliavo į gamtą, bibliotekoje parengė puokščių parodą „Laukų ir pievų gėlės“.

Suvieko bibliotekoje užsiėmimai prasidėdavo garsiniu knygučiu skaitymu. Organizuotas fotokonkursas apie gyvūnus, kurie gyvena šalia mūsų. Daugiausia nuotraukų pristatė Asta Dainytė ir Irma Vainikevičiūtė. Visi aktyviai dalyvavo viktorinoje „Ką žinau apie savo gimtąjį Suvieką“.

Šniukštų bibliotekoje vaikai augino „kirmėliškus“, žinodami, kad jie minta perskaitytų knygų pavadinimais. Su savanorėmis Rūta ir Onutė tyrinėjo apylinkių pievos augalų ir vabalų karaliją, piliakalnius.

Štadvilių biblioteka išsiskiria organizuojamomis šeimų šventėmis. Šiais metais šventė visai šeimai įtraukė į dviračių lenktynes, orientacinį sportą miškelyje (trasą paruošti padėjo Ilona Kryžiokaitė), kankorėžių rinkimo varžytuves.

Baigiamieji renginiai vyko kiekvienoje bibliotekoje – kvepėjo žolelių arbata, pyragais, sklandė draugiškumo kibirkštėlės. Bibliotekose vis dar kvepia vasara, nes jų interjerą puošia vaikų kūrybiniai darbeliai, vasaros gėlių džiovintos puokštės, naujų skaitytojų laukia vasaros skaitymų teminės knygelės. Norisi tikėti, kad bibliotekos vaikų širdyse įtvirtino jausmą, kad biblioteka – jų tretieji namai. Vasaros skaitymo ir laisvalaikio programa su vaikais atsisveikino Stalo teatro spektakliu „Gandro dovana“.

 

Parengė Jolanta Lementauskienė,
Zarasų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja

 
 Aukštyn
 
SVEČIUOSE – PEDAGOGAI IŠ IGNALINOS

2011.10.28

Spalio pabaigoje Zarasų viešojoje bibliotekoje lankėsi Ignalinos rajono lituanistai. Bibliotekoje pedagogai apžiūrėjo darželinukų piešinių parodą, klausėsi direktorės pavaduotojos Jolantos Lementauskienės pasakojimo apie bibliotekos atsiradimo istoriją, plėtros planus, bibliotekininkų organizuojamus tradicinius renginius.


 
 Aukštyn
 
SALAKO BIBLIOTEKOJE PAMINĖTAS RAMUTĖS SKUČAITĖS JUBILIEJUS

2011.10.28

„Esu laiminga, kad rašau vaikams. Jaučiu, kad tuomet iš tiesų galiu nuveikti kažką naudingą visiems. Manau, kad gera vaikų poezija reikalinga visiems. O ypač vaikui reikalinga poezija. Ji gydo mažylio sielą“, – rašo poetė Ramutė Skučaitė.

Spalio 28 dieną į Salako biblioteką rinkosi jaunieji skaitytojai paminėti vaikų poetės R. Skučiatės 80-ųjų gimimo metinių. Literatūrinės valandėlės metu susipažinome su poetės išleistomis knygelėmis, kūrybos temomis.

Į knygelės pavadinimą „Kas nutiktų, jei nereikėtų skubėti“, autorė pati atsako: „Nieko ypatingo. Bet būtų galima sustoti ir ramiai, neišgąsdinant, pažiūrėti, kaip balutėje taškenasi žvirbliai, nuvyti prie jų sėlinančią katę, pamatyti, kaip vėjas įsiūbuoja paskutinį geltoną lapą, kaip tas atsiskiria nuo šakos ir tylutėliai priglunda prie šaligatvio plytos. Būtų galima išgirsti – ne, greičiau pajusti – kaip mama nuryja ašarą, ir paglostyti jai ranką. Galima gerai įsižiūrėti į plaukiantį debesėlį ir pamatyti, kaip jis šypsosi.“ Susimąstome ir pritariame, kad skubėdami dažniausiai nepastebime draugo liūdno veido, nepaklausiame kas jam nutiko.

Iš knygelės „Kas nulaužė pupos lapą“ minėme mįsles, sukome galveles spręsdami kryžiažodžius, skaitėme nuotaikingus eilėraštukus, sprendėme sudarytas užduotėles.

Vaišinomės obuoliais iš bibliotekininkės Astos sodo.

Danutė Koroliova,
Salako bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 
 Aukštyn
 
KULTŪROS MINISTERIJOS SPECIALISTAI LANKĖSI BIBLIOTEKOJE

2011.10.27

Spalio 24 d. Zarasų viešojoje bibliotekoje lankėsi Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė ir vyriausioji specialistė Jadvyga Lisevičiūtė. Viešnios domėjosi bibliotekos veikla, teikiamomis paslaugomis, priestato statybos klausimais, apžiūrėjo naują statinį. Direktorė Danutė Karlienė papasakojo, kaip bus panaudotos naujos patalpos, kokios paslaugos bus teikiamos gyventojams. Viešnias lydėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė.

 
 Aukštyn
 
 
UTENOS REGIONO PLĖTROS TARYBOS POSĖDIS VYKO VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

2011.10.25

Spalio 25 d. Zarasų viešojoje bibliotekoje įvyko Utenos regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos viceministras Sigitas Šiupšinskas, Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis, Centrinės projektų valdymo agentūros, Regioninės plėtros departamento prie VRM Utenos apskrities atstovai, apskrities savivaldybių merai bei tarybų nariai.

Nuotrauka iš www.zarasai.lt

 
 Aukštyn
 
 

2011.10.25

Spalio 22 dieną Antalieptės biblioteka atvėrė naujų erdvių patalpų duris. „Šiandien tai – moderni informacijos, kultūros ir švietimo įstaiga, kurioje įvairūs leidiniai ir informacinės technologijos prieinamos kiekvienam Antalieptės apylinkių gyventojui. Galime pasidžiaugti, kad ši biblioteka gali būti pavyzdžiu ir kitoms Lietuvos bibliotekoms, nes puikiai atitinka Tarptautinės Bibliotekų Asociacijų Federacijos (IFLA) bibliotekoms taikomus standartus“, - apie naujose patalpose įsikūrusią Antalieptės biblioteką kalbėjo Danutė Karlienė, Zarasų viešosios bibliotekos direktorė.

Monsinjoras Petras Baltuška pašventino naujas bibliotekos patalpas. Šiltus sveikinimo žodžius tarė Seimo narys Algimantas Dumbrava ir meras Arnoldas Abramavičius. Bibliotekos darbuotojas sveikino ir naujų knygų padovanojo mokslininkas kraštietis Lionginas Radzevičius, rajono tarybos narys Rimvydas Podolskis. Įkurtuvėmis džiaugėsi ir koleges sveikino Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė, buvusi ilgametė bibliotekos darbuotoja Janina Mieželienė. Antalieptėje gyvenančio medžio drožėjo Sauliaus Savicko dovanota ąžuolinė bibliotekos iškaba dvelkė savitumu ir šiluma.

Antalieptės bibliotekoje įrengta skaitykla su naujausiais periodiniais leidiniais, atskiros erdvės vaikams bei paaugliams, spaudinius galima pasirinkti skaitytojams patogiai išdėstytame fonde, interneto skaitykloje įrengtos 6 kompiuterizuotos darbo vietos su nemokama interneto prieiga.

Šiltuoju metu laiku biblioteka kvies skaitytojus į terasoje įsikūrusią vasaros skaityklą. Specialiai įrengta jauki ir svetinga skaitykla leis džiaugtis ne tik gamtos malonumais, bet ir knyga, žurnalu ar laikraščiu.

Šiuolaikinei bibliotekai būtina ir moderni skaitytojų aptarnavimo sistema, todėl nuo 2012 m. sausio mėnesio Antalieptės bibliotekoje skaitytojai bus aptarnaujami automatizuotai. Neliks formalių popierinių procedūrų – laukimo, kol bibliotekininkė ranka užpildys formuliarą, pasirašys ir pan. Kiekvienas skaitytojas turės vieningą elektroninį skaitytojo pažymėjimą, kuris galios visose viešosiose Lietuvos bibliotekose. Be to, elektroninis bibliotekos leidinių katalogas LIBIS leis skaitytojams iš anksto iš bet kurios vietos per interneto svetainę www.zarasubiblioteka.lt atlikti dominančios knygos paiešką ir ją užsakyti.

Kartu su biblioteka Antalieptės daugiafunkciniame centre įsikūrė ir seniūnija, kultūros namai, muziejus. Iškilmingame centro atidaryme koncertavo styginių kvartetas „Akademija“, vadovaujamas Petro Kuncos, bei vyko trečioji „Gaspadinių šventė“.
 















Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene

 Aukštyn
 
 

2011.10.24

Lietuvos viešosiose bibliotekose prasidėjo „Bibliotekininko – e. mokytojo“ rinkimai. Jų metu Zarasų rajono gyventojai kartu su visais šalies gyventojais išrinks bibliotekų darbuotojus, kurie aktyviausiai rengia kompiuterinio raštingumo kursus, moko ir konsultuoja gyventojus kompiuterių ir interneto naudojimo klausimais. Nominuotiems bibliotekininkams bus įteikti rėmėjų prizai – elektroninių knygų skaityklės, taip pat knygų ir kompaktinių plokštelių kolekcijos.

„Tyrimų duomenys rodo, kad bibliotekininkai pastaraisiais metais tapo vienais aktyviausių skaitmeninio raštingumo ugdytojų. Vien pernai elektroninio raštingumo mokymus gyventojams organizavo 39 proc. viešas interneto prieigas aptarnaujančių bibliotekininkų (2009 m. – 15 procentai). „Bibliotekininko – e. mokytojo“ rinkimų metu gyventojai galės išrinkti tuos bibliotekininkus, kurie tapo aktyviausiais jų vedliais į kompiuterių ir interneto pasaulį“, – teigė projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius.

Geriausius „e. mokytojus“ gyventojai renka elektroniniu būdu. Zarasų viešosios bibliotekos ir kaimo bibliotekų lankytojai elektroninėje anketoje http://anketa.bibliotekospazangai.lt/ nurodys bibliotekininkus, kurie juos išmokė naudotis kompiuteriu ir internetu arba pagilino jau turimus elektroninio raštingumo įgūdžius.

Kviečiame dalyvauti rinkimuose iki spalio 31 d. ir prisidėkite prie to, kad rėmėjų įsteigtais prizais būtų apdovanotas Jūsų bibliotekininkas!

Nuoširdžiai dėkojame už dalyvavimą!
Projekto „Bibliotekos pažangai“ komanda

 
 Aukštyn
 
 

2011.10.24

Zarasų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje laikinai įsikūrė molinių švilpynių karalystė. Unikalioje parodoje eksponuojama daugiau kaip 100 įvairaus dydžio molinių švilpynių: nuo mažučių, vos kelių centimetrų, iki didesnių, siekiančių dešimtis centimetrų; žavingos ir pačios įvairiausių formų ir spalvų švilpynės .

Tai asmeninė vaikų literatūros skyriaus vedėjos Vidminos Alubeckaitės kolekcija, kuria bibliotekininkė rinko ne vienerius metus ir norėjo pradžiuginti tiek patį mažiausiąjį, tiek vyresnįjį bibliotekos lankytoją.

Kiekviena parodoje eksponuojama molinė švilpynė turi unikalią atsiradimo istoriją ir atkeliavusi iš įvairių Europos šalių.

Nuotaikingą parodą galite aplankyti iki gruodžio 1 d.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

 Aukštyn
 
 
SALAKE IR DUSETOSE LANKĖSI „JAUNIMO LINIJOS“ SAVANORIAI

2011.10.20

2011 m. yra paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais. Šia proga balandžio-spalio mėnesiais visoje Lietuvoje įgyvendinama kampanija „Emocinė parama 100-ui Lietuvos miestelių“. Šios kampanijos metu „Jaunimo linijos“ savanoriai lanko Lietuvos miestelius , susitinka su jų gyventojais, pristato jiems nemokamos emocinės paramos galimybes, pasakoja žmonėms kaip, jei prireiktų, jie galėtų padėti patys sau ir vieni kitiems.

Spalio 15 dieną Salako ir Dusetų miesteliuose apsilankė penki „Jaunimo linijos“ savanoriai: jie kalbino gyventojus miestelių gatvėse, dalino informacinę medžiagą apie „Jaunimo linijos“ veiklą. Vėliau susitikimai tęsėsi Salako ir Dusetų bibliotekose. Savanoriai pasakojo, kur galima kreiptis sunkiu gyvenimo momentu, kodėl labai svarbu, kad apie savižudybę galvojantis žmogus laiku sulauktų reikiamos pagalbos ir pan. „Jaunimo linijos“ savanoriai dalino informacinę medžiagą ir atsakinėjo į bibliotekos lankytojų klausimus.

Džiugu, kad jauni žmonės, studijuodami ir dirbdami, suranda laiko prisijungti prie savanoriškos veiklos.

Danutė Koroliova,
Salako bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 Aukštyn
 
 
EUROPASS KVIEČIA Į KELIONĘ PO EUROPĄ

2011.10.20

„Kodas EUROPASS“ – internetinis žaidimas studijomis ir darbu ES šalyse besidomintiems moksleiviams ir studentams. Keliaudami žaidėjai pateks į įvairias situacijas, turės atsakyti ir į juokingus, ir į pakankamai keblius klausimus, susijusius su studijų, stažuočių ar darbo galimybėmis.

Dalyvauti žaidime „Kodas EUROPASS“ visi norintys galės žaidimo svetainėje www.kodaseuropass.lt, arba socialiniame tinkle „Facebook“. Geriausiems žaidėjams organizatoriai paruošė solidžius apdovanojimus: 1500 Lt, 1000 Lt ir 500 Lt vertės čekius, už kuriuos laimėtojai galės įsigyti bilietus į pasirinktą Europos šalį.

Pasak Lietuvos Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatoriaus Aurimo Levicko, šiandien EUROPASS projektas lietuviams ypač aktualus, nes susidomėjimas studijomis ar stažuotėmis užsienyje – didžiulis. Standartizuoti dokumentai labai palengvina ne tik bendradarbiavimą tarp institucijų skirtingose šalyse, bet ir padidina jais besinaudojančiųjų galimybes aiškiai įvardyti savo kompetencijas.

Be gyvenimo aprašymo ES šalyse taip pat naudojamas EUROPASS kalbų pasas, tarptautinę patirtį liudijantis mobilumo dokumentas, aukštųjų mokyklų išduodamas diplomo priedėlis ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams skirtas pažymėjimo priedėlis. Tiesiogiai ir netiesiogiai su jais susiję žaidimo klausimai padeda žaidėjams suprasti, kaip šie dokumentai praverčia praktikoje ir kokiose situacijose jie ypač reikalingi. Rengiant EUROPASS dokumentus, prisidėjo Europos Komisija, Europos Taryba ir UNESCO, jų naudojimą skatina daugelis ES institucijų, įskaitant specialią rekomendaciją išleidusį Europos Parlamentą.

EUROPASS projektas ES šalyse pradėtas įgyvendinti nuo 2005 m. Šį projektą Lietuvoje įgyvendina Švietimo mainų paramos fondas, konsultuojantis ir teikiantis išsamią informaciją, susijusią su EUROPASS ir jo dokumentais.

Parengė Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene,
pagal Lietuvos Švietimo mainų paramos fondo pateiktą medžiagą

 Aukštyn
 
 

2011.10.18

Jau tapo tradicija rudenį skaitytojus pakviesti į „Prozos rudenį“. Nuo 1996 m. Zarasų viešojoje ir kaimo bibliotekose organizuojami rudens literatūros renginiai, kuriuose susitinkama su žymiais Lietuvos rašytojais, žurnalistas.

Spalio 12-ąją „Prozos ruduo“ vyko Zarasų viešojoje bibliotekoje ir Antazavės Juozo Gruodžio vidurinėje mokykloje. Bendradarbiaujant su „Rašytojų klubu“ susitikti su skaitytojais atvyko poetė ir prozininkė Dalia Jazukevičiūtė ir novelistas, mėnraščio „Metai“ vyr. redaktorius Danielius Mušinskas.

Dalia Jazukevičiūtė yra žinoma žurnalistė, poetė, prozininkė, įvairių literatūrinių premijų laureatė. Vaikystėje rašytoja buvo auklėjama disciplinuotai, mokykloje irgi buvo varžoma, troško laisvės, todėl pradėjo kurti eiles. Vėliau Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, ištekėjusi išvyko į Ukrainą. Būnant svetur traukė namai, todėl prasidėjus atgimimui grįžo į Lietuvą. Dirbo žurnaliste dienraštyje „Respublika“, vėliau žurnaluose „Laiko balsas“ ir „Veidas“. „Dirbti žurnaliste man buvo įdomu: kartu su kitais dirbome iš širdies, siekėme idealų. Paskui įsiveržė pinigai, „formatai“ – rašymas ne ką nori, o ką tau diktuoja darbdavys“, – pasakojo D. Jazukevičiūtė.

Penkių romanų autorė atviravo, kad visą laiką širdyje knietėjo noras parodyti savo kūrybą kitiems, parašyti daugiau negu straipsnį laikraščiui ar žurnalui, rašyti tai, ką diktuoja jos dvasia. Rašydama pirmąjį romaną, leidyklai D. Jazukevičiūtė pažadėjusi rankraštį atnešti po pusmečio. Tačiau viskas įvyko daug greičiau – po 20 dienų buvo parašytas romanas „Anarchistės išpažintis“. Dabar sukurti taip greitai nepavyksta, reikia daugiau negu pusmečio.

D. Jazukevičiūtė rašydama pirmąjį ir antrąjį romanus negalvojo, kad reikalingas siužetas, tema, nes kas tilpo į kūrinį – tai ir buvusi tema. Rašant trečiąjį romaną „Dviejų mėnulių baras“, kuris buvo itin graibstoma knyga ir Zarasų viešojoje bibliotekoje, autorė suprato, jog didelis darbas yra parašyti romaną, bet ne mažiau svarbu išsirinkti ir temą. Romanuose kartais atsispindi pačios rašytojos gyvenimas, kitų žmonių pasakojimai apie savo gyvenimus, arba tiesiog įvykiai iš mus supančios kasdienybės, spaudos ar televizijos. „Svarbiausia, kad tema mane labai jaudintu. Priešingu atveju ji nesujaudins ir skaitytojo“, – romanų temų pasirinkimą įvardino D. Jazukevičiūtė. – „Kai rašau, išlendu iš pasaulio: vengiu bendrauti, susikaupiu, tuomet vienatvė man reikalinga kaip oras“.

Susirinkusiems į „Prozos rudenį“ viešojoje bibliotekoje viešnia neskaitė ištraukų iš savo parašytų romanų. „Skaityti ištraukas, kai galbūt kas nors nežino konteksto – sunku, o ir klausytis nuotrupų gali būti neįdomu. Tuo tarpu eilėraštis – trumpas kūrinys, turintis aiškią mintį ir nuojautą, išgyvenimą nuo pradžios iki pabaigos“, – apie pasirinkimą skaityti eiles iš poezijos knygos „Imperijos moteris“ kalbėjo D. Jazukevičiūtė.

Kiekvieną rašytojos knygą lydi audringi skaitytojų ir kritikų ginčai. D. Jazukevičiūtė yra išleidusi penkis romanus: „Anarchistės išpažintis“ (2007), „Juodas kvadratas“ (2007), „Dviejų mėnulių baras“ (2008), „Stiklinis paukštis“ (2009), „Gyvatė keičia odą“ (2010); keturias poezijos knygas: „Atsisveikinimai“ (1989, Zigmo Gėlės premija), „Traukinys Nr. 183“ (1991), „Imperijos moteris“ (2006, Salomėjos Nėries premija), „Šimtas eilėraščių apie nemeilę“ (2009).

Kitas „Prozos rudens“ svečias – novelistas, Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ vyr. redaktorius Mušinskas Danielius. Novelistas Zarasų viešojoje bibliotekoje lankosi jau antrą kartą.

D. Mušinskas – žemaitis, kurti eiles pradėjęs mokykloje. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau mokytojavo Tryškiuose, dirbo „Jaunimo gretų“ redakcijoje, žurnalistų etikos inspektoriumi, nuo 1994 m. mėnraščio „Metai“ vyr. redaktorius. Novelistas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos (2006) ir kitų literatūrinių premijų laureatas.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidžiame mėnraštyje „Metai“, kurį prenumeruoja ir Zarasų viešoji biblioteka, spausdinama dar nepublikuota autorių kūryba: eilėraščiai, proza, eseistika, kritika ir kt. Mėnraščio vyr. redaktorius pastebi, kad naujų rašytojų kūrinių, atitinkančių rimtosios literatūros kriterijus – nėra daug. Anot D. Mušinsko, naujokai skaitytojams iš karto siūlo ne tai, ką gerai geba kurti, pavyzdžiui apsakymus, eilėraščius, o, matyt, „šokdami“ pagal leidyklų pageidavimus, puola „kepti“ romanų. Deja, dažnai tai būna kaip su „pirmais blynais“.

Šiandien žmonės skaito mažiau. „Įrodyti, kad literatūra būtina – galiu per dešimtį minučių. Bet per tiek pat laiko galiu tai ir paneigti“, – apie požiūrį į literatūrą kalbėjo mėnraščio „Metai“ vyr. redaktorius D. Mušinskas. – „Čia svarbus kiekvieno asmeninis požiūris, potyriai, kurie asmenį užlieja skaitant literatūros kūrinį“. „Prozos rudens“ svečias atkreipė dėmesį, kad šiuo metu skaitytojams siūloma knygas rinktis iš ganėtinai plačios literatūros amplitudės. Anksčiau to nebuvo. Atsirado naujos literatūros kryptys: pramoginė ar pragmatinė literatūra, mokanti gyventi, pavyzdžiui, „Kaip tapti milijonieriumi“ ir pan. Tai literatūra su išankstiniu išskaičiavimu: norima gauti kažką apčiuopiamo.

„Nenorėjau, kad mano kūryba nugultų tik laikraščiuose ar žurnaluose, kurie bėgant laikui pageltonuoja. Laikas – baisus žvėris, viską praryjantis. Norėjau, kad kažkas liktų, ką galėčiau parodyti kitiems. Rašyti labai norisi“, – apie pasirinkimą rašyti knygas kalbėjo D. Meškauskas. – „Rašymas – sunkus darbas. Kai esi naujokas ir alkanas, kūrybos prasme, sparčiai rašai. Vėliau, kai „persivalgai“ – tempai sulėtėja, kartais nebepakanka net pusmečio“. Novelistas apgailestauja, kad literatūrinis darbas Lietuvoje neatveria didelių finansinių galimybių kaip televizijoje ar šou versle.

„Anksčiau, prie sovietų, rašantįjį varžė cenzūra. Šiais, laisvės, laikais, vadinčiau – prisitaikymo laikais, kūrėjams dar sudėtingiau. Kiek žmogus bebūtų prisitaikęs – jis turi būti ir kovotojas. Tai ypač sunku poetams“, – apie nūdienos rašančiuosius kalbėjo D. Mušinskas.

Susirinkusiems į „Prozos rudenį“ viešojoje bibliotekoje svečias perskaitė novelę apie nūdienos vartotojišką visuomenę. D. Mušinskas savo kūrinyje hiperbolizavo tai, kas vyksta beveik kasdien mums užsukus į prekybos centrą: dažnai nusiperkame nebūtinų daiktų ir kokia panika mums ištinka pamačius kasos čekį, autoriaus ironiškai vadinamą magišku eilėraščiu.

D. Mušinskas yra išleidęs šešias novelių knygas: „Kol išaušta rytas“ (1979), „Mėlynų dilgėlynų naktis (1982), „Šviesa virš Tausalo“ (1987, Žemaitės literatūrinė premija), „Gyvenimas kaip alibi“ (1991), „Kalno saugotojas“ (2006, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija) ir novelės vaikams „Dovilė ir džentelmenas“ (2009).

„Prozos ruduo“ Zarasų viešojoje bibliotekoje buvo gyvas: susirinkusieji aktyviai klausinėjo svečių apie jų požiūrį į šiandieninę spaudą, autorių atsakomybę, temų kūriniams pasirinkimą bei nūdienos Lietuvos aktualijas, visuomenės požiūrį.

Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės

 
 Aukštyn
 
 
ELENOS PUODŽIUTĖS-ANTONOVOS KNYGOS „PASIŠVIESDAMA MEILE SKUBU“ PRISTATYMAS

2011.10.04

 Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje vyko naujos poezijos knygos „Pasišviesdama meile skubu“ pristatymas skaitytojams. Šią knygą į gyvenimą išleido dusetiškė, literatų klubo „Atgaiva“ narė Elena Puodžiutė – Antonova.

Bibliotekos skaitykla vos sutalpino į šį renginį atvykusius: poezijos mylėtojus, Elenos giminaičius, kraštiečius iš gimtojo Antalieptės krašto ir garbingus svečius iš Zarasų. Iš Zarasų atvyko laikraščio „Zarasų kraštas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Danutė Pulokaitė, šio laikraščio fotokorespondentas Vasilijus Kukonenka, Zarasų rajono viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolanta Lementauskienė ir mokytojas, literatas Vasilijus Trusovas.

Daugelis atėjusių į poezijos rinkinio „Pasišviesdama meile skubu“ sutiktuves, jau laikė jį rankose. Ant eilėraščių knygelės viršelio – jaunutės Elenos nuotrauka prie gimtojo namo kukurūzų lauke. Pasak Elenos, ši nuotrauka jai labai brangi: tada jai buvo aštuoniolika metų, nors buvo neturtinga, tačiau labai labai laiminga. Pati knygelė – tik šimto puslapių, bet į ją sutalpintas visas Elenos gyvenimas: parašyti eilėraščiai, trumputė autobiografija, vyro, dukterų Žanos ir Nidos, anūkų Vykinto ir Karolinos fotografijos. Paskutiniame viršelio puslapyje – autorės gyvenimo kredo: „Noriu mylinčią širdį girdėt, jos atodūsį gilų į posmus sudėt. Pasišviesdama meile skubu. TIKĖJIMAS, MEILĖ, VILTIS – nuostabu!..“

Poezijos rinkinį pristatė literatų klubo „Atgaiva“ narė Rimtautė Jakaitienė. Jautriai ir pagarbiai Rimtautė skleidė klausytojams knygelės autorės gyvenimo puslapius, tuojau pat iliustruodama juos poezijos posmais. Šiuose posmuose nuskambėjo ir sunki Elenos, ir jos devynių brolių ir seserų našlaičių dalia anksti netekus tėvelių, ir meilė savo gimtinei, ir pirmosios meilės išgyvenimai, skausmingas rūpestis dėl žmonių susvetimėjimo, meilė Dievui, Tėvynei, artimui, muzikai. Rimtautės šilti žodžiai ir gražiausių posmų paskaitymas iki ašarų sugraudino autorę.

E. Puodžiutė – Antonova visiems dusetiškiams puikiai pažįstama: visada geros nuotaikos, draugiška, skubanti nudirbti savus darbus ir nuolat pasirengusi kitiems padėti. Todėl Eleną nudžiugino ir sugraudino tų žmonių, su kuriais ji susitinka kiekvieną dieną išsakyti žodžiai. Visi sveikinę autorę kalbėjo ne tik apie jos kūrybą, bet ir apie Elenos darbštumą, rūpestingumą, apie jai Dievo duotas dovanas – gražų balsą, sugebėjimą puikiai valdyti muzikos instrumentus, sugebėjimą kurti ne tik eiles, bet ir muziką „Atgaivos“ narių parašytoms eilėms. Beveik visi kalbėjusieji dėkojo Elenai už pagalbą tvarkant bažnyčią, vadovavimą Gyvojo rožinio draugijai, rūpesčius organizuojant piligrimines keliones į sakralias vietas.

Gražų pasveikinimą įteikė moterų ansamblio „Svaja“ narės Jefrosinija Partinauskienė ir Janina Kaškauskienė, sukūrusios muziką Elenos eilėraščiui „Neišėjai ...“, skirtam poetui Pauliui Širviui, ir šią dainą padainavusios visiems...

Laiminga buvo Elena, laikydama glėbyje dovanotas gėles, sušildyta gražių žodžių ir pajautusi, kad ir mažas žmogus yra svarbus, jeigu jis stengiasi, dirba, myli ir skuba kitam padėti... Tai buvo šventė, pasak Elenos, pati didžiausia jos gyvenime.

Gyvenk ir skubėk, mieloji, pasišviesdama meile.




 

Marija Varenbergienė
Nuotraukos Normantės Ribokaitės

 
 Aukštyn
 
 
SKAIDRŪS IR DVASINGI: PRISIMENANT KRAŠTIETĮ ANTANĄ VIENAŽINDĮ

2011.10.04

Poezija ir muzika kvietė prisiminti poetą ir kunigą Antaną Vienažindį rugsėjo 29-oios popietę Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje ir vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje.

Bendradarbiaujant su „Rašytojų klubu“ susitikti su dusetiškiais ir zarasiečiais atvyko solistas Danielius Sadauskas ir poetas, kunigas Skaidrius Kandratavičius.

Minint A. Vienažindžio 170-ąsias gimimo metines nebuvo pasakojami sausi mūsų kraštiečio biografijos ir kūrybos duomenys. Dusetų gimnazistų meninė kompozicija apie kraštietį poetą ir kunigą, kultūros namų moterų ansamblio „Svaja“ (vadovė Janina Kaškauskienė) atliekamos dainos A.Vienažindžio žodžiais praturtino literatūros popietę Dusetų bibliotekoje.
 




Alvydo Stausko nuotraukos

Vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje pradėjo Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos mokytojų moterų trio A. Vienažindžio žodžiais atliekama daina „Kaipgi gražus gražus“. Nuskambėjusi daina ir vakaro vedėjas, literatas Vasilijus Trusovas pakvietė susirinkusiuosius drauge pamąstyti apie vertybes, meilę, talentą, amžiną poetinį žodį ir dainos gyvenimą.

D. Sadauskas dalyvauja įvairiuose iškilių Lietuvos kūrėjų Mažvydo, Baranausko, Vienažindžio, Strazdo, Maironio, Kudirkos, Mačernio ir kitų poetų minėjimų renginiuose. Dėl to baritonas visuomenėje žinomas ne tik kaip Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistas ir Lietuvos muzikos akademijos dėstytojas, bet ir vertinamas už išskirtinį darbą – pamirštos, naujai atrandamos ir pateikiamos visuomenei lietuvių giedamosios poezijos sklaidą.

Solistas, kalbėdamas apie A. Vienažindį, prisiminė belgų poeto Moriso Meterlinko pjesėje „Žydroji paukštė“ aprašomą sceną, kaip senoliai vaikams sako – kai jūs, gyvieji, mus atsimenate, mes atsibundame, tada mes susitinkame ir tai yra mūsų džiaugsmo valandos, vėliau vėl užmiegame, ilsimės.

Maestro D. Sadauskas vakaro metu deklamavo eiles, atliko keletą mūsų krašto poetų Antano Vienažindžio ir Antano Strazdo eilėmis parašytų kūrinių, pasakojo, kokioje epochoje gyveno ir kūrė A. Vienažindis, kaip jis įtakojo paties solisto kūrybinį kelią.

Poetas ir kunigas Skaidrius Kandratavičius, kalbėdamas apie poetus kunigus, filosofiškai paklausė: „Ar asmuo gali būti ir kunigu, ir poetu?“ Pats manąs, jog įmanoma – tai tarsi vaikščiojimas skustuvo ašmenimis, kartais įsipjaunant...

A. Vienažindys buvo vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, meilės temos lietuvių poezijoje pradininkas. Poeto ankstyvuosiuose eilėraščiuose („Linksminkimos, linksminkimos”, „Pasakyki, panytėle”, „Kaipgi gražus gražus”) vyrauja jaunatviškas meilės džiaugsmas bei šviesios viltys. Vėlesniuose eilėraščiuose („Ilgu ilgu man ant svieto“, „Jau žvaigždė vilties žibėt nustojo“) išryškėja romansinis graudumas ir visiškas nuolankumas, pasidavimas likimui. A. Vienažindžio kūrybą įtakojo XIX a. rusų ir lenkų romansų kultūros atspalviai ir ypač lietuvių liaudies dainos, iš kurių poetas skolinosi siužetines linijas bei stilistines priemones.

Kunigas S. Kandratavičius pasakojo apie neišsipildžiusią A.Vienažindžio meilę tremtinei Rožei ir skausmą jiems išsiskyrus. Pasak jo, A. Vienažindžio lyrikoje, tegul užslėptą po kunigystės skraiste, atsiveria tai, kas bendra visiems, nesvarbu, kas tu esi: vyras ar moteris, jaunas ar senjoras, mokytas ar paprastas žmogus. Savo asmeninę egzistencinę kančią tarp žmogaus, pareigos ir pašaukimo, A. Vienažindys savo kūryboje panaudojo kaip simbolį. „Nors šiandien kita epocha, kita karta, mūsų karta turi mokintis tesėti duotą pažadą“, – tvirtesnio stuburo mums linkėjo kunigas Skaidrius.

„Universali ir visų jaučiama, nesubanalinta, nežeminanti bei nesupopsinta. Poezija ir daina turi būti mylinti, besiliejanti iš širdies ir, svarbiausia, žmogiška“, – taip apie kūrybą kalbėjo S. Kandratavičius. Kunigas Skaidrius skaitė ir savo paties kūrybą iš pirmosios poezijos knygos „Metareligija“, kurioje persipina įvairių religijų bei kultūrų sąlyčiai, būties bei religijos filosofijos. Anot literatūrologų bei kritikų, šis rinkinys – tai analogų lietuvių literatūros istorijoje neturinti intelektualiosios poezijos knyga. Nors S. Kandratavičius tikina vengęs skambių žodžių, ieškojęs tauraus paprastumo – didelės vertybės.

V. Trusovas perskaitė eiles, sukurtas besiruošiant poeto ir kunigo A. Vienažindžio 170-ųjų gimimo metinių sukakčiai. Užbaigiant ir apibendrinant tą vakarą viešojoje bibliotekoje sklandžiusią atmosferą, renginio vedėjo lūpomis nuskambėjo frazė: „Tai – nestandartinis vakaras, nes jis prisodrintas daugiau negu A. Vienažindžio. Apima skaidrumo, gerumo ir dvasingumo jausmas“.

Video medžiaga apie renginį http://www.youtube.com/watch?v=Blw2tNcnZeQ











Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

 
 Aukštyn
 
 

2011.09.29

Šių metų pradžioje į Dusetas atvežusi pirmąją savo knygą, dabar kraštietė Regina Guntulytė – Rutkauskienė pateikė antrąjį novelių ir apysakų rinkinį, mįslingu pavadinimu „Pora vienam vakarui“.

Į knygos sutiktuves Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje susirinko gausus būrys knygos mylėtojų ir savo kraštietės, šiuo metu gyvenančios Utenoje, gerbėjų. Bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė pasirūpino, kad keletas skaitytojų su knyga susipažintų dar iki sutiktuvių, todėl renginio metu apie knygą buvo maloniai ir dalykiškai diskutuojama su autore ir tarpusavyje.

Knygos autorė atsakinėdama į vertėjos Indrės Klimkaitės subtiliai pateikiamus klausimus supažindino su savo kūrybos nuostatomis ir tikslais.

Knyga sudaryta iš 2002 – 2010 metais parašytų novelių ir apysakų. Kaip pirmojoje knygoje ,,Pavėlavęs laiškas“, taip ir antrojoje ,,Pora vienam vakarui“ R. Guntulytė gvildena žmonių tarpusavio santykių, meilės, ištikimybės, jausmų grožio, išdavystės ir abejingumo aspektus. Tiek novelių, tiek apysakų veikėjai – jauni žmonės. Dažniausiai gražūs ir savo išore, ir vidumi, nors pasitaiko vienas kitas ir ne visai doras žmogus. Mėgstantys trumpus kūrinius tokių ras knygoje „Pora vienam vakarui“, o besidomintys ilgesnėmis gyvenimo istorijomis taip pat neliks nuskriausti. Jiems skirtos dvi apysakos: „Kelionių romanas“ ir „Pora vienam vakarui“.

Mintimis apie naują knygą dalijosi mokytoja Julija Umarienė bei šių eilučių autorė. Marija Varenbergienė kalbėjo ne tik apie knygą, bet ir apie tai, kad jos su knygos autore Regina prieš daugiau kaip penkias dešimtis metų Dusetų bažnyčioje drauge barstė gėles, mat Guntuliai tada gyveno netoli nuo Dusetų, Butkelių kaime, iš kurio buvo ištremti į Sibirą. Abi vaikystės ir bažnytinių procesijų draugės nuoširdžiai apsikabino, suvirpindamos renginio dalyvių širdis.

Knygos pristatymo metu muzikinius kūrinius atliko dainininkės Janina Kaškauskienė su Efrosinija Partinauskiene, kurios dainą „Gervės“ kartojo net keletą kartų.

Šilti pokalbiai apie kūrybą, knygas ir dainas tęsėsi prie puodelio arbatos. Linkėjome autorei kūrybinės sėkmės, naujų knygų bei naujų susitikimų su dusetiškiais.






Leokadija Malcienė
Nuotraukos Elenos Gaižiuvienės

 
 Aukštyn
 
 
FERENSAS LISTAS – VERŽLUMAS IR GARSO ŠVYTĖJIMAS

2011.09.26

Vengrų kompozitoriaus, pianisto ir pedagogo Ferenso Listo (1811-1886 m.) 200-osioms gimimo metinėms pažymėti Zarasų viešojoje bibliotekoje veikia paroda „Veržlumas ir garso švytėjimas“.

Genialusis XIXa. vengrų kompozitorius Ferensas Listas – viena žymiausių to meto muzikos asmenybių, geriausias virtuozas pianistas. Vengriška jo kilmė pasireiškė ne tik kompozicijose, paremtose ar įkvėptose tautiškų melodijų, bet ir ugningu, dinamišku ir impulsyviu temperamentu. Dauguma kompozitoriaus opusų fortepijonui yra perdirbti kitų kūriniai. Tai Šuberto dainų, Berliozo ir Bethoveno simfonijų, Bacho vargoninių fugų, Vagnerio muzikinių dramų fragmentų transkripcijos ir fantazijos operų temomis. Perteikdamas orkestrinę muzikos kalbą fortepijonu, F. Listas atskleidė naujas šio instrumento galimybes. Kurdamas kitokią muziką fortepijonui, laisvai pritaikė tautiškas melodijas. Tarp tokių kūrinių svarbiausios yra 19 vengriškų rapsodijų, paremtų tradicinėmis vengrų melodijomis ir ornamentika.

Besidominčius šiuo romantišku kompozitoriumi, jo kūryba, kviečiame apsilankyti viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje ir susipažinti su paroda, kuri veiks iki spalio mėn. pabaigos.

Vita Juškėnienė, vyr. bibliotekininkė

 Aukštyn
 
 

Kraštietis, technikos mokslų daktaras, docentas Lionginas Radzevičius Zarasų viešajai bibliotekai padovanojo tris knygas apie elektros atsiradimą Lietuvoje. Tai „Lietuvos elektrifikavimo istorija“ (2006), Stasio Bilio „Hidroelektrinių miražai Lietuvoje 1909 – 2009“ (2010) bei „Pirmosios elektrinės Lietuvoje“ (2011).

Knygose ne tik detaliai aprašoma elektros atsiradimo Lietuvoje istorija, raida, bet ir suteikiama galimybė prisiliesti prie nežinomų istorijos puslapių: pateikiami įvairūs archyviniai dokumentai, techninės charakteristikos, nuotraukos, žemėlapiai ir kita medžiaga apie Lietuvos teritorijoje esančias elektrines.

Vienas iš rašytiniuose šaltiniuose anksčiau nepublikuotų faktų apie Zarasų rajoną – tai knygoje „Pirmosios elektrinės Lietuvoje“ pateikiama 1916 m. vokiečių karinės valdžios suprojektuoto Zarasų krašto Gulbinės–Andriejūnų elektros energijos tiekimo tinklo schema.

Kviečiame apsilankyti Zarasų viešojoje bibliotekoje ir susipažinti su knygomis, pasakojančiomis elektros atsiradimo kelią Lietuvoje.

Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene

 



 Aukštyn
 
 
KAI RANKOS KLAUSO ŠIRDIES

2011.09.20

Dusetų K. Būgos bibliotekoje eksponuojama dusetiškės, Telšių dailės akademijos 3 kurso studentės Dovilės Kondrašovaitės unikali atvirukų paroda.

Dovilė gimė ir užaugo Dusetose, mokėsi Dusetų gimnazijoje. Nuo 2 klasės pas mokytoją Romualdą Pučeką lankė sustiprintos dailės pamokas. Jau tuomet Dovilė pajuto, kad jos gyvenimo pašaukimas – dailė. Baigusi gimnaziją ji įstojo į Telšių dailės akademijos juvelyrikos fakultetą. Dovilei labai patinka pasirinkta specialybė – jau yra surengusi savo juvelyrinių dirbinių parodas. Mergina ne tik dalyvauja su savo darbais parodose, bet yra viena iš parodų organizatorių ir džiaugiasi, kad organizacinis darbas jai patinka ir sekasi. Kiekvienais metais ji dalyvauja tarptautinėje Baltijos juvelyrikos parodoje Vilniuje bei tarptautinėje juvelyrikos kūrybinėje laboratorijoje Telšiuose. Bendradarbiauja su ryškiais menininkais iš Lenkijos, Gdansko miesto.

Atvirukai – Dovilės laisvalaikio pomėgis, kuris vis labiau ir labiau užvaldo jos kūrybines mintis. Jau 5 metus ji gilinasi į darbo su popieriumi paslaptis. Įdomu tai, kad Dovilės sukurti atvirukai yra iš rankų darbo popieriaus, kurio apdorojimo technologiją ji pati sugalvojo ir nuolatos tobulina. Dovilei atvirukų gamyba – tai sielos atgaiva, nes popierius – tai žaliava, galinti pateikti netikėtus rezultatus, niekada nepasikartojančius ir nenusakomus. Dovilė dar domisi ir rankų darbo popieriaus panaudojimu juvelyrikoje.

Dovilė džiaugiasi, kad jau turi savo atvirukų pirkėjų ir vertintojų, kurie laukia iš menininkės rankų gimstančių vis naujų stebuklų. Merginai patinka dovanoti žmonėms džiaugsmą, žiūrėti į nuostaba spindinčias akis, kada žmonės mato jos atvirukuose netikėtai ir labai natūraliai įkomponuotas gamtos paslaptis: pušies spyglelius, pabirusius smulkučius žiedlapius ir net pakelės žoleles, niekada niekieno neskinamas ir nededamas į puokštes. Dovilės rankos į popierių suguldo augalų atspaudus, spalvina tik augalų dažais, suteikia savo atvirukams įvairiausius formatus – tarsi įgyvendina savo mąstymo filosofiją, regi kiekvieno atviruko paskirtį ir be žodžių sugeba prakalbinti kiekvieną prisilietusį prie jos kūrybos. Pasak Dovilės, yra jos atvirukų mylėtojų, kurie net ir įsirėmina jiems patikusius kūrinėlius.

Dovilė išvyksta į Barseloną, kur mokysis ir dalinsis patirtimi su kitų šalių menininkais ir studentais. Pasigrožėti unikaliais atvirukais galima Dusetų K. Būgos bibliotekoje iki lapkričio 1 d. Kiekvienas atvirukas yra unikalus – antro tokio nėra, gal ir neįmanoma jo pakartoti.

Marija Varenbergienė





 Aukštyn
 
 

2011.09.15

Rugsėjo 15 d. muzikiniu etnologiniu veiksmu „Gandro dovana“ baigėsi dar vienas edukacinės skaitymo skatinimo ir laisvalaikio programos vaikams „Vasaros skaitymo metamorfozės IV“ veiklos etapas.

Projektas, kurį rėmė Kultūros rėmimo fondas ir Zarasų rajono savivaldybė, sudarė palankias sąlygas per įvairius edukacinius užsiėmimus skatinti skaityti ir plėtoti vaikų kūrybines galias Zarasų viešojoje bibliotekoje ir jos teritoriniuose padaliniuose.

„Dalis vasaros skaitymo programos užsiėmimų buvo skirti pažinti savo kraštą ir istoriją, todėl baigiamajam renginiui vaikams norėjome padovanoti ne komercinį, o tikrą, mitologija ir protėvių dvasia spindintį reginį. Dėl to pasikvietėme Stalo teatro trupę su muzikiniu etnologiniu spektakliu „Gandro dovana“. Šių metų pradžioje spektaklis gavo „Auksinį scenos kryžių“, aukščiausią Lietuvoje teatro apdovanojimą geriausio lėlių teatro spektaklio kategorijoje“, – pasakojo Jolanta Lementauskienė, Zarasų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja.

Įdomu tai, kad spektaklis – be žodžių. Suvokti, kas vyksta scenoje padeda gyvai atliekama muzika, žaismingai skleidžiami garsai ir įvairūs daiktai, kurie spektaklio metu atgyja, įgaudami personažų veidus, balsus bei likimus. Etnologinio veiksmo idėja remiasi „gyvybės medžiu“ – simboliu, kuris senovės lietuviams atspindėjo universalią pasaulio koncepciją. Gyvybės medis sieja pasaulio prieštaras: aukštai – žemai, geras – blogas, vyras – moteris.

Paukščiai – tarpininkai tarp dangaus ir žemės. Gandras buvo laikomas šventu paukščiu, kilusiu iš žmogaus, nešančiu žmonėms laimę.

Daiktų teatro priemonėmis Jis ir Ji, arba Tėtis ir Mama, arba Dievas ir Deivė kuria pasaulį pagal senovės lietuvių „gyvybės medžio“ modelį – požemio gyventojus, žemės išdaigų ir lūkesčių iki dangiškos vilties – Gandro pasirodymo.

50 minučių trukmės spektaklyje vaidina trys aktoriai: nuo Zarasų krašto kilę Valdas Narkevičius ir Jokūbas Vilius Tūras bei Saulė Degutytė, viena iš spektaklio „Gandro dovana“ kūrybinės grupės narių.

Po spektaklio žiūrovai neskubėjo skirstytis: bendravo su aktoriais, iš arčiau apžiūrinėjo vaidinime matytus instrumentus, fotografavosi atminimui. Stalo teatro vadovė S. Degutytė palinkėjo kiekvienam sulaukti savojo Gandro.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės

 Aukštyn
 
 
RUDENIO METĄ, AK RUDENIO METĄ

2011.09.14

Tykučiais žingsneliais ištipena vasara. Kartkartėmis atsigręžia, šypteli pro rūko šydą ir dingsta atsiminimų labirintuose. Išeina palikdama savo kūrybos vaisius: vis dar žydinčias pievas, skaisčiu raudoniu nuspalvintus pomidorus, gausų paprikų derlių, pilnas pintines spanguolių, riešutų, slyvų...

Ruduo. Kaip visada – per anksti, nelabai lauktas, raginantis greičiau atsisveikinti su vasara. Tai gali būti ir labai niūrus, ir labai šviesus laikotarpis. Viskas priklauso nuo požiūrio.

Rugsėjį visuomet gali atpažinti iš kvapo: deginamų bulvienojų, mirštančios žolės, žydinčių viržių, nukritusių rudeninių obuolių. Jis toks stiprus, kad net lengvai apsvaigsti. Šitaip nekvepia nė vienas kitas mėnuo.

Kas gali būti geriau už pasimėgavimą nuosavu sodu. Jis džiugina spindinčiomis spalvomis, sodria vasaros žaluma, paukštelių čiulbėjimu. Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia para „RUDENIO METĄ, AK RUDENIO METĄ“. Pavartę eksponuojamas knygas A. FLEHMIG „SODO TVARKYMAS“, P. GRYNVUD „SODO PATARIMŲ KNYGA“, S. OBELEVIČIAUS „SODELĮ SODINAU“ rasite naudingų patarimų, kaip tinkamai apsodinti ir prižiūrėti sodą, kad jis gerai augtų ir duotų gausų derlių. Jeigu Jūsų sode ir darže užderėjo vaisių ir daržovių, siūlome pasklaidyti didelę spalvotą valgių knygą „DARŽOVĖS“, „YPATINGOS SALOTOS“, „SVEIKI VALGIAI“. Apie vaisių, uogų ir daržovių įvairius konservavimo būdus sužinosite knygose K. ŠINHARL „KONSERVAVIMAS“, E. DRĄSUTIENĖS „KONSERVAVIMAS“ (namų sąlygomis). Jeigu norite vasaros dvelksmą išlaikyti kambaryje, Jums padės knyga T. RAJEN „GĖLIŲ KOMPONAVIMO MENAS“.

Daugybę naudingų patarimų bei receptų rasite žurnaluose „MANO NAMAI“, „SODO SPALVOS“, „JI“.

Anot senolių išminties – ruduo renka, pavasaris barsto. Tuo pasirūpina pati gamta. O mes, kol galime, pasidžiaukime rugsėjo spalvomis ir kvapais, savo sukurtais mažais ir dideliais stebuklais, o vasarai leiskime išeiti – juk ji užsitarnavo pailsėti. Pasitikime žavųjį rugsėjį. Juk ir rudenį gali būti gera.

Aldona Kazlauskienė,
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 

2011.09.06

Prasidėjus naujiems mokslo metams 3A klasės mokiniai kartu su mokytoja Meile Pimpienė užsuko į Zarasų viešąją biblioteką susipažinti su Meno skaitykla.

Iš pradžių mokiniai užsuko į vaikų literatūros skyrių ir grąžino vasarą perskaitytas knygas. Taip pat susipažino su naujausiomis knygomis: B. Wernsing-Bottmeyer „Pažinkime pievą“ , R. Sadausko „Kaip tapti karaliumi“, B. Mar „Princesių sala“, G. Bessiere „Plunksna“ ir kitomis.

Vėliau dalyvavo edukacinėje pamokėlėje „Pažintis su Meno skaitykla“. Trečiame viešosios bibliotekos aukšte įsikūrusioje skaitykloje mokiniai apžiūrėjo meno albumų ir pažintinių, animacinių bei kitų filmų kolekcijas. Vaikai sužinojo, kad šioje skaitykloje organizuojamos įvairių filmų peržiūros. Taip pat galima nemokamai į namus skolintis DVD ir vaizdajuostes. Tereikia turėti skaitmeninį skaitytojo pažymėjimą, kuris vaikams kainuoja 2 Lt.

Dalyvaudami viktorinoje mokiniai įsitikino, kad Meno skaitykloje yra daugybė profesionaliai lietuviškai įgarsintų animacinių filmukų. Spėliodami filmukų pavadinimus ir pagrindinių herojų vardus, vaikai bendraklasiams papasakojo, kokius animacinius filmukus jau yra matę ir kurie labiausiai patiko.

Pažintinės pamokėlės pabaigoje mokiniai susipažino su origami knygomis, esančiomis bibliotekoje, ir patys pabandė išlankstyti mažus stebuklus iš popieriaus.






Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos Atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
 
RUDENS GĖRYBĖS

2011.09.01

Zarasų viešojoje ir kaimo bibliotekose rugsėjo 6 d. (antradienį) 15 val. vyks tiesioginė transliacija „Rudens gėrybės“ (trukmė – apie 1 val.).

Transliacijos metu specialistai aptars skirtingų rudens gėrybių konservavimo būdų (marinavimo, šaldymo, džiovinimo, rauginimo ir kt.) ypatybes ir pricipus, duos patarimų, kaip geriausia konservuoti vaisius, daržoves, grybus ir uogas bei pasidalins skaniais konservavimo receptais.

Transliacijoje dalyvaus sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslų daktarė ir vyresnioji mokslo darbuotoja Marina Rubinskienė, Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas bei Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro atstovas.

Parengė Inga Pužaitė,
atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
 
PIEŠINIŲ PARODA „AŠ NORIU Į MOKYKLĄ“

2011.09.01

Po vasaros atkeliauja ruduo... Tai laikas, kai vaikai praveria mokyklų duris – vieniems tai dar vienų mokslo metų pradžia, kitiems – pirmoji pažintis su mokykla, mokytoja, klasės draugais, knygomis... Pastariesiems tai itin svarbi akimirka.

Piešinių parodoje „Aš noriu į mokyklą“ Zarasų darželio „Lakštingala“ „Žirniukų“ grupės (auklėtoja Audronė Talutienė) ugdytinių piešiniai.

Vaikai piešė savo mokyklą, kelią į ją, norą tapti nepaprastos, kiek paslaptingos ir kartu pasakiškos erdvės dalimi.

Kviečiame aplankyti parodą Zarasų viešojoje bibliotekoje (3 aukšte) iki rugsėjo 30 d.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
 
KNYGŲ GRĄŽINIMAS – 24 VALANDAS PER PARĄ

2011.08.29

Zarasų viešojoje bibliotekoje leidinius grąžinti galima bet kuriuo paros metu. Tereikia knygas įdėti į prie Zarasų viešosios bibliotekos įėjimo pastatytą specialų įrenginį su anga ir sistema automatiškai užregistruos jas kaip grąžintas. Šį leidinių grąžinimo būdą pamėgo jaunimas ir studentai.

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje taip pat veikia ir moderni savitarnos sistema. Skaitytojas pasirinktus leidinius padeda ant specialaus savitarnos įrenginio, jam pateikia elektroninį skaitytojo pažymėjimą ir įrenginys vienu metu automatiškai užregistruoja visas imamas knygas. Tuomet atspausdinamas kvitas, kuriame nurodoma, kokios knygos yra paimtos ir iki kada kiekvieną iš jų reikia grąžinti. Šiuo įrenginiu galima ir grąžinti knygas.

Mokomasis filmukas, kaip naudotis modernia leidinių išdavimo grąžinimo sistema.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
 
Į BALTIJOS KELIĄ ATSIGRĘŽUS

2011.08.23

Rugpjūčio 23-čioji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena. Diena, kai Lietuva ir kitos Baltijos šalys neteko nepriklausomybę. Europos dienai, stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia paroda „Į Baltijos kelią atsigręžus“.

1939 m. Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė nepuolimo ir savitarpio pagalbos sutartį. Slapta pasirašyti protokolai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, krašto sovietizaciją ir juodojo birželio tragediją.

Molotovo ir Ribentropo pakto 50–osioms metinėms paminėti, 1989 m. rugpjūčio 23 d. vyko akcija „Baltijos kelias“. Daugiau kaip 600 kilometrų rankomis susikibusių dviejų milijonų žmonių grandinė nuo Gedimino bokšto Vilniuje, pro laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline, išreiškė piliečių siekį kovoti už demokratiją, laisvę ir nepriklausomybę.

Parodoje eksponuojamos knygos: A. Martinionio „Klasta ir smurtu“, L.Truskos ir V.Kancevičiaus „Lietuva Stalino ir Hitlerio sandėrio verpetuose“, V.A.Dambravos „Molotovo-Ribentropo pakto užkulisiai“, I. Batūros „Į laisvę Baltijos keliu“, J.Brazausko „Lemtingi Lietuvos istorijos įvykiai“ ir kt.; nuotraukos. Susikibusią rankomis gyvą žmonių grandinę atspindi jaunųjų bibliotekos skaitytojų – vaikų iškarpyti spalvoti žmogeliukai, bylojantys V. Landsbergio žodžius, pasakytus per „Baltijos kelią“: „Ši diena – mūsų kankinių atminimo diena ir gyvųjų tvirtybės diena. Susiimkime rankomis ne vienai valandai, o taip, kad išsineštume neblėstantį brolybės jausmą. Būkime iš vieno – įvairių tautų ir įvairių pažiūrų Lietuvos patriotai. Būkime viena Lietuvos tauta ir tada atkursime, turėsime vienintelę mūsų Lietuvą, kurios gerovei dirbsime ir aukosimės.“

Maloniai kviečiame aplankyti parodą iki rugsėjo 1 d.

Inesa Aksiutova, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė
Nuotraukos I. Pužaitės





 Aukštyn
 
 
ZARASŲ RAJONO METŲ LITERATAI: 1995 – 2011 M.

2011.08.23

„Rajono literatų kūryba – ne tik kiekvieno kuriančiojo asmeninių išgyvenimų, jausenos, minčių raiška. Tai savotiškas šio gražaus Zarasų krašto dvasinės patirties fiksavimas, kultūrinio klodo gaivinimas, turtinimas.“ (Vasilijus Trusovas, 1999 m. Zarasų rajono Metų literatas)

Nuo 1984 m. Zarasų viešoji biblioteka poezijos mylėtojus kviečia į Poezijos pavasarėlius. Kartais jie išauga ir tampa didžiojo respublikinio „Poezijos pavasario“ dalimi, kur savo kūrybą pristato ne tik kraštiečiai, bet ir žymūs poetai iš visos Lietuvos.

1995 m. kraštiečių šventės metu Pavasarėlis buvo organizuotas prie Stelmužės ąžuolo, kur buvo įteikta pirmoji Zarasų rajono Metų literato premija. Nuo 2009 m. kasmet Zarasų krašto literatams teikiama Felikso Jakubausko premija poetui atminti.

Šiais metais 17-tą kartą įteikta Metų literato premija. Pagerbiant premijos laureatus Zarasų viešoji biblioteka parengė lankstinuką ir parodą „Zarasų rajono metų literatai: 1995 – 2011 m.“, kurioje eksponuojama literatų kūryba, jų rankraščių ištraukos.

Kviečiame aplankyti parodą iki rugsėjo 30 d.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

 



 Aukštyn
 
 
„NAKTIES SKAITYMAI“, INTERAKTYVI BIBLIOTEKOS PALAPINĖ IR MAŽOJI KNYGŲ MUGĖ MIESTO ŠVENTĖJE

2011.08.18

Rugpjūčio 15 d., Zarasams minint miesto 505 metų jubiliejų, Zarasų viešoji biblioteka dovanojo miestui „Knygos šventę“: pakvietė į poezijos ir muzikos vakarą „Nakties skaitymai“ bibliotekoje, interaktyvią biblioteką ir mažąją knygų mugę Sėlių aikštėje.

Nuo ryto biblioteka šventės dalyvius kvietė aplankyti Zarasų miesto centre Sėlių aikštėje vykusią mažąją knygų mugę. Joje dalyvavo „Andrena“, „Baltos lankos“, „Bonus Animus“, „Kronta“, „Nieko rimto“, „Rotas“ ir Rašytojų sąjungos leidykla. Leidyklos pristatė naujausias knygas ir pasiūlė už patrauklesnę kainą įsigyti leidinių.

Knygų šventėje koncertavo tikrasis etninės kultūros puoselėtojas ir bardas Algirdas Svidinskas. Zarasų krašto Metų literato premijos laureatai – Onutė Kačkienė, Leokadija Malcienė, Jūratė Klimaitytė-Mardosienė, Giedrė Mičiūnienė, Jūratė Kesilytė, Vasilijus Trusovas, Osvaldas Vaičys, Gitana Kavaliauskaitė-Vasalauskienė – skaitė savo kūrybos eiles.





Zarasų viešoji biblioteka kartu su projekto „Bibliotekos pažangai“ komanda Sėlių aikštėje pristatė interaktyvią biblioteką. Spalvingos ir ryškiaspalvės palapinės traukė smalsuolius, siūlė įvairias veiklas ir pramogas tiek mažesniems, tiek suaugusiems. Mažieji savo kūrybiškumą atskleidė dalyvaudami konkurse „Piešiame svajonių biblioteką“, jaunuoliai ir visi norintys kūrė ketureilius, sprendė kryžiažodį ar atsakinėjo į smiginio, suskirstyto įvairiomis temomis, klausimus. Vyresnieji varžėsi viktorinoje „Ką žinai apie savo kraštą?“ ir „Tūkstantmečio senjoras“ konkursuose.

Viena iš azartiškiausių pramogų – interaktyvus edukacinis žaidimas „Atsargus internete“. Šį žaidimą išbandyti galėjo tik vasarį vykusios Vilniaus „Knygų mugės“ dalyviai ir dar 15 miestų gyventojai, per kuriuos keliauja interaktyvi bibliotekos palapinė.

Kita smagi atrakcija, į kurią pakvietė biblioteka – „Raganiukės teatro“ spektaklis @pasaka „Katinėlis ir gaidelis“ apie atsargų elgesį internete. Tai moderni ir šmaikšti, daugeliui gerai žinomos pasakos, interpretacija: įprastas miškas virto miškatinkliu, gaidelis – „užkietėjusiu“ internautu, katinėlis – atsargaus elgesio internete žinovu, o gudruolė lapė – programiše. Spektaklis, supažindinantis su pagrindinėmis atsargaus elgesio internete taisyklėmis, buvo skirtas 8 – 14 metų vaikams, tačiau sudomino ir vyresnius.



Interaktyvi biblioteka taip pat kvietė pailsėti ir atsipalaiduoti, pavartyti knygas ir pasikeisti jau perskaitytomis, žiūrėti vaizdo medžiagą, panaršyti internete bei susipažinti su svetainėmis „Graži tu mano“ ir „E-paveldas“.

Skatindama jungtis prie savanoriškų iniciatyvų biblioteka pakvietė jaunimą prisijungti prie interaktyvios bibliotekos palapinės komandos. 14 jaunuolių ištvermingai ir sąžiningai talkino palapinėje rengiant jos atidarymą, tapo kryžiažodžio ir klausimų smiginio kuratoriais bei vedančiaisiais, kvietė dalyvauti viktorinose ir konkursuose.










Viešoji biblioteka, visą dieną veiklas siūliusi miesto aikštėje, vėlai vakare pakvietė į „Nakties skaitymus“. Susitikti su skaitytojais atvyko trys Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai: poetas, vertėjas, pirmosios literatūrinės Pauliaus Širvio premijos laureatas Marcelijus Martinaitis, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, poetas, prozininkas, Pauliaus Širvio premijos laureatas Juozas Erlickas ir lietuvių poezijos patriarchas Algimantas Baltakis. Poetą M. Martinaitį, šiemet švenčiantį 75-ojo gimtadienio sukaktį, pasveikino Seimo narys Algimantas Dumbrava ir rajono mero pavaduotoja Stasė Goštautienė.

Į naktį skambėjusią poeziją įsiliejo ir muzikos akordai. Muzikinius kūrinius atliko kompozitorius, dainininkas ir knygų autorius Alvydas Jegelevičius, LNK projekto ,,Žvaigždžių duetai“ dalyviai Vita Pimpienė ir Ilja Aksionovas bei Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos mokytojų ansamblis. P. Širvio kūrinių motyvais vaidino estrados meno studijos ,,Žodžio judesys“ jaunasis aktorius Arūnas Smalskys. Poezijos ir muzikos vakaro „Nakties skaitymai“ režisierė Vilija Niauronytė, vedantieji Gražina Karlaitė ir Vasilijus Trusovas, tardami „sudie“, pakvietė vakaro dalyvius kartu su maestro A. Jegelevičiumi užtraukti dainą „Vaikystės šviesa“ (muzika A. Jegelevičiaus, žodžiai J. Kunčino).










Dėkojame bičiuliams už pagalbą: Zarasų meno mokyklai, Zarasų kultūros centrui, Zarasų jaunimo centrui, Zarasų šaulių 7-osios kuopos „Vytis“ šauliams, Zarasų Ąžuolo gimnazijai ir Pauliaus Širvio pagrindinei mokyklai.

„Knygos šventė“ rėmėjai: Kultūros rėmimo fondas ir projektas „Bibliotekos pažangai“.

Inga Pužaitė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės ir Rasos Juršienės

 
 Aukštyn
 
 
VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE - SVEČIAI IŠ ROKIŠKIO

2011.07.12

Zarasų viešojoje bibliotekoje svečiavosi Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos vaikų vasaros stovyklos dalyviai. Svečiai smalsiai apžiūrinėjo viešąją biblioteką, lygino ją su savąja Rokiškio biblioteka.

Vaikai, lydimi bibliotekininkių ir pedagogų, domėjosi Zarasų krašto vietovių istorija, kultūros paveldu ir gamtos ypatumais. Taip pat lankėsi Salake ir Šlyninkos vandens malūne.

Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene

 Aukštyn
 
 

GINTARĖS SPALVOS MAGUČIŲ BIBLIOTEKOJE

2011.07.05

 

Magučių bibliotekos skaitytojos Gintarės Garšanovos svarbiausias laisvalaikio užsiėmimas – piešimas, kuriuo mergina susidomėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Bibliotekoje ji piešdavo šventinius sveikinimus, atvirukus ir skaitytų literatūros kūrinių veikėjus.

Dabar Gintarė mokosi Zarasų menų mokyklos dailės skyriuje. Ji piešia flomasteriais, tušu, guašu, pieštukais ir kt.

Maloniai kviečiame aplankyti Gintarės piešinių parodą Magučių bibliotekoje iki rugpjūčio 5 d.

Zina Černovienė, Magučių padalinio vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 

NAUJA ANTAZAVĖS BIBLIOTEKOS VEIKLA

2011.07.02

 

Antazavės biblioteka pradeda vykdyti projekto „Bibliotekos pažangai“ veiklą „Bibliotekų ir bendruomenių bendradarbiavimo projektai, kuriant skaitmeninį turinį“. Antazavės jaunimas kurs videofilmus apie Antazavės seniūnijos lankytinas vietas, kultūrinį ir istorinį paveldą, jaunimo laisvalaikį.

Birželio 8 dieną projekto dalyviai išklausė dėstytojų-ekspertų fotografo Herkaus Milaševičiaus ir operatoriaus Vaidoto Digimo pirmąsias paskaitas tema „Bibliotekos ir bendruomenės pristatymas internete skaitmeninių priemonių pagalba“.

Danguolė Davainienė, Antazavės padalinio vyr. bibliotekininkė
 

 Aukštyn
 
 

YPATINGA PARODA BAIBIŲ BIBLIOTEKOJE

2011.06.30

Baibių bibliotekoje veikia Lydijos Radevičiūtės (26 m.) piešinių paroda „Pasaulis“. Ypatingą ryšį su gamta, augalais ir gyvūnais jaučianti mergina ne tik tai atvaizduoja savo kūryboje, bet ir profesinę veiklą sieja su gamta, dirba Vilniaus miškų urėdijos medelyne.

Lydija piešia nuo vaikystės, specialiai to niekur nesimokė. Piešiniai kurti 2004-2011 m., todėl galima stebėti, kaip kito autorės piešimo įgūdžiai, technika ir tematika.

Šiandien Lydija piešia tik laisvalaikiu, tai jos hobis. Mergina turi svajonę – kada nors iliustruoti pasakų ar eilėraščių knygą.

Maloniai kviečiame aplankyti piešinių parodą Baibių bibliotekoje iki rugpjūčio 15 d.

Danutė Lysova, Baibių padalinio bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 

"VANDENS METAMORFOZĖS“ DUSETŲ BIBLIOTEKOJE

2011.06.29

 

Dusetų Kazimiero Būgos biblioteka organizuoja įvairias dailės darbų parodas, bibliotekoje įsikūrusioje galerijoje. Čia savo darbus eksponuoja Dusetose gyvenantys menininkai, menų mokyklos moksleiviai.

Vasaros metu bibliotekoje veikia dusetiškio dailininko, Dusetų dailės galerijos direktoriaus Alvydo Stausko kūrybos darbų paroda, iš ciklo,,Vandens metamorfozės‘‘. Darbuose vyrauja išdidintas abstrahuotas, lede iššalusių augalų pasaulis. Fotografijose užfiksuotas ledas, oro kaitą, perteiktas subtilus sušalusio vandens vaizdas ir nepakartojamą gamtos kūryba.

Maloniai kviečiame aplankyti A.Stausko fotografijų paroda iki rugsėjo 1 d.

Elena Gaižiuvienė, Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos vedėja

 
 Aukštyn
 
 

PAPARTĖLIS SLEPIA ŽIEDĄ...

2011.06.22

 

Džiugina žmones vis vaiskesnė laukų žaluma, vis ryškesniais gėlių žiedais mirguliuojančios pievos. Keliaudama vasaros dangumi, vis aukščiau kyla saulutė. Ir štai ateina trumpiausia metų naktis – iš birželio 23– iosios į 24–ąją. Tada švenčiama visų gražiausia iš visų baltiškų švenčių – Kupolinės, arba Rasa, arba Joninės.

Per Kupolines pagerbiama suklestėjusi augmenija ir ją išauginusios gamtos jėgos. Už šviesą ir šilumą visų pirma dėkojama Saulei, prašoma jos palankumo. Gal todėl ši šventė visada švenčiama lauke, prie didelio laužo. Daug trumpiausios metų nakties papročių, apeigų susiję su augmenija. Išvakarėse būtinai einama kupoliauti – rinkti kupolių. Jokiu kitu metų laiku augalai nebūna sukaupę tiek gyvybinių jėgų kiek dabar. Prieš Kupolines surinktos vaistažolės turi daugiausia gydomosios galios. Iš pačių gražiausių kupolių pinami vainikai. Buvo tikima, kad tąnakt, lygiai dvyliktą valandą, gali įvykti stebuklas – pražysti papartis. Jis žydi tik vieną akimirką. Trumpiausiai metų nakčiai baigiantis, šokinėjama per šventinį laužą. Stebuklinga jo ugnis padeda žmogui atsinaujinti, apvalo nuo visokiausių blogybių. Tąnakt paryčiui iškritusi rasa irgi turi stebuklingą galią. Ji gydo ligas, suteikia veidui skaistumo ir grožio, atneša žmonėms laimę, saugo gyvulius nuo raganysčių. Tad baigiantis šventei, prausiamasi rasa, voliojamasi rasotose pievose.

Kviečiame Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje aplankyti parodą „Papartėlis slepia žiedą...“ ir susipažinti su šios šventės papročiais. Apie juos daug rašoma N. Marcinkevičienės knygutėje „Rasos. Joninės. Kupolės“, V. Kudirkos knygelėje „Joninės“. Apie pagrindinių kalendorinių švenčių papročius, joms būdingas apeigas ir tradicinę jų reikšmę rašoma knygutėse „Lietuvių kalendorinės šventės“, J. Trinkūno „Lietuvių pasaulėjauta. Papročiai, apeigos, ženklai“ ir S. Skrodenio „Folkloras ir gyvenimas“.

Šiais laikais šiai šventei prigijo naujas pavadinimas – Joninės, tačiau pati šventė beveik nepasikeitė. Atsirado tik keletas naujų papročių: puošti žalumynais kryžius, sveikinti vardinių proga Jonus. Todėl Kupolinės, Rasa, Joninės – tai lyg mūsų dienas pasiekęs tolimų praeities laikų aidas, vis dar gyvas mumyse, nes ir šiandien ši šventė mus traukia ir žavi.

Stebuklingoji naktis daug kam pažada išgyvenimų visiems metams. Linkime Jums surasti paparčio žiedą ir būti laimingais...

Aldona Kazlauskienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 

ČESLOVO MILOŠO KŪRYBINIS PALIKIMAS

2011.06.20

 

2011-aisiais sukanka 100 metų nuo profesoriaus Česlovo Milošo (Czesław Miłosz), vieno žymiausių praėjusio šimtmečio poetų, Nobelio literatūros premijos laureato, Lietuvos garbės piliečio, gimimo. Ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą.

Zarasų viešojoje bibliotekoje sukakčiai pažymėti veikia Č. Milošo kūrybinio palikimo paroda. Eksponuojame visus autoriaus kūrinius, turimus mūsų bibliotekoje. Keletą vertingų leidinių mielaširdingai dovanojo Zarasų vikaras Justas Jasėnas. 

Lenkų rašytojas, poetas Č.Milošas gimė 1911 m. birželio 30 d. Lietuvoje, Šeteniuose, Kėdainių apskrityje. 1920 m. Vilniuje mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje, 1934 m. Vilniaus universitete baigė Teisės fakultetą. 

1937 m. Č.Milošas persikėlė į Varšuvą. Po karo dirbo diplomatinį darbą Lenkijos atstovybėse Niujorke ir Vašingtone. 1961 m. tapo Kalifornijos Berklio universiteto slavų kalbos ir literatūros katedros profesoriumi.

Nuo 1970 m. – natūralizuotas JAV pilietis. 

1980 m. Č.Milošui paskirta Nobelio literatūros premija. 

Kritus geležinei uždangai Č.Milošas grįžo į Lenkiją, ne kartą lankėsi Lietuvoje. 

Č. Milošas mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d., būdamas 93 metų, Krokuvoje, čia ir palaidotas. 

Kviečiame aplankyti parodą. 

Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija

 
 Aukštyn
 
 

EGLĖ JUODVALKĖ. SAKALAI NAKTĮ NEMIEGA

 

2011.06.18

 

2011-uosius Seimas paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Birželio 12–15 dienomis Lietuvoje minėtos 70-osios pirmųjų trėmimų metinės. Po Gedulo ir vilties dienos Zarasų viešojoje bibliotekoje JAV lietuvių poetė, rašytoja ir žurnalistė Eglė Juodvalkė zarasiečiams pristatė eilėraščių rinkinį „Sakalai nemiega naktį“, skirtą partizanams atminti. Knygos pristatymo metu poetę kalbino buvęs Prezidento V. Adamkaus visuomeninis patarėjas išeivijos klausimais ir JAV lietuvių bendruomenės reikalų vedėjas Lietuvoje Leonas Narbutis.

Susitikime E. Juodvalkė papasakojo, kad jos požiūris į gyvenimą, pasaulėžiūra formavosi šeimoje. Jos tėvai turėjo palikti Lietuvą, nes abiejų pavardės buvo įrašytos į trėmimų sąrašus. Jie visą laiką turėjo viltį grįžti į gimtąjį kraštą, o susilaukę dviejų atžalų skiepijo jiems meilę Lietuvai ir siekė, kad vaikai pažintų savo istoriją.

Rašyti eilėraščius autorė pradėjo 15–16 metų. Pirmas buvo sukurtas lietuvių kalba ir išspausdintas „Ateities“ žurnale. Nors E. Juodvalkė rašo ir lietuviškai, ir angliškai, ji neslepia, kad plunksna labiau paklūsta, kai jausmus lieja tėvų gimtąja kalba.

E. Juodvalkė prisiminė, kokiomis aplinkybėmis buvo parašyti pirmieji eilėraščiai, skirti partizanams, kaip jie visi sugulė į knygą. Poetė rašyti partizanine tema pradėjo po to, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atvežė parodą į Ameriką. Toje parodoje autorė lankėsi ne vieną kartą. Parodoje matytos nuotraukos ir kunkuliuojantys bei ramybės neduodantys jausmai, noras kaip nors įprasminti svarbų Lietuvai istorijos laikotarpį, įkvėpė parašyti pirmąjį eilėraštį apie partizanus. Po to buvo dar vienas ir dar vienas...

Poetė prisipažino, jog eilėraščiai apie partizanus ir genocidą nesiliejo kaip „vanduo iš čiaupo“, jie gimė iš lėto ir subrandinti. E. Juodvalkė eilėraščius kūrė žiūrėdama į to meto nuotraukas: ką matė ir jautė, apie tai ir rašė. Dėl to ir knyga „Sakalai naktį nemiega“ iliustruota archyvinėmis nuotraukomis. „Knygos pavadinimas taip pat atliepia temą: „broleliais sakalėliais“ buvo vadinami partizanai, o ir saulėtomis dienomis jie neišeidavo, laukdavo nakties“, – pasakojo autorė.

Poezijos rinkinio pradžioje E. Juodvalkė rašo, kad „tikros juodos naminės duonos neiškepsi be raugo, o šalies ateities nesukursi be praeities. Subrandintas raugas duoną daro purią, sočią ir kvapią, o praeitis, skaidriai vertinama ir atsargiai maišoma su dabartimi, leidžia kreipti ateitį prasmingu ir teisingu keliu. Nebranginant svarbių tautos istorijos įvykių ateitis lieka bergždžia, taip kaip ir duona be raugo neiškyla ir greitai pelija“.

Popietės metu E. Juodvalkė skaitė eiles iš savo naujausios knygos „Sakalai naktį nemiega“, ir buvo parodytas dvylikos minučių filmas „Partizaninis karas Lietuvoje 1944 – 1953“.

Inga Pužaitė, Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
 
SVAJONIŲ NUBUČIUOTA VASARA

2011.06.15

Dar tebejaučiant pavasario švelnumą, žaluma jau skelbia vasarą. Vasara – vienas maloniausių metų laikų, lydimas margaspalvių žiedų, trykštančių vandens purslų, nuolat budinčios saulės. Tarp daugybės spalvų, glostant švelniam vėjeliui ir šiltiems saulės spinduliams, žmogus pasijunta laisvai, pamiršdamas visus rūpesčius, nesklandumus. Po ilgos žiemos akys pasiilgsta laukų laisvės. Ištrūkęs iš miesto žingsniuoji kalneliais, kloniais ir jauti, kad tu visai kitame pasaulyje, be rūpesčių, be kasdieninės buities.

Nesvarbu kokia ta vasara – ji atskuba palaukėmis, miškais, sužavėdama savo paslaptingu lengvumu ir nuplasnoja į praeitį, palikdama išgyvenimus, įspūdingus prisiminimus.

Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia paroda „SVAJONIŲ NUBUČIUOTA VASARA“. Čia akį džiugina įvairiaspalvių gėlių margumynas. Mėgstantiems padirbėti daržuose, soduose siūlome pavartyti knygas J. Courtier „Mažasis sodas“, puikų žinyną „Sodo gėlės“, išsamią ir puikiai iliustruotą P. Grynvud „Sodo patarimų knygą“, kurioje pateikiama daugiau kaip 2000 įvairiausių gudrybių, gerokai palengvinsiančios darbus sode. Padirbėjus pasigaminti ką nors lengvo ir skanaus padės knygutės „Salotos – maistas, salotos – vaistas“, „Ypatingos salotos“, „Sveiki valgiai“. Karštą vasaros dieną ruošiant gaiviuosius gėrimus padės K. Schmidli didžioji knyga „Kokteiliai“.

Norintiems pakeliauti siūlome pavartyti knygas „Pažintis su Lietuva“, kurioje pateiktos lankytinos vietos ir turizmo paslaugos. Norintieji susipažinti su tolimesniais kraštais paskaitykite knygas „Pažinkime Europą“, K. Almeno „Motociklu per Afriką“, M. Starkaus „Šilko kelias“.

Vasara – puikus laikas atsikratyti blogų nuotaikų, niurnėjimų, dažniausiai kylančių dėl blogo oro, nes saulė suteikia naujų jėgų gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Gamta kviečia pasinerti į mažus ir didelius malonumus: ragauti prisirpusias miško uogas ar ką tik iš rūkyklos ištrauktą ir kadagio dūmais kvepiančią mėsytę, perdien taškytis ežere ar jūroje, keliauti... arba tiesiog pagulėti po beržu ir paskaityti ilgai lentynoje dulkėjusią knygą.

Aldona Kazlauskienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 
NUAIDĖJUS VIBRAFONO MUZIKOS GARSAMS

2011.06.13

Birželio 13-osios vakarą Zarasų viešosios bibliotekos skaitykloje svečiavosi netradicinių garsų žadintojas, trumpam atvykęs iš Tokijo (Japonija), Marius Šinkūnas. Atlikėjas daugiau kaip valandą vykusiame koncerte užbūrė žiūrovus melodinga vibrafono muzika ir pasakojimais apie šį muzikos instrumentą.

Profesionalui Mariui nėra nė trisdešimties. Paprastumu ir nuoširdumu paperkantis muzikas nelinkęs savęs vadinti virtuozu. „Pasaulyje yra tik trys virtuozai: Bachas, Bethovenas ir Mocartas. O mane ir kitus, kurių afišose parašyta „virtuozai“, esu linkęs vadinti „pseudo“, – šypteli atlikėjas.

M. Šinkūnas yra grojęs įvairiais klasikiniais mušamaisiais instrumentais, tačiau išgirdęs legendinį vibrafonininką Gary Burtoną skambinant neįprastu instrumentu suprato, jog tik vibrafonu norėtų groti. Todėl 2007 m. išvyko į Ameriką studijuoti vibrafono paslapčių.

Pažinti vibrafoną

Muzikas dega aistra vibrafonui, todėl ne tik juo skambina, bet ir su entuziazmu pasakoja apie muzikos instrumentą bei muzikines melodijas kuriančius kompozitorius. Vibrafonas ganėtinai jaunas instrumentas. Dabartinio pavidalo instrumentas pagamintas tik XX a. Vibrafonas (lot. vibro – „virpu“, „virpinu“ + gr. phōnē – „garsas“) – mušamasis muzikos instrumentas, sudarytas iš nevienodo ilgio dviem eilėmis išdėstytų metalinių plokštelių. Jos pritvirtintos virš metalinių vamzdelių, rezonuojančių garsą. Metalinės plokštelės tarsi fortepijonas: viršutinėje eilėje esančios plokštelės – tai juodieji fortepijono klavišai, apatinėje – baltieji. Vibrafonas mušamas dažniausiai dviem arba keturiomis lazdelėmis, rečiau šešiomis, turinčiomis fetro, vatos arba gumos antgalį. Vibrafonas taip pat turi garsą reguliuojantį pedalą. „Jeigu liaudiškai – tai didelis metalafonas“, – sako jaunasis atlikėjas.

M. Šinkūnas zarasiečiams padovanojo dešimtį vibrafonu atliekamų kūrinių. Bibliotekoje skambėjo japonų, amerikiečių ir kitų tautų kompozitorių kūriniai. Tąvakar talentingas muzikas atliko ir savo kūrybos kompoziciją. Kūrinys gimė kai iš Lietuvos grįžo į Japoniją. Dėl nemažo laiko skirtumo tarp šių šalių Marius ilgai negalėjo užmigti. Taip „nemiga“ įkvėpė vibrafonininką sukurti kompoziciją „Jei tu šiąnakt negalėsi užmigti“.

Marius vibrafoną įsigijo Amerikoje, nes ten šis muzikos instrumentas mažiausiai keturis kartus kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Nors instrumentas nemažas ir sunkus, jis visur keliauja iš paskos muzikantui.

Atlikėjo pripažinimas

M. Šinkūnas yra trijų respublikinių ir tarptautinio konkursų laureatas. Savo muzikinėje karjeroje koncertavo su Vokietijos - Skandinavijos šalių simfoniniu orkestru bei solo Berlyno filharmonijoje (Vokietija), dalyvavo Šiuolaikinės muzikos festivalyje Taline (Estija), kur pasirodė su perkusininku Stanislav Skoczynski (Lenkija) ir pianistu Anto Pett (Estija), Jungtiniame Baltijos tautų simfoninio orkestro projekte Gotlando saloje (Švedija) koncertavo su violončelininku David Gering (Rusija), yra grojęs su gitaristu Camel Zekri (Marokas).

Savo muzikines žinias ir įgūdžius M. Šinkūnas gilino tarptautiniuose Sviatoslavo Richterio vardo meistriškumo kursuose Maskvoje pas profesorių Marką Pekarskį (Rusija), Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Liono muzikos ir šokio akademijoje (Prancūzija) perkusininko Jean Geoffroy klasėje, taip pat dalyvavo Villecroze muzikos akademijoje (Prancūzija) vykstančiuose Mark Suter ir Sandeep Das meistriškumo kursuose. 2007-2008 m. vibrafono paslaptis studijavo Vakarų Mičigano universitete prof. Judy Moonert klasėje (JAV).

Lietuvoje Marius yra kviečiamas talkinti Valstybiniam Simfoniniam orkestrui, Valstybiniam nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Valstybiniam pučiamųjų orkestrui „Trimitas“ bei mušamųjų ansambliui „Giunter Percussion“, taip pat koncertuoja su įvairiais kolektyvais ir atlikėjais.

Potyriai

Pasibaigus koncertui atlikėjas mielai atsakinėjo į klausimus, pasakojo apie vibrafoną ir kvietė norinčius patiems išmėginti nepaprastą instrumentą. Tokiu pasiūlymu susigundė ne vienas jaunuolis.

Nors M. Šinkūnas yra vilnietis, bet jo šaknys yra Zarasuose – kaime gyvena seneliai, čia turi daug giminių. Turbūt todėl ir prieš koncertą, kai rinko vibrafoną, ir koncerto metu atlikėjas ne kartą su virpuliu tarė „O kaip aš pasiilgau Zarasų...“.

Inga Pužaitė, Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės

 









 Aukštyn
 
 
DUSETŲ BIBLIOTEKOJE - SUSITIKIMAS SU POETU GINTARU BLEIZGIU

2011.06.03

Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje vyko susitikimas su žinomu poetu, eseistu, literatūros kritiku Gintaru Bleizgiu.

Dusetiškiams pristatyta naujausia, didelio atgarsio sulaukusi poeto eilėraščių knyga „Jonas Krikštytojas“, skirta mirusiai mamai. Autorius prisipažino, kad eilėraščiai rašyti sunkiomis, kritiškomis gyvenimo dienomis – jie skaudūs, liūdni, kalba apie žmogaus laikinumą, netektį, mirtį. Pasak poeto, galima svarstyti, ar reikia rašyti tokiomis temomis ir skelbti tokius kūrinius, tačiau tai yra gyvenimo dalis – skaudi, bet žmogiška. G. Bleizgys sakė, kad „Jonas Krikštytojas“ jam yra brangiausia iš visų jo parašytų knygų.

Minorinės nuotaikos lydi ne tik „Joną Krikštytoją“. Liūdesys ženklina visas G. Bleizgio knygas, tačiau pulsuoja ir viltis. Pasak autoriaus, stiprybės teikia tikėjimas. „Kartais būna labai sunku, atrodo, tamsos tunelis niekad nesibaigs. Tačiau išties juoduma greit nuslenka, ir vėl grįžta džiaugsmas. Sunkumai praeina greitai, kaip ir pats žmogaus gyvenimas“, - sakė G. Bleizgys. Poetas sakė nebijąs atvirai deklaruoti išpažįstamų vertybių, nors visuomenėje tai nebūtinai sulauks supratimo.

G. Bleizgio rašytos knygų recenzijos yra išskirtinės, nes jose vyrauja pozityvus požiūris į aptariamąją knygą, jos autorių. Dažniausiai G. Bleizgys ne kritikuoja, o giria. „Apsisprendžiau nerašyti apie tuos poetus, kurie man nepatinka. Atsirenku tik patinkančius. Aplink ir taip daug pykčio, aš noriu eiti kitu keliu“, - kalbėjo svečias.

Poetas dusetiškiams paskaitė savo naujausių ir anksčiau rašytų eilėraščių. Po renginio buvo galima įsigyti G. Bleizgio knygų, čia pat gauti autografą. Autorius knygų padovanojo ir Dusetų K. Būgos bibliotekai – bibliotekininkės už tai nuoširdžiai dėkoja, nes iki šiol fonde šių knygų nebuvo.

G. Bleizgys gimė 1975 m. Baigęs Lazdijų rajono Veisiejų vidurinę mokyklą atvyko studijuoti lietuvių filologijos Vilniaus universitete. Vėliau baigė ir tarptautinio verslo studijas. Dirbo žurnalistu, literatūros žurnalo „Metai“ skyriaus redaktoriumi, „Literatūros ir meno“ vyriausiuoju redaktoriumi. Dabar vadovauja verslo įmonei.

Pirmoji G. Bleizgio eilėraščių knyga „Vietovė. Šiaurė“ išspausdinta 1999 m. Ji apdovanota Poetinio Druskininkų rudens geriausio debiutanto premija. Be jos, išleido dar keturias poezijos ir vieną prozos knygą: „Su grojančiom kraujo gėlėm“ (2004), „Žiema, ruduo, vasara” (2007), „Giedanti tuštumon kariuomenė“ (2008) ir „Jonas Krikštytojas“ (2010); prieš dvejus metus išleistas esė rinkinys „Estafetė“.

Už kūrybą poetas apdovanotas Leonido Jasinevičiaus literatūrine premija ir Panevėžio literatūrinės žiemos Riterio rožės premija.

G. Bleizgys laikomas vienu geriausių dabartinių lietuvių poetų. Kritikai pabrėžia poezijos asmeniškumą, gamtiškumą, vadina tai išpažintine lyrika. Poezija labai atvira, joje daug gyvenimiškų detalių – kartais džiugių, ironiškų, bet dažniau skaudžių, nes čiuopia esminius žmogaus jausmus, baimes, kalba apie praeinamumą, laiką, mirtį.

Renginio metu skambėjo Livetos Sinkevičiūtės ir Aistės Matiukaitės muzikiniai kūriniai.

Nomeda Barauskienė
Nuotraukos Alvydo Stausko

 





 Aukštyn
 
 

ATIDARYTA SPAUDINIŲ PARODA "TREMTIES LIUDININKAI“, SKIRTA GEDULO IR VILTIES DIENAI

2011.06.03

Turbūt nedaug pasaulyje yra tautų, patyrusių tokį ilgą, slogų ir žiaurų likimo kelią kaip lietuviai. Birželio 14-oji minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 d. 3 val. ryto Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokias šiaurines Sovietų Sąjungos teritorijas. Masiškai naikinti lietuvių tautą vadovaujantis komunistine ideologija buvo rengiamasi nuo 1939 m. Turėjo būti suregistruota apie 320 tūkst. buvusių tautinių partijų ir organizacijų narių. Kartu su šeimų nariais į Sibirą buvo rengtasi ištremti apie 50 proc. visos lietuvių tautos. Buvo siekiama sunaikinti ištisas šeimas, tuo būdu naikinant ir jų sukauptą patirtį, visuomeninę bei kultūrinę įtaką.Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, tačiau labiausiai nukentėjo inteligentija.

Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta spaudinių paroda „TREMTIES LIUDININKAI“. Knygose: „Norilsko vyčiai“, E.Mutersbacho „Per Sibirą iki Kolymos – mano mirties kelias“, A.Rimkevičiaus ir A.Rimkevičiūtės „Metai, paskendę Laptevų jūroje“, A.Sadecko „Tėvyne, ilgesy miriau“ - pasakojami tremtį patyrusių žmonių išgyvenimai. Žinyne „Tremties kalinimo vietos“ pateikiami straipsniai su buvusių tremtinių ir politinių kalinių prisiminimais.

 Birželio 14-oji - ne tik tautos gedulo, bet ir vilties diena. Vilties išgyventi, vilties sugrįžti į Tėvynę, vilties išvysti savo artimuosius. Viltis palaikė tremtinius ir kalinius sunkiausiais, juodžiausiais jų gyvenimo metais, suteikė jėgų ir tvirtybės. Su tremtinių išgyvenimais, kūryba galima susipažinti knygose: „Partizanų, politinių kalinių, tremtinių kūryba ir atsiminimai“, „Tremtinio Lietuva“. Daug kankinių atgulė Sibiro žemėje. Daug sugrįžo į Tėvynę, lyg protestuodami prieš visą sovietinę sistemą, lyg teigdami, kad genocido vykdytojai bejėgiai įveikti mūsų tautos atkaklumą.

Nuolatinis mūsų tautos protestas prieš genocidą – tai Lietuvos valstybės stiprinimas, jos nepriklausomybės saugojimas ir gynimas.

Aldona Kazlauskienė,
Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 
„VISI MES IŠ VAIKYSTĖS“

2011.06.01

„Vaikystė – tai išdaigų,
Žaidimų, pokštų laikas,
Ir išdykauti nori
Beveik kiekvienas vaikas.
O žaisdami jie mokos
Kas bėgt, kas plaukt, kas skristi.
Visiems visiems vaikeliams
Patinka jų vaikystė!“
( Alma Karosaitė)

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Pirmą vasaros dieną Turmanto bibliotekoje vyko renginys vaikams, skirtas šiai šventei. Vaikai piešė kreida kieme ant plytelių, klausėsi vaikiškų dainelių, žaidė su balionais, vaišinosi saldainiais, džiaugėsi dovanėlėmis. Tai buvo smagi vaikų diena. Šventėje netrūko geros nuotaikos ir džiaugsmo.

Parengė bibliotekos vedėja Jelena Gurskaja

 





 Aukštyn
 
 
ZARASUOSE NUSKAMBĖJO "POEZIJOS PAVASARIS 2011"

2011.05.28
 
Žiūrėkite video
 

Per Lietuvą nuvilnijo 47-asis “Poezijos pavasaris 2011”. Neaplenkė jis ir Zarasų rajono. Zarasų viešoji biblioteka šiais metais poezijos šventę organizavo netradicinėje vietoje – poeto Fausto Kiršos gimtinėje. Šeštadienio rytą Poezijos paukštė nusileido Salako kultūros namuose, o po pietų - Senadvaryje, dabar dailininko Arvydo Každailio name.

Poezijos pavasario šventėje dalyvavo poetai: Eugenijus Ališanka, Benediktas Januševičius, Sara Poisson, Aivaras Veiknys, Ieva Gudmonaitė, Albertas Skyrelis, Rimantas Vanagas, aktorius Petras Venslovas, skaitovė Irena Plaušinaitytė.

Senadvaryje skambėjo poezijos džiazas

Šildant maloniai pavasario saulei, stebint gausiai susirinkusiems žiūrovams, Senadvaryje prabilo aktorius P. Venslovas poeto F. Kiršos eilėraščiu “Laiškas obelaitėms”: “…Sugrįžęs į namus nebepažinsiu jūsų, / Jaunutės obelaitės, lieknos kaip vamzdeliai. / Kaip balerinos šokot audrai užsisukus, / ir saulėn tiesėtės kaip gulbių kakleliai... / Kada pavasarį vainikais sužydėsta / Ir dar nebus manęs, kuris jus pasodino, / Bitelėm, peteliškėm, kurmiam ir varlėkam / Sakykit pasakas, koks ilgesys kankina”. Gražiai įsipynė į laukinės gamtos šurmulį sodrus aktoriaus P. Venslovo balsas, primindamas čia tvyrančią poeto Fausto Kiršos dvasią.

Poetas Eugenijus Ališanka poeziją palygino su džiazu ir pakvietė improvizuoti. Kad atsivertų kalbos grožis, kitoks pasaulis, reikia daug pastangų, - kalbėjo poetas.

“Žmogus, kuriam įdomu viskas”. Taip buvo pristatytas rašytojas ir poetas R. Vanagas. Jis pasidalino mintimis, jog pernai, keliaudamas su Poezijos pavasariu po įvairius miestus ir miestelius, išgyveno ir nelinksmų akimirkų, pamatęs, kaip užžėlę takai, apleisti sodai, užkalinėti sodybų langai, Nerijoje apleistas sutrupėjęs paminklas Liudvikui Rėzai, apkerpiję laiptai, vedantys prie jūros. Jis tada pagautas tos nuotaikos parašė eilėraštį “Ei broliukai kormoranai”, kurį ir perskaitė. Poetas pasidžiaugė, jog apsilankęs šiais metais Nerijoje viską rado sutvarkyta.

Poezija - vieno žanro, bet apibrėžimų turi daug. Tuo galėjome įsitikinti klausydami satyrinės poezijos meistro A. Skyrelio. Jaunoji poetė Ieva Gudmonaitė piešia, fotografuoja, tapo, rašo eiles. „Mėgstu keistis, ieškoti naujų išraiškos formų tam, kas pamažu atsiskleidžia gyvenant, todėl netituluoju savęs poete, rašytoja, fotografe ar tapytoja – tiesiog esu ir kartais, kvėpuodama, ką nors padarau matomo, suprantamo ir kitiems“- sakė poetė.

“Poezijos pavasaris - ne festivalis. Tai kultūros reiškinys, kuris pasivadina “Pavasariu” ir daro renginius. Ir poezija gegužę pradeda “augti” kaip ir žolė. Poezijos pavasaris labai demokratiškas, nes jame dalyvauja gyvi ir jau mirę poetai”, - samprotavo poetas E. Ališanka. Skaitovė I. Plaušinaitytė skaitė B. Pukelevičiūtės eilėraščių.

B. Januševičius perskaitė “Rožinį (eilėraštį) apie moterį”, įvardindamas ją tiek būdvardžių, kad verta paklausyti kiekvienai. Jaunasis poetas A. Veiknys skaitė eilėraščius “Mano”, “Stebuklų metas”, “Punktai sakymų”, “Perlaužta”, dedikuotą poetui Rimvydui Stankevičiui.

“Poezija nėra toks nekaltas užsiėmimas. Prancūzų rašytojas ir filosofasVolteras už vieną parodiją buvo pasodintas į Bastiliją. Gal todėl kai kurie poetai turi slapyvardžius”, - vėl juokavo poetų grupės vadovas Eugenijus Ališanka, pristatydamas Sarą Poisson, rašančią poeziją, prozą, fotografuojančią, verčiančią Australijos poetų kūrybą. “Pseudonimas man leido šiek tiek atsiskirti nuo nugyvento gyvenimo ir žiniasklaidos. Slapyvardžiu aš slėpiuosi nuo šeimos. Tegul nežino ką aš rašau, kad nereikėtų aiškintis kitiems. Rašau tai, kas man svarbu. Be to, suprantu ir naudojuosi tuo, kad tekste galiu ir net privalau būti laisvesnė, o nesusikalbėjimas kartais gali būti dar geriau nei susikalbėjimas. Reiškiuosi įvairiausiose žanruose“, - pasakojo poetė.

Save E. Ališanka pristatė kaip Sibire gimusį, rašantį ir verčiantį eilėraščius iš anglų, lenkų kalbų. Skaitė eilėraščius “Kuo būčiau, jeigu būčiau” “Išverktos akys”, “Tardė neilgai”, “Cugo saulėgrąžos”.

Ir vėl, vakaro tyloj skambėjo aktoriaus P. Venslovo skaitomos F. Kiršos eilės apie gimtinę, tėviškės ilgesį, laisvą žemės paukštį, amžinybę...“ Linguoja smilga palei kelią,- / Sakyk, ar tai ne aš? / Danguj nušvitęs kūnas krenta,- / Sakyk, ar tai ne aš? / Ir rūkas, kurs nakty paklysta,- / Sakyk, ar tai ne aš?“

Giedrė Mičiūnienė paskelbta Felikso Jakubausko literatūrinės premijos laureate

Kokia gi Poezijos pavasario šventė be rajono Metų literato paskelbimo ir premijos įteikimo? Šiais metais ji įteikta Turmanto mokyklos mokytojai Giedrei Mičiūnienei už gyvą kūrybinį žodį populiarinant kraštą ir kultūrą. Literatūrinę Felikso Jakubausko premiją ir diplomą įteikė Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius. Po draugų, bičiulių sveikinimų ir šiltų linkėjimų premijos laureatė dėkojo visiems už tokį aukštą jos kūrybos įvertinimą ir pasidalino mintimis, ką jai reiškia poezija: "Gyvenimas - tai tik miniatiūra, o poezija - tai tikroji jausmų kalba, nes ji tobulesnė už kitas kalbas: ja nemeluojama; čia nėra neapykantos ir žiaurumo, egzistuojančio mūsų pasaulyje. Todėl poezija atveria sielas, pripildydama jas malonios ramybės, gėrio, šventos paslapties. Nors kiekvienam jos vaizdiniai ir prasmės skamba skirtingai - ji reikalinga kiekvienam, nes ji yra mūsų kasdienybės dalis".

Staigmenos

Žiūrovai buvo pakviesti pažiūrėti Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos klubo „Lietus vitraže“ literatūrinės kompozicijos „Aš liudiju keliaujančią per žmones kūrybos aistrą, laimę ir Golgotą“, skirtos Fausto Kiršos 120 - osioms gimimo metinėms paminėti. Kompozicijos vadovai - kunigas J. Jasėnas ir „Ąžuolo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja G. Vasalauskienė. Pagrindinį vaidmenį atliko kunigas Justas Jasėnas.

Renginį vedė Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Vasilijus Trusovas. Poezijos skaitymus papildė Mildos ir Teresės Andrijauskaičių ir Ramintos Razmaitės atliekamos dainos, skambinant gitarai ir griežiant smuikams. Sodybos šeimininkai Regina ir Arvydas Každailiai dėkojo už surengtą puikią poezijos šventę Senadvaryje, poeto F. Kiršos gimtinėje ir visus pakvietė prie bendro vaišių stalo, kur dar ilgai tęsėsi pokalbiai apie poeziją, pavasarį, gamtą ir grožį.

Dėkojame partneriams ir rėmėjams su kuriais kartu organizuota poezijos šventė: Reginai ir Arvydui Každailiams, Rašytojų klubui, Zarasų rajono savivaldybei, Gražutės regioniniam parkui, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijai, Pauliaus Širvio pagrindinei mokyklai, Kęstučiui Vasauskui, Antalieptės, Degučių, Salako seniūnijoms, Salako kultūros namams.

Parengė Saulutė Pelekienė,
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

 








 Aukštyn
 
 

2011.05.26

Šią vasarą vėl kviečiame vaikus dalyvauti skaitymo ir laisvalaikio programoje „Vasaros skaitymo metamorfozės IV“. Programa vyks Zarasų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje ir Dusetų Kazimiero Būgos, Antazavės, Avilių, Antalieptės, Baibių, Degučių, Imbrado, Magučių, Sadūnų, Salako, Samanių, Suvieko, Šniukštų, Štadvilių ir Turmanto bibliotekose. Vaikų laukia kūrybiniai - muzikiniai užsiėmimai įvairiomis temomis bibliotekų patalpose ir gamtoje. Pažadame, kad aplankysite gamtos ir kultūros kampelių, išmoksite lankstymo, piešimo paslapčių, išgirsite neįprastų muzikos garsų, pajusite bendro darbo malonumus. O ištikimiausi pagalbininkai – naujos laisvalaikio ir teminės knygos – padės, kai pritruksite įkvėpimo ir idėjų. Rugsėjo mėnesį dalyvius pakviesime į viešąją biblioteką, į originaliausių darbų parodos atidarymą ir būtinai padovanosime spektaklį vaikams.

Laukiame vaikų, jų tėvelių, ir žinoma, savanorių, norinčių ir galinčių pasidalinti su vaikais kūrybinėmis idėjomis. Detali užsiėmimų programa ir dienoraštis skelbiami čia.

Programą remia kultūros rėmimo fondas.

Jolanta Lementauskienė, Zarasų viešoji biblioteka

 Aukštyn
 
 
EKSKURSIJŲ DIENA VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE

2011.05.24

Bibliotekoje viešėjo net 3 moksleivių grupės iš Antazavės, Suvieko bei Zarasų Santarvės pradinės mokyklos. Vaikai susipažino su naujomis knygomis, piešinių, darbelių, knygų parodomis, piešė saulutes, žiūrėjo filmukus. Tą dieną biblioteka "praturtėjo" penkiais naujais skaitytojais.

Vidmina Alubeckaitė, vaikų literatūros skyriaus vedėja

 




 
 Aukštyn
 
 
NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ "SKAITYK BIBLIOTEKOJE" ZARASŲ RAJONO BIBLIOTEKOSE 
 
Degučių biblioteka

Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę balandžio 26 d. Degučių biblioteka pradėjo renginiu, skirtu a. a. poetui Justinui Marcinkevičiui. Vidurdienį bibliotekos skaitytojai rinkosi paskaityti ir pasiklausyti rašytojo kūrybos. Buvo skaitomi J. Marcinkevičiaus eilėraščiai „Šypsena gatvėje“, „Judėjimas“, „Mažvydas“ ir kiti.

Gegužės 2 d. vyko renginys vaikams. Šiame renginyje vaikai buvo supažindinti su biblioteka ir jos teikiamomis paslaugomis. Vėliau vyko viktorina: jaunieji skaitytojai atsakinėjo į klausimus apie biblioteką, knygas ir rašytojus. Teisingai atsakiusieji buvo paskatinti prizais.

Kartu su vaikais skaitėme ištraukas J. Marcikevičiaus „Grybų karas“, „Greitoji pagalba“ ir „Mano knygelės“.

Renginio pabaigoje buvo įteikti padėkos raštai ir mažos atminimo dovanėlės aktyviausiems skaitytojams – Brigitai Gimbutytei, Sandrai ir Dianai Šablinskaitėms.

Aleksandra Fedotova, Degučių padalinio vyr. bibliotekininkė 

 



Dimitriškių biblioteka

„Skaityk bibliotekoje“ – tokią temą paskelbė prasidėjusi šių metų Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė balandžio 26 – gegužės 3 dienomis.

Šios savaitės pirmą dieną Dimitriškių biblioteka skyrė Anapilin išėjusio lietuviško žodžio – šauklio, poeto Justino Marcinkevičiaus kūrybai. „Valandos su J. Marcinkevičiaus poezija“ dalyvuiai skaitė ištraukas iš knygų: „Laukinė kriaušė“, „Greitoji pagalba“, „Dienoraštis be datų“, „Gyvenimo švelnus prisilietimas“, „Būk ir palaimink“, „Dvidešimtas pavasaris“ ir kt. Susidomėję skaitė R. Pakalniškio parašytą knygą „Justinas Marcinkevičius“. Susipažino su poeto gyvenimu ir kūryba.

Visą savaitę vyko užsiėmimų valandėlės, kurios metu vaikai kūrė „Atviruką bibliotekai“: kūrybiškai, sumaniai ir paprastai. Pavasariškai šilti ir spalvingi Viktorijos Kostygovos sukurti atvirukai nuteikia optimistiškai; kad bibliotekoje galima mokytis ir išmokti – taip rašo ir vaizduoja savo atviruke Viktorija Žukauskaitė; Tomas Filipavičius savo sukurtame atviruke pavaizdavo tokią biblioteką, kokia ji šiuo metu atrodo; kompiuterio pagalba, sumaniai kūrė atvirukus broliai Linas ir Laurynas Andrijauskai, Edvardas Budzilas, Vladas Kostygovas. Vaikai ant atvirukų rašė linkėjimus ir dėkojo bibliotekai: kad joje malonu leisti laisvalaikį, bendrauti, žaisti žaidimus, skaityti knygas, nes jiems čia patinka paprasčiausiai būti. Atviruko „dizaineriai“ buvo apdovanoti smagiomis dovanėlėmis.

Nacionalinės bibliotekos savaitės metu buvo pagerbti „Bibliotekos brangakmeniai“ – buvo išrinkti aktyviausi 2010 m. skaitytojai – mama Galina Žukauskienė ir dukra Viktorija Žukauskaitė. Tikra tiesa ta, kad mamos meilė knygai persidavė ir jos dukrai Viktorijai. Šaunus ir sveikintinas pavyzdys.

Nijolė Pilac, Dimitriškių padalinio vyr. bibliotekininkė

 



Dusetų Kazimiero Būgos biblioteka

Nacionalinės bibliotekų savaitės pradžioje, balandžio 27 d., Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje įvyko Marijos F. Yokubėnienės knygos „Gabrielė“ sutiktuvės. Labai gražiai ir originaliai iškeistos knygos kelias pas Lietuvos skaitytojus, iš tiesų, nepaprastas. Knygos „Gabrielė“ leidimu rūpinosi Dusetų krašte gyvenantys dailininkai Violeta ir Virgilijus Gasparaičiai. Štai, kaip rašoma įvadiniame knygos „Gabrielė“ žodyje: „Marijos F. Yokubėnienės apysaka „Gabrielė“, 1944–1945 m. keturis mėnesius spausdinta dalimis Šiaurės Amerikos lietuvių laikraštyje „Naujienos“, susilaukė gausaus gerbėjų būrio, ne sykį prašyta išleisti atskira knyga. Deja, dėl įvairių priežasčių tai nebuvo padaryta. Apysakos autorė mirė sulaukusi garbaus amžiaus 2000-aisiais. Visa laimė, kad laikraščių komplektas su apysakos fragmentais išliko Marijos dukros Genovaitės Yokubėnaitės–Kuzmas archyve... Taigi, ponios Genovaitės Kuzmas rūpesčiu, talkininkaujant Violetai (ji yra autorės ir jos šeimos giminaitė) ir Virgilijui Gasparaičiams, į Lietuvos skaitytojų rankas atkeliauja unikali istorijos ir literatūros požiūriu apysaka „Gabrielė“, kurioje visuomenininkės ir kultūrininkės M. F. Yokubynienės ranka aprašyta tragiška našlaitės Gabrielės istorija XX a. pradžios Lietuvoje, jaudinusi ir tebejaudinanti ne vieno skaitytojo širdį.“

Apysaka rašyta ir leista 1944 m., kai XX a. pradžios Lietuvos išeiviams, daugiausia paprastiems darbininkams, labai trūko lietuviškos literatūros. Tuomet dar nebuvo pokarinės emigracijos, kuri išeiviją papildė žymiausiais lietuvių menininkais, ir nuo to laiko čia pradėta kurti aukščiausio lygio lietuvių literatūra. „Gabrielė“ rašyta paprastai, tai, matyt, ir buvo jos sėkmės bei populiarumo paslaptis.

Kas buvo apysakos „Gabrielė“ autorė Marija F. Yokubynienė iki šios apysakos išleidimo visai nežinoma Lietuvos skaitytojams? Marija gimė Alytuje 1904 m. lapkričio 19 d. F. Ir J. Stankevičių šeimoje. Jau gyvendama Alytuje Marija pradėjo visuomeninę veiklą, ištekėjo. 1926 metais jos vyras Jonas Yokubynas išvyko į Kanadą. Kitais metais pas vyrą išvyko ir Marija su vaikais – šešerių metų Genovaite ir pustrečių Benediktu.

Abu Yokubynai ir Lietuvoje buvę aktyvūs kultūrininkai, ilgai nelaukdami pradėjo ieškoti galimybių įsitraukti į kultūrinę veiklą Šiaurės Amerikoje. Šioje veikloje jie aktyviai reiškėsi iki 1956 metų. Tais metais Jonas Yokubynas sunkiai susirgo ir Marija visą likusį laiką – iki vyro mirties atsidavė mylimo žmogaus slaugai. Po vyro mirties moteris jau nebegrįžo į visuomeninę veiklą.

Apysaką „Gabrielė“ Dusetų skaitytojams pristatė vertėja ir šios apysakos korektorė Indrė Klimkaitė. Ji supažindino ne tik su šios apysakos turiniu, bet ir su sunkumais, kuriuos teko nugalėti ruošiant spaudai šį kūrinį. Apysaka į Lietuvą atkeliavo iš Kanados senuose 1944–1945 metų laikraščio „Naujienos“ komplektuose. Sudėtinga buvo ir šios apysakos korektūra, ir visos medžiagos apdorojimas, ir paruošimas spausdinimui.

Laikraščio „Naujienos“ faksimilės puošia apysakos „Gabrielė“ viršelį. Dailininkų Violetos ir Virgilijaus Gasparaičių sumanymas panaudoti autentišką medžiagą, suteikė šiam leidiniui dokumentinio istoriškumo atspalvį. Originalus ir netradicinis knygos formatas bei parinktas padidintas šriftas. Kaip paaiškino Violeta Gasparaitis, jie su vyru norėjo, kad knyga išsiskirtų iš tradicinio formato knygų, kad ji skaitytojus sudomintų dar nepradėta skaityti – kad knygą pamiltų ne tik vyresnio amžiaus skaitytojai, bet ir jaunimas.

Labai šiltai apie knygos turinį atsiliepė Dusetų literatė Leokadija Malcienė. Ją sužavėjo jautriai papasakota našlaitės Gabrielės tragedija, išgyventų jausmų tyrumas, juntama autorės aukšta vidinė kultūra. L. Malcienės manymu, labai tiko ir palikti to laikotarpio lietuvių kasdieniniame gyvenime vartoti išsireiškimai ir nepakeisti žodžiai, kuriuos dabar būtų galima pavadinti „barbarizmais“.

V. Gasparaitis padėkojo žmonėms, padėjusiems šiai knygai patekti pas Lietuvos skaitytojus – vyrui Virgilijui Gasparaičiui už raidyno, kuris tiktų knygos spausdinimui, atstatymą, Rimai Simanavičienei už knygos maketavimą, Indrei Klimkaitei už apysakos korektūrą. Violeta padėkojo dainininkėms Janinai Kaškauskienei ir Jefrosinijai Partinauskienei už romantiškus muzikinius intarpus, skaitytojams atėjusiems į šios knygos sutiktuves.

Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė padėkojo dailininkams Violetai ir Virgilijui Gasparaičiams už dovanotą bibliotekai knygą ir už pasirinkimą, kad pirmieji apysakos „Gabrielė“ žingsniai pas skaitytojus prasidėtų šioje bibliotekoje.

Marija Varenbergienė
Nuotraukos Elenos Gaižiuvienės

 




Balandžio 28 d. Dusetų K. Būgos bibliotekoje lankėsi du garbūs svečiai iš Vilniaus – vaikų literatūros kritikas, VU dėstytojas Kęstutis Urba ir a. a. rašytojo Gendručio Morkūno žmona Regina Morkūnienė. Pilnutėlėje bibliotekoje buvo kalbamasi apie kūrybą, skaitymą, knygas, gerą ir prastą literatūrą vaikams ir paaugliams. Svečių viešnagę rėmė ir organizuoti padėjo Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija, partneris – Ūkio bankas.

Pokalbį pradėjo literatūros kritikas Kęstutis Urba. Jis pasakojo susirinkusiems moksleiviams ir mokytojams apie tai, kaip organizuojami geriausių knygų rinkimai, minėjo autorius, kurių kūrybą verta skaityti tiems, kurie ieško ne tik lengvos pramoginės literatūros, o skaitydami nori ir ūgtelėti dvasia. Kritikas užmezgė šiltą pokalbį su moksleiviais, klausinėjo, kokius autorius jie mėgsta skaityti ir kokius įspūdžius iš knygų prisimena.

Vėliau pereita prie amžinatilsį rašytojo Gendručio Morkūno kūrybos. Šį gana vėlai į grožinę literatūrą atėjusį autorių, kūrusį vos penkerius metus, K. Urba drąsiai pavadino vienu ryškiausių XXI amžiaus kūrėjų. Svečias aptarė ir pristatė visas penkias vaikams ir paaugliams parašytas G. Morkūno knygas: „Vasara su Katšuniu“, „Blusyno pasakojimai“, „Grįžimo istorija“, „Velniškai karštos atostogos“ ir „Iš nuomšiko gyvenimo“. Trys iš šių penkių knygų buvo išrinktos geriausiomis metų knygomis. Matyt, autoriaus sėkmės paslaptis – kad jis rašydamas vaikams neveidmainiauja, yra atviras ir sąžiningas, be galo jautrus, puikiai pažįsta vaiko vidinį pasaulį, rašo be galo įtaigiai ir puikiai valdo plunksną.

Gendručio žmona psichologė Regina Morkūnienė papasakojo apie rašytojo vaikystę ir paauglystę Vabalninko krašte, apie jo kaip fizikos mokslų daktaro, radiacinės saugos specialisto veiklą ir mokslo populiarinimo knygas. G. Morkūnas taip pat paskutiniais metais rašė eseistinius tekstus internetiniam dienraščiui „Bernardinai.lt“, savaitraščiui „Šiaurės Atėnai“, Biržų krašto laikraščiui „Šiaurės rytai“. Visi jie po rašytojo mirties sudėti į knygą „Švęsti kosmose ir tvarte“. R. Morkūnienė nudžiugino Dusetų bibliotekos darbuotojas ir skaitytojus padovanodama savo vyro knygas, kurių biblioteka dar neturėjo. Našlė labai šiltai pasakojo apie tai, kaip Gendrutis jau gulėdamas sunkios ligos patale dosniai dovanodavo savo knygas slaugėms ir visiems norintiems. Matyt, po vyro mirties šią kilnią misiją tęsia ponia Regina.

Literatūros kritikas K. Urba pridėjo dar nemenką šūsnį naujų, dar spaustuvės dažais kvepiančių knygų vaikams iš įvairių leidyklų. Baigdama pokalbį R. Morkūnienė pacitavo keletą sakinių iš vyro Gendručio padėkos, parašytos gavus apdovanojimą už geriausią metų knygą: „Berniukai ir mergaitės, mergaitės ir berniukai, būkite žmonės, skaitykite.“

Tebūnie tai didžiojo rašytojo testamentas mums visiems.

Indrė Klimkaitė

 


Balandžio 29 d. Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko kompiuterinių piešinių parodos „Biblioteka, knyga ir aš“ pristatymas. Piešinius kūrė gausus 5-6 klasių mokinių būrys.

Visi dalyviai buvo kūrybiški, jų kompiuteriniai piešiniai meniški ir spalvingi. Iš parodoje eksponuojamų piešinių buvo išrinkti geriausieji. Suburtos vertinimo komisijos nariai šauniausiais piešiniais ir kūrybiškiausiais dalyviais pripažino trys mokinius: 1-oji vieta atiteko Kamilei Matiukaitei (6 kl.už piešinį „Knyga ir aš“), 2-oji – Ievai Juozėnaitei (5kl. už piešinį „Bibliotekininkės portretas“), 3-oji – Ievai Lapienytei (6 kl.už piešinį „Skrendu skaityti“).

Tokio aktyvaus ir gausaus dalyvių būrio Dusetų bibliotekininkės tikisi ir kituose organizuojamuose renginiuose bei konkursuose.

Vanda Stepanavičienė, Dusetų padalinio vyr. bibliotekininkė

 




 
Balandžio 29 d. Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko susitikimas su literatūros vertėja Indre Klimkaite. Iš kitų kalbų verstas knygas mes skaitome visi ir kasdien, tačiau apie vertėjų darbą vargu ar susimąstome ir ką nors žinome. Todėl šis susitikimas buvo labai įdomus ir vertingas kiekvienam skaitančiajam.

Indrė Klimkaitė, sostinės gyvenimą iškeitusi į Dervinių kaimo trobą, jau antrą dešimtmetį pasinėrusi į literatūros vertimus. Gimusi Vilniuje, žymaus mokslininko, etnologo ir kultūros bei mokslo istoriko, profesoriaus Liberto Klimkos šeimoje, Indrė nuo vaikystės jautė potraukį literatūrai. Būdama pradinuke svajojo tapti rašytoja. Studijuodama universitete, buvo sužavėta puikios dėstytojos germanistės kalba ir darbu, todėl, baigusi filosofijos studijas, įstojo į germanų kalbų fakultetą. Jį sėkmingai baigusi, kurį laiką stažavosi Vokietijoje ir ėmė versti vokiečių rašytojų knygas į lietuvių kalbą. Puikus vokiečių kalbos mokėjimas ir nepaprastas darbštumas suteikė Indrei galimybes labai produktyviai dirbti šioje srityje. Maždaug per penkiolika metu ji išvertė daugiau kaip dvidešimt gana stambios apimties grožinės literatūros ir keletą mokslinių knygų.

Ne kasdien išgirsi pateis vertėjo pasakojimą apie vertėjo darbo ypatumus, šio darbo specifiką ir niuansus. Į Dusetų biblioteką susirinkę literatūros ir kultūros mylėtojai turėjo unikalią galimybę susipažinti ir pavartyti Indrės išverstas knygas: Corrielia Funke trilogija „Rašalo širdis", „Rašalo kraujas" ir „Rašalo mirtis" bei „Drakono raitelis", Erich Kastner „Emilis ir trys dvynukai", Jutta Riehter „Lydekos vasara" ir kt. Pastaroji knyga – premijuota kaip geriausiai išversta knyga.

Labai paprastai ir nuoširdžiai, tačiau dalykiškai ir išsamiai vertėja I. Klimkaitė pasakojo apie savo darbą, kuris jai yra didžiausias malonumas ir mieliausias užsiėmimas. Beversdama įdomią knygą, ji tiesiog užsimirštanti ir prasėdinti prie kompiuterio iki gilaus vidurnakčio. Vertėja teigė, kad šiame darbe ji suradusi savo stichiją ir niekuo kitu užsiimti nebenorėtų. Tiesiog pavydas, žinoma, baltas, ima lįsti į širdį, besiklausant savo darbą įsimylėjusio žmogaus pasakojimo ir norisi palinkėti, kad ta meile niekada neišblėstų, o mūsų bibliotekų lentynas kasmet papildytų naujos verstinės knygos.

Leokadija Malcienė
Nuotraukos Alvydo Stausk
o

 


Gegužės 2 d. Dusetų K. Būgos bibliotekoje svečiavosi ,,Baltų lankų“ leidykla, todėl į biblioteką rinkosi Dusetų K. Būgos mokyklos mokytojai ir moksleiviai, dusetiškiai, besidomintys literatūra.

Leidykla, skaičiuojanti 20-uosius gyvavimo metus, daugiausiai leidžia humanitarinių bei socialinių mokslų literatūrą, lietuvių ir užsienio autorių grožinę kūrybą, vadovėlius, pažintinius kultūrinius gidus po Lietuvą, iliustruotas vaikų knygas, įvairiausius albumus bei žodynus.

Dusetiškiai mielai klausė Ievos Bluvštein, „Baltų lankų“ atstovės, pasakojimo apie leidyklą, leidžiamas knygas ir jų autorius. Buvo trumpai pristatytos kelionių knygos (Andriaus Užkalnio „Anglija“ ir „Kelionių istorijos“), naujausia literatūra vaikams, Utenos krašto poeto Petro Panavo ,,Įkvėpimo auka“. Psichologines Medeleines Deny knygas „Savarankiškumas“, „Švara“ ir „Pyktis“ vertė mūsų kraštietė Klementina Novatorovaitė. Perskaitę šias gudrybių ir išradingų patarimų knygeles tėvai geriau supras vaikų auklėjimą.

,,Baltų lankų“ leidyklos administratorius Algimantas Šakalys Dusetų K. Būgos bibliotekai padovanojo dvi vertingas knygas – ,,Lietuvos žirgai“ ir E. Davainės „Airija“ – šių knygų biblioteka neturėjo.

Elena Gaižiuvienė, Dusetų padalinio vedėja 

 


Nacionalinės bibliotekų savaitės metu Dusetų Kazimiero Būgos biblioteka dovanų gavo naujų 50 knygų, kurių iki tol bibliotekoje nebuvo. 
 
Imbrado biblioteka

Visą nacionalinę bibliotekų savaitę Imbrado bibliotekoje vyko įvairūs renginiai. Balandžio 26 d. – gegužės 3d. vaikai piešė tema „Reklamuoju biblioteką".

Balandžio 28 d. vyko popietė „Pasakų ir dainų įrašai vaikams“. Vaikai žiūrėjo animacinį filmą „Žaislų istorija – 3“.

Balandžio 29 d. Imbrado biblioteka kartu su seniūnija surengė jaunųjų šaškininkų šventę. Nuo 15 iki 17 val. vyko treniruotė bei varžybos, kurioms vadovavo Zarasų rajono sporto klubo narys Jonas Eskys. Vadovas kantriai taisė pradedančiųjų žaidėjų klaidas, patarinėjo, kaip numatyti teisingesnius ėjimus

Kai kurie imbradiškiai jau lanko šaškių treniruotes Antazavės J. Gruodžio vidurinėje mokykloje ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje. Taigi jiems ir sekėsi geriau. Šį kartą nenugalimas buvo Deividas Vietrinis , Antazavės J. Gruodžio vidurinės mokyklos mokinys, surinkęs 10 taškų. Antrają vietą užėmė Saimonas Ardišauskas (8 taškai). Trečiąja vieta, surinkę po 6,5 taško, dalijosi net trys žaidėjai: Dovydas Rybakovas, Karolis Mikaila bei Eiridas Vietrinis. Nugalėtojams seniūnija įteikė atminimo medalius, o biblioteka visiems žaidėjams skyrė įvairius atminimo prizus.

Šaškės vysto mąstymą, stiprina atmintį, moko susikaupti. Belieka palinkėti jauniesiems šaškininkams tolimesnės sėkmės moksle bei sportinėje veikloje.

Imbrado biblioteka savo „brangakmeniams“ – aktyviausiems skaitytojams – įteikė padėkos raštus. Tai Viktorijai Molciūtei ir Stasei Plėdienei.

Jolanta Šepetovskaja, Imbrado padalinio vyr. bibliotekininkė
Autorės nuotraukos

 




Magučių biblioteka

Šių metų balandžio 26 – gegužės 3 dienomis Magučių bibliotekoje vyko Nacionalinė bibliotekų savaitė, kuri šiemet vadinosi „Skaityk bibliotekoje“. Ši savaitė buvo skirta žymiam, Anapilin iškeliavusiam, lietuvių poetui Justinui Marcinkevičiui. Šios savaitės renginiai prasidėjo skaitiniais „Valanda su Justino Marcinkevičiaus poezija“ .

Balandžio 26 d. Magučių vyr. bibliotekininkė Zina Černovienė moksleiviams organizavo teorinį–praktinį užsiėmimą „Informacijos ir duomenų apsauga“. Užsiėmimo dalyviai daug sužinojo apie saugias interneto svetaines, apie duomenų paskelbima viešoje erdvėje ir pan.

Balandžio 29 d. Zarasų mokyklos–darželio Magučių skyriaus ugdytiniams bibliotekininkė surengė literatūros viktoriną ir naujų skaitytojų krikštynas „Paklausyk ir padaryk“ . Popietės metu moksleiviai ir ikimokiklinukai kartu su savo pedagogais buvo suskirstyti komandomis ir vykdė įvairiausias užduotis: dėliojo knygutes pagal dydį, ieškojo knygelių apie kiškius, žaidė smagu žaidimą „Siurprizas ant virvelės“. Sudėtingiausia užduotis – iš perskaitytos J. Marcinkevičiaus poemėlės „Grybų karas“ sukūrti iliustracijas.

Parodos „Grojančios, nykštukės, milžinės, senjoros ...“ lankytojai turėjo galimybę susipažinti su įvairiausiomis knygomis.

Taip pat buvo pristatyta Magučių bibliotekos parengta knygelė– rankraštis „Dagišius, Vincentas, Mirksė ir ...“ . Tai Anastasijos, Arinos, Justinos, Giedrės ir Gintarės piešiniai, kuriuose pavaizduoti labiausiai patikę skaitytų „2010 m. Geriausių knygų penketuko vaikams“ personažai.

Magučių bibliotekoje buvo išrinkti bibliotekos „brangakmeniai“ – praėjusiais metais daugiausiai knygų perskaitę skaitytojai. Tai Renata Bucevičienė ir Asta Raudėliūnaitė.

Bibliotekų savaitė Magučių bibliotekoje „Skaityk bibliotekoje“ prasidėjo ir baigėsi „Saldžiu siurprizu“.

Brigita Kokankaitė, Magučių bibliotekos skaitytoja
Nuotraukos Zinos Černovienės

 





 
Sadūnų biblioteka

Sadūnų biblioteka Nacionalinę bibliotekų savaitę paminėjo renginiu ,,Valanda su Justinu Marcinkevičiumi“. Susirinkusiems bibliotekininkė trumpai priminė poeto biografiją, parodė skaidres. Drauge pasiklausė įrašo, kuriame paties poeto skaitomos eilės.

Taip pat parodė klipus iš dainų šventės, kurioje skambėjo dainos pagal J. Marcinkevičiaus žodžius.

Bibliotekos skaitytojai susėdę prie kavos puodelio dalijosi mintimis apie jo poeziją, žavėjosi talentu, prisiminė rašytojo skaitytas knygas.

Danutė Šakalytė, Sadūnų vyr. bibliotekininkė

 



Balandžio 30 d. Sadūnų bibliotekoje, Motinos dienos išvakarėse, vaikai kūrė sveikinimus savo brangiausiam žmogui – Mamai.

Sveikinimo žodžius ir paveikslėlius vaikai sukūrė patys arba rinko internete. Kiekvienas stengėsi surasti kuo gražesnius ir šiltesnius žodžius.

Tą pačią dieną buvo pakviestos ir Mamos – aktyviausios skaitytojos: Daiva Juozėnienė ir Regina Macijauskienė. Joms bibliotekininkė įteikė Padėkas „Bibliotekos brangakmenis“.

Danutė Šakalytė, Sadūnų vyr. bibliotekininkė

 



 
Štadvilių biblioteka

Balandžio 26 d. 12 val. Štadvilių bibliotekoje prie židinio, plazdenant žvakės liepsnelei su arbatos puodeliu, skaitytojai praleidome valanda su Justino Marcinkevičiaus poezija. Skaitėme jo kūrybą, klausėmės pasakojimų, ką kiekvienam reiškia poetas, kaip sunku būna – paskaitai ir apsiramini, iš naujo atrandi kitą požiūrį į gyvenimą.

Balandžio 29 d. vyko margučių šventė su vaikais, tėveliais, seneliais „Sveiki sulaukę pavasario”. Visi šventės dalyviai apdovanoti minkštais žaisliukais. Vaikai rideno ir rinko gražiausius margučius. Žaidė įvairius žaidimus. Nugalėtojai apdovanoti prizais. Vėliau vaišinomės saldainiais, gaiviais gėrimais.

Dobilas, Ula, Liepa ir Marija Dainiai apdovanoti padėka ir dovanėlėm už aktyvų skaitymą. Dobilas šventėje pagrojo gitara, o Ūla, Liepa ir Marija padainavo lietuvių liaudies dainas.

Tąkart kiekvienas bibliotekos skaitytojas galėjo išsakyti mintis, kokia „Mano biblioteka“: ant didelio iš popieriaus padaryto gėlės žiedo pritvirtintuose klevo lapuose surašyta vizja, kokia biblioteką norėtų matyti patys skaitytojai – tai šilta, su daugybe naujų knygų, enciklopedijų, įvairių renginių, švenčių, šypsenų, daugiau spalvų, daugiau skaitytojų...

Nacionalinės bibliotekų savaitės metu veikė spaudinių paroda „Knyga ir biblioteka mano gyvenime“. Imbrado bibliotekoje taip pat veikė jaunųjų Dainiukų piešinių paroda „Mūsų pasaulis“.

 



 
Turmanto biblioteka

Nacionalinė bibliotekų savaitė Turmanto bibliotekoje prasidėjo balandžio 26 d. vidurdienį bendru renginiu „Valanda su Justino Marcinkevičiaus poezija“, skirtu poetui atminti. „Kai pasakai – Justinas Marcinkevičius, nėra reikalo vardyti nei kūrinių, nei titulų, nei apdovanojimų. Jo vardas ir pavardė jau senokai tapo titulu, žinomu visiems“, – kalbėjo literatūros kritikas Valentinas Sventickas. J. Marcinkevičiaus poezijos branduolys – tautos ir jos likimo apmąstymas. 

Balandžio 27 d. Turmanto bibliotekoje apsilankė Turmanto vaikų darželio auklėtiniai, lydimi vedėjos Viktorijos Bagdanavičienės ir auklėtojos Liudmilos Lukaševič. Vaikai dalyvavo ekskursijoje „Susipažink su biblioteka“. Tarp mažųjų buvo ir tokių, kurie pirmą kartą peržengė bibliotekos slenkstį. Ekskursijos metu darželinukai susipažino su biblioteka, jos teikiamomis paslaugomis. Vaikai apžiūrėjo bibliotekos patalpas. Jiems labiausiai patiko vaikų kambarys – vaikiški mažyčiai baldai, piešiniai ir darbeliai, spalvotos ir įdomios knygelės. Mažieji bibliotekos lankytojai žiūrėjo knygų iliustracijas, rinko dėliones, klausėsi pasakų ištraukų. Tai sužadino vaikų smalsumą ir jie panoro dažniau užsukti į biblioteką bei dalyvauti įvairiuose vaikų renginiuose.

Šių dienų technologinis progresas išstumia knygas. Dažnai vietoj knygelių skaitymo vaikams siūlomi kompiuteriniai žaidimai ar įvairūs filmai. To pasekmė – skurdi vaikų šnekamoji kalba, pamirštamos tradicijos bei pagrindinės kultūrinės vertybės. Bibliotekos tikslas – sudominti vaiką knygomis, ugdyti vaikų pagarbą ir meilę knygai.

Jelena Gurskaja, Turmanto bibliotekos vedėja
Nuotraukos autorės

 




Balandžio 29 d. Turmanto bibliotekoje vyko dar vienas renginys, skirtas Nacionalinei bibliotekų savaitei „Mano vaikystės knygelės“. „Knyga, knyga, dar kartą knyga! Niekas taip neišjudina ir neugdo vaiko fantazijos kaip knyga“, – rašė žymi vaikų rašytoja Astrida Lindgren. Mažiems vaikams verta skaityti knygas ne tik šeimos rate, bet ir bibliotekoje, kur galima pabendrauti, padiskutuoti, smagiai praleisti laiką. Todėl į renginį atskubėjo pirmokai iš Turmanto pagrindinės mokyklos su mokytoja Dalia Kožemiakina.

Su vaikais diskutavome apie jiems labiausiai patinkančias knygas, mylimiausius herojus ir tas knygas, kurias vaikystėje skaitė jų tėvai. Mažiesiems labiausiai patinka plonos, spalvotos knygos su gražiomis iliustracijomis ir didelėmis raidėmis. Dažniausiai skaitoma knygelė – „Pagrandukas“, kurią visi vaikai moka mintinai. Jiems taip pat patinka knygos apie Pelenę, Raudonkepuraitę, Bjaurųjį ančiuką, Vilką ir septynis ožiukus bei daugybė kitų.

Renginio metu vaikams skaitėme pasaką „Batuotas katinas“, kuri jiems labai patiko. Taip pat mokytoja perskaitė keletą V. Palčinskaitės ir S. Gėdos eilėraščių apie mamą ir mokyklą. Vėliau vaikai piešė gėles savo mamai – pačiam brangiausiam žmogui pasaulyje.

Po renginio vaikai gardžiavosi saldainiais, gavo nedideles dovanėles ir pažadėjo daugiau skaityti ir dažniau lankytis bibliotekoje, nes biblioteka turi daugybę įdomių ir spalvingų knygelių vaikams.

Jelena Gurskaja, Turmanto padalinio vedėja
Autorės nuotraukos

 



 
Balandžio 26 d. – gegužės 3 d. Lietuvoje vykusi nacionalinė bibliotekų savaitė viltingai kvietė visus skaitytojus – esamus ir būsimus – ne tik pažinti knygą, gyvą žodį, bet įvairiai prisidėti prie bibliotekos ir knygos populiarinimo. Bibliotekų savaitės metu Turmanto bibliotekoje buvo eksponuojama spaudinių paroda „Knygos – tai smagybė”.

Martynas Mažvydas, parašęs pirmąją lietuvišką knygą, su meile ir viltimi ragino lietuvininkus: „Imkiet mani ir skaitykiet“, tada net negalvodamas, kad ir po kelių šimtmečių jo žodžiai skambės taip prasmingai.

Turmanto biblioteka vaikus labai traukia. Tąsyk penktokai ir šeštokai ne tik apžiūrėti veikiančios spaudinių parodos atėjo ir sudalyvauti bibliotekininkių Jelenos Gurskajos ir Marinos Voropajevos viktorinoje apie knygas ir biblioteką, bet ir padiskutuoti apie ateities biblioteką: kokia turėtų būti knyga – kad ji būtų skaitoma, kokia turėtų būti ateity biblioteka – kurią norėtųsi lankyti. Mokiniai mielai piešė, užrašinėjo savo mintis, kokia gi ta ateities biblioteka. Sakoma, kad tik ginče gimsta tiesa. Čia tiesų galėjo būti daug, nes visos nuomonės buvo labai svarios, svarbios ir įdomios: Katrin Surovec įsivaizduoja, kad ateities biblioteka turėtų būti labai spalvinga; Diana Petkunaitė mano, kad čia turėtų vykti daug įvairiausių pramogų, žaidimų, netgi būrelių; Maksim Martinkevič svajoja, kad joje visada grotų muzika; Laura Romanovskaja norėtų labai daug naujų knygų ir kad jos būtų įgarsintos; Oksana Šepetovskaja mano, jog bibliotekoje turėtų būti daugiau kompiuterių; Jevgenij Begunov tikisi, kad bibliotekose bus muzikinių centrų ir kad jam pavyks pamatyti didžiausią biblioteką pasaulyje. Labai įdomią viziją pateikė Evaldas Mažeika, kuris samprotavo, jog tikslinga turėti biblioteką „ant ratų“ – ne žmonės eitų pas knygas, o knyga pati ateitų pas žmones. Tokia biblioteka galėtų pasiekti visus, net atokiausiame kaime gyvenančius, praskaidrintų jų dienas. Labai originalią mintį pateikė Darius Labuckas, kuris teigė, kad biblioteka ir bažnyčia turėtų būti viename didžiuliame pastate (vaiko žodžiais kalba Išmintis, liudijanti Martyno Mažvydo tiesą: Šviesti, Skelbti).

Nežinia, kokia bus ateities biblioteka, tačiau prisiminus F. Bekono žodžius: „Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“, suvoki, kad mokinukų lūpomis išsakyta vaikiška svajonė – yra šventa ir nuostabi ateities vizija.

Giedrė Mičiūnienė

 




Zarasų viešoji biblioteka

Nacionalinės bibliotekos savaitės metu balandžio 26 d. – gegužės 3 d. viešosios bibliotekoje vyko keletas akcijų. Akcija „Susitikime bibliotekoje prie kavos puodelio! “ pakvietė bibliotekos skaitytojus pasivaišinti šilto gėrimo puodeliu ir pasišnekučiuoti apie knygas.

Akcijos metu „Perskaitei knyga – padovanok savo bibliotekai!“ Zarasų viešoji biblioteka gavo dovanų 14 knygų. Nuoširdžiai dėkojame knygas dovanojusiems skaitytojams: Laimonui Abariui (3), Justui Jasėnui (4), Giedrei Mičiūnienei (3), Kęstučiui Rudzinskui (2) ir Virgilijui Šablinskui (2).

 
2011 m. balandžio 26 – gegužės 3 dienomis vyko 11-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Skaityk Bibliotekoje!“. Šių metų Bibliotekų savaitė – simbolinė. Ji prasidėjo iškart po Šv. Velykų, gyvenant pavasarinio atgimimo, dvasinio prisikėlimo nuotaikomis. Savaitės pradžia sutampo su Pasauline intelektinės nuosavybės diena, kurios esmė – skatinti kūrybiškumą, išsimokslinimą, pažangias technologijas ir apsaugoti žmogaus kūrybos vaisius.

Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiai prasidėjo balandžio 26 d., vidurdienį – 12 valandą bendru renginiu visose šalies viešosiose bibliotekose, skirtu Anapilin iškeliavusio poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui, jo puoselėtai gimtajai kalbai ir knygai.

„Lyg iš vėjo/ lyg ir iš nieko/ grįžta ir grįžta/ gelia ir gelia/ Ant balto sniego/ ant balto sniego/ sausi lapeliai/ sausi lapeliai /Akys - ne akys/ lūpos - ne lūpos/ viską užmiršo/ viską atleido/ Vėjo viršūnėj/ supas ir supas/ paukštis be balso/ paukštis be veido...“, – Zarasų viešosios bibliotekos skaitykloje skambėjo poeto J. Marcinkevičiaus balso įrašas. Čia pat, ant stalų, stovėjo poeto knygos, degė žvakutės, kvepėjo pamerktų geltonų pavasariu dvelkiančių narcizų puokštė. Lietuvių kalbos mokytojas Vasilijus Trusovas trumpai pristatė a. a. poetą J. Marcinkevičių, dalijosi mintimis apie jo poezijos reikšmę savo gyvenime ir skaitė poeto eiles. Eilėraščius skaitė ir mokytoja Rimutė Morozovienė, mero patarėja Olga Raugienė, režisierė Gražina Karlaitė, kunigas Justas Jasėnas, Onutė Kačkienė ir bibliotekininkės – kiekvienas pasirinkdamas tai, kas jam patiko, ar jaudino.

O. Raugienė atsinešė voką su J. Marcinkevičiaus mažosiomis eilėmis iš „Carmina Minora“ ir kiekvienam padalino po mažytę poeto mintį iš ciklo „Pasivaikščiojimas pavasarį“. Kiekvienas tą mintį savaip permąstėm ir priėmėm, kaip savotišką poeto palinkėjimą sau. Juk poema „Carmina minora“ – „nuo žemės nueinančio“ žmogaus apmąstymai: apie gamtą, laiką, tėvynę – viskas taip trapu, artima ir sava... „Ir meilė duonoj, ir gėlė balse: kiek atiduodi – tiek tavęs ir lieka. Tai kas gi tu esi – ar kūnas, ar dvasia, Gyvenime, saldžioji mūsų liepa? Ir štai: laukų spalvotam čiulbesy suspaudžia širdį vasaros didumas/ Lyg jau buvai. Ar būsi. Bet esi į žemę – pelenas, į dangų – dūmas“, – rašė poetas.

Valanda su J. Marcinkevičiaus poezija – skaitant, klausantis, prisimenant, atrandant iš naujo – tą popietę apjungė visus.

Saulutė Pelekienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Nuotraukos Ingos Pužaitės

 













 
Balandžio 27-osios pavakare viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su zarasiške, literate, trijų knygelių autore Giedre Mičiūniene. Autorę pristatė ir vakarą vedė Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas Vasilijus Trusovas.

Vedantysis prisipažino, jog šiandien jam nedrąsu, bet kartu ir džiugu pristatyti Giedrę, nes jos palaikyti atėjo didelis būrys draugų. Pasak vakaro vedėjo Giedrė yra, jautrus, geras, kūrybingas žmogus. Ji jau gerai žinoma kaip savito poetinio žodžio reiškėja, įdomaus kritiško požiūrio į gyvenimą teigėja. Per du paskutinius metus ji išleido tris knygeles: eilėraščių – „Gyvenimas tai keistas sielos skrydis“, miniatiūrų – „Širdies žodžiai“ ir „Žodžių kalbėjimas: prakalbinti Zarasų rajono pavadinimai“.

Autorė prisipažino, jog visada svajojusi išleisti savo knygelę. Į pirmąją surinkusi ir sudėjusi viską, kas susikaupė ir kas buvo išmėtyta per ilgus metus. „Mano kūryboje – laiko, susimąstymo ir trapios egzistencijos motyvai. Didžiausias džiaugsmas – gyvenimas, todėl kartoju sau, kad reikia mokėti džiaugtis tuo, ką turiu“, – atviravo Giedrė.

Antroje knygelėje autorė pasirinko miniatiūrų žanrą ir išsamiau, filosofiškiau prakalbo apie būties prasmę, žmogaus ryšį su žmogumi. „Miniatiūra? Tai širdies žodžiai: vienam tai šventa širdies malda, kitam – sparnai, kuriais įmanoma pakilti virš savęs, virš pilkos rudenės depresijos, trečiam – ankstyva pumpuro ašara ar rudenį išsidraikiusi nėriniuota voratinklio gija“, – rašo autorė apie miniatiūrą. Įžangą šiai knygelei parašė jos buvęs mokytojas Vasilijus Trusovas.

Trečiąją knygelę literatė prisipažino parašiusi per pora savaičių. „Labai mėgstu skaityti, tačiau labai nedaug esu radusi sakmių, padavimų apie Zarasų rajono miestelių, kaimų, ežerų pavadinimus. Susidomėjau... O kai pažvelgiau iš arčiau – jie pasirodė tokie įdomūs, saviti. Taip ir „užkliuvau“,– kalbėjo Giedrė.

G. Mičiūnienė prasitarė, kad greitai pasirodys dar viena knygelė – integruotos pamokos lietuvių ir istorijos pamokoms. Paklausta, kaip gimsta eilėraštis, Giedrė prisipažino, jog dažniausiai girdinti žodžius, ritmą ir lieka tik užrašyti mintis, o kartais tiesiog ieškanti žodžiams sinonimų. „Poezija gimstanti iš gyvenimo, skausmo, nusivylimo, o gyvenimas ir yra poezija“, – samprotavo autorė.

Giedrė kiekviename žmoguje ieško gėrio ir einanti visada viena kryptimi – gerumo kryptimi. Vertina egzistencijos trapumą, kiekvieną nepakartojamą akimirką ir už tai dėkoja Viešpačiui. Kūryba jai – laisvalaikis, tiesiog malonus laiko praleidimas. Stabtelėjimų kūryboje nebūna, tik susiduriama su finansine galimybe ją išleisti.

Knygelių autorė iki šiol jaučia mokytojams pagarbą ir dėkingumą už įgytas žinias, paskatinimą ir pastūmėjimą į kūrybą. Jiems atsidėkodama Giedrė nemažai miniatiūrų paskyrė įvairių dalykų mokytojams. Tuo įsitikinti galėjome ir patys, nes autorė perskaitė miniatiūras skirtas salėje buvusiems mokytojams: lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui V. Trusovui, vokiečių kalbos mokytojai M. Kaulavičienei, chemijos mokytojai P. Sekonienei, biologijos mokytojai B. Sagadinienei. G. Mičiūnienė atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus, o jiems išsekus, nusidriekė ilga eilė norinčių pasveikinti mamą, sesę, draugę, kolegę. Skirstytis niekas neskubėjo, nes Giedrė visus pakvietė prie vaišių stalo, kur garavo kvapni kava ir puikavosi didžiulis šakotis.

Saulutė Pelekienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Nuotraukos Vasilijaus Kukanenkos

 





Balandžio 27 d. viešojoje bibliotekoje Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos aštuntokams buvo organizuoti praktiniai mokymai „Kaip naudotis bibliotekos elektroniniu LIBIS katalogu, spaudinių užsakymo rezervavimo funkcija, savarankiško knygų grąžinimo ir išdavimo įranga“.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė Gina Račinskaitė mokė aštuntokus naudotis LIBIS elektroniniu katalogu, rezervuoti reikiamą dokumentą, naudotis elektronine „Klausk bibliotekininko“ paslauga. Išklausę trumpą pamokėlę, moksleiviai gavo praktines užduotis, kurių metu galėjo išbandyti ir įrodyti, kad sugeba naudotis elektroniniu katalogu. Dauguma sparčiai ir be priekaištų su užduotimis susidorojo. Ypač jaunimą sudomino bibliotekos naujovė – elektroniniai varteliai, kurie reaguoja į išsinešamus dokumentus garsiu cyptelėjimu.

Vėliau jaunimas dovanų gavo po knygelę „12 Europos pamokų“ ir buvo pakviesti prie saldaus stalo.

Saulutė Pelekienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Nuotraukos Virginijos Skrupskelienės

 




Balandžio 28 d. popietę vaikų literatūros skyriuje vyko garsinio skaitymo valandėlė „Seniai seniai, kai nebuvo televizorių...“. Mažieji bibliotekos lankytojai skaitė ir inscenizavo Justino Marcinkevičiaus eiliuotą kūrinėlį „Greitoji pagalba“.

Mokytis tekstą – nelengva užduotis, tačiau vaidinti – labai smagu. Kiekvienas gavo sau rolę: Katerina – lėlės Marcelės, Eva – lėlės Silvos, Emija – lėlės Onutės, Snežana – šunelio Avo, Erika – daktaro Aiskaudos, Neimantas – anties Kikos, Laura – pelėdos Bumbos, Sandra – mėnulio, Veronika – papūgos.

Už smagų vaidinimą mažieji aktoriai buvo paskatinti saldumynais. Tai popietė, kupina vaikų čiauškesio ir smagių akimirkų. Bibliotekininkės pakvietė visus vaikus dažniau lankytis bibliotekoje ir skaityti knygutes bei žurnalus.

Olga Černova, Vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė
Nuotraukos Ingos Pužaitės

 




Balandžio 28 d. Zarasų viešoji biblioteka pakvietė mažuosius bibliotekos skaitytojus į susitikimą su jauna rašytoja Vakare Aleksandravičiūte. Jo belūkuriuodami bibliotekos skaitykloje šurmuliavo „Santarvės “ mokyklos trečiaklasiai. Buvo įdomu susipažinti su „Krontos “ leidyklos naujausiomis vaikų knygomis. Labiausiai akį traukė didelė graži ir spalvinga knyga paslaptingu pavadinimu „Gugeliukai“. Tai nuotaikingas pasakojimas apie pagrindinio herojaus Nuko teisybės paieškas. Knyga iliustruota unikaliomis fotografijomis: pačios autorės ir Nemuno kilpų regioninio parko vyr. ekologo Renato Jakaičio paukščių, žvėrių bei gamtovaizdžių nuotraukomis. Ši knyga turi ne tik auklėjamąją, bet ir pažintinę vertę – vaikai gali sužinoti, kaip atrodo juodoji meleta, kiaunė, briedį palyginti su elniu, stirna ir pan. 200 psl. knyga atspausdinta ant ekologiško popieriaus, 100% perdirbtos makulatūros.

V. Aleksandravičiūtės knyga „Gugeliukai“ skirta 5–12 metų vaikams – tiems, nuo kurių požiūrio į gamtą ir santykio su aplinka priklausys mūsų miškų ir upių, ežerų ir pelkių likimas. Tai įtaigus pasakojimas apie paslaptingus miško gyventojus Gugeliukus, kurie nuo kenkėjiškos žmonių veiklos nori apsaugoti savo namus – žaliąjį mišką ir jo gyventojus. Originalūs, knygos autorės iš molio sukurti Gugeliukai teigia amžinas, bet kiekvienai kartai iš naujo atrandamas tiesas – tik kurdamas, o ne griaudamas, tik saugodamas, o ne naikindamas gali būti vieningas su gamta ir šitaip atrasti gyvenimo pilnatvę. Vaizdinga ir žodinga knygos kalba kupina šmaikščių liaudiškų posakių, o gausiame veikėjų rate skaitytojas būtinai atras „savo favoritą“. Intensyvus siužeto veiksmas išlaiko mažojo skaitytojo dėmesį bei skatina jį susimąstyti: „Kuo aš galėčiau padėti Gugeliukams?“

Susitikimo metu autorė ne tik pasakojo apie pagrindinius knygos personažus Gugeliukus, rodė skaidres, pademonstravo trumpą animacinį filmuką apie juos, bet ir atsakė į daugybę vaikams kilusių klausimų: kiek Gugeliukams metų? Kuo jie minta, kokie jų namai? Kodėl miške gyvena? Kokia kalba jie kalba, ko bijo, ko nemėgsta?

Valanda su autore mažiesiems neprailgo. Gal net ne vienas jų nebemes šiukšlės ant žemės, bet, gailėdamas mažų Gugeliukų, rūpestingai neš ją į šiukšliadėžę.

Vidmina Alubeckaitė, Vaikų literatūros skyriaus vedėja
Nuotraukos Ingos Pužaitės

 




Balandžio 29 d. vaikų klegesys ir juokas viliojo viešosios bibliotekos lankytojus į trečiąjį aukštą, kur vyko Zarasų darželio „Lakštingala“ auklėtojų Irenos Andrijauskienės ir Audronės Talutienės 5-6 metukų auklėtinių piešinių ir rankdarbių parodos „Kalbančios gėlytės“ atidarymas.

„Boružiukų“ ir „Žirniukų“ grupių vaikai ir auklėtojos negalėjo patikėti savo akimis: įrėminti mažųjų darbeliai atrodė kaip profesionalų. Iš vaikų darbelių veržte veržiasi pavasaris: bėgantis sniegas, atskrendantys paukščiai, besišypsančios mamos ir gausybė žydinčių gėlių – pievose, prie namų ar vazose. Darželinukai piešinius iliustravo ir nuotaikingais pasakojimais ar ketureiliais. Keletas jų: „Čia atėjo pavasaris ./ Šviečia saulutė. / Maža žuvytė plaukioja baseine. / Boružytės eina į baseiną maudytis. / O drugelis skrenda ir / Žiūri į žuvytę. / Medžiai turi gėlytes ir uogytes. / Prie jų sraigė šliaužioja“. / „Sniegas bėga – pavasaris eina.“ / „Pavasarį auga gėlytės. Mamytė jas pririša prie stulpelių, kad nenukristų.“

Parodoje eksponuojami penkiametės Silvijos Račkauskaitės velti paveikslėliai, iš kurių žvelgia boružytės einančios į baseiną maudytis, čia pat skrendantys drugeliai, nardančios žuvytės, šliaužiančios linksmosios sraigės ir daugybė gėlyčių su uogytėmis. Daugelį nustebino mergaitės kruopštumas ir laki fantazija.

Darželio „Lakštingala“ auklėtiniai susirinkusiems padovanojo geros nuotaikos užtaisą visai dienai: mažųjų dainos ir šokiai abejingų nepaliko. Už gražų koncertą ir teigiamą energiją spinduliuojančią parodą bibliotekininkai atsidėjo vaikams saldainiais, balionais ir knygelėmis.

Inga Pužaitė, Atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos Jolantos Lementauskienės

 










 
Balandžio 29 d. tradiciškai Nacionalinės bibliotekų savaitė metu apdovanoti aktyviausieji Zarasų viešosios bibliotekos skaitytojai. Šiais metais „Bibliotekos brangakmenio“ titulai atiteko Natalijai Kiseliovai, Ingai Maconkienei, Taniai Černovienei ir Matiukų šeimynai. Zarasų viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė jiems įteikė diplomus ir prisiminimo dovanėles.

„Ąžuolo“ gimnazijos abiturientų klubo „Lietus vitraže“ jaunieji artistai suvaidino literatūrinę kompoziciją „Aš liudiju keliaujančią per žmones kūrybos aistrą, laimę ir Golgotą“, skirtą Fausto Kiršos 120 –osioms gimimo metinėms paminėti.

Stebėdami kunigo Justo Jasėno ir „Ąžuolo“ „gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Gitanos Vasalauskienės pastatymą, mintimis kartu su jaunaisiais aktoriais klaidžiojome po poeto gimtinę Senadvarį, sekėme jo vingiuotais gyvenimo ir kūrybos labirintais – pasitraukimu į Liubeką (Vokietija), emigracija į JAV. Išgyvenome nesėkmingą poeto pirmąją meilę operos teatro primadonai Marijonai Rakauskaitei ir ilgesio vienatvės kupinus vakarus. „...Ne visos žvaigždės lygiai traukia, / Ne visos mintys saulei moja, / Ne gausūs žodžiai širdį šaukia, / Kai meilės praeitį sapnuoju...“, – skambėjo jaunųjų artistų skaitomos eilės.

Dievas ir žmogus, būtis ir gamta, vienišumo atodūsiai, tylios liūdesio aimanos, o išeivijoje – ir skaudi nostalgija. Tai pagrindinės F. Kiršos poezijos atramos, į kurias visais laikais krypo poeto mintys. „Kai Lietuvoj ką nors kalbėdavau, rodosi, jaučiau kalbąs į žmones. Žodžiai ar mintys įsiliejo į visuotinę srovę. Svetimoje šalyje (čia Amerikoje) mano kalbėjimas atsimuša tik į sienas“,– rašė F. Kirša „Autobiografiniuose užrašuose“.

Pagrindinį poeto F. Kiršos vaidmenį atliko pats kompozicijos režisierius kunigas J. Jasėnas. Popietė neprailgo – visi jautėmės savi, artimi, ištrūkę, kad ir neilgam, iš kasdienių rūpesčių, sujungti bendro dvasios pakilimo.

Saulutė Pelekienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Nuotraukos Jolantos Lementauskienės

 




Gegužės 3 d. viešojoje bibliotekoje vyko diskusija „Mano ateities biblioteka“. Bibliotekininkai diskutavo ir kūrė bibliotekos viziją: kokia ji bus ateityje, kokios naujos erdvės atsiras, kokias paslaugas teiks skaitytojams, kas bus naujo ir pan.
 

 Aukštyn
 
 

2011.05.12

Žiūrėkite reportažą apie Europos dienos šventę Zarasų viešojoje bibliotekoje

Šiais metais Zarasų rajono bibliotekose Europos diena ryškiai sužibo – tapo švente, galima sakyti, tikru gimtadieniu. Visoje Europos Sąjungoje (ES) tradiciškai gegužės 9-ąją švenčiama Europos diena, kadangi tą dieną 1950-aisiais vienas iš integruotos Europos idėjos autorių Robertas Šumanas paskelbė deklaraciją, tapusią pagrindu Europos bendrijoms.

Pirmadienį viešojoje bibliotekoje buvo juntama šventinė atmosfera: jau iš lauko lankytojus pasitiko margaspalviais balionais nusagstytas bibliotekos balkonėlis, o viduje šventiniai plakatai, balionai, įvairios knygelės ir lankstinukai apie ES, informacinė Europos lentyna, kryžiažodžiai, Europos saldainiai ir malonios staigmenos, kurios džiugino kiekvieną, tądien užsukusį į biblioteką.

2011-ieji – savanoriškos veiklos metai

Kiekvienais metais Europoje skelbiami teminiai metai. Tai priemonė, padedanti pateikti iššūkius, su kuriais susiduria Europa, kelti visuomenės sąmoningumą ir skleisti informaciją apie gerąją patirtį. 2011-ieji paskelbti Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metais. Šias progas (Europos dieną ir savanoriškos veiklos metus) sujungdama į vieną, viešoji biblioteka pakvietė Zarasų „Ažuolo“ gimnazijos ir Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos mokinius bei pedagogus dalyvauti informaciniame seminare „Savanorystė – kartu mes galime daugiau“. Todėl simboliškai renginio pradžioje skambėjo kompozitoriaus bei atlikėjo Raigardo Tautkaus kartu su Kauno šampaniniu choru sukurtas savanorystės himnas „Mums pakeliui“, kurio sukūrimą inicijavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Tai daina, kviečianti klausytojus kartu keisti pasaulį gerais darbais.

Seminaro pradžioje susirinkusiems žodį tarė „Ąžuolo“ gimnazijos direktorius ir istorijos mokytojas Rimantas Bikulčius, pasveikinęs susirinkusiuosius į Europos gimtadienį ir pacitavęs prof. Edvardą Gudavičių. Istorijos profesorius palygino ES su didele mokykla, kurioje nutinka visokių dalykų: vieni nugali sunkumus ir siekia mokslo, o kiti atsiduria gatvėje. Direktoriaus išsakytos trumpos, bet gilios mintys apie mūsų vietą ES, vertė susimąstyti. Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja Virginija Skrupskelienė priminė, kokia buvo ir kokia yra šiandieninė ES, kaip joje jaučiasi lietuviai.

Renginio vedėja Inga Pužaitė pristatė, kas yra savanoriška veikla ir ką šioje srityje veikia kitos ES šalys. Lietuvoje kartais žodžiu „savanoris“ vadinami ir asmenys, kurie už atliktą darbą gauną atlygį, pavyzdžiui, kariai savanoriai, vykstantys į Afganistaną. Tikroji savanoriška veikla – tai savo noru vykdoma veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis, ir kuri yra naudinga bendruomenei, t.y. ne giminaičiui, kaimynui ar draugui, taip pat nėra vienkartinis dalyvavimas.

Kaimyninių šalių patirtis

2009 m. duomenimis Didžiojoje Britanijoje savanoriškoje veikloje dalyvavo apie 18 mln. šalies gyventojų ir skaičiuojama, kad savanoriškas indėlis į ekonomiką siekė apie 92 mln. Lt. Italijoje savanoriškoje veikloje dalyvauja daugiau kaip 1 mln. Gyventojų. 2006 m. šalyje atlikti tyrimai parodė, kad savanoriškai veiklai buvo skirta 3,2 mln. valandų per savaitę – tai prilygsta darbui, kurį atliktų 80 tūkst. visu etatu dirbantys darbuotojai. 2008 m. Estijoje savanoriškoje veikloje dalyvavo apie 250 tūkst. (27%) šalies gyventojų ir joje veikė apie 16 tūkst. savanoriškų organizacijų. Estijos savanorystės plėtros organizacija, remdamasi J. Hopkinso teorija, 2009 m. paskaičiavo, kad ekonominė savanoriško darbo vertė Estijoje siekia apie 600 mln. Lt. Lietuva gilių savanorystės tradicijų neturi. Savanoriška veikla Lietuvoje pradėjo plėtotis šaliai 1990 metais atgavus nepriklausomybę. 2009 m. duomenimis mūsų šalyje veikė apie 20 tūkst. savanoriškų organizacijų. Lietuvoje savanoriškos veiklos indėlis į ekonomiką (arba į BVP) nėra apskaičiuojamas, kol kas nėra Lietuvoje ir savanoriškos veiklos įstatymo.

Sektini kraštiečių pavyzdžiai

Informaciniame seminare „Savanorystė – kartu mes galime daugiau“ buvo pristatomos Zarasų rajone veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios supažindino susirinkusiuosius su jų veiklų sritimis ir pasidalijo gerąja patirtimi.

Pirmieji apie tikrąją savanorystę prakalbo maltiečiai. Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos direktorė Aldona Navickienė pristatė Maltos ordino pagalbos tarnybos Zarasų skyriaus veiklą. Svarbiausias Maltos ordino indėlis į Lietuvos visuomenės gyvenimą yra tai, kad jis atnešė per šimtmečius senojoje Europoje patikrintą kilnią labdaros tradiciją, įprotį laisvanoriškai dalintis su tais, kuriems reikia pagalbos. Puoselėti šią tradiciją yra vienas pagrindinių maltiečių tikslų. Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje veikla paremta savanoryste. Maltiečiai stengiasi palengvinti senų ir vienišų žmonių dalią – juos maitina namuose, globoja, slaugo.

Tik šių metų pradžioje susibūrė nauja Maltiečių grupė. Tai „Santarvės“ pradinės mokyklos mokytoja Laimutė Lumbienė (grupės vadovė), vicemerė Stasė Goštautienė, dekanas Remigijus Kavaliauskas, Širvio pagrindinės mokyklos direktorė Aldona Navickienė, verslininkas Aurimas Kuzma. Prie šių zarasiečių būrio jungiasi ir daugiau bendraminčių. Zarasų maltiečiai jau spėjo nuveikti daug gerų darbų. Surengė akcijas: „Gerumo diena“, „Padovanokime žaislą“, „Sriuba“, per kurią dalijo sriubą mažai pajamų gaunantiems ir vienišiems gyventojams, per akciją „Ligonių diena“ lankė vienišus segančius ligonius, įteikė lauknešėlius.

A. Navickienė pasidžiaugė, kad maltiečius mūsų krašte palaiko ir jaunimas. Mokiniai mielai padeda rinkti aukas maltiečių sriubai ar dalyvauja maltiečių susibūrimuose iš visos Lietuvos. Bibliotekos skaitykloje esančius maltiečius galima buvo pažinti iš raudonų šalikėlių su baltu aštuonkampiu kryžiumi.

Mūsų krašte aktyviai veikia Zarasų šaulių 7-osios kuopos „Vytis“ šauliai, vadovaujami kuopos vado Algirdo Guogio. Į Europos dieną, apsirengę specialia apranga, rinkosi gausus šaulių būrys: kuopos vado pavaduotoja Vaclava Stašiūnaitė, jaunųjų šaulių būrio vadas Karolis Ketleris ir jaunieji šauliai – Irma, Augustinas, Denisas, Povilas ir Robertas. Lietuvoje skaičiuojamos dešimtys tūkstančių šaulių. Kuopos vadas Algirdas su Karoliu išsamiai pristatė prasmingą ir turiningą šaulių veiklą. Zarasų šauliai dalyvauja įvairiuose mokymuose, kur sužino naudingos informacijos, pavyzdžiui, kaip suteikti pirmąją pagalbą, ką daryti ištikus nelaimei ar taktinių gudrybių. Zarasų šauliai bendradarbiauja su humanitarinės pagalbos organizacija „Caritas“: atvežtus maisto produktus padeda iškrauti ir sandėliuoti. Šauliai taip pat tvarko kapines, bendradarbiaudami su miškų urėdijomis prižiūri miškus. Jaunieji šauliai ne tik mokosi ir padeda kitiems, bet rengia bei dalyvauja istorijos žinių viktorinose, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir stovyklose.

Nuo 1999 m. Antazavėje veikia jaunimo klubas „Horizontas“, vienijantis tris dešimtys bendraminčių iš Zarasų, Antazavės, Utenos, Rokiškio ir Vilniaus. Pristatyti klubo veiklą atvyko Reda Gruzdaitė, Evelina Šakalytė, Darius Davainis, Tomas Daumantas ir Skirmantas Pitrenas. Klubo „Horizontas“ tikslas – vienyti siekiantį save realizuoti Antazavės jaunimą prasmingai veiklai, savanoriškam darbui socialinėje, švietimo, kultūros ir sporto srityse. Klubo nariai ne tik dalyvauja įvairiuose mokymuose, jaunimo susitikimuose ar renginiuose, bet ir patys organizuoja sporto varžybas ir renginius. Klubo „Horizontas“ nariai, stiprindami toleranciją, bendruomeniškumą ir įtaką visuomenėje, rengia projektus jaunimo užimtumui ir aktyvinimui. 2010 m. vykdė Švietimo ir kultūros GD programos „Veiklus jaunimas“ projektą „Burkimės Antazavės jaunime!”, kurio parama siekė 20 tūkst. Lt. „Horizonto“ planuose Antazavės paplūdimio tvarkymas, sporto salės įrengimas, kurioje būtų žaidžiami ne tik sporto, bet ir protą bei reakciją lavinantys žaidimai, jaunimo laikraščio leidimas. Tokie nedidelio ir draugiško miestelio jaunimo uždegantys darbai gali būti pavyzdžiais ir bet kurių Europos valstybių jaunimui.

Ne ką mažiau „degantys“ ir laikraščio „Zarasų kraštas“ jaunimo skilties „Tu – ne vienas“ jaunieji rašytojai. Jau tryliktus metus skaičiuojantis „Tu – ne vienas“ išleido 150-ąjį numerį. Redaktorė Eimantė Petrauskaitė ir žurnalistai Dorina Šukytė, Gedmintė Dimitrevičiūtė, Agnė Burokaitė ir Egidijus Petrauskas prisipažino, jog jie nėra tikrieji savanoriai, tačiau jų raštu išsakytos mintys nelieka be atgarsio. Skyrelis „Baltas kampas“ visuomenei pateikia gražių ir sektinų pavyzdžių, o „Juodajame kampe“ atskleidžiamos problemos ir blogi darbai. Redaktorė pastebėjo, jog viešai išsakyti pastebėjimai įtakoja suaugusiųjų sprendimus, pavyzdžiui, „Ąžuolo“ gimnazijos valgykloje atsirado daugiau suolų mokiniams, „Širvio“ mokykloje – daugiau suolų koridoriuose.

Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos skaityklos vedėja Birutė Graužinienė pristatė dešimtmetį egzistuojantį „Eurooptimistų“ klubą. „Besikurdamas klubas kvietė tapti bendražygiais tuos, kurie nori išmokti gyventi europietiškai, daugiau sužinoti apie ES ir Lietuvos vaidmenį integruojantis į ES. „Eurooptimistai“ organizuodavo įvairias akcijas ir konkursus, dalyvaudavo mokymuose, keliaudami kartu pažindavo Europą. Žinoma, klubas aktyviausiai veikė tuo metu, kai visi buvo „euforijoje“, kai degėm ir norėjome mokytis ir pažinti Europą. Dabar jaučiamės ES tarsi „senbuviai“, todėl ir klubo veikla nėra tokia aktyvi“,– kalbėjo B. Graužinienė ir išreiškė viltį, kad „Eurooptimistų“ klubo ribos prasiplės: prie klubo prisijungs ir kitos pagrindinės mokyklos arba prie jo jungsis visi norintys būti „Eurooptimistais“.

Renginio metu skambėjo ir jaunųjų atlikėjų atliekama gyva muzika. Milda ir Teresė Andrijauskaitės bei Raminta Razmaitė muzikiniais kūriniais su folkloro motyvais priminė mūsų lietuviškąsias šaknis. Renginį užbaigė jungtinis – lietuvių ir anglų kalbomis – muzikančių atliekamas kūrinys „Su gimimo diena“ arba „Happy birthday to you“.

O koks gimtadienis be šventinio torto ir sveikinimų? Buvo ir tortas, ir fejerverkai, ir šventiniai saldainiai ir dar daugybė mažų staigmenų.

Iš renginio išeidami dalyviai išsinešė ir margaspalvius balionus, taip visame mieste paskleisdami šventinę Europos dienos nuotaiką.

Mažųjų europiečių sveikinimai

Zarasų viešojoje bibliotekoje Europą sveikino ir „Santarvės“ pagrindinės mokyklos 2A klasės mokiniai kartu su mokytoja Meile Pimpiene. Ir į šventę mažieji atvyko ne tuščiomis – nešini piešiniais, kuriuose pavaizdavo ateities Europą ir ką jie veiktų, jei būtų savanoriai. O koks gimtadienis be sveikinimų ir linkėjimų?! Ant plaštakos formos atvirukų antrokai užrašė nuoširdžius ir žemiškus linkėjimus Europai – laimės, džiaugsmo, sveikatos, kad klestėtų ir nekariautų, o dažniausiai vaikai linkėjo draugystės.

Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos mokiniai, „Eurooptimistų“ klubo nariai, padėjo santarviukams pažinti Europą – kartu gaublyje ieškojo Europos ir Lietuvos. Širviečių nuotaikingi ir informatyvūs pasakojimai apie Europos valstybes – Graikiją, Ispaniją, Kroatiją, Portugaliją, Vokietiją ir Vengriją – prikaustė mažųjų dėmesį.

ES diena Zarasų rajono bibliotekose

Zarasų rajono kaimo bibliotekose taip pat sužibo Europos diena. Bibliotekų lankytojai gamino mozaikas Europai, vyko savanoriškai veiklai skirtų filmukų peržiūros, buvo pristatomi tinklalapiai, kuriose galima susipažinti su savanoriška veikla, aprašoma savanorių patirtis ir atsiliepimai, vyko viktorinos ir buvo sprendžiami kryžiažodžiai Europai pažinti.

Visą dieną Zarasų viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose buvo telkiami bibliotekos bičiuliai, padedantis puoselėti jos veiklą: organizuojant renginius, išnešiojant knygas po namus ir kt.

Nuoširdžiai dėkojame Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje už paramą, „Ąžuolo“ gimnazijai ir Pauliaus Širvio pagrindinei mokyklai už pagalbą ir bendradarbiavimą rengiant Europos dienos šventę.

Inga Pužaitė, Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

 


















 Aukštyn
 
 
PRISIMINTAS PALAIMINTASIS JURGIS MATULAITIS

2011.05.06

Zarasų viešojoje bibliotekoje istorikė Genovaitė Gustaitė skaitė paskaitą “Jurgis Matulaitis (1871-1927) nekrologuose: gyvenimo ir darbų šviesa“skirta arkivyskupo, visuomenės ir Bažnyčios veikėjo 140-osioms gimimo metinėms pažymėti. Lektorę pristatė kunigas vikaras Justas Jasėnas. Į susirinkusius žvelgė didelė arkivyskupo J. Matulaičio nuotrauka ir jo gyvenimo šūkis „Nugalėk blogį gerumu!”, kuriais buvo papuošta salė.

Istorikė J. Matulaičio gyvenimu ir veikla pradėjo domėtis 1987 m., sudalyvavusi Marijampolėje iškilmėse, kuriose J. Matulaitis paskelbtas palaimintuoju. Ji su entuziazmu kalbėjo apie J. Matulaičio vaidmenį Lietuvai, mūsų kultūrai. Lektorė priminė mums arkivyskupo Jurgio Matulaičio biografiją, jo gyvenimo nuostatas ir nuopelnus Lietuvai.

Jurgis Matulaitis gimė 1871 m. balandžio 13 d. Lūginės kaime, netoli Marijampolės. Buvo jauniausias, aštuntas, vaikas šeimoje. Būdamas trejų metų neteko motinos, o dešimties liko visišku našlaičiu. Mokėsi Marijampolės mokykloje ir gimnazijoje, bet mokslus turėjo nutraukti dėl prasidėjusios kaulų džiovos, kurią kentė iki gyvenimo pabaigos. Atvykus pusbroliui Jonui Matulaičiui valstybinės gimnazijos mokytojui iš Kelcų (Lenkija), jo gyvenimas pasikeitė. Grįždamas atgal jis kartu išsivežė Jurgį, mokė privačiai. 1889 m. J.Matulaitis įstojo į Kelcų gimnaziją, 1891 m. – į Kelcų kunigų seminariją. Šią panaikinus, 1893 m. buvo perkeltas į Varšuvos kunigų seminariją, ir ją baigė 1895 m. Po to studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur gavo aukso medalį ir magistro laipsnį. 1898 m. lapkričio 20 d. Peterburge įšventintas kunigu. Po metų pradėjo studijas Fribūro universitete, Šveicarijoje. Paūmėjusią kaulų džiovą pristabdė atlikta operacija, ir Jurgis Matulaitis 1902 m. apgynė aukščiausio įvertinimo sulaukusią disertaciją, įgydamas teologijos daktaro laipsnį. Būdamas teologijos mokslų daktaru, jis vargo, sunkiai vertėsi, gydėsi vargšų ligoninėje ir tik atsitiktinumo dėka pateko pas geresnius gydytojus, kurie (Zybert - Pliaterytės dėka) pagelbėjo jam. Profesoriavo Kelcų kunigų seminarijoje, o 1905–1907 m. Varšuvoje ėjo gimnazijos kapeliono pareigas. Įsijungė į krikščionišką socialinę veiklą, organizuodamas darbininkus, steigdamas vaikų prieglaudas, padėdamas vargšams, nepaisant tautybės ir religijos skirtumų.

Vilniaus vyskupu jis buvo paskirtas 1918 m. gruodžio 8 dieną. Šią tarnystę atliko itin pasiaukojamai, su išmintinga ir kantria ganytojo meile gydydamas istorines lietuvių ir lenkų santykių žaizdas. J. Matulaičio ganytojo tarnystės vaisiai tebematomi iki šiol. Jis taip pat savo žiniomis ir darbu daug prisidėjo prie Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių pagerinimo, Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo ir konkordato parengimo. Savo pamoksle jis sakė: „ateinu pas Jus su Meile, ir neabejoju kad ir jūs atsiliepsite Meile“. Tačiau jo atėjimas buvo sutiktas prieštaringai, daug priešiškumo susilaukė iš kapitulos. Lektorė apibūdino Jurgį Matulaitį kaip gilią, įvairiapusę, aukštų idealų siekusią asmenybę. „Jis visą laiką troško vieno – būti naudingas: tarnauti savajai tautai, Dievui ir Bažnyčiai“ – kalbėjo lektorė.

Buvo teisingas, nepaprastai didelės širdies, dosniai dalijo dvasinius turtus, skleidė visa apimančią Dievo meilę. Atnaujino merdinčią marijonų vienuoliją, vieną po kitos steigė moterų vienuolijas. Net tie, kurie dėl tautinių priežasčių jo nemėgo, pripažino nepaprastą jo asmens kilnumą, veiklumą, jo pastangas gyventi dėl artimojo gerovės.

Palaimintasis J. Matulaitis mirė staiga 1927 m. sausio 27 dieną. Atsisveikino testamentiniu priesaku savo sielos vaikams: „Rikiuokitės ir pasišvęskite! Rikiuokitės ir aukokitės“. Jis buvo turtingos dvasios tarptautinio lygio asmenybė. Didžiausias stebuklas mums būtų palaimintąjį paskelbus šventuoju. Lektorė Genovaitė Gustaitė bibliotekai dovanojo daug vertingos medžiagos apie arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Besidominčius kviečiame į biblioteką.

Saulutė Pelekienė, viešosios bibliotekos aptarnavimo skyriaus vedėja

 




 Aukštyn
 
 
UŽBURTI ETNOGRAFO LIBERTO KLIMKOS

2011.05.06

Gegužės 6-ąją Dusetų K. Būgos bibliotekoje įvykęs bibliotekos skaitytojų ir gimnazijos mokytojų bei moksleivių susitikimas su garsiu Lietuvoje žmogumi Libertu Klimka buvo tarsi jo dovana dusetiškiams. Suradęs laisvą dieną tarp gausybės darbų profesorius dusetiškiams padovanojo turiningą renginį.

Trumpai parašysiu keletą eilučių iš „Vikipedijos“ puslapio (tai Laisvoji enciklopedija internete): „Libertas Klimka – lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. Yra parašęs per aštuonis šimtus įvairių mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, bendradarbiauja su laikraščiais, žurnalais, dalyvauja Lietuvos radijo ir televizijos laidose. Astronominio kalendoriaus „Lietuvos dangus“ bei periodinių leidinių „Istorija“, „Fizikų žinios“, „Kultūros aktualijos“, „Lietuvos muziejai“ ir „Etnokosmologija“ redkolegijų narys.“

Renginys prasidėjo Dusetų kultūros namų vaikų etnografinio ansamblio koncertu (vadovė Sigita Gudonienė). Pasipuošę tautiniais drabužiais vaikai labai nuotaikingai padainavo, pašoko, paskambino kanklėmis. Renginio žiūrovai buvo maloniai nustebinti, nes daugelį savo programos numerių vaikučiai atliko aukštaičių tarme.

Į šį susitikimą gerbiamas mokslininkas Libertas Klimka atvyko kaip etnologas. Jo pokalbis buvo iliustruojamas įdomiais vaizdais multimedijos ekrane. Stebino šio žmogaus inteligentiškumas, erudicija, mokėjimas betarpiškai bendrauti su renginio dalyviais. Tačiau labiausiai žavėjo lietuvių etnokultūros žinojimas, meilė savo kraštui, mokėjimas labai įdomiai žinias perteikti klausytojams. Pasidžiaugęs dusetiškių vaikučių koncertu, jų tautiniais rūbeliais ir ypač gražiomis mergaičių prijuostėlėmis, L. Klimka pastebėjo, kad kol mūsų vaikai ir jaunimas domėsis Lietuvos etnografinėmis dainomis, Lietuvos praeitimi, kol joje ieškos ir ras sielos atgaivą, tol mūsų tauta bus stipri ir atspari atklydusios iš svetur masinės kultūros ir kičo keliamiems pavojams.

Savo pasakojimą etnologas Libertas pradėjo klausimu – kodėl mes mylime savo tėvynę Lietuvą? Ir tuoj pat padėjo mums atsakyti į šį klausimą. Pradėjęs pasakojimą nuo mūsų piliakalnių L. Klimka su didele meile ir žinojimu aiškino ir rodė ekrane mūsų senosios etnokultūros lobius. Jo pasakojime buvo paminėti ir lietuviški žirgai žemaitukai, jų kelionė iki Juodosios jūros, žirgų kultas senovėje, aukštaitiškų verpsčių paslaptys, senųjų sodybų, papuoštų langinėmis (beje, jau nykstančių), grožis, tautinių drabužių spalvos, kryždirbystė. Ypač profesorius pasidžiaugė lietuviškomis vėtrungėmis, kurių niekur kitur nėra, lietuviška duona ir lašiniais. Atskiras pokalbis buvo apie mitologiją, astronominį kalendorių ir dar apie daug etnokultūros dalykų.

Dusetiškė literatė Leokadija Malcienė padovanojo svečiui savo knygą „Dusetos“, bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė – Dusetų dailės galerijos albumą „Zarasų kraštas“.

Išėjome po šio susitikimo dvasiškai turtingesni, oresni – į savo širdis įsidėję daug naujų ir subtiliai išgrynintų mūsų praeities brangakmenių. Nuoširdžiai dėkojame gerbiamam Libertui Klimkai už šią didelę dovaną, už tautiškumo pamoką dusetiškiams. Žadėjo mus aplankyti ir vėl. Labai lauksime.

Marija Varenbergienė
Nuotraukos Alvydo Stausko

 



 
 Aukštyn
 
 
MUZIKOS POPIETĖ „PAVASARIO SPALVOS“

2011.05.04

Atgimstanti gamta paskatino surengti šiltą koncertą „Pavasario spalvos“, kurio metu susipažinome su Zarasų socialinės globos namų gyventojais, jų nuostabių darbelių paroda ir žinoma nuotaikingomis „Puodiškių“ kapelos atliekamomis dainomis.

Visi buvo sužavėti šių žmonių energija, gyvybingumu ir mokėjimu džiaugtis. Šio koncerto šiltos akimirkos ilgai liks širdyse.

Vita Juškėnienė, vyr. bibliotekininkė

Autorės nuotraukos

 









 Aukštyn
 
 
DUSETŲ BIBLIOTEKOJE ATIDARYTA PAPUOŠALŲ IR RANKDARBIŲ PARODA

2011.05.06

Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje tradicinio Motinos dienai skirto renginio metu atidaryta Danutės Kiltinavičienės papuošalų ir dukros Giedrės rankdarbių iš vilnos paroda. Renginio svečiams dainas dovanojo Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Seluona“, atvykęs pasveikinti autorės ir kartu su ja padainuoti, eiles apie motinas skaitė Laima Gorpinič.

Danutės Kiltinavičienės, Zarasų viešosios bibliotekos dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus vedėjos, parodoje eksponuojami vienetiniai auskarai, vėriniai, apyrankės, segės iš įvairių medžiagų: natūralių akmenų, perlų, „Swarovski“ kristalų, stiklo karoliukų. Originaliais Danutės papuošalais dabinasi ne viena zarasiškė, dusetiškė, ir ne tik.

Giedrės Kiltinavičiūtės, Zarasų Ąžuolo gimnazijos trečios klasės gimnazistės, iš vilnos velti rankdarbiai – angeliukas, bitutė, pingvinukas ir kiti – preciziški, subtilūs ir originalūs.

Danutė pasakojo, kad verti papuošalus pradėjo prieš dvejus metus, susidomėjusi, kaip rasti tinkamų detalių dukros Giedrės iš vilnos veltiems papuošalams pakabinti.

Pavasariu dvelkianti paroda veiks iki birželio 1 dienos.

Jolanta Lementauskienė,
Zarasų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja

 




 
 Aukštyn
 
 
ŽODIS TARNAUJA TIKROVEI

2011.05.04

Tautos istorijoje, kovose dėl laisvės ir nepriklausomybės ypač sunkus ir sudėtingas buvo kovų dėl lietuviškos spaudos laikotarpis. Tai atkaklaus ir ryžtingo pasipriešinimo okupantams laikotarpis. Lietuviška knyga lotyniškais rašmenimis tapo ginklu prieš Lietuvai grėsmingą tautos rusinimo politiką, vykdytą carinės administracijos. Pasipriešinimas draudimui spausdinti ir skaityti knygas lotynišku raidynu, mokyti vaikus lietuviško rašto, galutinai subrandino lietuvių tautinį atgimimą.

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia paroda „Žodis tarnauja tikrovei“. Leidinyje „Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla“ skelbiamas dokumentas, kurį Rusijos imperijos vidaus reikalų ministras V. Plėvė pateikė Ministrų komitetui, svarstant lietuviškų raštų lotynišku ir gotišku raidynu draudimo išsaugojimo ir panaikinimo klausimą. V. Merkio knyga „Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864 – 1904“ supažindina su žmonėmis, įkliuvusiais su spauda ir įvairius spaudos platinimo atvejus. Tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos lietuviškos spaudos tradiciniais rašmenimis draudimo epochai, medžiaga pateikiama knygoje „Raidžių draudimo metai“. Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui paminėti išleistos knygos „Žodžio laisvė“ ir „Lietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje 1864. 1904. 2004“. Parodoje nemažai knygų apie to meto knygnešius: B. Kaluškevičiaus ir K. Misiaus „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1964 – 1904“, A. Katiliaus „Didžiosios knygnešių bylos“, G. Ilgūno „Knygnešių keliais“, K.Misiaus ir B. Kaluškevičiaus „Didysis knygnešys Jurgis Bielinis“.

J. Marcinkevičius kalbėjo: „Šiandien atėjo laikas garsiąją Daukšos formulę apversti ir ištarti: „VALSTYBĖ YRA KALBOS SARGAS. Privalome sustiprinti kalbos apsaugą, kalba šaukiasi valstybės dėmesio ir globos.“

Su spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirta paroda kviečiame susipažinti Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje iki birželio 1 d.

Aldona Kazlauskienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 
GROJANČIOS NYKŠTUKĖS, MILŽINĖS, SENJOROS...

2011.05.02

Bibliotekoje veikia spaudinių paroda „Knygų pasaulyje“, skirta Nacionalinei bibliotekų savaitei. Joje eksponuojamos įvairiausios knygos: didelės ir mažos, plonos ir storos, naujos ir antikvarinės, dailės ir fotografijų albumai. Taip pat čia knygų ras ir jauniausieji skaitytojai: knygelės – dėlionės su atverčiamais langeliais, su erdviniais paveikslėliais ir grojančios.

Seniausias parodos eksponatas – J. I. Kraszewski „Powiesci historyczne. XXI“, išleista Varšuvoje 1888 m. Mažiausia pagal dydį – „Mano pagrindinės teisės Europos Sąjungoje“, jos aukštis 32 mm, o plotis – 25 mm.

Zina Černovienė, Magučių padalino vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 
KIŠKIŲ DESANTAS

2011.04.29

Zarasų viešojoje bibliotekoje viešėjo Velykinių kiškių pulkelis. Nuostabūs tie kiškiai: vieni – linksmi, kiti – susirūpinę, treti – išdidūs, o jau spalvingi... Pasigrožėti kiškučių pulkeliu, o jų virš 50, ateidavo ir vaikas, ir suaugęs.

Kiškučiams pasiekti biblioteką padėjo mūsų mažieji lankytojai: Dovydas, Arminas, Liusvard, Neringa, Miglė, Angelina, Auksė, Neila, Mindaugas, Ieva, Martynas, Dovydukas, Katerina, Gabrielė.

Bibliotekininkai dėkoja mažiesiems, padėjusiems parengti tokią šaunią Velykinių kiškučių ekspoziciją.

Olga Černova, Vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė

 




 Aukštyn
 
 
TAVO VARDAS – GERUMAS

2011.04.29

„Yra vienas žodis, kuris lydi mus nuo lopšio iki karsto. Visa, kas buvo gera, šviesu ir linksma, kas skaudėjo, kas buvo baisu ir alkana mumyse, – šaukėsi meilės, globos ar apgynimo: mama. Tuo žodžiu kreipėmės į pasaulį, pranešdami jam apie savo atėjimą. Riksmu ir ašaromis pranešdami, glausdamiesi prie to žodžio, slėpdamiesi už jo kaip už plausto didžiajame būties okeane: išnešk, neapleisk, išgelbėk. Ir išneša, ir gelbsti, ir lydi, kol lydėti pajėgia, didžiuojasi mumis ir kenčia dėl mūsų ligi paskutinio savo atodūsio – motina.“

Justinas Marcinkevičius

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje Motinos dienai paminėti veikia paroda „Tavo vardas – gerumas“. Norintys sužinoti apie šios dienos kilmę, jos šventimą Lietuvoje pavartykite J. Kudirkos knygutę „Motinos diena“ ar J. Mačiukevičiaus knygomis. Leidinyje „Laiškai mylimoms moterims“ vyrauja gyvenimo ir mirties, meilės ir vilties temos. Knyga „Laiškai mirusiai Motinai“ – apie tai, kaip gyvename, mąstome, mylime, klystame ir tik praradę Motiną, rašome Jai Anapilin poetiškus laiškus, į kuriuos niekad nebus atsakymo. Daug puikių lietuvių poetų eilėraščių knygoje „Ant tavo rankų supasi gerumas“, poezijos ir prozos kūrinių rinktinėje „Esi tik viena“, J. Marcinkevičiaus knygoje „Lopšinė Gimtinei ir Motinai“.

Tebūnie Motinos diena gražiausia ir prasmingiausia šeimos, kur prasideda mūsų prasmingumo šaknys, šventė. Tebūnie tai dėkingumo, pašaukimo ir ruošimosi motinystei diena, pagarbos ir meilės ugdymo diena.

Aldona Kazlauskienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 
PAMOKĖLĖ APIE VELYKŲ LAUKIMĄ

2011.04.28

Atbudus gamtai, ateina gražiausia pavasario šventė šv. Velykos. Ar ruošdamiesi šventei susimąstome apie jos prasmę, tradicijas, papročius?

Balandžio 20 d. Salako bibliotekoje kartu su Salako bendruomenės centro psichologe Inute (taip ją vaikai vadina) surengėme edukacinę valandėlę „Velykų belaukiant“. Visi kartu prisiminėme, kad šventės laukimas prasideda nuo Verbų sekmadienio, kalbėjomės apie kiaušinių marginimo reikšmę, Velykų papročius, skaitėme eilėraščius, patarles, posakius ir minėme mįsles.

Vėliau vaikai piešė paukštelius, o juos iškirpę „sutupdė“ ant vazoje pamerktos šakos. Margaspalvė puokštė papuošė biblioteką ir visus džiugino vaikų išradingumu.

Puikius oras kvieste sukvietė visus į pievelę prie bibliotekos ridenti atsineštų margučių.

Grįžę į biblioteką, pasigardžiuodami sausainiais ir arbata, surengėme margučių puotą. Kartu praleistas laikas priminė prasmingą Velykų laukimą.

Danutė Koroliova, Salako padalino vyr. bibliotekininkė

 





 Aukštyn
 
 
GRĄŽINTI KNYGAS BIBLIOTEKAI GALIMA 24 VAL. PER PARĄ

Ar būtume kada pagalvoję, kad norint paimti knygas iš bibliotekos beveik nereikės bibliotekininko pagalbos, o jas grąžinti į biblioteką galėsime bet kuriuo paros metu, 7 dienas per savaitę?

Tai tapo realybe Zarasų viešojoje bibliotekoje įrengus naują savitarnos, bibliotekų procesų automatizavimo ir spaudinių apsaugos sistemą. Prie projekto intensyviai darbavosi bibliotekos darbuotojai, ruošdami apsaugos elementus, į elektroninę sistemą suvedinėdami turimų leidinių aprašymus. Dėl stipriai sumažėjusio finansavimo biblioteka įsigyja mažiau leidinių nei norėtų, tačiau darbas su naująja sistema nenutrūksta.

„Neliko formalių popierinių procedūrų – laukimo, kol bibliotekininkė užpildys formuliarą, parašo ir pan. Skaitytojai aptarnaujami automatizuotai: iš anksto internete galima atlikti dominančios knygos paiešką ir ją užsakyti, pačioje bibliotekoje galima savarankiškai pasiimti knygas, o jas grąžinti bet kada – net nedarbo valandomis“, – naujos sistemos privalumus vardina Danutė Karlienė, Zarasų viešosios bibliotekos direktorė.

Bibliotekoje – savitarna

Radijo dažnio identifikavimo (RFID) technologijos pagrindu veikiančia įranga naudotis nesudėtinga. Jaunimas gana aktyviai mėgina savitarnos įrenginį. Visa naujosios sistemos paslaptis – specialus apsaugos elementas kiekviename leidinyje. Skaitytojas pasirinktus leidinius padeda ant specialaus savitarnos įrenginio, jam pateikia elektroninį skaitytojo pažymėjimą ir įrenginys vienu metu automatiškai užregistruoja visas imamas knygas. Tuomet atspausdinamas kvitas, kuriame nurodoma, kokios knygos yra paimtos ir iki kada kiekvieną iš jų reikia grąžinti.

Taip pat automatinio informavimo sistema elektroniniais laiškais-priminimais informuoja skaitytojus apie artėjantį leidinių grąžinimą ir suteikiama galimybė juos prasitęsti net neužsukus į biblioteką.

Be to, jeigu knyga skirta skaityti tik bibliotekos skaitykloje, jos išsinešti nepavyks. Prie durų įrengti varteliai ims cypti.

Knygų grąžinimas

Knygas taip pat galima grąžinti nedalyvaujant bibliotekininkui. Vienas iš būdų – naudotis savitarnos įrenginiu skaitytojų aptarnavimo skyriuje, kaip ir paimant leidinius.

Grąžinti knygas galima ir bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo bibliotekos darbo laiko. Tereikia jas įdėti į prie bibliotekos įėjimo pastatytą specialų įrenginį su užrašu „Knygų grąžinimas“. Leidiniai saugiai smūgius amortizuojančiu takeliu patenka į tam skirtą vežimėlį ir sistemoje automatiškai užregistruojami kaip grąžinti. Šis būdas ypač mėgstamas skolininkų – juk taip išvengiama akių kontakto su bibliotekininku. Tokiu būdu raginama grąžinti per ilgai namuose užsigulėjusias knygas.

Projekto finansavimas

„Tai daug investicijų reikalaujantis projektas ir be Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų – jis ilgai dar liktų neįgyvendintas. Technologinė pažanga leidžia greičiau ir lengviau patirti skaitymo džiaugsmą. Teikti vienas iš moderniausių paslaugų skaitytojams leido projektas „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti bei gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“.

 



 Aukštyn
 
 
VELYKINĖ INTERPRETACIJA DIMITRIŠKIŲ BIBLIOTEKOJE

2011.04.26

Kartu su pavasariu atgimsta gamta, sugrįžta paukščiai, ateina visų laukiama pavasario šventė – Velykos. Tradiciškai per šią šventę marginami Velykų simboliai – margučiai.

Vaikai labai mėgsta šventes ir jų laukia. Dimitriškių bibliotekoje vaikai sumaniai ir kūrybiškai „dažė” kiaušinius: naudojo įvairaus dydžio kiaušinio formos trafaretus, flomasterius, spalvotus pieštukus, vaškines kreidele, karpė karpinius.

Už išradingumą vaikai apdovanoti saldainiais.

Nijole Pilac, Dimitriškių padalinio vyr. bibliotekininkė

 


 Aukštyn
 
 
VELYKINĖS PARODOS DUSETŲ BIBLIOTEKOJE

2011.04.22

Dusetų miestelio bibliotekos lankytojus ir svečius prieš Didžiąją savaitę pradžiugino dvi naujos parodos. Velykinius įvairia technika atliktus darbelius pristato mokytojos Svetlanos Raugienės vadovaujami Dusetų K. Būgos gimnazijos moksleiviai, o simegrafijos technika siuvinėtais darbais ir atvirukais džiugina Dusetų literatų klubo „Atgaiva“ ilgametė narė Genutė Žilinskienė.

Moksleivių darbai kviečia praplėsti velykinių margučių sąvoką. Žiūrovams rodomi popieriniai plokšti kiaušiniai, papuošti ir džiovintais gėlių žiedlapiais, ir audinio aplikacijomis, ir net augalų sėkliukėmis ar smulkintais kiaušinio lukštais bei žieve. Kai kurie autoriai derino kelias technikas ir dekoravo kiaušinius dar ir tušu. Mažesnieji kūrėjai parodai pateikė velykinių atvirukų. Kai kurie jų tikrai „atviri“ – čia „atsidaro“ tai kiškio pilvelis, tai langelis, tai nupiešto kiaušinio kišenės. Atvirukai labai spalvingi, nuotaikingi, didelio formato – tikrai pradžiugintų bet kokį gavėją.

Velykų stalui papuošti moksleiviai siūlo didelę puokštę su karklo katinėliais ir iš vilnos nuveltais ant smaigų pasmeigtais margučiais. Taip pat darbščios rankos nuvijo keletą lizdelių iš audinio atraižėlių, juose įsitaisė tikri margučiai, apklijuoti siūlais, dažytais kiaušinių lukštais, audiniu, apelsino žievelėmis, karklo kačiukais.

Dar viena įdomi kompozicija atlikta dekupažo technika. Stebiesi neatsistebi, kokia neribota žmogaus fantazija, kaip iš paprastų dalykų sukuriami tokie dailūs kūrinėliai buičiai papuošti ir artimam žmogui per šventes pradžiuginti. Džiugu, kad moksleiviai turi galimybę pasisemti žinių, išmokti įvairių technikų iš mokytojos ir aktyviai kuriančios menininkės S. Raugienės, ir patys turi kantrybės ir noro parymoti prie rankdarbių.

G. Žilinskienė surengdama personalinę parodą nustebino net labai artimas drauges – mat niekas nežinojo, kokių gabumų ši rami, kukli moteris beturinti. Literatų klubui „Atgaiva“ ponia Genutė priklauso apie dešimt metų, iki šiol dalijosi savo eilėmis, dainuoja Dusetų kultūros namų chore, o štai dabar atskleidė ir kitokius gabumus bei pomėgius. Parodoje puikuojasi keliolika simegrafijos technika atliktų nuostabių darbų – juodame audekle kruopščiai išsiuvinėtų spindinčių geometrinių figūrų, žvaigždžių, gėlių, į kurias žiūrint net akyse raibsta. Bibliotekos salėje du staliukai nukrauti itin kruopščiai sukurtais atvirukais. Vienuose – paprasčiausiu juodu tušinuku itin smulkiai nupieštos gėlės, puokštės, kituose – spalvoti gamtos motyvai, trečiuose – džiovintų augaliukų kompozicijos. Matyt, gėlių pasaulis parodos autorei artimas nuo tų laikų, kai teko laidojimo biure komponuoti puokštes. Stebina nepaprasta meilė augalui, jo pažinimas ir gebėjimas derinti, komponuoti. Per parodos atidarymą autorė juokėsi, kad šie darbai – jos antidepresantai, ir rekomendavo visoms moterims tokių „vaistų“ griebtis. Laimė, kad moters pomėgiui pritaria ir šeima – sūnus parūpina rėmelių darbams ir medžiagos, siūlų. Visi darbai išsiuvinėti vos per vieną žiemą.

Indrė Klimkaitė

 




 Aukštyn
 
 

2011.04.22

Šiandien greitas internetas ir elektroninės paslaugos papildo knygų ir periodikos skolinimo paslaugas. Ne mažiau svarbu, kad be knygų ir elektroninių paslaugų, biblioteka tampa traukos centru kiekvienam – tiek jaunesniam, tiek vyresniam, aktyvaus kūrybinio ir kultūrinio vyksmo vieta.

Projektas „Bibliotekos pažangai“ ir Zarasų viešoji biblioteka kvietė bibliotekos lankytojus papasakoti, kaip jie atrado biblioteką, ką čia veikia, kas juos domina, o galbūt net ir keičia jų gyvenimą.

Marija Varenbergienė (74 m.)

Marija VarenbergienėJau seniai bendradarbiauju su vietos laikraščiais ir informaciniais Zarasų rajono portalais. Anksčiau straipsnius apie išvykas, susitikimus, įvairius renginius ar knygų pristatymus rašydavau ranka, dabar jau spausdinu kompiuteriu.

Pažintis su kompiuteriu ir internetu prasidėjo Dusetų K. Būgos bibliotekoje, čia buvo mano „pradžiamokslis” – įgijau kompiuterinio raštingumo pradmenis, išmokau internete ieškoti informacijos, naudotis elektroniniu paštu. Laikui bėgant ir namuose atsirado kompiuteris. Namuose neturiu spausdintuvo, todėl į biblioteka užsuku atsispausdinti kompiuteriu surinktų tekstų. Kai literatų klubas „Atgaiva” prisidėjo prie Utenos apskrities kūrėjų poezijos rinktinės „Rudens taku” sudarymo, ranka rašytą kūrybą teko perkelti į kompiuterį – plušėjau ir aš, ir bibliotekininkės.

Tik nemanykite, jog biblioteka man asocijuojasi su kompiuteriais. Anaiptol. Tai bendravimo ir bendraminčių susibūrimo vieta, Su literatų klubo „Atgaiva” nariais į Dusetų biblioteką renkamės kaip į namus – kas mėnesį bibliotekoje renkamės į uždarus klubo susiėjimus. Jei ieškome informacijos ar reikia kokios nors pagalbos, draugiškos bibliotekininkės mums visuomet stengiasi padėti. Taip pat bibliotekoje su bendraminčiais rengiame šventes, susitikimus, knygų pristatymus arba tiesiog dalyvaujame bibliotekoje vykstančiuose renginiuose – juk čia gera ir malonu pabūti.

 

Virginija Skrupskelienė (44 m.)

Virginija SkrupskelienėEsu Zarasų P. Širvio pagrindinės mokyklos bibliotekos vedėja, todėl biblioteka man sava. Džiugu, kad biblioteka keičiasi – tai ne tik knygų pasaulis, bet ir bendravimo erdvė. Norėdama tai parodyti mokiniams, subūriau kelių pedagogų ir mokinių komandą ir visą vasario mėnesį kiekvieną antradienį drauge traukdavome į viešąją biblioteką, į projekto „Bibliotekos pažangai“ organizuotas viktorinas „Protų kovos“. Su dar beveik 2000 komandų iš visos Lietuvos galynėjomės, demonstruodami mūsų protų aštrumą atsargaus elgesio internete, istorijos ir lietuvių kalbos temomis. Nors ir nelaimėjome pirmųjų vietų – nenusiminėme, juk svarbiausia buvo gerai praleisti laiką.

 

Angelina (10 m.) ir Venera Šleiman (46 m.)

Angelina ir Venera ŠleimanKai susiduri su kompiuteriu, niekas neklausia – moki juo naudotis, ar ne. Susidaro įspūdis, jog kompiuteris visiems įgimtas. Pasakyti, kad nemoku juo naudotis – nedrąsu. Be to, draugė iš Rusijos parašė, kad užteks susirašinėti „senoviniu būdu“, t.y. popieriniais laiškais, ir nurodė elektroninio pašto adresą, į kurį lauksianti mano laiškų – juk taip pigiau ir greičiau.

Pamačiau mieste skelbimą ir atėjau į viešąją biblioteką mokytis kompiuterinio raštingumo pradmenų. Gerai, kad mokymai nemokami. Noriu išmokti susikurti el. pašto dėžutę ir ją naudotis. Prisijaukinti kompiuterį ir internetą bandome kartu su dešimtmete dukra. Kartu moku mokytis smagiau ir drąsiau – viena vieną, kita kitą geriau įsimename. Namie kompiuterio neturime, bet bibliotekoje jų daug ir internetas nemokamas, todėl nebus jokių kliūčių pamiršti, ko išmoksime, o jei primirštume – yra bibliotekininkės, kurios padės.

 

Jelena Gurskaja (51 m.)

Jelena GurskajaKai prieš keletą metų mane perkėlė dirbti į Turmanto biblioteką, leidinių išdavimas buvo kompiuterizuotas, specialiai bibliotekos lankytojams buvo skirti kompiuteriai. Aš dirbti kompiuteriu nemokėjau, todėl teko mokytis – iš pradžių buvo baisu ir nedrąsu. Dabar atrodo, kad taip ir turi būti ir ko ten reikėjo bijoti... Net dukra stebisi: „Mama, netikėjau, kad „susidraugausi“ su kompiuteriu“.

Šiandien ir kitus pamokau dirbti kompiuteriu ar supažindinu su technologinėm naujovėm. Pavyzdžiui, atėjo mano mama į biblioteką, per interneto telefoniją „Skype“ susisiekė su Vokietijoje gyvenančiu sūnumi, internetinės kameros dėka pamatė vienas kitą gyvai, o dar ir nemokamai pabendravo. Mama negalėjo patikėti, sakė – stebuklas.

Gyvenimas yra traukinys. Jeigu stotelėje laiku į jį neįlipsi – traukinys nuvažiuos. Kas iš pradžių atrodo fantastika, vėliau tampa realybe ir gyvenimo dalimi. 

 

Marija (62 m.) ir Stanislovas (60 m.) Dobregovai

Marija ir Stanislovas DobregovaiPer televizorių išgirdome, kad žmonės bibliotekose aktyviai dalyvauja pirmajame Lietuvos gyventojų ir būstų elektroniniame surašyme. Turėjome mieste reikalų, tai tuo pačiu užsukome į biblioteką ir padedami bibliotekininkės „susirašėme“.

Namuose turime kompiuterį, kurį gavome dovanų iš sesers, nes ji naują nusipirko. Naudotis kompiuteriu nemokame, todėl namuose jis stovi kaip papuošalas. Sužinojome, jog išmokti „elementorių“ – kaip naudotis kompiuteriu ir internetu, galime ir bibliotekoje. Gyvename netoli Šniukštų, tai apsidžiaugėm, kad nereikės važinėti į Zarasus ir mokytis, nes ir kaimo bibliotekininkės mus pamokys, kaip įsijungti kompiuterį, supažindins su programom. Bibliotekoje pasimokysime, kaip naudotis internetu, ir pamąstysime, ar įsivesti jį namuose ar kartkartėm į biblioteką užsukti.

 

Jonas Makauskas (70 m.)

Jonas MakauskasEsu pensininkas, todėl turiu daugiau laisvo laiko. Pirmoji pažintis su kompiuteriais buvo „popierinė“ – skaičiau knygas, žurnalus. Atėjo laikas, kai bibliotekoje atsirado kompiuteriai, galėjai jais laisvai naudotis. Dėl to užsirašiau bibliotekoje į kompiuterinių pradmenų mokymus. Dabar internete vienas galiu ieškoti dominančios informacijos, siųsti elektroninius laiškus.

Bibliotekon ateinu ne vien dėl nemokamo interneto. Bibliotekoje susitinku su draugais, pašnekam su bibliotekininkėm, pasklaidau spaudą. Matau, kad viešoji biblioteka „nestovi vietoje“ – modernėja, vyksta įvairūs renginiai, anglų kalbos mokymai, kuriuose irgi lankiausi, atsirado savitarnos knygų išdavimo/grąžinimo įrenginys, statomas naujas priestatas.

 

Inga Jaksebogaitė (19 m.)

Inga JaksebogaitėKaimynų vaikai po pamokų eidavo į biblioteką, jie viešąją biblioteką dar vadino „centrine“. Klausiau, ką jie ten veikia? Pasiūlė neklausinėti, o pačiai ten nueiti ir savom akim pamatyti. Pasidarė smalsu, todėl nutariau nueiti į Zarasų viešąją biblioteką. Prieš ketvertą metų į biblioteką rinkdavomės fonotekoje muzikos pasiklausyti, o kai čia atsirado kompiuteriai – jie „paėmė viršų“.

Mano šeima neturi pinigų kompiuteriui įsigyti, o bibliotekoje kompiuteriais ir internetu gali naudotis nemokamai. Ir broliukus – Modestą (10 m.) ir Egidijų (11 m.) – atsivedžiau ir jie tapo aktyviais bibliotekos lankytojais. Vaikų literatūros skyriuje jie žaidžia su žaislais ir jau pažįsta kompiuterį.

Bibliotekoje lankiau anglų kalbos mokymus, dalyvavau viktorinose „Protų kovos su Gustavu“, patiko susitikimas su žymiu žurnalistu ir rašytoju A. Čekuoliu.

 
 Aukštyn
 
 
SVARAS: UŽ NELEISTINĄ VAIKŲ ELGESĮ INTERNETE ATSAKINGI TĖVAI

Grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras aktyviai dalyvauja įvairiuose vaikams ir paaugliams skirtuose socialiniuose projektuose. Populiarus atlikėjas prisipažįsta esąs idealistas ir tikįs, kad jo veikla skatina jaunimą susimąstyti apie žalingus įpročius, tyčiojimąsi iš bendraamžių, nepagarbą vyresniems.

Svaras viešoje erdvėje nevengia eskaluoti sudėtingų, „nepatogių“ socialinių temų. Jo įsitikinimu, netinkamas vaikų elgesys internete tampa vis opesne problema, o didžiausia atsakomybė dėl to tenka nerūpestingiems tėvams.

Svaras su žmona Rima augina septynerių metų Mykolą ir trylikametę Dominyką. Vaikus internetas traukia vis labiau: dukra laiką praleidžia socialiniuose tinkluose, o mažasis – žaidimų svetainėse. Tad tėvams ne tas pats, ką elektroninėje erdvėje veikia jų vaikai.

„G&G Sindikatas“ lyderis mums sutiko pateikti keturis principus, kurie, jo nuomone, svarbūs mokant vaikus atsargiai elgtis internete.

  1. Pasitikėkite vaikais. „Mūsų šeimoje privati vaiko erdvė yra gerbiama, o kišimasis į ją netoleruojamas. Vaikų kišenių kratymas, piniginių tikrinimas tikrai nesustiprins tarpusavio ryšių. Jei tikrinsite vaiko „Facebook“ profilį, elektroninius laiškus, tai sugriausite jo pasitikėjimą ir padarysite neatitaisomą žalą – vaikas pradės slėpti savo mintis, bijos reikšti savo įsitikinimus, taps uždaresnis. Tačiau pasitikėjimas ir atvirumas visada duos rezultatų: vaikai bus nuoširdesni, patys daugiau pasakos, ką jie veikia internete, labiau įsiklausys į tėvų patarimus.“
  2. Griežti draudimai – ne išeitis. „Galite drausti vaikams lankytis pramogų svetainėse ar apskritai naudotis internetu, bet ar tai duos naudos? Reikia pripažinti, kad kompiuteriai ir internetas vaidina vis didesnį vaidmenį mūsų gyvenime – vis daugiau vaikų neįsivaizduoja gyvenimo be virtualios erdvės. Tokia yra realybė ir, jei tėvai draus internetą, jie apribos vaiko galimybes.“
  3. Aiškiai suprantamos taisyklės. „Draudimai nepadės, bet reikia ir suprasti, kad nuolatinis buvimas prie kompiuterio taip pat žalingas – juk vaikui reikia fizinės veiklos, o ilgas sėdėjimas prie kompiuterio tikrai kenkia sveikatai. Mūsų vaikai žino, kad internete jie gali praleisti tam tikrą laiką – mažajam per dieną gal užteks ir pusės valandos, o dukrai leidžiame pabūti ir kelias valandas. Vaikai šią taisyklę žino ir neprieštarauja. Be to, mūsų šeimoje vaikai žino, kad laiką prie kompiuterio jie turi užsitarnauti: jei mokysis, klausys tėvų, tai galės dalį laisvalaikio praleisti ir prie kompiuterio.“
  4. Didžiausia atsakomybė – tėvams, o ne mokyklai. „Mūsų visuomenėje yra įprasta kaltę už neteisingą vaikų auklėjimą versti mokyklai. Dažnai tėvai nenori prisipažinti, kad jie kažką padarė ne taip – tuomet kalti lieka mokytojai. Tačiau reikia suprasti, kad vaiko vertybes, įsitikinimus ir elgesį pirmiausia formuoja tėvai. Mokytojai turi perteikti žinias, ugdyti vaiko gebėjimus, o žmogiškumą turi įskiepyti tėvai. Tad jei vaikas elektroninėje erdvėje tyčiojasi iš kitų, didžiąją dalį atsakomybės privalo prisiimti tėvai.“
 
 Aukštyn
 
 

Paroda Šv.Velykoms

2011.04.20

Pavasaris. Netrukus švelnus vėjelis šiauš margaspalvius pievų ir klonių kilimus, miškas apsigobs žalia marška...O mes, apsvaigę nuo dangaus žydrynės, nuo drungno žemės kvapo, grožėdamiesi bundančia gamta, skubėsime pirmąja žaluma puošti Šv. Velykų stalo.

Pavasaris pažadina augalus ir gyvūnus ir šaukia visus į pagrindinę prisikėlimo šventę – Velykas. Nicos bažnytinis susirinkimas 325 m. nutarė Velykas švęsti praslinkus keturiolikai dienų po pavasario pradžios. Nuo VIII amžiaus Velykos švenčiamos pirmą sekmadienį po pavasarinės mėnulio pilnaties. Pagal Velykas nustatomos Užgavėnių, Verbų, Atvelykio (Velykėlės) ir kitų pavasario ciklo švenčių datos. Pagrindinė Velykų veikėja – Velykė. Tikėta, kad tai gamtos atbudimo dievybė, kuri gelbsti nuo bado ir skurdo. Pagrindinis Velykų atributas – kiaušinis, nudažytas įvairiom spalvom, išmargintas įvairiais raštais ir ženklais. Dovanoti velykaitį labai senas paprotys. Kiekviena šeima pasilikdavo stipriausių ir gražiausių velykaičių, nes tikėta jų magiška galia. Per Velykas ypatingą vietą užima ir verba. Prieš savaitę, Verbų sekmadienį, pašventinta verba savo šeimynykščius plakti galima ne tik Verbų sekmadienį, bet ir Velykų rytą. Sūpynės – neatsiejamas pavasario šventės atributas. Buvo sakoma: kuo aukščiau įsisupsi, tuo gausesnis derlius užaugs.

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje eksponuojamoje parodoje „Susiburkime prie vilties stalo“ gausu leidinių apie Velykų tradicijas, apeigas, papročius. Tai V.Kudirkos knygelė „Velykų šventės“, J. Trinkūno knyga „Lietuvių pasaulėjauta: papročiai, apeigos, ženklai“, P. Dundulienės „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“, B. Buračo „Lietuvių kaimo papročiai“.

Kaip marginti margučius, sužinosite F. Marcinko ir N. Jurėnienės knygelėje „Margutis – šventų velykų simbolis“.

Kaip paruošti vaišes sužinosite iš R. Ruzgienės knygelės „Lietuvių apeiginiai valgiai“, M. Jonikienės knygos „Vaišės“, K. Buožytės-Brundzienės knygutės „Velykų vaišės“.

Kaip papuošti namus ir dar daug įvairių įdėjų galite rasti žurnaluose „Mūsų namai“, „Geri patarimai“, „Ji“.

Aldona Kazlauskienė,
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr.bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 
JAU PURIENŲ PILNOS PIEVOS

2011.04.20

Magučių bibliotekoje veikia paroda, skirta Gamtos ir Žmogaus prisikėlimo šventei – Velykoms. Bibliotekos lankytojai gali susipažinti su spaudiniais: Juozas Kudirka „Velykų šventės“, Pranė Dundulienė „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“, Danutė Brazytė Bindokienė „Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje“, kuriuose aprašomi papročiai, pasirengimas šventei. Valgių receptai leidiniuose: „Velykų vaišės“, „Kiaušiniai šventėms ir kasdienai“, „31 receptas Velykų stalui“, Janina Uginčienė „Lietuva prie balto stalo. Pavasaris“. Vaikai ir suaugusieji stalui papuošti įvairiausių pavyzdžių galės rasti knygoje Sanita Nikitenko „100 pavasario darbelių“.

Parodoje taip pat eksponuojami vaikų ir paauglių piešiniai, atvirukai Velykų tema.

Zina Černovienė, Magučių padalinio vyr. bibliotekininkė

 


 Aukštyn
 
 
KULTŪROS DIENA

2011.04.18

Balandžio 15 d. Vasaknų dvare buvo minima Kultūros diena.

 


 Aukštyn
 
 
DAROM 2011

2011.04.15

Zarasų viešosios bibliotekos darbuotojai dalyvavo akcijoje Darom 2011.

 




„Darom 2011“ pagrindinis tikslas – kurti bendruomenišką visuomenę ir kartu pakeisti žmogaus mastymą“, – sako vienas iš akcijos „Darom“ organizatorių Vytautas Krasnickas. Kitas šių metų tikslas – ne tik tvarkingas kiemas, bet ir švari visa Lietuva.

Zarasų viešosios bibliotekos ir Turmanto bibliotekos darbuotojai neliko nuošalyje, todėl įsijungė į švaros akciją „Darom 2011“.

Prišiukšlinti miškeliai, paežerės, pievos... Kiek reikia laiko, kad pasikeistų tokių žmonių mąstymas, kad jie suprastų – visa žemė yra mūsų bendri namai ir reikia gyventi švariai.

Jelena Gurskaja, Turmanto padalinio vyr. bibliotekininkė



 Aukštyn
 
 
V. SIRIJOS GIROS 100-OSIOS GIMIMO METINĖS

2011.04.12

Viešojoje bibliotekoje skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia literatūros paroda „Amžinoji akistata su pasauliu ir savimi“, skirta Vytauto Sirijos Giros 100–osioms gimimo metinėms.

Lietuvių poetas, prozininkas, vertėjas V. Sirijos Gira gimė 1911 m. balandžio 12 d. Vilniuje. Baigė Kauno Jėzuitų gimnaziją. Vėliau įstojo į Vytauto Didžiojo Universitetą, medicinos specialybę, kurią įgijo būdamas 36 metų. Dirbo Respublikinėje vaikų ligoninėje gydytoju, o būdamas jau pagyvenęs įsidarbinęs laivo gydytoju plaukė į Afriką. Mirė 1997 m. vasario 14 d. Vilniuje.

Nepelnytai primirštas rašytojas yra išleidęs penkias poezijos knygas, devynis romanus, tris apsakymų rinkinius ir dvi pjeses. Bendradarbiavo kuriant kino filmus. Kino filmų „Adomas nori būti žmogumi“ (kartu su Vytautu Žalakevičiumi) ir „Raudonmedžio rojus“ (kartu su Algirdu Kratuliu ir Bronium Talačka) scenarijaus bendraautorius. Kūriniai išversti į vokiečių, lenkų, rusų, čekų, estų ir kt. kalbas.

Parodoje eksponuojamos bibliotekoje esančios V. Sirijos Giros knygos, amžininkų atsiminimai apie rašytoją, jo kūrybą.

Kviečiame aplankyti parodą iki balandžio 28 d.

Skaitytojų aptarnavimo skyrius

 Aukštyn
 
 

2011.04.12

„Knygos – tai tarsi žvaigždės nakties danguje. Jų tokia daugybė ir jos taip nuo mūsų nutolusios, kad nė nedrįstame jų siekti. Nors įsivaizduokite, kaip būtų tamsu, jei vieną dieną visos knygos, visos mūsų proto kosmoso kometos, užgestų ir nustotų spinduliuoti tą galingą pažinimo ir fantazijos energiją“ – rašo slovakų rašytojas Janas Uličianskis.

Beveik visą savaitę Dusetų K. Būgos bibliotekoje buvo švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Bibliotekoje vyko piešinių paroda „Mano pirmosios knygelės“. Antrokai piešė piešinius: 5 geriausiųjų piešinių autoriai – apdovanoti.

Vėliau viktoriną „Iš kokių mes pasakų“ vedė pradinių klasių mokytoja Gitana Šuminienė. Klausimai buvo parengti tiek darželinukams, tiek ketvirtokams – taip įtraukti visus bibliotekos lankytojus.

Ketvirtokams teko ganėtinai sudėtinga užduotis – sudėti pasaką-labirintą „Snieguolė ir septyni nykštukai“ iš 31 dalies. Priešmokyklinukai dėliojo pasaką „Raudonkepuraitė“, pirmokai - „Trys maži paršeliai“, antrokai – „ Batuotas katinas“. Mokiniai sėkmingai su šia užduotimi susidorojo ir už gerai atliktas užduotis vaikų bibliotekininkė iš didelio krepšio dalino prizus.

Balandžio 7 d. popietės „Knyga – mano stebuklingos akys“ metu turčiokai pradinukams vaidino kelias ištraukas iš pasakos „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Gausiai susirinkę vaikučiai įdėmiai stebėjo pasakos personažus: nykštukus, karalienę, jaunąją princesę, princą, fėjas ir jauniesiems aktoriams negailėjo aplodismentų. Popietę trečiokai užbaigė dainelėmis „Vilkas ir septyni ožiukai“ ir „Aidėk aidėk girele“.

Pavasario šviesa skverbiasi į mūsų pasaulį, knygos nuskaidrina kasdienybę ir džiugina mus. Vaikai, linkime patirti skaitymo malonumą.

Vyr.bibliotekininkė Vanda Steponavičienė
Nuotraukos autorės

 









 Aukštyn
 
 

2011.04.12

„Knygoje yra viskas – ne tik fėjos su nykštukais, karalaitės ir piktos raganos, bet ir mes su tavimi, ir mūsų džiaugsmai, rūpesčiai, skausmai ir troškimai, gėris ir blogis, teisybė ir apgaulė, gamta ir visa visata. Viskas viskas telpa knygose. Atsiversk knygą. Ji atskleis tau savo paslaptis“, – taip apie knygas rašė žymi vengrų rašytoja Ėva Janikovsky.

Balandžio 1-ąją pasaulyje ir Lietuvoje minima Tarptautinė vaikų knygos diena. Šią dieną rengiamos įvairios vaikų ir jaunimo literatūros parodos, konkursai, konferencijos, skirtos geriausioms pasaulio vaikiškoms knygoms.

Diena anksčiau, balandžio 2-ąją, Turmanto biblioteka irgi minėjo vaikų knygos dieną. Į biblioteką lydimi Turmanto pagrindinės mokyklos mokytojos Vitalijos Kanapeckienės atskubėjo 3-4 klasių mokiniai. Bibliotekininkė supažindino vaikus literatūros paroda „Knyga – ištikimiausias draugas“, papasakojo apie garsiausią danų rašytoją H. K. Andersoną, kurio gimimo diena sutampa su vaikų knygos diena.

Mokiniai aktyviai dalyvavo viktorinoje pagal H.K. Anderseno pasaką „Coliukė“, skatinančioje meilę pasakai – gėrio ir grožio šaltiniui. Vaikai pasidalino į dvi komandos – „Žvaigždės“ ir „Kengūros“. Abi komandos atsakinėjo į klausimus, sprendė rebusus. Nugalėjo draugystė, nes abi komandos surinko po lygiai taškų.

Dar vaikai piešė pasakos herojus – Coliukę, kurmį, kregždę ir kt.

Visi renginio dalyviai buvo pagirti ir apdovanoti saldainiais. Vaikams šventė patiko, todėl bibliotekininkės prašė surengti daugiau tokių renginių.

Jelena Gurskaja, Turmanto bibliotekos vedėja

 





 Aukštyn
 
 

2011.04.11

Praėjus vos mėnesiui po didelio populiarumo sulaukusių „Protų kovų“ viktorinų su Gustavu kampanija „Atsargus internete“ vėl pakvietė Lietuvos viešųjų bibliotekų lankytojus varžytis. Šį kartą – šeštadieninėse „Šeimų kovų“ viktorinose.

Viktorinas vedė Saugaus elgesio internete ekspertė Inga Manelytė ir tikras šeimų dvikovų žinovas – „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Šeimų dvikova – Akropolio turnyras“ vedėjas Vytenis Sinkevičius.

Kovo 26 d. pirmojoje „Šeimų kovų“ viktorinoje dalyvavo apie 800 komandų. Viktorinos dalyviai sulaukė klausimų apie žinomas ir paslaptimis garsėjančias Lietuvos ir viso pasaulio vietas, apie įvairius atradimus ir išradimus, spėjo valstybių pavadinimus iš jų kontūrų.

Balandžio 2-osios viktorinoje šeimoms teko prisiminti vaikystėje ir paauglystėje skaitytas knygas ir jų herojus: antrosios kovos tema buvo „Įsimintiniausi knygų herojai“. Komandoms teko pasukti galvas ir atsiminti, kiek metų negyvenamoje saloje praleido Robinzonas Kruzas, kokiame mieste gyveno Karlsonas, kuriame filme buvo ištarta žymioji frazė „Benai, plaukiam į Nidą!“ ir atsakyti į kitus su knygų herojais bei pagal jas sukurtais filmais susijusius klausimus.

Abiejose „Šeimų kovose“ virė įnirtinga kova: norint išsiaiškinti nugalėtojus, teko skelbti papildomus turus ir patikrinti žaidėjų žinias apie atsargų elgesį internete.

Zarasų viešojoje bibliotekoje ir jos teritoriniuose padaliniuose komandų, panorusių jėgas išbandyti „Šeimų kovose“, nebuvo tiek daug, kiek „Protų kovose“. Šiose viktorinose Zarasų rajono komandoms patekti į geriausiųjų dešimtuką ir laimėti stalo žaidimų – nepavyko. Antrojoje viktorinoje jungtinė komanda „Vavano TM“ iš viešosios bibliotekos užėmė 26 vietą ir jiems iškeliavo saldūs prizai ir projekto „Bibliotekos pažangai“ suvenyrai.

Šniukštų bibliotekoje abiejose viktorinose dalyvavusi gausi Dainių šeimyna sako, jog norėjosi laimėti – bet tai nebuvo mūsų tikslas, svarbiausia smagiai kartu leisti laiką bibliotekoje.

Parengė Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene

 



 Aukštyn
 
 
APIE GAMTĄ – IR MAŽAM, IR DIDELIAM

2011.04.08

Zarasų viešoji biblioteka, minėdama Tarptautinę vaikų knygos dieną, balandžio 6 d. mažuosius pakvietė į susitikimą su biologe, istorijų ir pasakų apie gamtą kūrėja Lina Marmaite-Snitkiene. Ji darbuojasi leidykloje „Lututė“, kuri leidžia žurnalus, įvairias knygas, vadovėlius, žinynus, kalendorius, plakatus apie gamtą, gyvūnus, augalus, grybus, saugomas teritorijas ir pan. Leidykla ypatinga tuo, jog neturi verstinių leidinių ir knygų autoriai gyvena Lietuvoje, stebi, fotografuoja bei rašo apie savo krašto gamtą.

Į viešosios bibliotekos skaityklą susirinko daugiau kaip 100 smalsių „Santarvės“ pradinės mokyklos mokinukų ir darželio „Lakštingala“ auklėtinių. Juk kiekvienam – darželinukui, mokyklinukui ar suaugusiam žmogui – norisi kuo daugiau sužinoti apie gamtą. O kai apie tai įtaigiai pasakoja profesionalai – abejingų nelieka.

Pradėdama susitikimą vienintelio žurnalo vaikams apie gamtą „Lututė“ redaktorė Lina pasiteiravo: „O kas yra LUTUTĖ?“. Tai viena mažiausių šalyje gyvenančių pelėdų, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Atsakymą į šį klausimą težinojo mokinė Ieva, kuri yra šalies gamtą mylinčių vaikų klubo „Lutučiukai“ narė. Be to, Ieva savo namuose augina išgelbėtą pelėdžiukę lututę.

L. Marmaitė-Snitkienė paskaitėlę apie gamtos pažinimą ir jos gyventojus paįvairino gausybe nuotraukų. Redaktorė papasakojo, kaip ir iš kur leidykla gauna gražių ir įdomių nuotraukų gamtiniams leidiniams. Dieną ir naktį, apsirengę maskuojančiais drabužiais su maskuojančiomis kuprinėmis bei palapinėmis, redakcijos darbuotojai vyksta į gamtą fotografuoti žvėrelių ir paukštelių. Svarbiausia, kad fotografai būtų nepastebimi ir netrukdytų gyvūnams. Jie fotografuoja ir įvairius gamtos reiškinius, ir augalus, ir grybus – visa kas mus supa.

„Lututės“ redaktorė atvyko ne tuščiomis. Vaikus ir net jų mokytojas nustebino rodyti gamtos eksponatai: stirnų, elnių ir briedžių ragai, paukštelio remezos lizdas, genio uoksas, gervės kiaušinis, voverės nugraužti kankorėžiai ir kt.

L. Marmaitė-Snitkienė papasakojo, kokį kelią nueina knygelės ir žurnalai, kol patenka į skaitytojų rankas. Idėja užgimsta greit – vos per kelias sekundes, bet jos įgyvendinimas užtrunka: kartais knygelei išleisti užtenka 6 savaičių, o kartais prireikia ir 10 metų. Vienos knygelės sveria 100 gramų, o kitos net 3 kilogramus.

Vaikams viskas buvo įdomu, bet ir jie patys daug ką apie gamtą žino. Aktyviausieji buvo apdovanoti leidyklos kalendoriais.

Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene

 










 Aukštyn
 
 

2011.04.05

Balandžio 2-ąją švenčiama H. K. Anderseno gimimo diena ir Tarptautinė vaikų knygos diena. Šios šventės paskirtis – įkvėpti, paskatinti vaiko, paauglio, jaunuolio meilę knygai, atkreipti daugiau dėmesio į vaikų literatūrą.

Ta proga Imbrado biblioteka pakvietė jaunuosius skaitytojus į renginį, kuris prasidėjo internetine transliacija – virtualia komandine viktorina . Tai puiki proga pasididžiuoti tiems, kurie daug skaito, nes žaidimas skirtas įsimintiniausiems knygų herojams. Viktorinoje kartu su kitomis komandomis iš Lietuvos varžėsi 3 imbradiškių komandos. Varžytis buvo smagu, o ir rezultatai nenuliūdino.

Po viktorinos vaikai žiūrėjo animacinę komediją „Bitės filmas“, kurios pagrindinis herojus – ambicingas jaunas darbininkas – bitė, vardu Baris B. Bensonas. Jis skraido po pasaulį su aukštai skraidančiomis žiedadulkėmis ir ieško nektaro bei nuotykių. Tačiau vieną kartą Baris sulaužo pagrindines bičių taisykles ir pradeda kalbėti su žmonėmis. Nenutrūkstama įvykių grandinė šiame filme parodo, jog maža bitutė gali nuveikti labai daug.

Šventės dalyviai gavo mažas dovanėles su užrašais, priminimais, raginančiais atsakingai elgtis internete.

Jolanta Šepetovskaja,
Imbrado padalinio vyr. bibliotekininkė

 





 Aukštyn
 
 
"PASEK MAN PASAKĄ“ – VAIKŲ KNYGOS DIENA

2011.04.05

Zarasų rajono mokyklos - darželio „Lakštingala“ Magučių skyriaus ugdytiniai Magučių bibliotekoje šventė Tarptautinę vaikų knygos dieną. Jaunuosius lankytojus, atvykusius į biblioteką, pasveikino LR Seimo narys Algimantas Dumbrava ir priminė, kad knygą reikia branginti.

Bibliotekininkė visiems šventės dalyviams padovanojo emblemas su Pepės Ilgakojinės nuotrauka ir užrašu „Balandžio 2–oji Tarptautinė vaikų knygos diena“. Vaikai pasipuošę emblemomis stebėjo spektakliuką „Penketukas ir Micius su Pilkiu“ ir sužinojo, kuri knygelė iš „Knygų penketukas vaikams 2010 m.“ tapo nugalėtoja. Kiškį Pilkį vaidino pedagogė Marija Švarcienė, katinėlį Micių – pedagogė Dalia Narkevičienė, bibliotekininkę – bibliotekininkė Zina Černovienė.

Po spektakliuko šventės dalyviai susipažino su parodėle „Mano pirmoji knygelė“. Knygeles sukūrė darželinukai: Agnė, Liana, Kipras, Deividas, Mindaugas, Nikita. Vaikai ir pedagogai galėjo susipažinti su vaikučių mylimiausiomis knygelėmis, kurias jie atsinešė iš namų. O jų būta įvairiausių: apie gyvūnėlius, su erdviniais paveikslėliais, pasakėlių.

Vaikai susipažino ir su spaudinių paroda „H. K. Andersenas ir jo medalis“, kurioje eksponuojami rašytojo H. K. Anderseno premijos laureatų kūriniai.

Iš piešinių parodėlės pagal Urtės Uliūnės knygelę „Kitokia svirplelio diena“ vaikai rinko gražiausius piešinius.

Zarasų raj. mokyklos – darželio „Lakštingala“ direktorė Irena Bagdanavičienė paragino ugdytinius nuolat lankytis bibliotekoje ir domėtis knygomis.

O kokia šventė be vaišių: puikiai nusiteikę renginio dalyviai vaišinosi tortu, kurį padovanojo A. Dumbrava.

Zina Černovienė, Magučių padalinio vyr. bibliotekininkė
Nuotraukos Liubos Venediktovos ir Danutės Jurgelevičienės
 

 









 Aukštyn
 
 
ŠVENČIANT TARPTAUTINĘ VAIKŲ KNYGOS DIENĄ

2011.04.04

Pasaulyje Tarptautinė vaikų knygos diena minima kartu su danų pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno gimtadieniu – balandžio 2-ąją. Tačiau Vaikų knygos dienos šventė Zarasuose prasidėjo diena anksčiau – balandžio 1-ąją. „Santarvės“ pradinės mokyklos aktų salėje gausiai susirinkę 3-4 klasių mokiniai susikaupę žiūrėjo spektakliuką H. K. Anderseno pasakos „Mergaitė su degtukais“ motyvais. Spektakliuke vaidino trečiokai, lankantys mokytojos Alinos Guntulienės vadovaujamą teatro būrelį „Meninio žodžio raiška“.

Nors pasaka „Mergaitė su degtukais“ liūdna, šventinė nuotaika niekur nedingo. Tik pasibaigus spektakliukui, į sceną įsiveržė Zarasų viešosios bibliotekos Zuikis Nulėpausis ir Knygų Mergaite su šventiniais balionais ir krepšiu knygelių. Jie teatralizuotai pristatė Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos kreipimąsi į pasaulio skaitytojus. 2011 metų kreipimąsi parašė estų rašytoja Aino Pervik, sukūrusi 47 knygas, daugiausia vaikams, kurios išverstos į anglų, vokiečių, japonų, lietuvių, rusų ir kitas kalbas. Be to, kasmet vaikų knygos dienai pažymėti sukuriamas ir plakatas. Šių metų plakato dailininkas – estas Jüri Mildeberg, iliustravęs apie 20 knygų, surengęs personalinių parodų įvairiose šalyse – pradedant Suomija ir baigiant Japonija.

Zuikis Nulėpausis perskaitė keletą pasakų ištraukų iš Renatos Šerelytės „Krakatukų jūra“ ir Kęstučio Paltanavičiaus „Baltasis Dramblys“. Mažiesiems, kurie nemėgsta ar bijo skaityti storesnes knygeles, Zuikis patarė užsukti į viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrių. Ten vaikai draugystę su knygomis galės pradėti nuo tų knygų, kuriose gausu iliustracijų ir mažai teksto. Juk kartais knygų iliustracijos būna iškalbingesnės už šimtus žodžių, o mūsų vaizduoti gali nunešti toli toli... Tuomet nebus baisu paimti storesnę knygą ir ją paskaityti, o gal net ir pradėti pačiam kurti trumpas istorijas.

Po pažinties su šiuo metu skaitomiausiomis vaikų knygomis, Zuikis Nulėpausis pakvietė vaikus tapti pasakos kūrėjais. Tiksliau nuspalvinti nebaigtas praėjusių metų lapkritį viešojoje bibliotekoje apsilankiusio dalininko, vaikų knygų iliustratoriaus, rašytojo Pauliaus Juodišiaus iliustracijas. Vaikams entuziazmo ir vaizduotės tikrai netrūko. Jie įvairiausiomis spalvomis išmargino dar realiai neegzistuojančios pasakos pagrindinį veikėją – Čiaučių Vilkopėdą, jo namus, virtuvę, mašiną.

O kokia šventė be dovanų... Spektakliuke vaidinę jaunieji aktoriai buvo apdovanoti smulkiomis dovanėlėmis, o žiūrovai – spalvotais balionais.

Vaikų knygos dienos šventė smagiu susibūrimu „Santarvės“ pradinėje mokykloje nesibaigė. Balandžio 6 d. viešojoje bibliotekoje vaikai dar susitiks su biologe ir pasakų apie gamtą kūrėja Lina Snitkiene, išgirs jos pasakojimus apie Lietuvos paukščius ir žvėris, susipažins su leidyklos „Lututė“ naujienomis.

Inga Pužaitė, atstovė ryšiams su visuomene

 










   
 Aukštyn
 
 
VAIKŲ KNYGOS DIENA ŠNIUKŠTUOSE

2011.04.04

Balandžio 2-ąją, žymaus danų pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimimo dieną, švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Ši diena pasaulyje minima nuo 1967 m.

Šniukštų bibliotekos mažieji lankytojai kartu su bibliotekininke taip pat paminėjo šią dieną. Perskaitėme šia proga parašytą kreipimąsi „Knyga prisimena“, kurį parašė estų rašytoja Aino Pervik. Aptarėme vaikų jau perskaitytas rašytojos A. Pervik knygeles, skaitėme H. K. Anderseno pasaką „Drugys“.

Vaikai priminė savo girdėtas gražiausias pasakas ir rašė apie jas laiškuose draugams ir bibliotekininkei. Keletas laiškų:

Labas,
mano gražiausia vaikystės pasaka yra „Čipolino nuotykiai“.

Aldas Kirjanovas

***

Sveiki,
mano gražiausia pasaka „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Man labiausiai patiko, kaip Snieguolė pasiklydo miške ir eidama pamatė mažą namelį. Ten gyveno septyni nykštukai. Snieguolė jiems dirbo. Ir vieną kartą atėjo jos pamotė, apsimetusi sena bobute, ir jai davė obuolį. Snieguolė paragavo ir nualpo, ją galėjo prikelti tik mylinčio vyro bučinys.

Miglė Lesmanavičiūtė

***

Labas,
mano gražiausia pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Man buvo labai liūdna, kai pavertė vaikus medžiais.

Greta Namajuškaitė

***

Skaitėme mįsles, sukome galveles ir ieškojome teisingo žodžio, į kryžiažodį dėliojome rašytojų vardus, sprendėme paveikslėlių rebusą.

Tokia buvo mūsų Vaikų knygos diena.

 





 Aukštyn
 
 

2011.03.31

Balandžio 2 d. minima Tarptautinė vaikų knygos diena. Šia proga kreipimasis į pasaulį iškeliavo iš Europos kultūros sostinės Talino. Teksto autorė – gerbiamiausia estų rašytoja Aino Pervik (g. 1932), sukūrusi beveik 50 knygų, daugiausia vaikams. Lietuvių skaitytojai šią rašytoją pažįsta iš knygų „Balionėlis“, „Paula ir Patrikas“, „Paula baigia vaikų darželį“.

Tarptautinei vaikų knygos dienai pažymėti kasmet sukuriamas ir naujas plakatas. Šių metų plakato dailininkas Jüri Mildebergas (g. 1965) jau yra iliustravęs apie 20 knygų, surengęs keletą asmeninių parodų įvairiose šalyse – pradedant Suomija ir baigiant Japonija.

Aino Pervik kreipimosi tekstas „KNYGA PRISIMENA“ (iš estų k. vertė V. Urbaitė)

„Kai Arnas su tėvu atkako į mokyklą, pamokos jau buvo prasidėjusios.“

Šį sakinį mano gimtojoje Estijoje kone kiekvienas moka atmintinai. Taip prasideda viena knyga. Ta knyga vadinasi „Pavasaris“, ji buvo išleista 1912 metais, o parašė ją estų rašytojas Oskaras Lutsas (1887–1953).

„Pavasaryje“ pasakojama apie vienos mažos parapijos mokyklos vaikų gyvenimą XIX amžiaus pabaigos Estijoje. Oskaras Lutsas rašė apie savo mokyklinius metus. Tiesą sakant, knygos herojus Arnas ir yra pats Oskaras Lutsas vaikystėje.

Mokslininkai tiria senus dokumentus ir jais remdamiesi rašo istorines knygas. Istorijos knygose aprašomi kadaise buvę įvykiai. Tačiau iš istorijos knygų mes vis dėlto negalime sužinoti, kaip tais senais laikais iš tiesų gyveno paprasti žmonės.

Grožinė knyga prisimena ir tokius dalykus, kokių nerasime jokiuose istoriniuose dokumentuose. Pavyzdžiui, ką mąstė toks berniukas kaip Arnas, daugiau kaip prieš šimtą metų lankęs mokyklą. Arba apie ką tais laikais vaikai svajojo, ko bijojo ir kas jiems teikė džiaugsmo. Knyga prisimena ir tų vaikų tėvus, prisimena, kokie jie norėjo būti ir kokios ateities linkėjo savo vaikams.

Žinoma, ir šiandien galima rašyti knygas apie senus laikus, ir neretai jos būna labai įdomios. Vis dėlto šiuolaikinis rašytojas nežino praeities kvapo ir skonio, nepažįsta baimių ir džiaugsmų. Jis jau žino, kaip viskas vyko toliau ir kokia buvo senųjų laikų žmonių ateitis. Knyga prisimena tą laiką, kada ji buvo parašyta.

Iš Čarlzo Dikenso knygų sužinome, koks iš tiesų atrodė gyvenimas Londono gatvėse vienam berniukui XIX amžiaus viduryje, kai ten sukinėjosi Oliveris Tvistas. Deivido Koperfildo akimis (bet juk iš tiesų tai buvo tuometinis paties Dikenso žvilgsnis!) ir mes galime pamatyti visokių žmonių, kurie gyveno XIX amžiaus Anglijoje, sužinoti, kokie buvo jų santykiai bei kokios mintys ir jausmai turėjo įtakos tiems santykiams. Mat Deividas Koperfildas, galima sakyti, įamžino paties Čarlio Dikenso gyvenimą. Dikensui nereikėjo nieko išgalvoti, jis tiesiog žinojo.

Iš knygos sužinome ir tai, kaip iš tikrųjų jautėsi Tomas Sojeris, Hekelberis Finas ir jų draugas

Džimis keliaudami Misisipės upe XIX amžiaus pabaigoje, kai apie juos rašė Markas Tvenas. Jis puikiai žinojo, ką tais laikais žmonės galvojo vieni apie kitus, nes jis pats gyveno tarp tų žmonių. Jis pats buvo vienas iš jų.

Pačią tikriausią tiesą apie senųjų laikų žmones pasakoja grožinės literatūros kūriniai, parašyti būtent tada, kai tie senųjų laikų žmonės gyveno.

Tarptautinė vaikų knygos diena bus minima ir Zarasų viešojoje bibliotekoje. Balandžio 2 d. bibliotekos Zuikis Nulėpausis lankysis „Santarvės“ pradinėje mokykloje ir susitiks su 3-4 klasių mokiniais, o balandžio 6 d. 11 val. vaikus kviečiame pasiklausyti biologės ir pasakų apie gamtą kūrėjos Linos Snitkienės pasakojimų apie Lietuvos paukščius ir žvėris, susipažinti su leidyklos „Lututė“ naujienomis.

Parengė Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
 
AKCIJOS „PADOVANOK SPINDULĖLĮ ŠVIESOS“ DOVANOS BIBLIOTEKŲ LANKYTOJAMS

2011.03.29

Asociacijos „Zarasų jaunimas“, vienijančios Zarasų krašto jaunimo organizacijas, nariai prieš Šv. Kalėdas surengė akciją „Padovanok spindulėlį šviesos“, skirtą paremti Zarasų rajono kaimiškąsias bibliotekas ir vaikų darželius. Akcijos rengėjai kvietė prieš žiemos šventes susitelkti ir būti dosnesniais, t.y. padovanoti naują, ar namuose jau neskaitomą knygą, žaislų, žaidimų vaikams. Zarasų rajono savivaldybėje ir parduotuvėse „Norfa“ (Zarasai), „Nendrė“ (Dusetose), J. Jakutienės parduotuvėje (Salake) stovėjo akcijos dėžes, kuriose gyventojai galėjo palikti vaikams „šviesos spindulėlį“.

Dėžės nebuvo tuščios, iš jų „kibirkščiavo gerumo spindulėliai“. Pasibaigus akcijai, asociacijos „Zarasų jaunimas“ atstovai kaimo bibliotekų lankytojams atvežė dovanų – knygų ir žaislų. Kai kuriose knygose ir žaisluose mažiesiems buvo įrašyti nuoširdūs sveikinimai švenčių proga, eilėraštukai ar palinkėjimai. Dėkojame visiems Zarasų rajono gyventojams palaikiusiems gražią jaunimo iniciatyvą.

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos administracija
Nuotraukos: asociacijos „Zarasų jaunimas“, Zitos Lukošiūnienės

 





 Aukštyn
 
 
DRAUGYSTĖS TILTAI

2011.03.29

Jau ne pirmi metai gražiai draugauja Dusetų K.Būgos bibliotekos darbuotojos ir literatų klubas „Atgaiva" su Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Laibgalių filialo darbuotojomis bei skaitytojais ir saviveiklininkais. Draugystės tiltai juos suveda į susitikimus tai Laibgaliuose, tai Dusetose.

Paskutinį kovo šeštadienį laibgaliečiai Dusetų K.Būgos bibliotekoje suruošė įspūdingą literatūrinę muzikinę popietę „Kas gera prisiminkim..."

Prieš pradėdami koncertą, svečiai uždegė simbolinę ugnį – atsivežtą žvakidę su šešiomis žvakėmis, kuri šviestų ir šildytų susitikimo minutes.

Laibgalių kultūros namų administratorė Vanda Cicika ir bibliotekos vyr. bibliotekininkė Aldona Balčiūnienė, pristatydamos atvežtą koncertinę programą, kalbėjo, kad tai bus romansų ir poezijos popietė. Daina ir meninis kalbėjimas iš širdies į širdį padeda žmogui pajusti muzikos ir žodžio galią.

Koncertmeisteris Jonas Kepenis paruošė puikų muzikinį foną savo kūrybos eiles skaitančioms literatėms Dainorai Mineikienei ir Jolantai Šleinienei, akordeonu gražiai pritarė dainininkių kvintetui (A.Balčiūnienė, V.Cicika, Ana Ivanova, Gražina Kepenienė ir Vida Kurklietienė) bei A. Balčiūnienės ir V. Kurklietienės duetui, vieną romansą solo dainavo pats, jam pritarė kvintetas.

Muzika ir dainos skambėjo ne tik koncerto metu, bet ir susėdus prie stalo pasivaišinti dusetiškių arbata. Laibgaliai nuo Dusetų ne taip toli, todėl ir dainos visiems gerai žinomos, ir dainuoti drauge vienas malonumas.

Atsisveikinome sutartinai: „Iki kitų susitikimų!"

Leokadija Malcienė
Nuotr. Elenos Gaižiuvienės

 





 Aukštyn
 
 
AR PAŽĮSTAM SAVO KRAŠTĄ?

2011.03.29

Antazavės bibliotekos ir Antazavės kultūros namų darbuotojai pakvietė jaunimą į pažintinę viktoriną „Ar pažįstam savo kraštą?“.

Renginio dalyviai sprendė kryžiažodį, diskutavo, šmaikščiai atsakinėjo į renginio vedėjo Gyčio Gruzdo klausimus. Geriausiai sekėsi Evelinai Šakalytei, Redai Gruzdaitei ir Skirmantui Pitrėnui.

Apie Dunduliškio kaimą papasakojo Ineta Andriūnaitė.

Danguolė Davainienė, Antazavės padalinio vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 
LITERATŪROS PARODA "ATGIJUSIŲ ŽODŽIŲ ŠVIESA"

2011.03.29

Balandžio 1-ąją minėsime vieno garsiausių XX a. lietuvių poeto, eseisto, vertėjo Marcelijaus Teodoro Martinaičio 75-metį. Šiai progai pažymėti Zarasų viešojoje bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia literatūros paroda „Atgijusių žodžių šviesa“.

M. Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 d. Paserbentyje (Raseinių r.). 1964 baigė Vilniaus universitete lietuvių kalbos ir literatūros studijas, dirbo įvairiose redakcijose. Visą dešimtmetį dėstė Vilniaus Universitete. 1992-1997 m. ėjo Nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto pirmininko pareigas.

Rašytojas yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei „Poezijos pavasario“ laureatas, jam paskirtos Valstybinė, Pauliaus Širvio, Jotvingių, Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinės premijos. M. Martinaitis yra knygų apie poetą Paulių Širvį ir liaudies menininką Ipolitą Užkurnį sudarytojas.

Išleido dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. Rašytojo kūryba išversta į daugiau nei keturiolika kalbų. Svarbiausias M. Martinaičio poezijos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. Ši tema labai ryški bene žymiausiame jo kūrinyje „Kukučio baladės“.

Parodoje eksponuojami poeto M. Martinaičio eilėraščių rinkiniai: Tie patys žodžiai: [eilėraščiai]. Vilnius: Vaga, 1980; Vainikas: [rinktinė]. Vilnius: Vaga, 1981; Atmintys: [lyrika]. Vilnius: Vaga, 1995; Amžinas tiltas: [eilėraščiai]. Vilnius: Vyturys, 1987; Gailile raso: [poezija]. Vilnius: Vaga, 1990; Papirusai iš mirusiųjų lapų: [publicistika]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla,1992; Atrakinta: [eilėraščiai], Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996; Pareisiu su paukščiais: [eilėraščių rinktinė]. Vilnius: Tyto alba, 2002; Laiškai Sabos karalienei: [esė romanas]. Vilnius: Tyto alba, 2002; K. B. įtariamas: [eilėraščiai]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004; Mes gyvenome: [biografiniai užrašai]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009, ir kiti dokumentai, apspindintys poeto gyvenimo bei kūrybos kelią.

Paroda viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje veiks iki 2011 m. balandžio 20 d.

Parengė Saulutė Pelekienė,
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

 
 Aukštyn
 
 

DRAMBLIAI IŠKELIAUJA...

2011.03.28

Visi, kas buvo užsukę į viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrių, regėjo pasakišką vaizdą. Visą vasarį ir kovą pulkas drambliukų savo fantastinėmis formomis džiugino bibliotekos lankytojų akis: maži, dideli, stikliniai, moliniai, keramikiniai, vaškiniai, pliušiniai – dalinosi laime su skaitytojais. Iš toli atvykę – iš Indijos, iš Afrikos...

Kiekvienas drambliukas pasakoja skirtingą ir originalią istoriją. Juos į vieną vietą subūrė mūsų skaitytojai: Angelina, Arminas, Auksė, Dovydas, Ieva, Liusvard, Martynas, Miglė, Mindaugas, Neila ir Neringa. Į susitikimą susirinko net 62 drambliai.

Balandį į vaikų literatūros skyrių atšuoliuoja zuikiai. Atnešk savo zuikį ir papasakok jo istoriją.

Olga Černova,
Zarasų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė

 





 Aukštyn
 
 
IŠVYDUS „STEBUKLINGĄJĄ ČIURLIONIO PASAKĄ“

2011.03.24

„Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami: vieniems dėl to, kad jų negirdi, nemato, kitiems dėl to, kad nesupranta.“
M. K. Čiurlionis

Kovo 23 d. Zarasų viešosios bibliotekos III aukšto fojė vyko Zarasų meno mokyklos dailės skyriaus 5-6 klasių mokinių parodos „Stebuklingoji Čiurlionio pasaka“ pristatymas.

„Šiais metais minint iškilaus lietuvių dailininko, kompozitoriaus, kultūros veikėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines, mokinius skatinau daugiau pasidomėti iškilaus lietuvių menininko kūryba, pamėginti išgirsti, suprasti, pajausti ir patiems ieškoti įdomių netikėtų kūrybinių sprendimų. Nors M. K. Čiurlionis daugiau žinomas, kaip tapytojas, mokiniams siūliau nebijoti eksperimentuoti“, – pasakojo mokytoja Petronė Sekonienė.

Pedagogė kartu su darbų autoriais pristatė kiekvieną kūrinį: susirinkusiems papasakojo, kokius įspūdžius perteikė įvairiomis grafikos technikomis interpretuodami M. K. Čiurlionio kūrybą. Visuose darbuose atpažįstamos tradicinės grafikos išraiškos priemonės – taškas, linija ir dėmė, tačiau atlikimo technika ir technologijos skiriasi. Darbuose naudoti stiklo antspaudai, raižiniai, siuvinėjimas, karpiniai, klijai ir kt.

Parodos lankytojus nustebino netikėta priemonė, panaudota viename darbe – druska. Pavyzdžiui, ant popieriaus liejama akvarelė ir kol dar šlapia, barstoma druska, nedaug, kur ne kur, nes ji tirpdama sudaro ornamentus. Po to gaunama kompozicija, kurią galima improvizuoti. „Kiekvienas darbas įdomus, nes minčiai atskleisti naudota ne po vieną grafikos techniką“, – apie darbų savitumą kalbėjo P. Sekonienė.

Mokytoja apgailestavo, jog viešosios bibliotekos galerijos siena per trumpa ir negali zarasiečiams ir miesto svečiams parodyti visų dailės skyriaus mokinių darbų. Be to, keletas darbų M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais išsiųstą į tarptautinį konkursą.

Jaunuosius autorius pasveikino Zarasų meno mokyklos direktorė Sigita Keršienė, pasidžiaugdama, kad triūsas ir įdėtos pastangos duoda gražų rezultatą, o įgytos žinios tikrai bus naudingos ir ateityje.

Kviečiame iki balandžio 22 d. pasigrožėti viešosios bibliotekos 3 aukšte eksponuojamais Zarasų meno mokyklos dailės skyriaus 5-6 klasių mokinių darbais, kurių autoriai Evelina Gecevičiūtė (5 kl.), Jovita Juškėnaitė (5 kl.), Aurimas Viburys (5 kl.), Julija Beriozova (6 kl.), Laurita Juškėnaitė (6 kl.), Sandra Klasinskaitė (6 kl.), Elžbieta Taločkaitė (6 kl.) ir Simona Voroneckaitė (6 kl.).

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene
 

 




 Aukštyn
 
 
APIE KNYGNEŠYSTĖS FENOMENĄ

2011.03.21

Saulėtą kovo popietę Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko literatūros renginys „Atverstos knygos šviesa“, skirtas knygnešio dienai ir knygnešio Jono Katelės 180-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginį vedė ir apie knygnešystę kalbėjo P. Širvio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas Vasilijus Trusovas. Kas slypi po žodžiu „knygnešystė“? Tai sudurtinis žodis reiškiantis „knygą“ ir „nešti“ - gyvas nuo spaudos draudimo laikų iki dabar. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. 40 metų reikėjo kovoti už lietuvišką žodį. Visoje Rusijos teritorijoje, kartu ir Lietuvoje, uždraudus spausdinti lotyniškomis raidėmis, visas lietuvių spaudos darbas buvo perkeltas į Mažąją Lietuvą. Pergabenti tuos spaudinius per sieną ir juos platinti buvo labai sunku, tačiau ir tokiomis aplinkybėmis atsirado tūkstančiai pasiaukojančių knygnešių, kai kurių mes ir vardų nežinome, bet jie buvo... Skatino juos pirmiausia religiniai, vėliau - tautiniai, kultūriniai bei socialiniai motyvai, pagaliau ir politiniai - išsikovoti laisvę.

Jurgis Bielinis, mūsų knygnešystės tėvas, šiandien mini 165-ąsias gimimo metines, o jo gimimo diena minima kaip Knygnešių diena. Nemažiau svarbus šiandieną Zarasų krašto knygnešys - kunigas Jonas Katelė. Apie kunigo knygnešio Jono Katelės veiklą papasakojo Zarasų parapijos klebonas Remigijus Kavaliauskas. Dekanas pasidžiaugė, jog kitais metais bus švenčiama 150 metų nuo bažnyčios pastatymo ir šiai datai planuoja išleisti Zarasų parapijos istoriją. Jis trumpai priminė parapijos istoriją: kokius laikmečius gyveno bažnyčia ir kaip keitėsi jos veidas. Pateikė naujų faktų, kad nuo 1800 m. prieš pamaldas buvo įvesta giedoti „Pulkim ant kelių“. Kunigo J. Katelės vardas glaudžiai siejasi su tiek pat mums svarbiu klebono Motiejaus Skorupskio vardu. J. Katelė su Mykolu Skorupskiu rūpinosi Zarasų parapijos bažnyčios statybos užbaigimu. Jie abu buvo vieno amžiaus, kartu mokėsi kunigų seminarijoje. 1872 m. lapkričio mėnesį kunigas Jonas Katelė perkeltas iš Zarasų į Panemunėlį. Sutvarkęs klebonijos ūkį Zarasuose, jis to paties darbo ėmėsi ir Panemunėly. Jau nuo 1873 m. pradėjo rūpintis slaptųjų lietuviškų mokyklų steigimu parapijos kaimuose, domėjosi jų veikla, kontroliavo, pats mokė vaikus klebonijoje, kaimuose mokantiems skaityti padovanodavo lietuviškų knygelių, nemokančius paragindavo mokytis lietuviškai skaityti ir rašyti. Organizavo knygnešių tinklą religinei spaudai platinti. Kunigas J. Katelė mirė 1908 m. gegužės 8 d. ir palaidotas Panemunėlio bažnyčios šventoriuje.

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja S. Pelekienė pristatė Knygnešio dienai skirtą literatūros parodą. Parodoje eksponuojami dokumentai, atskleidžiantys spaudos draudimo laikmetį. Ji atkreipė dėmesį į senas retas knygas, saugomas viešojoje bibliotekoje, išleistas spaudos draudimo laikotarpiu ir jau po spaudos draudimo panaikinimo pirmajame dešimtmetyje: „Dokumentas lotyniškas litaras lietuviškoje literatūroje“ (Tilžė, 1899), „Eilės Pranciškaus Vaičaičio“ (1903), „Liturgika, arba Išguldymas apeigų Rymo-katalikų bažnyčios: D.3 (1905), P.Vileišio „Populiariškas rankvedis fizikos“ (1905), P.Višinskio „Žmogaus tiesos“ (1905), A.Baranausko „Anykščių šilelis“ (1905) ir kt.

Renginio metu skambėjo Zarasų Meno mokyklos Muzikos skyriaus mokinių Kamilės Daunaravičiūtės, Ugnės Vainiūnaitės, Mildos ir Teresės Andrijauskaičių smuiku ir pianinu atliekama muzika (mokytojos: A. Venclovienė, V. Buivienė, Š. Venclovaitė).

Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Saulutė Pelekienė

 










 Aukštyn
 
 
LIETUVOS VALSTYBĖ LITERATŪROJE

2011.03.15

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti Magučių bibliotekoje parengta spaudinių paroda „Lietuvos valstybė literatūroje“. Parodoje eksponuojami Maironio, J. Marcinkevičiaus, J. Degutytės, E. Mieželaičio, J. Vaičiūnaitės ir kitų poetų kūriniai apie Lietuvos istorines asmenybes, svarbius istorinius įvykius.

Bibliotekos lankytojai gali susipažinti su Lietuvos menininkų – S. Ušinsko vitražo kūriniais, I. Užkurnio medžio skulptūromis, V. Ciplijausko tapybos darbais, kuriuose pavaizduotos istorinės asmenybės.

Paroda veiks iki kovo 22 d.

Zina Černovienė,
Magučių padalinio vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 
MAŽIEJI ŽINIŲ SALOS ATRADĖJAI

2011.03.15

Smalsūs ir žingeidūs patys mažiausieji Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos priešmokyklinės grupės 0c auklėtiniai virto keliautojais ir atrado nepaprastą žinių salą – Zarasų viešąją biblioteką.

Lydimi mokytojos Ilonos Kaladinskienės dešimt mažujų Kolumbų tyrinėjo viešąją biblioteką. Ekskursija po biblioteką prasidėjo nuo trečiojo aukšto, kur įsikūrusi galerija. Mažiesiems ypač rūpėjo pamatyti bendraklasės Marijos Dainytės ir jos brolių bei seserų piešinių parodą „Mūsų pasaulis“. Vaikai dar nemoka skaityti, nors keli jų jau skiemenuoja, todėl mokytoja iš pradžių klausinėjo ugdytinių, kas jų manymu pavaizduota piešiniuose, o vėliau perskaitė piešinių pavadinimus.

Skaitykloje mokinukai apžiūrėjo Giedrės Rein žiemos fotografijų parodą „Baltos istorijos”.

Vaikų literatūros skyrius užbūrė mažiuosius Kolumbus: akvariume nardančios žuvytės, žaislinės knygos, įvairiausi žaidimai, specialioje vitrinoje eksponuojami dešimtys drambliukų ir kt.

Daugeliui mažųjų tai buvo pirmoji pažintis su biblioteka. Tikimės, jog neišdildomas pirmasis įspūdis ir atminimo dovanėlės sužadins norą kuo greičiau pradėti skaityti ir mėgautis pažinimo džiaugsmu.

Inga Pužaitė,
atstovė ryšiams su visuomene

 




 Aukštyn
 
Į BIBLIOTEKĄ - MOKYTIS

2011.03.14

Į Turmanto miestelio biblioteką mielai užsuka mokinukai. Ir ne vien kompiuterinių žaidimų pažaisti. Jaunieji bibliotekos lankytojai varto žurnalus, ieško juos dominančios informacijos, paima namo knygą paskaityti ar dalyvauja bibliotekos organizuojamuose renginiuose. Bibliotekos darbuotojos Jelena Gurskaja ir Marina Voropajeva visada pataria, kokią knygutę vertėtų paskaityti, koks leidinukas atitinka mokinio amžių.

Tądien į miestelio biblioteką su mokinukais susiruošėme norėdami išmokti naudotis Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) suvestiniu katalogu ir Zarasų viešosios bibliotekos LIBIS katalogu. Šių elektroninių katalogų dėka iš bet kurios vietos – namų ar mokyklos – per interneto svetainę www.zarasubiblioteka.lt galima patikrinti, kurioje bibliotekoje yra dominanti knyga ar koks kitas dokumentas. Bibliotekininkės mums ne tik paaiškino, kokia šios didelės ir labai svarbios informacijos sistemos nauda, bet ir parodė, kaip naudotis šiais katalogais.

Malonu, kad labai išsamiai buvo primintos ir saugaus interneto taisyklės, kurias privalu žinoti kiekvienam, ne tik vaikui – kadangi internetas daugeliui žmonių tapo svarbia gyvenimo dalimi.

Mokiniai džiaugėsi tądien gavę ne tik daug įdomios informacijos, bet ir bibliotekininkių dovanotais suvenyrais.

Giedrė Mičiūnienė,
Turmanto pagrindinės mokyklos mokytoja
Nuotraukos Jelenos Gurskajos,
 Turmanto padalinio bibliotekininkės

 





 Aukštyn
 
INTERNETAS JŪSŲ SODUI

2011.03.14

Praėjusiais metais didelio populiarumo sulaukė projekto „Bibliotekos pažangai“ akcija „Internetas jūsų sodui“. Dėl to šių metų kovo mėnesį sodo ir daržo mėgėjams siūlomos dvi tiesioginės transliacijos internetu bibliotekoje.

Kovo 17 d. (ketvirtadienį) 11 val. Tema „Daržas“ – daržovių ir prieskoninių augalų daigų auginimas šiltnamiuose: sėja, substratų parinkimas.

Kovo 24 d. (ketvirtadienį) 11 val. Tema „Sodas“ – sodų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Jaunų ir derančių vaismedžių genėjimas. Nereiklios ir įspūdingos daugiametės gėlės.

Kviečiame į nemokamas tiesiogines transliacijas daržo ir sodo temomis Zarasų viešojoje bibliotekoje ir kaimo vietovių bibliotekose. Bibliotekų lankytojai galės tiesiogiai užduoti klausimus sodininkystės ir daržininkystės specialistams.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
 
APGINTA LAISVĖ
Paroda Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai

2011.03.08

Šiandien kiekvienas Lietuvos pilietis, paklaustas apie Lietuvos valstybės šventes, neabejotinai paminės šalia Vasario 16-osios ir Kovo 11-ąją. Vasario 16-oji atrodo mums gana nutolusi ir švyti mums paslaptinga šviesa, o Kovo 11-osios Lietuvą ir jos atgimimą daugelis iš mūsų prisimename ir sakome: tai įvyko iki Kovo 11-osios. 1918 m. Lietuva pasirinko nepriklausomybę. 1990 m. ji savo pasirinkimą patvirtino.

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta paroda „APGINTA LAISVĖ“. Straipsnių ir dokumentų rinkinys „Kovo 11-oji – Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo diena“ pasakoja Lietuvos valstybingumo ir pastangų išlikti istoriją, dokumentaliai atskleidžia Lietuvos nepriklausomos valstybės atsikūrimo XX a. pab. peripetijas. D. Žalimo knygoje „Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimas“ pateikiami pagrindiniai klausimai pagal tarptautinę teisę. Visa įvykių kronika pateikiama knygose „Baltijos kraštų kelias į Nepriklausomybę 1987 – 1989 ir 1990-1991 metai“ bei „Lietuva Kovo 11-oji Lietuvos valstybingumo raidoje“. Įdomių nuotraukų iš to meto įvairių renginių ir įvykių surasite knygose „Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečio akimirkos“ ir „Lietuvos tūkstantmetis“.

Istorinė sąmonė budi ieškodama savo tapatybės: kas mes būtume, nepatyrę nelaisvės ir kančios? Kas mus suvienytų ir stiprintų, jei ne laisvės troškimas? Kaip ją atpažintume – ar pažintume savo laisvę, ar pajaustume ją?

Aldona Kazlauskienė,
skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr.bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
MOKINIŲ KŪRYBINIŲ DARBŲ PARODA DUSETŲ BIBLIOTEKOJE

2011.03.08

Dusetų K. Būgos mokyklos mokiniai dalyvavo Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje. Kūrybinių darbų tema „Augame Lietuvai, kuriame Tėvynei“. Dusetų K. Būgos bibliotekoje eksponuojami dusetiškių mokinių – Ernestos Arminaitės, Karinės Amirjan, Adelės Vaitukaitytės, Aistės Vyšniauskaitės – kūrybiniai darbai, vadovė – mokytoja Svetlana Raugienė.

 





 Aukštyn
 
 

2011.03.08

Moteris visada įtakojo visuomenės vystymąsi. Spaudos draudimo, baudžiavos ir dar ankstesniais laikotarpiais moterys aktyviai dalyvavo švietėjiškoje, visuomeninėje kultūros veikloje. Ir šiandien moterys yra aktyvios visuomenės veikėjos ne tik kultūros bei švietimo srityse, bet ir politikoje.

Magučių bibliotekos lankytojus kviečiame susipažinti su paroda, skirta Tarptautinei Moters dienai, kurioje pristatomos Zarasų krašto moterų – visuomenininkių ir politikių – biografijos bei veikla. Tai daugeliui žinoma savo altruistine pozityvia veikla mokytoja Nijolė Ragauskienė, pedagogės Rimutė Morozovienė ir Laimutė Lumbienė, bibliotekininkė – Danutė Kiltinavičienė, gydytojos – politikės ir visuomenės veikėjos Violeta Barisevičienė ir Nina Kudrešova, muziejininkė Laima Raubiškienė, kultūros specialistė Rimutė Vitaitė ir kt.

Parodoje eksponuojami fotografų – Romualdo Rakausko, Rimanto Dichavičiaus, Mariaus Baranausko, dailininkų – Kazio Šimonio, Petro Kalpoko kūriniai.

Zina Černovienė,
Magučių padalinio vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 

2011.03.08

Kovo vėjas sukelią sąmyšį ir gamtoje, ir tavo širdyje. Peizažas keičiasi kiekvieną akimirką. Tarsi kas būtų pravėręs netikėtumų pilną skrynią... Čia į žemę krinta šilti lietaus lašai, čia viską aplink nušviečia ryški šviesa. Vienas po kito plyšta medžių ir krūmų pumpurai. Vieno šilto vėjo prisilietimo pakanka, kad patikėtum, jog žiemos dienos suskaičiuotos. Balandis linksmai moja vis gausesniais būriais į gimtinę grįžtantiems paukščiams, kviesdamas juos greičiau sukti lizdelius. Grožiesi atgimstančia gamta, besikeičiančiu peizažu ir neri į darbų sūkurį. Smagu į žemę berti sėklas, stebėti šiltnamyje ūgtelėjusius daigus, džiaugiasi į naujus vazonėlius persodinti kambariniai augalai.

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia paroda „Tai vis pavasario garsai“. Akį džiugina įvairiaspalvės gėlės ir gamtos vaizdai iš žurnalų „Sodo spalvos“ ir „Žurnalas apie gamtą“. Pasigrožėkite albumais: J.Polis „Einu per Lietuvą“, V.Lisauskas „Prie Neries“, J.Danauskas ir P.Panavas „Utenos apskritis: gamta, paveldas, renginiai“. Dirbant pavasarinius darbus padės knygutės: P.Grynvud „Sodo patarimų knyga“, K.Ploberger „Inteligentiško tinginio sodas“, S. Obelevičius „Sodelį sodinau“, C.Hanisch ir U.Ploberger „Saldžios inteligentiško tinginio sodo paslaptys“.

Traukite iš sandėliuko dviratį ir skriekite su pavasario vėju – gal pirkti tulpių mylimajam, o gal į mišką žibučių pasirinkti, sugrįžusių paukščių giesmių pasiklausyti...

Aldona Kazlauskienė,
skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 

2011.03.03

Jauniausieji Magučių bibliotekos lankytojai, Zarasų darželio „Lakštingala“ Magučių skyriaus ikimokyklinės grupės ugdytiniai, mielai lankosi bibliotekoje. Jie ypač mėgsta žiūrėti animacinius filmukus. Kai kuriuos žiūri po keletą kartų. Kovo 3 d. puikiai nusiteikę ir susidomėję žiūrėjo animacinį filmuką „Aviukas Šonas“: žavėjosi jo nuotykiais, komiškomis situacijomis, kova su blogiečių paršiukų trijule.

Zina Černovienė,
Magučių padalinio vyr. bibliotekininkė

 


 Aukštyn
 
 
PASAULIO PAŽINIMAS PER EILĖRAŠČIUS

2011.03.03

Vasarį Imbrado bibliotekoje vyko poezijos valandėlė „Mes skaitome Zitos Gaižauskaitės eilėraštukus“, skirta poetės 60-mečiui paminėti.

Su mažuoju skaitytoju autorė bendrauja minėdama paprastutes, vaikų poezijoje dažnai sutinkamas situacijas. Knygos veikėjai – sraigė, nešanti savo namelį, šokančios varlės, smuikuojantis žiogas, lapė, voras, ežys ar žaltys. Jie kviečia skaitytojus patiems dalyvauti aprašomame gyvenime: vaikai supažindinami su margaspalviu gyvenimu ir kasdienybėje slypinčiais pavojais.

Literatūros valandėlės metu mažieji dalyviai klausėsi ir patys skaitė Z. Gaižauskaitės eilėraštukus.

Jolanta Šepetovskaja,
Imbrado padalinio bibliotekininkė

 



 Aukštyn
 
 
„BIRBINDONO TROBELĖS ISTORIJOS“ ARBA KETVIRTAKLASIAI DOMISI NAUJOMIS KNYGOMIS

2011.3.02

Net ir speiguotą žiemos dieną Zarasų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje netyla šurmulys: smalsūs ir žingeidūs „Santarvės“ pradinės mokyklos ketvirtaklasiai lydimi mokytojos Laimutės Lumbienės šįkart atkeliavo susipažinti su naujausiomis vaikų literatūros knygomis.

Pastaraisiais metais Zarasų krašto vaikus pasiekia gerokai mažiau naujų knygų, todėl naujos knygos sulaukia ypatingo dėmesio. Siekdamos sudominti vaikus naujausiomis knygomis, bibliotekininkės parengė teatralizuotą knygų pristatymą – viktoriną „Birbindono trobelės istorijos “. Į vaidinimą aktyviai įsijungė ir patys vaikai: Šarūnas, Samanta, Gabrielė, Mykolas Benjaminas ir kiti vaidino Petriuko ir baubuko dialogą iš Rimanto Černiausko pasakojimų ir istorijų knygos „Vaikai ir vaiduokliai“, kuri pripažinta 2010-ųjų Metų knygos rinkimų laureate vaikų knygos kategorijoje.

Vėliau stropiausieji vykdė mokytojos užduotį – bibliotekos fonde ieškojo informacijos apie kiškius ar triušius, kiti vaikai vartė „į akį kritusias“ enciklopedijas, žurnalus, knygas, žaidė kompiuteriais ar apžiūrėjo gyvąjį bibliotekos kampelį – akvariumą. Mokiniai buvo apdovanoti bibliotekos parengtais knygų žymekliais.

Vidmina Alubeckaitė,
vaikų literatūros skyriaus vedėja

 




 
 Aukštyn
 
 
DAINIŲ PASAULIS – SKAMBI IR SPALVOTA ŠVENTĖ

2011.03.01

Vasario 23 d. Zarasų viešojoje bibliotekoje vyravo šventinė atmosfera. Muzikos garsai viliojo bibliotekos lankytojus į trečiąjį aukštą, kur vyko Dainių šeimynos piešinių parodos atidarymas.

Jaunieji dailininkai – Dobilas (12 m.), Liepa (11 m.), Ūla (8 m.), Marija (6 m.) ir Rojus (2 m.) – pristatė pirmąją viešą piešinių parodą „Mūsų pasaulis“. Dainiukai jau nuo mažų dienų iš rankų nepaleidžia pieštukų, teptukų, dažų – bando sekti tėvelių menininkų Ramunės ir Žydrūno pėdomis. Parodoje eksponuojama 14 įvairia technika atliktų piešinių. Penkių Dainių atžalų piešiniai kupini ryškių spalvų, gėrio, mylimų gyvūnų, švenčių ir meilės juos supančiai aplinkai. Tai atspindi ir piešinių pavadinimai: „Avis rugiagėlių pievoje“, „Katinas su siūlu kamuoliu“, „Ispanė“, „Lapiukas žilėje“, „Ryžiukas“, „Voratinklis“ ir kt.

Parodos atidarymas buvo šiltas, muzikalus ir gausus svečių. Pasveikinti jaunųjų menininkais rinkosi draugai, pedagogai, auklėtojai ir norintys iš arčiau susipažinti su gausia menininkų šeimyna. Iš pradžių jauniesiems dailininkams nebuvo drąsu – juk į juos įsmeigta gausybė susirinkusiųjų žvilgsnių. Tėvelių ir pedagogų užduodami klausimai padrąsino jaunuosius kūrėjus ir padėjo jiems atsiskleisti: papasakoti apie save, kasdienybę ir pomėgius. Dobilas (12 m.) mėgsta piešti ir groti, nors šiems pomėgiams tenka konkuruoti su kompiuteriu. Liepa (11 m.), gyvai pabendravusi su dailininku ir rašytoju Kęstučiu Kasparavičiumi bei dailininke iliustratore Sigute Ach, tapo ištikima gerbėja ir turi surinkusi ne mažą jų knygų kolekciją. Ūla (8 m.) yra švelni ir gera, o Marija (6 m.) mėgsta būti dėmesio centre. Rojaus (2 m.) tėveliai papasakojo, nes jis pats dar nemoka kalbėti, kad berniukas mėgsta saldainius ir muzika.

Šauni šeimyna ne tik piešia, bet ir groja įvairiais muzikos instrumentais. Susirinkusiems į parodos atidarymą vaikai padovanojo po keletą muzikinių kūrinių: Ūla ir Liepa paskambino pianinu, o Dobilas gitara. Ne vienas tą popietę buvęs bibliotekoje pripažino, jog jaunųjų dailininkų parodos atidarymas buvęs be galo linksmas, šiltas ir jaukus.

Dar nemačiusieji spalvingos Dainiukų piešinių parodos, ją apžiūrėti gali Zarasų viešosios bibliotekos 3 aukšte iki kovo 20 d.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

 









 Aukštyn
 
 

2011.02.28

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija maloniai kviečia visus prisijungi prie asociacijos „Langas į ateitį“ iniciatyva Lietuvoje rengiamos kampanijos „Interneto savaitė 2011“ vasario 28 d. – kovo 4 d.

Specialiai šiai kampanijai sukurtu elektroninio pašto adresu epaslaugos@vrm.lt laukiame Jūsų laiškų, kuriuose įvertintumėte valstybės institucijų teikiamas elektronines paslaugas, parašytumėte, kokių paslaugų pasigendate bei ko dar trūksta visaverčiam naudojimuisi jomis.

Laiškuose taip pat prašome pasidalyti patirtimi, kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas ir bendravimo įpročiai, gyvenvietėje įdiegus viešąjį interneto prieigos tašką.

Nė vienas akcijos dalyvis neliks nepastebėtas: kiekvienas, parašęs laišką minėtu adresu, elektroniniu paštu gaus asmeninę vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio padėką, o savo laiškus pasirašiusieji elektroniniu parašu (naudodamiesi asmens tapatybės kortele), bus apdovanoti VRM suvenyrais.

LR vidaus reikalų ministerijos informacija

 
 Aukštyn
 
 
METŲ VERSTINĖS KNYGOS RINKIMAI – ŠEŠETUKAS

2011.02.28

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kviečia visus dalyvauti Metų verstinės knygos rinkimuose: skaityti ir balsuoti tinklapyje www.llvs.lt už vertingiausią 2010 m. šiuolaikinę verstinę knygą iš šio šešetuko galima:

  • Kader Abdolah. Mečetės namai. Iš olandų k. vertė Birutė Mumėnaitė.
  • Philippe Claudel. Pilkosios sielos. Iš prancūzų k. vertė Alina Kiliesaitė.
  • Herta Müller. Amo sūpuoklės. Iš vokiečių k. vertė Antanas Gailius.
  • Ugo Riccarelli. Tobulas skausmas. Iš italų k. vertė Pranas Bieliauskas.
  • Elif Shafak. Stambulo pavainikė. Iš anglų k. vertė Eglė Bielskytė.
  • Graham Swift. Vandenų žemė. Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys.

Balsuoti galima iki balandžio 10 d.
Balsavimo rezultatai bus paskelbti balandžio 20 d. 17.30 val. Pasaulinės knygos ir autorių teisių dienos proga Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos būstinėje Vilniuje.

Plačiau apie renkamą šešetuką:

Kader Abdolah. Mečetės namai. Iš olandų k. vertė Birutė Mumėnaitė.

Irano rašytojo K. Abdolaho romanas „Mečetės namai“ išverstas į daugiau nei penkiolika kalbų. „Mečetės namai“ – giminės saga: viename Irano provincijos mieste vienuose namuose amžių amžius gyvena turtinga ir garbinga giminė, tarnaujanti miesto mečetei. Gyvenimo tvarka čia nusistovėjusi ir ritminga kaip ir mečetės namų taisyklės, akylai saugomos senųjų namų tarnaičių. Tačiau ir per storas namo sienas į šeimos gyvenimą ima skverbtis permainos. Dramatiškos Irano istorijos akivaizdoje ima byrėti šeimos vienybė – po 1979 m. religinės revoliucijos vieni namiškiai pasirenka fundamentalistų pusę, kiti stoja prieš juos. Taip vienos šeimos istorija atskleidžia harmoningo pasaulio griūtį, kai vertybe imamas laikyti ne žmogus, o fanatiškas tikėjimas ir nuolankumas valdžiai - nesvarbu, pasaulietinei ar religinei.

Philippe Claudel. Pilkosios sielos. Iš prancūzų k. vertė Alina Kiliesaitė.

Prancūzų rašytojo P. Claudelio romanas „Pilkosios sielos“ yra žymiausias jo kūrinys, išleistas 32 šalyse, ekranizuotas ir įvertintas Geriausios metų knygos titulu Prancūzijoje.

„Pilkosios sielos“ – senyvo vyriškio, Pirmojo pasaulinio karo merais dirbusio policininku, atsiminimai, dienoraštis ir išpažintis mylimai žmonai. Knygoje pasakojama istorija konstruojama tarsi dėlionė, kuri palaipsniui atveria pribloškiantį, praeities paslapčių kupiną vaizdą. Karo fone miestelio ir jo gyventojų dramas stebintį jauną pasakotoją sukrečia tragiški moterų likimai - dešimtmetės Gražuolės Gėlelės, jaunos mokytojos Lilijos Veraren ir besilaukiančios žmonos Klemensės mirtys. Šiame romane supina keli žanrai: detektyvinis, istorinis ir psichologinis.

Herta Müller. Amo sūpuoklės. Iš vokiečių k. vertė Antanas Gailius.

Iš Rumunijos kilusios, Vokietijoje gyvenančios rašytojos H. Müller „Amo sūpuoklės“ – tai pasakojimas apie septyniolikmečio Rumunijos vokiečio Leopoldo Aubergo penkerių metų darbą

sovietų lageryje. Romane daug dėmesio skiriama lagerio pasaulio detalėms – darbams, buičiai, žmonėms. Tikrovė yra taip sunkiai pakeliama, kad apie ją kalbėdamas Leopoldas kartais renkasi eufemizmus – lageris vadinamas viešbučiu be registratūros; o lagerio realija, kai aptikęs numirėlį, skubiai jį nurengi ir pasiimti jo apdarus bei sutaupytą duoną, – „apsitvarkymu“. H. Müller romanas išsiskiria iš kitų tekstų apie lagerio patirtis tuo, jog kančia čia estetizuojama, apie ją pasakojama pagarbiai, rimtai, jautriai, be šaltos ironijos.

Ugo Riccarelli. Tobulas skausmas. Iš italų kalbos vertė Pranas Bieliauskas.

Italų rašytojas U. Riccarellis romane „Tobulas skausmas“ naujai interpretuoja istorinio romano žanrą, jam suteikdamas Lotynų Amerikos magiškojo realizmo bruožų. Romano laikas – ištisa Italijos istorinė epocha nuo XIX a. socialinių politinių kovų iki Antrojo pasaulinio karo bei pokario. Romane skaitytojui atsiskleidžia kelių žmonių kartų Kolės miestelyje kasdienis gyvenimas (santuokos, gimimai, mirtys, praturtėjimai ir nuosmukiai, emigracija į Vakarus, iškeliavimai į Rytus). Tai ne tik istorinis socialinis romanas, bet ir šeimos saga. Paraleliai aprašomos dviejų šeimų – socialisto revoliucionieriaus Mokytojo ir kiaulių pirklio Odisėjo – gyvenimo linijos. Buitinės, politinės, istorinės detalės sudėlioja ryškų patriarchalinės Italijos visuomenės vaizdą, jos pasaulėžiūrą, moralines nuostatas. Romane aprašomi įvykiai laikui bėgant keičia ne tik konkrečių žmonių likimus, bet ir visą miestelio veidą – jo spalvas, madas, papročius, o kartu – ir mąstyseną.

Elif Shafak. Stambulo pavainikė. Iš anglų k. vertė Eglė Bielskytė.

Dešimtojoje turkų rašytojos E. Shafak knygoje „Stambulo pavainikės“ atskleidžiamas dviejų šeimų gyvenimas: stambuliečių turkų Kazandžių ir JAV gyvenančių armėnų Čakmakčianų. Romane keliama istorinės atminties ir užmaršties tema, pasakojama apie turkų ir armėnų santykius, genocidą ir deportaciją. Spalvomis žaižaruojantis šiuolaikinės Turkijos portretas pinamas su mistika ir magija. „Stambulo pavainikė“ – romanas apie istorinę atmintį, apie skriaudą, kaltę ir susikalbėjimą. Apie tai, kas labai aktualu ne tik armėnams ir turkams, bet ir lietuviams šiandien.

Graham Swift. Vandenų žemė. Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys.

Brito G. Swifto romanas „Vandenų žemė“ pasakoja penkiasdešimtmečio istorijos mokytojo Tomo Kriko gyvenimo istoriją. Apkaltintas, kad jo dėstoma istorija neturi praktinio ryšio su realiu šiandieniniu pasauliu, atsigręžia į kitą žodžio „history“ reikšmę – pasakojimą. Taip įžodinamos beveik detektyvinės asmeninio gyvenimo istorijos. Du paaugliai, Tomas ir Merė, abu anksti netekę motinų, užmezga romaną, kuris netikėta vaga pakreipia ne tik jų pačių, bet ir aplinkinių žmonių gyvenimus. Šalia Tomo šeimos dabarties aprašymų romane atskleidžiamos ir jo senelio ir prosenelio gyvenimo istorijos bei sudėtinga rytų Anglijos Fenlando krašto istorija.

Parengė Inga Pužaitė
Atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
 
VISUOTINIS GYVENTOJŲ IR BŪSTŲ SURAŠYMAS

2011.02.28

Lietuvoje visuotinis gyventojų ir būstų surašymas vyks 2011 m. kovo–gegužės mėnesiais. Surašymas patikslins gyventojų skaičių, atskleis realų Lietuvos gyventojų emigracijos per pastaruosius dešimt metų mastą.

Kviečiame gyventojus užsukti į bibliotekas ir pasinaudojus internetu susirašyti patiems elektroniniu būdu. Elektroninis surašymas vyks pirmą kartą ir tęsis dvi savaites, kovo 1–14 d. Gyventojams suteikta galimybė atsakyti į surašymo lapo klausimus jiems patogiu metu. Šis būdas paprastesnis, nes dalis informacijos jau bus pateikta iš administracinių šaltinių (Gyventojų, Nekilnojamojo turto, Adresų registrų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės ir kitų administracinių šaltinių). Surašymo lapai turi būti užpildyti už visus būsto gyventojus. Duomenis bus galima papildyti arba patikslinti viso elektroninio surašymo metu.

Po elektroninio surašymo, nuo balandžio 5 iki gegužės 9 d., vyks gyventojų apklausa. Surašinėtojai lankys būstus ir apklaus elektroniniu būdu nesusirašiusius gyventojus. Surašinėtojus bus galima atpažinti iš specialių portfelių ir darbo pažymėjimų.

Gyventojai gali nesibaiminti dėl savo pateiktų duomenų saugumo. Surinkti duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik statistikos reikmėms.

Daugiau informacijos: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2630

Statistikos departamento informacija

 
 Aukštyn
 
 
PASKUTINĖJE „PROTŲ KOVŲ“ VIKTORINOJE PRIREIKĖ PAPILDOMO TURO

2011.02.25

Vasario mėnesį Lietuvos viešosiose bibliotekose vyko įnirtingos protų grumtynės. Į paskutiniąją „Protų kovų“ viktoriną susirinko apie 2100 komandų - daugiau nei į pirmąją ir antrąją viktoriną.

Paskutiniosios viktorinos tema buvo gimtoji kalba. Kas parašė pirmąjį lietuvių kalbos gramatikos vadovėlį? Kaip vadinasi pirmoji lietuviška drama, kuri buvo išrinkta 1893 metais laikraštyje „Varpas“ paskelbto konkurso metu? Kurio iš pateiktų žodžių nesukūrė lietuvių kalbą modernizavęs garsusis kalbininkas Jonas Jablonskis? Į šiuos ir dar kelioliką kitų klausimų reikėjo atsakyti trečiojoje „Protų kovų“ viktorinoje su populiariuoju TV personažu Gustavu dalyvavusioms komandoms.

Po pirmojo viktorinos turo buvo daugiau kaip 70 komandų, surinkusių po vienodą balų skaičių. Po antrojo ir trečiojo turo jų skaičius sumažėjo. Tačiau pasibaigus ketvirtajam buvo akivaizdu – penkios komandos, surinkusios po vienodą balų skaičių, turės susigrumti papildomame ture.

Po iš viso beveik pusantros valandos trukusios kovos paaiškėjo, kad į penketuką geriausiųjų pateko komanda „Number one :)“ iš Zarasų viešosios bibliotekos. Dar septynios komandos iš Zarasų viešosios ir Dusetų bibliotekų pateko į šimtuką daugiausiai balų surinkusių komandų – Žiogai, Sartukai, Žirniukai 2, Sausage, Jaunatis, Panteros, Blue Bear.

Dėkojame visoms komandoms ir mokyklų kolektyvams aktyviai dalyvavusiems viktorinose.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

 













 Aukštyn
 
 
MUZIKOS GARSAI UŽLIEJO BIBLIOTEKĄ

2011.02.25

Vasario 22 d. vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje skambėjo meilės muzika. Zarasų meno mokyklos muzikos skyriaus auklėtiniai kartu su pedagogais dovanojo Valentino dienai skirtą koncertą „Meilės lietus“.

„Padėkime vieni kitiems pasijusti laimingais muzikos garsais. Juk mūsų vidaus gelmėse trykšta meilės šaltinis“, – šiais žodžiais susirinkusiuosius pasveikino koncerto vedančioji mokytoja Jūratė Stacevičiūtė.

„Meilės lietaus“ vakarą meno mokyklos auklėtiniai ir pedagogai atliko 12 kūrinių. Tą vakarą biblioteka paskendo įvairiausių muzikos instrumentų garsuose: skambėjo ir klasika tapę kūriniai, ir sava kūryba. „Nenuoramų“ trio – Greta Šepliakovaitė, Dobilas Dainys, Kamilė Daunaravičiūtė – padainavo „Paprasta žolelė“. Lukas Amosovas ir Salvijus Aukštuolis akordeonais atliko nuotaikingą kūrinį „Vaikystė“. Gabrielė Popovaitė fleita pagrojo Svidirovo valsą. Angelina Bartusevičiūtė su savo mokytoja Danute Konošova pianinu paskambino V. Saparovo „Linksmasis žaidimas“. Fleitininkių kvartetas atliko Lenono ir Makarkino pjesę „Mergaitė“. Mokytoja Sigita Keršienė atliko savo kūrybos dainą „Kodėl“, jai fleita pritarė mokytoja Jūratė Tumėnienė. Mokytojas Giedrius Puošlys pianinu paskambino kelis klasikinius kūrinius ir t.t.

Koncerte skambėjusi muzika užbūrė visus lyg burtininkė: apgaubė muzikos paslaptimi ir sušildė gražiausiomis melodijomis.

Inga Pužaitė,
Atsovė ryšiams su visuomene

 




 Aukštyn
 
 
AVILIŲ KAIMO VAIKAI IR JAUNIMAS TRAUKIA Į BIBLIOTEKĄ

2011.02.25

Kiekvieną vasario antradienį Avilių kaimo vaikai, nepaisydami šalčio ir vėjo, skubėjo į biblioteką į projekto ,,Bibliotekos pažangai” organizuojamas nuotaikingas ir informatyvias popietes, į susitikimus su TV personažu Gustavu. Gustavo pamoka buvo tik pradžia. Smagiausia buvo varžytis viktorinose ,,Protų kovos”. Nors mūsų pajėgos nebuvo labai stiprios, dalyvavo 4–8 klasių mokiniai, bet rezultatai nenuliūdino. Visus tris antradienius kovose dalyvavo 12–16 vaikų iš Avilių. Pasitaikė įvairių trikdžių: pirmąją viktoriną Zarasų rajone praūžė pūga, buvo dingusi elektra, užstrigęs internetas – net tai nesugadino nuotaikos vaikams. Jie sužinojo daug naujų dalykų, diskutavo tarpusavyje, dalinosi įspūdžiais. Dalyviai gavo mažas dovanėles su užrašais, raginančiais atsakingai elgtis internete.

Aišku, kad Gustavo pamoka apie atsargų elgesį internete – tik pradžia, vaikams dar daug kartų teks mokytis ir atsakingai verti tai, kokią informaciją interneto erdvėje pateikia apie save ir artimuosius, ir kaip saugiai elgtis internete. Kviečiame visus – ir mažus, ir suaugusius – apsilankyti bibliotekoje ir susipažinti su ,,Bibliotekos pažangai” išleista mokymosi medžiaga apie atsargų ir atsakingą elgesį internete.

Birutė Rodienė,
Avilių padalinio vyr. bibliotekininkė

 
 
 Aukštyn
 
 
BIBLIOTEKININKAI KOMPETENTINGI KONSULTUOTI IR MOKYTI BIBLIOTEKŲ LANKYTOJUS

2011.02.23

Bibliotekoms tobulėti ir prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių padeda projektas „Bibliotekos pažangai“, kuris Lietuvos viešosiose bibliotekose vykdomas nuo 2008 m. Projektą įgyvendina nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Kultūros ministerija. Lietuvos bibliotekose įrengta 11 mokymo centrų, kompiuterizuojamos miesto ir kaimo bibliotekos, kiekvienam viešosios interneto prieigos darbuotojui įrengta kompiuterizuota darbo vieta. Kartu su techniniu progresu projektas „Bibliotekos pažangai“ daug dėmesio skiria bibliotekų darbuotojų kvalifikacijai kelti. Atnaujintos kompiuterinės technologijos, vartotojų aptarnavimas bibliotekose reikalauja iš bibliotekininkų kompetencijos ir žinių, kurias reikia nuolat tobulinti.

2009–2010 m. Zarasų viešosios bibliotekos kaimo teritorinių padalinių bibliotekų darbuotojai mokėsi kompiuterinio raštingumo. Pirmosios dvi grupės Zarasų viešosios bibliotekos mikroautobusu buvo vežiojamos į Utenos A. ir M. Miškinių viešąją biblioteką, mokėsi specialiai įrengtoje mokymų klasėje. Kitoms trims grupėms mokymai buvo organizuoti Zarasų viešojoje bibliotekoje, panaudojant Utenos M. ir A. Miškinių bibliotekoje įrengto mokymų centro kilnojamą įrangą. Bibliotekininkų mokymosi programa buvo pakankamai intensyvi: bazinės kompiuterinio raštingumo žinios, pagal Lietuvos Respublikos visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto programos dalis ir Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimo START programos 5.0 versijos reikalavimus. Visiems buvo suteikta galimybė laikyti testus ECDL pradmenų pažymėjimui gauti. Kurso trukmė – 50 val. Kita tema, kurią bibliotekininkai studijavo šių mokymų metu – interneto ištekliai ir naujos bibliotekų paslaugos. Informacija internete nuolat kinta: atsiranda nauji informacijos šaltiniai, jau esanti informacija nuolat koreguojama, atnaujinama, iš esmės pertvarkomi atskiri tinklalapiai ar svetainės, dalis informacijos yra pašalinama iš interneto. Bibliotekininkui aptarnaujant vartotojus viešojoje interneto prieigoje visas naujoves reikia žinoti.

Zarasų viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje instaliuota įranga neregiams ir silpnaregiams. Darbuotojai apmokyti naudotis šia programa ir yra kompetentingi suteikti pagalbą vartotojams. 12 bibliotekininkų mokėsi kursą „Suaugusiųjų mokymo pagrindai bibliotekų darbuotojams“. Zarasų viešosios bibliotekos darbuotojos jau mokėsi „Mc Excel“ pagrindų, taip pat naudotis lustinių kortelių skaitytuvais, tobulino bendravimo įgūdžius. Kaimo padalinių darbuotojoms šie mokymai numatomi 2011 m. kovo mėnesį. Taip pat kovo mėnesį visiems bibliotekininkams numatomi bendravimo įgūdžių tobulinimas, susipažinimas su kompiuterių operacinės sistemos „Windows 7“ bei „Ms Office“ naujovėmis.

Grupė viešosios bibliotekos darbuotojų mokėsi ir tobulino žinias tema informacijos valdymas anglų kalba.

Bibliotekininkai dalyvauja nuotoliniuose mokymuose „Viešieji ryšiai bibliotekininkams“ ir „Žiniatinklis 2.0 bibliotekininkams“.

Maloniai kviečiame rajono gyventojus į Zarasų viešąją biblioteką bei miestelių ir kaimų bibliotekas, jei norite išmokti naudotis kompiuteriu, ieškoti informacijos internete, naudotis bendravimo programa „Skype“ ar susikurti elektroninį paštą, drąsiai kreipkitės į jus aptarnaujantį bibliotekininką. Bibliotekininkai kompetentingi konsultuoti ir mokyti bibliotekų lankytojus naudotis informacinėmis technologijomis.

Stasė Bikulčiūtė,
Zarasų viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė

 
 Aukštyn
 
 
„PAVĖLAVĘS LAIŠKAS“ – DUSETŲ SKAITYTOJAMS

2011.02.23

Saulėtą vasario mėnesio popietę dusetiškiai skubėjo į biblioteką. Čia buvo surengtos buvusio pirmojo Dusetų mokyklos mokytojo, jaunalietuvių apylinkės vado Antano Guntulio dukterėčios Reginos Guntulytės-Rutkauskienės knygos „Pavėlavęs laiškas“ sutiktuvės.

Tai pirmoji autorės knyga, kurioje aprašomos jaunų žmonių gyvenimų peripetijos tarybiniais metais. Vyresnio amžiaus sulaukusi autorė išleido tik pirmąjį romaną, bet sakėsi turinti 10–12 stambių literatūros kūrinių, per tūkstantį eilėraščių, per 450 straipsnių publikuotų spaudoje. Jei leis galimybės, autorė žada išleisti dar daugiau apysakų ar romanų. Pirmojo romano „Pavėlavęs laiškas“ tiražas gana kuklus – 150 egzempliorių.

Renginį vedė vertėja, žurnalo „Magnificat“ redaktorė Indrė Klimkaitė. Vedėja užmezgė su autore šiltą pokalbį apie pirmąją autorės knygą, rašytojo darbo dieną ir tolimesnius kūrybinius planus. Ištraukas iš apysakos skaitė Liveta Sinkevičiūtė ir Danutė Drebulienė. Renginį paįvairino muzikiniai Janinos Kaškauskienės ir Jefrosinijos Partinauskienės dueto intarpai. Apysakos autorė be galo džiaugėsi ir dėkojo dainininkėms, kurios, pačios to nežinodamos, pradėjo renginį mėgstamiausia R. Guntulytės daina „Laiškas“.

Renginio vedėja klausinėjo autorės, kaip kyla mintis sukurti knygą, kaip pavyksta sukurti tikroviškus herojų paveikslus, atkurti vaizduojamos epochos detales. Iš pirmo žvilgsnio knyga atrodo labai lengvai skaitoma, bet vėliau labai „užkabina“, patraukia giliomis temomis, maga kuo greičiau skaityti, norisi sužinoti, kokia bus atomazga. Pagrindinės apysakos temos – kaltė, išdavystė, atleidimas.

Autorė apysakoje įtikinamai ir tikroviškai aprašo jaunų žmonių pažintį, draugystę, meilę, išdavystę. Jaunų žmonių paveikslai psichologiškai tikslūs, nagrinėjamos gilios bendražmogiškos temos. Knygos herojai autorei yra realūs asmenys, tik pakeisti jų vardai ir vietovardžiai. Veiksmas vyksta Aukštaitijoje, matyt, todėl, kad pati autorė yra gimusi Dusetų krašte, bet būdama vaikas, buvo su tėvais ištremta į Tolimuosius Rytus, ten praleido keturiolika metų.

Renginyje perskaitytos trys apysakos ištraukos supažindino dar neskaičiusius knygos su trimis knygos herojais, pagrindinės veikėjos Violetos „kavalieriais“. Jau perskaičiusieji šią knygą labai gerai atsiliepė apie knygos turinį. Daugelis dėkojo už taurius herojų paveikslus, už vaizduojamus idealus, kokių labai pasiilgstame nūdienos literatūroje. Esame persisotinę skandalingos, rėksmingos literatūros ir pasiilgę paprastumo ir gilumo literatūroje. Būtent tai mums ir padovanojo R. Guntulytės-Rutkauskienės apysaka.

Autorė, paklausta, ar žada greitu laiku išleisti dar daugiau panašių kūrinių, pažadėjo, jei leis sveikata ir finansai, nenuvilti ją pamėgusių skaitytojų. Galva pilna įvairiausių minčių, todėl norisi viską sudėti į knygas.

Renginio dalyvius sudomino knyga, daugelis ją įsigijo ir gavo autorės autografą.

Nors autorė baigusi inžinieriaus specialybės mokslus, bet literatūra jai artima ir maloni. Autorė pasakojo, kad rašo ryte nuo 7 iki 10 valandos. Kai rašyti nėra noro, tada skaito ir taiso parašytą tekstą.

Dirbdama Statybos treste R. Guntulytė-Rutkauskienė rašydavo straipsnius apie atliktus darbus. Moteris juokavo esanti dėkinga nuobodžiam darbui už tai, kad per daugelį metų sukaupė milžinišką kūrybinį potencialą grožinei literatūrai. Vėliau keletą metų dirbo „Lietuvos aido“ ‘korespondente Utenos regione. Ne vienas jos straipsnis buvo parašytas apie Dusetas ir dusetiškius.

Skaitytojai, norintys perskaityti kūrinį „Pavėlavęs laiškas“ ir jo neturintys, kviečiami apsilankyti Dusetų bibliotekoje. Autorė bibliotekos skaitytojams knygą mielai padovanojo.

Elena Gaižiuvienė,
Dusetų K.Būgos bibliotekos vedėja

 





 Aukštyn
 
 
GIEDRĖS REIN FOTOGRAFIJŲ PARODA „BALTOS ISTORIJOS“

2011.02.23

Zarasų viešosios bibliotekos skaitykloje veikia kraštietės fotomenininkės Giedrės Rein paroda „Baltos istorijos“.

Tai nėra tik G. Rein fotografijų paroda. Fotomenininkė apjungė fotografijos ir poezijos galią: kiekvienam pro objektyvą regėtam vaizdui, o gal vertėtų sakyti jausmui, sukūrė ir eiles.

G. Rein apie žiemą: „Tai laikas, kai speigas gamtoje visus nutildo ir nuramina, kai girdisi tik sniego girgždėjimas po kojomis, lengvai krintančių snaigių tviskėjimas saulės spinduliuose ir kažkur skrendančių dviejų baltų gulbių sparnų mostai. Tai laikas, kada galime iki soties atsigerti tyro, skaistaus erdvės baltumo ir šviesos, pasisemti ramybės ir rimties. Žiemos baltumas – tarsi gydantis prisilietimas, nušviečiantis mintis ir jausmus. Tai laikas, kuomet leidžiame savyje numirti tam, kas jau nebereikalinga, ligota ir atliekama, kai įprasminame savo gyvenimą, laiką, žmones ir prisiliečiame prie būties.“ Visus šiuos pojūčius fotomenininkė ir atskleidžia fotografijose.

G. Rein sako, jog užfiksuoti žiemos grožį laiko būna nedaug – juk saulė tokia vėlyva tekėdama ir tokia ankstyva leisdamasi.

Kviečiame pasigrožėti žiemos vaizdais fotografijose Zarasų viešosios bibliotekos skaitykloje.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

 
 Aukštyn
 
 

2011.02.21

Vasario 17- ąją prasidėjo didžiausias šalyje knygų renginys – Vilniaus knygų mugė 2011. Tai jau 12-oji knygų mugė keturias dienas džiuginusi knygų mylėtojus. Mugės metu dalyviai galėjo aplankyti apie 300 renginių.

Tradiciškai ketvirtadienis knygų mugejė vadinamas bičiulių diena – šią dieną į mugę renkasi bibliotekų darbuotojai. Šįkart kartu su Zarasų viešosios bibliotekos bibliotekininkės mugėje lankėsi ir Zarasų raj. savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė.

Šiais metais minimos rašytojo, poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo 100-osios gimimo metinės. Todėl viena iš mugės temų buvo skirta diskusijoms apie valstybių sienas ir tautinių tapatybių ribas peržengiančios literatūros ypatumus, kultūros ir politikos sąsajas. Veikė speciali Č. Milošui skirta ekspozicija. Taip pat mugėje nemažai dėmesio skirta ir M. K. Čiurlionio kūrybai. Jo 100-osios mirties metinės įtrauktos į 2011 m. UNESCO minimų datų sąrašą.

Vilniaus knygų mugėje apsilankė 12 užsienio rašytojų. Italai Pietro U. Dini ir Guido Michelini pristatė kalbotyros veikalus, į mugę atvyko ir knygos apie Czeslawą Miloszą rengėjas Marekas Kornatas, iš Jungtinių Valstijų Jurijus Sliozkinas, knygos „Žydų šimtmetis“ autorius, bei britas Stephenas Clarke`as, knygos „Vieneri metai mėšle“ autorius ir kiti.

Kasmet skaitytojai iš visos Lietuvos iš ekspertų pasiūlytų knygų penketukų renka Metų knygas trijose kategorijose. Vilniaus knygų mugėje buvo apdovanoti knygų autoriai. Suaugusiųjų kategorijoje 2010-ųjų Metų knygos titulą laimėjo Marcelijaus Martinaičio biografiniai užrašai „Mes gyvenome“. Autorius atsiminimų knygoje ne tik kalba apie savo vaikystę ir paauglystę, bet ir vaizdžiai pasakoja apie anų laikų Lietuvos kaimo gyvenimą, įžvalgiai lygina su smarkiai pasikeitusiu vėlesnių laikų pasauliu. Vaikai valia Metų knyga tapo Rimanto Černiausko „Vaikai ir vaiduokliai“. Knygoje pasakojama, kaip smagu būtų eiti į mokyklą, jei vaikų ten kasdien lauktų mažas vaiduokliukas. Su juo ne tik galima būtų pasitarti, jei nežinai atsakymo į mokytojos klausimą, bet ir pasikalbėti. Paauglių kategorijoje nugalėjo Vytauto Račicko knyga „Baltos durys“. Tai romanas apie paauglius, jų svajones, ieškojimus ir klystkelius. Išties liūdna istorija, kuri gali paliesti kiekvieną iš mūsų.

Šiemet visuomeninis transliuotojas ne tik rengė reportažus iš knygų mugės. „Litexpo“ parodų rūmuose LRT įrengė filmavimo studiją „Rašytojų kampas“. Vilniaus knygų mugės lankytojai iš arti stebėjo tiesiogines transliacijas arba dalyvavo laidų įrašuose.

Knygų mugėje buvo pristatytos ir elektroninės knygos su skaityklėmis.

Šiemetinė mugės naujiena – kino salė. Mugėje lankytojai galėjo pamatyti naujausias garsių romanų ekranizacijas, dokumentinius filmus apie rašytojus, poetus, menininkus.

Mažiesiems knygų mugėje – nuobodžiauti nebuvo kada. Specialiai jiems veikė atskira salė su vaikams skirtomis knygomis, žaidimais ir kūrybine studija „Tu gali sukurti knygą“. Mažieji knygų mugės lankytojai gavo specialų knygų šalies piliečio pasą, kuriame buvo pristatomi knygų šalies ambasadoriai – mokytojai, supažindinę su įvairiausiomis knygų kūrimo galimybėmis. Čia tiek mažieji, tiek suaugusieji galėjo susipažinti su knygos kūrimo keliu nuo seniausių laikų iki dabar, išmokti popieriaus gaminimo, knygos įrišimo būdų, iliustravimo technikų.

Vilniaus knygų mugėje buvo pristatomos garsių Lietuvos ir užsienio dailininkų, knygų iliustratorių, fotografų parodos, vaizdo ir garso instaliacijos.

Mugės lankytojai galėjo ne tik pigiau įsigyti knygų įvairiomis kalbomis, bet ir vinilinių plokštelių, muzikos CD ar filmų DVD.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

 




 Aukštyn
 
 
DAUG SKAITYSI – DAUG ŽINOSI

2011.02.18

Turmanto biblioteka taip pat prisidėjo prie akcijos „Metų knygos rinkimai 2010“. Sausio 28 d. būrys pradinių klasių moksleivių iš Turmanto pagrindinės mokyklos su mokytoja Vitalija Kanapeckiene atskubėjo į biblioteką pasidalinti įspūdžiais apie pasakas, paskaityti ištraukų iš patikusių vaikiškų knygų penketuko, piešti. Vaikai labai mėgsta skaityti gražiai iliustruotas knygas, ypač pasakas. Mažieji įdėmiai klausėsi pasakų apie mažą vaiduoklį, apie gamtą ir jos padarus, apie Baltą Dramblį. Po pasakų ištraukų skaitymo vaikai piešė raides, iš kurių sudėjo pavadinimą – „Metų knyga 2010“. Nupieštos raidės, pagražintos skaitytų pasakų herojais, atskleidžia neribotą vaikų fantaziją. Renginio pabaigoje bibliotekininkė už nuoširdų bendradarbiavimą vaikams įteikė mažų dovanėlių ir saldainių.

Mažiesiems bibliotekos skaitytojams labiausiai patiko Rimanto Černiausko knyga „Vaikai ir vaiduokliai“, pasakojanti apie mokykloje gyvenanti draugą – mažą vaiduokliuką, su kuriuo gali ne tik pasitarti, jei nežinai atsakymo į mokytojos klausimą, bet ir pasikalbėti, o svarbiausia – jo niekas nemato.

Paaugliai daugiausiai balsų atidavė dviem knygom: merginos Remigijaus Misiūno knygai „Sutrumpintas meilės terapijos kursas“ apie miesto paauglių gyvenimą, besiformuojantį jų charakterį, vertybių pasaulį, o vaikinai Vytauto Račicko romanui „Baltos durys“, atskleidžiančiam liūdną istoriją apie paauglių svajones, ieškojimus ir klystkelius. Jaunieji skaitytojai patikino, kad kompiuteris niekada neišstums knygos iš jų gyvenimo: kas daug skaito – tas daug žino.

Jelena Gurskaja, Turmanto bibliotekos vedėja

 




 
 Aukštyn
 
 
ZARASŲ VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE LANKĖSI VYRIAUSYBĖS VADOVAS

2011.02.15

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius viešojoje bibliotekoje susitiko su Zarasų rajono kultūros darbuotojais.











 Aukštyn
 
 

2011.02.14

Zarasų krašte gyvena didelė ir meniška Dainių šeimyna – tėtis Žydrūnas ir mama Ramunė yra žinomi dailininkai ir pedagogai. Mažieji Dainiukai jau nuo mažų dienų iš rankų nepaleidžia pieštukų, teptukų, dažų – bando sekti tėvelių pėdomis.

Parodoje „Mūsų pasaulis“ eksponuojama 14 įvairia technika atliktų piešinių, kurių autoriai - penkios Dainių atžalos – ROJUS (2 m.), ŪLA (8 m.), MARIJA (6 m.), LIEPA (11 m.) ir DOBILAS (12 m.). Jaunųjų kūrėjų akimis matomas pasaulis kupinas ryškių spalvų, gėrio, mylimų gyvūnų, švenčių ir tyros meilės juos supančiai aplinkai. Tai atspindi piešinių pavadinimai: „Ryžiukas“, „Avis rugiagėlių pievoje“, „Katinas su siūlu kamuoliu“, „Ispanė“, „Lapiukas žolėje“, „Voratinklis“ ir t.t.

 
 Aukštyn
 
 
NETRADICINĖ PAMOKĖLĖ BIBLIOTEKOJE

2011.02.14

Lauke nušvitus saulutei, „Santarvės“ pradinės mokyklos ikimokyklinukai, lydimi pedagogės Jolantos Bagdonavičienės, sugūžėjo į Zarasų viešąją biblioteką. Naujoje aplinkoje mažieji jautėsi drąsiai, nors kai kuriems tai buvo pirmas apsilankymas ir pažintis su biblioteka. Meno skaitykloje vyko netradicinė pamokėlė apie asmens higieną. Vaikai peržiūrėjo mokamąjį animacinį filmuką apie dantukų priežiūrą. Ikimokyklinukai žadėjo į meno skaityklą užsukti dažniau, kadangi videotekoje sukaupta nemažai mokamųjų ir animacinių filmukų vaikams.

Mažieji bibliotekos lankytojai gavo po dovanėlę – sąsiuvinį, kuriame galės piešti, rašyti raideles ir skaičius.

 


 Aukštyn
 
 
„KAI PAVASARIS VĖLEI ATBUNDA“

Poeto kraštiečio Fausto Kiršos 120-osioms metinėms.

2011.02.14

„Kiekviena gėlė turi savo istoriją, savo išgyventų metų ar dienų kelionės istoriją. Kiekvienas vabalėlis, judėdamas tarp žemės grumstų, turi savo istoriją. Kiekvienas žmogus, išsėdėjęs visą amžių savo parapijoj, ar tas, kuris apkeliavo visą pasaulį, turi savo istoriją. Aš taip pat turiu savo istoriją.“

Faustas Kirša

Poetas Faustas Kirša gimė 1891 m. vasario 25 d. (pagal senąjį kalendorių vasario 13 d.) Senadvario vienkiemyje, Antalieptės valsčiuje, Zarasų apskrityje, prie Jūžinto ežero (dabar Antalieptės marios). Buvo gamtos vaikas: iš mažens suaugęs su medžiais, su savo paties sodintomis obelimis, kurias prisimindavo gyvendamas tolimoje Amerikoje. Mokėsi Antalieptėje, Vilniuje. Oriole 1914 m. išlaikė brandos egzaminus, o 1915 m. Vilniuje baigė pedagoginius kursus ir keletą metų mokytojavo.

1919 m. iš Vilniaus persikėlė į Kauną. 1919–1920 m. buvo Karo mokyklos vakarinių karininkų kursų lietuvių kalbos ir literatūros lektorius, dienraščio „Lietuva“ redakcijos narys, literatūrinio priedo „Sekmoji diena“ redaktorius. Tuo pat metu buvo Vyriausiojo kariuomenės štabo apžvalgininkas ir pranešimų redaktorius. Kartu su kitais organizavo Lietuvos šaulių sąjungą.

1922–1925 m. dirbdamas Berlyno universitete klausė filologijos kursus. 1920 m. su kitais įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugiją ir buvo jos pirmasis sekretorius bei valdybos narys. 1927–1929 m. ėjo draugijos pirmininko pareigas. Redagavo žurnalą „Menas“, su B. Sruoga leido literatūros ir meno lapus „Dainava“. Kartu su kitais bendraminčiais organizavo dramos, operos vaidyklas bei satyros teatrą „Vilkolakis“. Pastarojo spektakliams 1921–1925 m. rašė tekstus, kurį laiką teatro vaidybos studijoje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, redagavo žurnalus „Baras“, „Pradai ir žygiai“. Nuo 1926 m. atstovavo literatūrą Švietimo ministerijos meno taryboje. 1930 m. buvo Vytauto Didžiojo komiteto narys, „Lietuvos aido“ kultūros skyriaus bei „Gaisų“ redaktorius. Nuo 1933 m. naujai sukurtos Lietuvos rašytojų draugijos narys ir valdybos pirmininkas. Rašytojų metraščio, leidinių „Naujoji Romuva“ ir „Varpai“ redkolegijų narys.

1941 m. būdamas ELTA atstovu Maskvoje sutiko žinią apie Lietuvos prijungimą prie SSRS. 1941–1942 m. dirbo Valstybės bibliotekoje Kaune, 1942–1944 m. buvo Šiaulių teatro direktorius ir Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.

1944 m. pasitraukė iš Lietuvos ir apsistojo Liubeke (Vokietija). F. Kiršą buvo tremtinių kolonijos pirmininkas, redagavo laikraštį „Laisvės varpas“, bendradarbiavo su leidiniais „Mūsų kely“, „Žiburiuose“ ir kitur, dalyvavo skautų veikloje.

1949 metais emigravo į JAV. Gyveno Bostone, aktyviai dalyvavo lietuvių kultūriniame ir visuomeniniame darbe. Poetas mirė 1964 m. sausio 5 d. Bostone (JAV).

Į literatūrinį darbą įsijungė 1912 m., „Ateityje“ paskelbdamas pirmąsias savo eiles. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Verpetai“ (1918 m.). Reikšmingiausias kūrinys – satyrinė poema „Pelenai“ (1930 m. ir 1969 m.). Taip pat išleistos poeto eilėraščių knygos: „ „Aidų aidužiai“ (1921 m.), „Suverstos vagos“ (1926 m.), „Giesmės“ (1929 m.), „Maldos ant akmens“ (1937 m.) „Piligrimai“ (1939), „Rimgaudo žygis“ (1930 m.), „Tolumos“ (1947 m.), „Šventuosius akmenis“ (1951 m.). 1972 m. išleistas F. Kiršos pomirtinis rinkinys „Palikimas“ .

Į lietuvių kalbą F. Kirša išvertė J. I. Kraševskio „Vitolio raudą“ (1924 m.), Z. Krasinskio „Nedievišką komediją“ (1928 m.), L. Tolstojaus pasakas, operų libretus ir kt.

Dailininkas L. Kazokas nutapė jo portretą, kuris pirmą kartą buvo eksponuotas 1944 m. Lietuvių dailės parodoje Vilniuje. M. K. Čiurlionio paveikslų galerijoje saugomas K. Sklėriaus tapytas poeto portretas, o Lietuvos dailės muziejuje – dail. V. K. Jonyno sukurti portretai: „Poetas Faustas Kirša“ ir „Faustas Kirša Niujorke“ .

1997 m. Kaune Panemunės mikrorajone Vaišvydavoje Fausto Kiršos vardu pavadinta gatvė.

Daugiau apie poetą simbolistą , kultūros ir visuomenės veikėją Faustą Kiršą, jo kūrybą, asmenybę sužinosite apsilankę Zarasų viešojoje bibliotekoje, kur eksponuojama poetui skirta paroda „Kai pavasaris vėlei atbunda“.

Paroda veiks iki vasario 28 d.

Parengė vyr. bibliografė Vida Mikštienė

 



 Aukštyn
 
 
FOLKLORO MUZIKA SKAMBANTI KITAIP ARBA „MINDRAUJAI“ - TREJI

2011.02.14

Šaltą vasario 12-soios vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje suskambo šilta ir energinga muzika. Zarasiečius ir post–folk muzikos gerbėjus grupė „Mindrauja“ pakvietė į akustinį kūrybos vakarą. Vakaras nepaprastas – tai trejų metų veiklos sukaktis.

Augustė Gaidytė, nuo mažų dienų dainuojanti mergina, lankydama Zarasų kultūros centro folkloro ansamblį „Oželis“ sugalvojo folklorą dainuoti kitaip. Prieš trejetą metų subūrė jaunimo grupę, lietuvių liaudies dainuose ieškančią kažko naujo ir neįprasto. Post–folk muziką kurianti grupė pasivadino simboliniu „Mindraujos“ vardu. Mindrauja – lietuvių mitologijoje – mitinė būtybė, vandenų laumė, vandens ragana. Visi vietovardžiai, susiję su šiuo vardu yra susitelkę šiaurės rytų Aukštaitijoje, buvusių sėlių teritorijoje. Toks pavadinimas labiausiai tiko iš ežerų skalaujamo krašto kilusiai grupei. Nors pirmieji grupės nariai išsilakstė, pradėtą kūrybą tęsia bendraminčiai – penkios jaunos panelės ir žavus vaikinas. Tai Augustė Gaidytė (grupės vadovė), seserys dvynės Milda ir Teresė Andrijauskaitės, Julija Klimaitė, Greta Šepliakovaitė ir Donatas Pulokas. „Mindraujos“ nariai geba gražiai dainuoti ir groti ne vienu instrumentu: gitara, smuiku, kanklėmis, pianinu, būgnais. Grupė jau koncertavo ne vienoje šventėje, pasirodė šiuolaikinės baltų kultūros ir neofolkloro festivalyje „Mėnuo juodaragis“, televizijos laidoje „Duokim garo! “.

Šventinį kūrybos vakarą grupė „Mindrauja“ pradėjo daina „Ar gerą kelią svečiai keliavo“ – taip pasisveikindami ir padėkodami susirinkusiems dalyviams ir svečiams. Grupė atliko ne tik savaip interpretuojamas aukštaičių liaudies dainas „Ketino štarelis gegelę vesti“, „Septyni šokantys meškinai“, bet ir pristatė naujas kūrybos dainas.

Gražiais ir skambiais balso tembrais vakarą tęsė svečiai. Broliai Donatas ir Justinas Adomavičiai atliko liaudiškas dainas: „Miško dievas“, meilės dainas – „Saldūninis obuolys“, „Viengungiai“.

Penkių narių grupė „Midula“ iš Utenos pristatė savo dainų repertuarą. Grupė atlieka folk-rock stiliaus muziką, aranžuoja ir atlieka lietuvių liaudies dainas, o kartais kūrybą paįvairina ir kitokio stiliaus muzika. Pasakiško grožio balsais dvi merginos dainavo: „O jau mano mielas“, „Vai augo augo kieme mergytė“, „Boružėlė“ ir kt.

Džiugu, kad post–folklorinė muzika į bibliotekos salę sutraukė įvairaus amžiaus žmones – nuo mažų vaikų iki senjorų. Gitaros, smuiko stygų skambesys suvirpino kiekvieno širdį šaltą žiemos vakarą. Nuotaiką, sklandžiusią tą vakarą bibliotekos salėje, galima nusakyti vokiečių rašytojo Bertoldo Auerbacho žodžiais: „Muzika, kuri nuplovė kasdieninio gyvenimo dulkes nuo sielos“.

Vakaras baigėsi nuoširdžiomis šypsenomis, padėka ir gausiais plojimais. Grupės vadovė Augustė padėkojo bibliotekos direktorei D. Karlienei už galimybę koncertuoti, vaikų ir jaunimo ansamblio „Oželis“ vadovei R. Vitaitei už tai, kad jos dėka šiandien galime džiaugtis grupe „Mindrauja“.

Inesa Aksiutova,
VU 4 kurso komunikacijos studentė

 




 Aukštyn
 
 
IŠ PASKAITOS “ŠIUOLAIKINĖS SVEIKATOS IR ILGAAMŽIŠKUMO IŠSAUGOJIMO GALIMYBĖS”

2011.02.10

Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko paskaita „Šiuolaikinės sveikatos ir ilgaamžiškumo išsaugojimo galimybės“. Paskaitą skaitė gydytojas verslininkas Egidijus, jam talkino psichoterapiautė Ona Vinklerienė.

Kiekvienas žinome, kad didžiausia vertybė yra gera sveikata, puiki savijauta, ne mažiau vertinama ir jaunatviška išvaizda, senėjimo procesų stabdymas. Gydytojas Egidijus nagrinėjo šias temas, pasitelkdamas alternatyviąją mediciną, kuri papildo klasikinę mediciną.

Mokslininkų teigimu, žmogus turėtų gyventi 120-140 m., tačiau Lietuvoje žmogaus gyvenimo trukmė tik 67-71 m., o to priežastys objektyvios: ekologija, radiacija, elektronika, ultragarsas, ilgalaikis stresas. Visi šie faktoriai sukelia ligas. Ir kodėl mes susirūpiname savo organizmu tik susirgus? Kažkodėl vis galvojam, kad manęs liga nepalies, kaip nors prasmuksiu. Tačiau, kad nesusirgtume, reikia savo organizmu rūpintis nuolat. Lektorius pateikė pavyzdį apie laisvą žvirblį, kurio gyvenimo trukmė 1-2 metai. To priežastys: pastovus rūpestis, kur rasti lesalo ir nuolatinis stresas (katino baimė), tačiau atlikus bandymą ir žvirblį izoliavus, šiltnamio sąlygomis jis išgyvena net 17 m.

Ir su žmonėmis buvo atliktas panašus bandymas. Žmonės, kurie buvo izoliuoti (buvo gryname ore, gavo švarų vandenį, ekologišką maistą) gyveno kur kas ilgiau. Gydytojas tvirtino, jog negali išlikti sveikas, jei nevartoji biologiškai aktyvių priedų, maisto papildų. Pastebėta, jog net 90% japonų kasdien vartoja maisto papildus su vitaminais, mikroelementais, todėl jų gyvenimo trukmė ilgesnė nei Lietuvoje.

Pasak gydytojo Egidijaus ir psichoterapiautės Onos, klysta tie, kurie mano, jog gerai maitindamasis žmogus aprūpina organizmą reikalingais vitaminais ir mineralais. Taip nėra, nes gaunamas maistas yra neekologiškas, užterštas, turintis daug nitratų, kurie kenkia mūsų organizmui. Todėl mums būtini maisto papildai – stiprinantys imunitetą, papildantys mūsų mitybą vitaminais, mineralais, apsaugantys kraujagyslių sieneles nuo cholesterolio sankaupų

Saulė Pelekienė,
skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

 



 Aukštyn
 
 
PIRMOJI „PROTŲ KOVA“

2011.02.10

Vasario 8 dieną Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, jau aštuntą kartą buvo minima Saugesnio interneto diena. Pažymint šią dieną vyko pirmoji viktorina–konkursas „Protų kovos“, kurį organizavo projekto „Bibliotekos pažangai“ komanda. Viktoriną vedė TV personažas Gustavas su savo padėjėja, Saugaus interneto eksperte Inga Manelyte.

Zarasų viešojoje bibliotekoje ir jos teritoriniuose padaliniuose apie 100 vaikų ir paauglių, lydimi pedagogų ir tėvelių, susibūrę į komandas demonstravo proto aštrumą remdamiesi „Protų kovose“ su kitomis komandomis iš visos Lietuvos. Viktorinoje dalyvavo daugiau kaip 1600 komandų. Pirmojoje „Protų kovos“ viktorinoje netrūko azarto ir noro laimėti. Zarasiečių komandų pavadinimai šmėžavo geriausiųjų šimtuke, viena komanda pateko net į dvidešimtuką. Nors Zarasų rajono komandos nepateko į geriausiųjų penketuką, žaidimo dalyviai buvo apdovanoti smulkiomis projekto atminimo dovanėlėmis.

Šiais metais Saugesnio interneto dienai visoje Europoje skirtas šūkis „Internetas − daugiau nei žaidimas, tai − Tavo gyvenimas!“ kviečia visus interneto vartotojus, o ypač vaikus ir jaunimą, atidžiau pažvelgti į virtualų gyvenimą ir sužinoti, ką jų tikrasis „aš“ gali jame patirti.

Viktorinos – konkursai „Protų kovos“ dar nesibaigė. Vasario mėnesį vyks dar 2 žaidimai: vasario 15 d. viktorina skirta Lietuvos Nepriklausomybės įvykiams, žmonėms ir datoms, o vasario 22 d. gimtajai kalbai.

Primename, viktorinoje dalyvauja komandos po 2-8 žaidėjus. Kiekvienai komandai skiriamas kompiuteris su specialia žaidimo platforma. Žaidimo metu komandos gali naudotis interneto šaltiniais. Bibliotekose į „Protų kovas“ komandos registruojamos nuo 14.30 val., žaidimo pradžia – 15 val. Komandos gali registruotis visose „Protų kovose“, kadangi klausimai nesikartoja. Kiekvienos „Protų kovos“ pabaigoje bus paskelbtos daugiausia balų surinkusios komandos, kurios bus apdovanotos vertingais organizatorių prizais.

Kviečiame aktyviai dalyvauti „Protų kovose“, kurios vyksta Zarasų viešojoje bibliotekoje ir jos teritoriniuose padaliniuose.

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

Pirmosios viktorinos „Protų kovos“ akimirkos iš Zarasų viešosios, Šniukštų, Magučių ir Dusetų bibliotekų.

 










 Aukštyn
 
 
LITERATŪROS PARODA "VYSKUPAS MOTIEJUS VALANČIUS TAUTOS GYVENIME IR KULTŪROJE"

2011.02.10

Minint vyskupo Motiejaus Valančiaus 210-ąsias gimimo metines, Zarasų viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros paroda „Vyskupas Motiejus Valančius tautos gyvenime ir kultūroje“.

Parodoje pateikiami bibliotekoje esantys M. Valančiaus literatūriniai, religiniai ir švietėjiški kūriniai. Čia galima susipažinti ir su seniausia turima M. Valančiaus knyga „Pastabos sau pačiam“, išleista 1929 m. Simboliška, jog 1972 m. išleistą M. Valančiaus „Raštų“ dvitomį Zarasų bibliotekai padovanojo kunigas dekanas V. Kapočius. Lankytojus sudomins ir „Historiae Lithuaniae fontes minores“ serijos leidinys „Ganytojiški laiškai“, nekupiūruoti „Namų užrašai“ bei naujas originalus 3 tomų M. Valančiaus „Raštų“ leidimas. Parodoje pristatomi įvairių laikotarpių literatūros ir kultūros tyrinėtojų darbai, analizuojantys įvairiapusę M. Valančiaus veiklą ir laikmetį.

Trumpi istorijos faktai:

Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 16 (28) d. Nasrėnų kaime (dabar Kretingos raj.), valstiečio šeimoje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos dominikonų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje, Vilniaus dvasinėje akademijoje.

M. Valančius padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai, kuri paskutiniajame XIX a. dešimtmetyje užėmė pirmaujančią vietą lietuvių literatūroje.

Dar prieš 1863 m. sukilimą jis steigė parapijines mokyklas, kuriose buvo mokoma lietuviškai, kovojo prieš girtavimą, rūpinosi lietuviškų raštų leidimu ir platinimu liaudyje. 1863 m. sukilimo idėjai nepritarė, bet slapčiomis stengėsi sukilėlius remti.

M. Valančius rinko ir leido lietuvių tautosaką. Caro valdžiai uždraudus spaudą lotyniškais spaudmenimis, jis suorganizavo slaptą lietuviškų knygų spausdinimą Rytų Prūsijoje. Jį palaikė ir kiti dvasininkai.

Motiejus Valančius mirė 1875 m. gegužės 17 d. Kaune, palaidotas Katedros kriptoje.

Apžiūrėti parodą galite skaitytojų aptarnavimo skyriuje iki kovo 2 d.

Skaitytojų aptarnavimo skyrius

 



 
 Aukštyn
 
 
PARODA "VASARIO LEMTIMI SUSIETI"

2011.02.09

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį Lietuvą nepriklausoma valstybe. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos nepriklausomybės aktu. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių. Šis aktas yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų pelnytai vadinamas kertiniu XX amžiaus mūsų valstybės dokumentu. Istorijos požiūriu Vasario 16 d. Aktas prikėlė lietuvių tautą valstybiniam gyvenimui. Juo buvo atkurta daugiau kaip 120 metų neegzistavusi Lietuvos valstybė.

Zarasų viešojoje bibliotekoje parengta paroda „Vasario lemtimi susieti“. R. Klimavičiaus knygoje „Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė: Vasario 16-osios akto pėdsakais“ išsamiai ir nuosekliai aprašoma visa istorija, susijusi su Vasario 16-osios akto paskelbimu. Parodoje eksponuojamas straipsnių ir dokumentų rinkinys „Vasario 16-oji-Lietuvos valstybės atkūrimo diena“. Čia taip pat rasite 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nuotraukų ir jų biografijų rinkinį, albumą „Baltijos kelias“. Dokumentinių nuotraukų katalogas „Viena Lietuva – dvi Nepriklausomybės“ leidžia palyginti du istorinius laikotarpius – tarpukarį ir dabartinį gyvenimą. Atminimą saugančios senosios ir dabartinės nuotraukos teikia galimybę analizuoti, pažinti ar tiesiog pamąstyti, iš kur ir į kur einame... Kaip tauta ir valstybė.

Paroda veiks iki kovo 2 d.

Aldona Kazlauskienė,
viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 



 Aukštyn
 
 
PARODA "TAVE VISĄ PRO LŪPAS IŠVOGČIAU"

2011.02.09

Vieni šios dienos labai laukia, kiti į visas šėliones ir išpūstą pompastiką žiūri gana skeptiškai, treti tvirtina, esą iš užsienio atkeliavusi šventė – nelietuviška, tad ir švęsti jos nereikia. Tačiau nerasime nė vieno: nei jauno, nei seno, kuris neapsidžiaugtų vasario 14-ąją – Valentino dieną – gavęs dovanų meilės simbolį širdelę. Tai gali būti lipdukas, širdelės formos balionas ar spalvingas sveikinimas. Šv. Valentino diena – ne tik įsimylėjėlių šventė. Tai proga išreikšti meilę žmonėms, kuriuos vertinate. Vaikai, kolegos, draugai – kiekvienas įvertins jūsų paliktą „žinutę“. Apie šią šventę galima priminti paprastais ir linksmais būdais, pavyzdžiui, patiekalais ant pietų stalo ar nedidelėmis dovanėlėmis galite parodyti žmogui, koks jis jums svarbus.

Zarasų viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje parengta leidinių paroda „Tave visą pro lūpas išvogčiau“. Joje nemažai atskirų knygų ir poezijos rinkinių apie meilę: R.V. Graibaus „Myliu“, J. Mačiukevičiaus „Apie tave ir tau“, rinkiniai „Mudviejų vakaras“, „Galvoju apie tave“, „Ir žydi žodžiai lyg žiedai“. Rinkinyje „Ji spindi žavesiu slaptu“ rasite ne tik visų laikų įvairių tautų meilės lyrikos, bet ir puikių R. Dichavičiaus nuotraukų. Kaip papuošti namus, pasigaminti mielų dovanėlių ar iškepti sausainių jums padės žurnalai „Mano namai“, „JI“, „Sodo spalvos“ ir „Meisteris ir Margarita“.

Palikite už durų liūdesį ir nerimą, nusišypsokite – ir tik nuo jūsų pačių priklausys, ar užgims širdyje šventė.

MYLĖKITE IR BŪKITE MYLIMI!

Paroda veiks iki kovo 2 d.

Aldona Kazlauskienė,
viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė

 



 
 Aukštyn
 
 
METŲ KNYGOS RINKIMAI DUSETOSE

2011.02.09

2010 m. spalio mėnesį paskelbti Metų knygos rinkimai. Ekspertų komisija sudarė vaikams, paaugliams ir suaugusiems skirtų lietuvių autorių knygų penketukus. Iš šių penketukų renkama po vieną Metų knygą.

Dusetų K. Būgos biblioteka pateikė paraišką, norėdama gauti visas penkiolika knygų ir taip dalyvauti Metų knygos rinkimuose. Laimėjome visų kategorijų penketukus. Knygos netruko atkeliauti, ir jas tuojau pateikėme savo skaitytojams.

Š. m. sausį bibliotekoje įvyko renginys, kuriame vaikai rinko jiems labiausiai patikusią knygą. Savo simpatijas skaitytoms knygoms mažieji išreiškė piešiniais. Daugiausiai balsų sulaukė Renatos Šerelytės knyga ,,Krakatukų jūra“ apie stebuklingąją pievą, kuri gali pavirsti audringa jūra ir tada jau galima sulaukti „jūrinių“ nuotykių.

Paaugliai, 5-9 klasių mokiniai, taip pat rinko labiausiai patikusią knygą. Pirmiausia perskaitytas knygas mokiniai aptarė klasėse su auklėtojomis, draugais. Vėliau bibliotekoje vyko paauglių knygų penketuko pristatymas. Pasitelkiant multimedijos priemones buvo pristatomas kiekvienas rašytojas ir jo knyga, skaitomos ištraukos. Po to vyko slaptas balsavimas: kiekvienas renginio dalyvis gavo balsavimo lapuką su renkamų knygų sąrašu. Susumavus rezultatus, paauglių metų knyga išrinkta Vytauto Račicko „Baltos durys“ – nelaimingos meilės istorija, kurią pražudė narkotikai. Balsavimo rezultatai išsiųsti paštu „Metų knygos rinkimų“ komisijai. Knygų pristatyme skambėjo L. Sinkevičiūtės ir K. Amirjan gitarų stygų muzika ir dainos.

Suaugusiųjų renkamų knygų penketukas buvo pristatytas literatų klubo ,,Atgaiva“ nariams ir bibliotekos skaitytojams. Knygos ėjo iš vieno skaitytojo rankų į kitas: vienus kūrinius lankytojai skaitė skubiai ir su didžiuliu malonumu, kitus - uždelsdami. Kai su knygomis susipažino didžioji dalis skaitytojų, bibliotekoje vyko renginys ,,Metų knygos rinkimai“. Jame dalyvavo patys aktyviausi bibliotekos lankytojai, knygų mylėtojai. Buvusi mokytoja Leokadija Malcienė perskaitė ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikams bei paaugliams skirtas knygas. L. Malcienė trumpai papasakojo visų knygų turinį: kas nebuvo skaitę visų knygų, su įdomumu klausė. Aptarus visas renkamas suaugusių grupės knygas, prasidėjo balsavimas. Daugiausiai skaitytojų balsų surinko Marcelijaus Martinaičio knyga ,,Mes gyvenome“ apie anų laikų Lietuvos kaimo gyvenimą, atskleidžiantį žmonių pasaulėžiūrą ir mąstyseną.

Kviečiame skaityti „Metų knygos“ rinkimuose dalyvaujančias knygas iki vasario 14 d. balsuoti už labiausiai patikusią internetu, svetainėje http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt

Vaikų knygų penketukas:

  1. Rimantas Černiauskas "Vaikai ir vaiduokliai“

  2. Kęstutis Kasparavičius "Baltasis Dramblys“

  3. Selemonas Paltanavičius "Kur išskrido pasakėlė“

  4. Renata Šerelytė "Krakatukų jūra“

  5.  Urtė Uliūnė "Kitokia svirplelio diena“

Paauglių grupės knygų penketuką sudaro šios knygos:

  1. Ona Jautakė "Kai aš buvau Kleo“

  2. Remigijus Misiūnas "Sutrumpintas meilės terapijos kursas“

  3.  Gendrutis Morkūnas "Velniškai karštos atostogos“

  4.  Vytautas Račickas ,,Baltos durys“

  5.  Kazys Saja ,,Čia kažkas yra“

Suaugusių grupės renkamos knygos:

  1. Marcelijus Martinaitis ,"Mes gyvenome“

  2.  Valdas Papievis ,"Eiti“

  3.  Giedra Radvilavičiūtė "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“

  4.  Rolandas Rastauskas "Privati teritorija“

  5.  Jolita Skabliauskaitė "Sado sindromas“

Elena Gaižiuvienė, Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėja

 
 Aukštyn
 
 
PERSKAIČIAU. PATIKO. KODĖL?

2011.02.07

Šie „Metų knygos rinkimai 2010“ Antazavės bibliotekai ypatingai svarbūs – tai pirmas kartas, kai biblioteka turi visus renkamų vaikų ir paauglių knygų penketukus.

Jaunieji bibliotekos skaitytojai galėjo šias knygas pamatyti, pavartyti ir pasiimti namo skaityti. Džiugu, kad šiandien paaugliams skirtų knygų nėra lentynoje – visos jos skaitomos. Antazavės Juozo Gruodžio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Ramutė Kuzmienė paskatino moksleivius aktyviai dalyvauti „Metų knygos rinkimų“ akcijoje.

Vasario 5 d. vykusioje popietėje „Perskaičiau. Patiko. Kodėl?“ paaugliai susipažino su skaitymo skatinimo programos šviečiamąją interneto svetaine www.skaitymometai.lt ir išmoko taisyklingai balsuoti „Metų knygos rinkimuose“. Kiekvienas norintis balsuoti, bet nežinantis, kaip tai padaryti, gali kreiptis į bibliotekininkę.

Danguolė Davainienė,
Antazavės vyr. bibliotekininkė

 Aukštyn
 
 
ATSARGAUS ELGESIO INTERNETE PAMOKA SU GUSTAVU

2011.02.04

Projektas „Bibliotekos pažangai“ kartu su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis ir populiariuoju TV personažu Gustavu vasarį paskelbė atsargaus elgesio internete mėnesiu.

Vasario 1 d. Zarasų viešojoje bibliotekoje ir teritoriniuose padaliniuose buvo transliuojama speciali „Gustavo enciklopedijos“ laida apie atsargų elgesį internete. Teatralizuotoje 1 val. trukmės pamokoje, skirtoje ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiems, Gustavas aiškino ir mokė, kodėl tai svarbu ir kaip internete elgtis atsargiai. Gustavo pamoką stebėjo net apie 1000 bibliotekų.

Savo patirtimi internete laidos metu dalijosi ir grupės „Biplan“ gitaristas Olegas Aleksejevas, dainininkas, žurnalistas ir laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius, aktorius Ramūnas Rudokas.

Jei negalėjote žiūrėti specialios Gustavo laidos apie atsargų elgesį internete, galite ją pasižiūrėti šiuo adresu http://video.liedm.lt/irasai/bibliotekos/atsargus_internete.wmv

Inga Pužaitė,
Atstovė ryšiams su visuomene

 
Transliacijos akimirkos iš Zarasų viešosios, Salako ir Dusetų K. Būgos bibliotekų
 



 
 Aukštyn
 
 
JOSE VAIKŲ SVAJONIŲ IR FANTAZIJŲ PASAULIS

Metų knyga vaikams

2011.02.02

Jaunieji Magučių bibliotekos lankytojai ir jų tėveliai parodoje „Jose vaikų svajonių ir fantazijų pasaulis“ galėjo susipažinti su 2006–2010 metų geriausių knygų penketukais vaikams. Parodoje eksponuoti vaikų mėgstamų rašytojų – Kęstučio Kasparavičiaus, Renatos Šerelytės, Urtės Uliūnės, Rimanto Černiausko – kūriniai apie stebuklingą daiktų, gyvūnų ir vaikų pasaulį.

Bibliotekos lankytojai galėjo perskaityti žurnalo „Bitutė“ interviu su dailininku ir rašytoju Kęstučiu Kasparavičiumi bei sužinoti, kodėl jo pasakų veikėjai dažniausiai yra daiktai, o ne žmonės, kokia rašytojo knyga buvo mėgstamiausia, kai jis dar buvo vaikas. O perskaitę leidyklos „Nieko rimto“ korespondento Valso interviu su dailininku K. Kasparavičiumi sužinojo, kokio dydžio žirafas jis yra piešęs.

„Bitutės" kalbinta jaunoji rašytoja Urtė Uliūnė prisipažino, kad labai nemėgsta matematikos, bet žavisi knygomis. O korespondentui Valsui rašytoja papasakojo kur skristų, jei kas nors padovanotų laumžirgio sparnus.

„Bitutė“ papasakojo, kad rašytojas Rimantas Černiauskas yra matematikos mokytojas, kuriam teko mokyti net silpnaregius. O rašytojas Selemonas Paltanavičius – gamtininkas, nuo mažens mėgęs stebėti gamtą ir ją fotografuoti. Rašytoja Renata Šerelytė rašo knygas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Rimanto Černiausko knygą „Vaikai ir vaiduokliai“ pristatė jaunasis skaitytojas Domantas. Jis papasakojo, kodėl Petriukas Riauba pasijuto pranašesnis už klasės draugus, tėvelius ir mokytojus.

Urtės Uliūnės knygą „Kitokia svirplelio diena“ piešinėliais pavaizdavo Giedrė ir Gintarė. Jos nupiešė Kurmį Vincentą, peles - Šleivakoję Mirksę ir Emą, keliaujantį Vabaliukų teatrą.

Selemono Paltanavičiaus knygos „Kur išskrido pasakėlė“ kūrinėlius „Mediniai kregždutės sparnai“ ir „Baltoji kiškutė ir žiema“ mažiausiems lankytojams – darželinukams perskaitė bibliotekininkė. Klausytojai sužinojo, kaip maži žmogeliukai su raudonomis kepurytėmis, tikriausiai nykštukai, padėjo kregždutei, kad baltoji žiema, ko gero, murzinesnė už kiškutės kailiuką.

Kęstučio Kasparavičiaus keturių pasakų knygą „Baltasis dramblys“ pristatė Justina. Klausytojai daug sužinojo apie tolimas šalis, kurių nepamatysi įlipęs net į patį aukščiausią medį.

Trečiąją Renatos Šerelytės knygą „Krakatukų jūra“ pristatė Aistė. Ji papasakojo, kad plaukioti galima ne tik vandenyje – pieva gali pavirsti audringa jūra ir tada jau galima sulaukti „jūrinių“ nuotykių.

Jaunieji skaitytojai balsavo už jiems labiausiai patikusią knygą. Jos visos labai įdomios, bet daugiausiai balsų teko Urtės Uliūnės „Kitokia svirplelio diena“.

Zina Černovienė,
Magučių bibliotekos bibliotekininkė

 




 
 Aukštyn
 
 
PROTŲ KOVOS SU GUSTAVU

2011.02.02

Vasario 8, 15, 22 dienomis bibliotekose vyks viktorina–konkursas „Protų kovos su Gustavu“. Viktorinose galės dalyvauti komandos, sudarytos po 2-8 žaidėjus. Dalyvių amžius 10-99 m. Viktorinos–konkurso klausimai bus pateikiami vaizdu ir garsu tiesioginės transliacijos per internetą. Kiekvienos „Protų kovos“ pabaigoje bus paskelbtos ir prizais apdovanotos daugiausia balų surinkusios komandos.

Kodėl tai svarbu? Internetas yra vieša erdvė, kurioje būtina elgtis atsargiai, kad nekiltų pavojus mums patiems ar net mūsų artimiesiems. Todėl svarbu žinoti, kaip saugiai bendrauti, naršyti ar naudotis kitomis paslaugomis: ką galima pasakoti savo internetiniams draugams, o ką geriau pasilaikyti sau pačiam.

Speciali Gustavo laida ir „Protų kovų“ viktorinos vyks Zarasų viešojoje bibliotekoje ir jos teritoriniuose padaliniuose.

„Protų kovų“ temos:

  • vasario 8 d. klausimai apie saugų internetą;

  • vasario 15 d. Lietuvos Nepriklausomybės įvykiai, žmonės ir datos;

  • vasario 22 d. apie gimtąją kalbą.

Viktorinos „Protų kovos“ su Gustavu taisyklės 

Projekto „Bibliotekos pažangai“ informacija

 
 Aukštyn
 
 
GERIAUSIŲ 2010 METŲ VAIKŲ KNYGŲ PENKETUKO PRISTATYMAS MOKYKLOJE - DARŽELYJE "LAKŠTINGALA"

2011.02.01

Zarasų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyrius kasmet dalyvauja metų knygos rinkimų akcijoje. Taip vaikai skatinami domėtis šiuolaikiniais lietuvių rašytojais ir jų kūryba.

Zarasų mokykloje – darželyje „Lakštingala“ auklėtojų Inos Bardinskienės ir Liucijos Borovskajos ugdytiniai pirmieji susipažino su geriausių vaikų knygų penketuku. Susėdę už ilgo stalo mažieji įdėmiai klausėsi vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkės Olgos Černovos pasakojimų apie knygutes.

Selemono Paltanavičiaus pasakų knygoje „Kur išskrido pasakėlė“ (leidykla „Gimtasis žodis“) 10 pasakėlių, kurias prieš miegą Agnutei seka tėtis.

Rimanto Černiausko pasakų knygoje „Vaikai ir vaiduokliai“ ( leidykla „Versus aureus“) spausdinami nuotaikingi pasakojimai apie fantastinį vaikų pasaulį. „Lakštingalos“ auklėtiniai klausėsi ištraukos iš apsakymo „Vaiduoklynė“.

Kęstučio Kasparavičiaus knygoje „Baltasis Dramblys“ (leidykla „Nieko rimto“) pasakojamos žaismingos istorijos apie egzotiškų kraštų gyvenimą, dramblių nuotykius.

Renata Šerelytė knygutėje „Krakatukų jūra“ (leidykla „Alma litera“) intriguoja skaitytoją naujomis fantastinėmis - jūrinėmis istorijomis apie Krakatukų pievelės senbuvius: kantrųjį kilniaširdį senį Birbindoną, ramų ir baugštų Tešlių Pyragių, miegalių Maumą, nenustygstančią vietoje ir niekam nenusileidžiančią šveplą Buntę Esmeraldą, didžiaausę drimbą senę Marianą Silvaną (manančią, kad „yra dailaus ir įspūdingo stoto“). Tai trečioji trilogijos apie Krakatukų pievelę ir jos gyventojus dalis. Visi pasakojimai papildyti įspūdingais piešiniais.

Urtės Uliūnės knygelėje „Kitokia svirplelio diena“ (leidykla „Nieko rimto“) išspausdinta 13 trumpučių pasakojimų apie Samanų miestelio gyventojus: gobšuolių žiurkių porelę – Dagišių ir Pilkišę, apgaviką uodą Priscilą, inteligentišką tarakoną Mikalojų, Širšę kolekcininkę, keliaujantį vabaliukų teatrą ir daugelį kitų labai panašių į žmones personažų. Knygos autorė pasakų pagalba vaikus supažindina su realiu gyvenimu.

Vaikučiai įdėmiai klausė pasakų, vartė gausiai iliustruotas knygutes. Visi jie nekantrauja apsilankyti vaikų literatūros skyriuje ir už patikusią knygą balsuoti piešiniu.

Olga Černova,
Zarasų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė

 



 Aukštyn
 
 
DUSETŲ JAUNIMAS UŽ V. RAČICKO KNYGĄ "BALTOS DURYS"

2011.01.27

Dusetų K. Būgos biblioteka dalyvavo akcijoje „Metų knygos rinkimai 2010“. Bibliotekos lankytojai, šį kart paaugliai (5-9 klasių moksleiviai), lapkričio-sausio mėn. turėjo galimybę susipažinti su akcijoje dalyvaujančiomis knygomis.

Skaitymo ir susipažinimo su knygomis laikas praskriejo nepastebėtai. Vieną baltą sausio popietę Vilniaus pedagoginio universiteto studentė Aistė Krasnovaitė į biblioteką pakvietė 5-9 klasių moksleivius aptarti perskaitytas knygas, pasidalinti mintimis, įspūdžiais.

Susirinkusieji buvo maloniai nustebinti popietės vedėjos Aistės surengtu akcijoje dalyvaujančių knygų paaugliams pristatymu multimedijos pagalba, pertraukėlių metu – Livetos Sinkevičiūtės ir Karinos Amirjan atliekamų dainų, skambant gitaros stygų muzikai.

Savo susižavėjimą knyga kiekvienas bibliotekos lankytojas pateikė skrajutėse, kurių rezultatus susumavus, paauglių metų knyga išrinkta Vytauto Račicko „Baltos durys“ – nelaimingos meilės istorija, kurią pražudė narkotikai. Rašytojui, iki tol neturėjusiam jokio supratimo apie narkomaniją, atsiskleidė realūs narkomanų gyvenimo vaizdai ir jis suvokė, kad narkomanai gyvena pakankamai laimingai, nelaimingi būna jų artimieji.

Dalyvavimas metų knygų rinkimuose jau tampa gražia tradicija, kuri džiugina bibliotekininkes skaitytojų gausa ir didžiuliu susidomėjimu, o pačius skaitytojus – naujais įspūdžiais ir naujomis idėjomis.

2010 - jų Metų knygos rinkimų akcijos apdovanojimai bus įteikti 2011m. vasario 20 d. Vilniaus knygų mugėje, Lietuvos parodų centre „Litexpo“.

Be V. Račicko „Baltos durys“ geriausia 2010 metų paauglių knyga pretenduoja tapti:

Ona Jautakė. „Kai aš buvau Kleo“. Knygos herojus – dvylikametis Kleopas. Apysakoje skaitytojai ras nemažai intrigos, nuotykio ir net detektyvo elementų.

Remigijus Misiūnas. „Sutrumpintas meilės terapijos kursas“. Miesto paauglių gyvenimą vaizduojanti apysaka atskleidžia besiformuojantį paauglių charakterį, mąstymą, vertybių pasaulį. Siužetas nukelia skaitytoją trejetą dešimtmečių atgal, tačiau daugelis jaunystės problemų laikui nepavaldžios.

Gendrutis Morkūnas. „Velniškai karštos atostogos“. Tai paskutinė autoriaus knyga, išleista jam gyvam esant. Nors apysakos veiksmas prasideda gana realistiškai, viskas pasikeičia, kai vaikai netikėtai užtinka kluone kiūtantį Padarą. Prasideda pilnas įtampos ir paslapties pasakojimas…

Kazys Saja. „Čia kažkas yra“. Šia knyga rašytojas atsisveikina su jaunaisiais skaitytojais, norėdamas palikti jiems paslapties pojūtį, kuris neleidžia užgesti vilčiai. Tai jautrus pasakojimas apie nelengvą paauglio Barto likimą.

Vanda Stepanavičienė, vyr. bibliotekininkė

 



 Aukštyn
 
 
ĮVYKO ANGELŲ SĄSKRYDIS

2011.01.26

Praėjo nuostabus stebuklų metas – šv. Kalėdos, pasibaigė ir akcija „Padėk savo angelui pasiekti biblioteką“. Zarasų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje du mėnesius svečiavosi angelai sargai.

Net 80 angelų pasiekė sąskrydžio vietą. Koks nuostabus angelų pasaulis – tuo įsitikino ne vienas, aplankęs parodėlę. Čia puikavosi ir fabrikuose pagaminti angelėliai, ir rankų darbo: iš popieriaus išlankstyti, nupiešti, nulipdyti, nerti, įvairiaspalviai, sustingę įvairiomis pozomis. Greta išsami spausdintinė informacija apie angelus sargus: kaip atsiranda angelas sargas, kokių jų esama ir pan. Kiekvienas bibliotekos lankytojas galėjo susirasti savo angelą pagal zodiako ženklą. Koks tavo angelas? Serafinas ar Gabrielis, o gal keli? Kiekvienas iš jų turi savo misiją žemėje.

Nuoširdžiai dėkojame Santarvės pagrindinės mokyklos ketvirtokams ir mokytojai Laimutei Lumbienei, bibliotekos skaitytojams: Miglei, Neringai, Kristinai, Audronei, Ievai, Dovydui, Arminui, Mindaugui, Neilai, Angelinai ir kitiems, kurie padėjo savo angelams pasiekti biblioteką.

Vasario mėnesį renkasi drambliukai. Atnešk savo drambliuką į vaikų literatūros skyrių ir papasakok jo istoriją.

Olga Černova,
vaikų literatūros skyriaus vyr. bibliotekininkė

 





 Aukštyn
 
 
KAS NUPIEŠĖ KURMIUKĄ?

Popietė Antazavės bibliotekoje

KurmisVaikai mėgsta skaityti knygas. Mažiesiems skaitytojams patinka iliustruotos knygos. Vieni knygų herojai gyvena tik knygose, o kiti atgyja, juda, kalba. Taip nutiko Astridos Lindgren herojams Mažyliui ir Karlsonui, Tove Jansson Troliams Mumiams, Carlo Collodi Pinokiui, Rudolfo Erido Raspės herojui Baronui Miunhauzenui.

Vieną linksmą herojų sukūrė čekų iliustratorius ir animatorius Zdenek Miler. Tai mažas žingeidus kurmis, skubantis padėti visiems ir suvokiantis pasaulį per savo jausmus. Autorius 1956 metais gavo užsakymą sukurti auklėjamuosius, pažintinius filmus vaikams. Animaciniam filmui reikėjo veikėjo gyvūno. Zdenek Miler animacinio filmo herojų atrado atsitiktinai. Iliustratorius suklupo ant išrausto kurmiarausio, ir dabar vaikai iš 80 pasaulio šalių gali matyti daugybę kurmio nuotykių, skaityti knygas apie jį. Animacinis filmas “Kaip kurmis gavo savo kelnes“ laimėjo Sidabro liūtą Venecijoje. Iš pradžių kurmis kalbėjo, bet vėliau Zdenek Miler jį paliko be balso, liko tik jausmų šūksniai, kad visi pasaulio vaikai galėtų suprasti kurmio kalbą.

Popietėje „Kas nupiešė kurmiuką“ vaikai galėjo pamatyti animacinius filmus, išmokti susirasti internete informaciją apie autorių.

- Linksmas herojus, - pamačiusi filmą, pasakė Antazavės bibliotekos lankytoja Liveta Dainytė. - Norėčiau paskaityti knygą apie kitus kurmio nuotykius.

Danguolė Davainienė, Antazavės bibliotekos vyr. bibliotekininkė

 
 Aukštyn
 
 
LIETUVOS BIBLIOTEKININKŲ DRAUGIJOS VIII-ASIS SUVAŽIAVIMAS

2011.01.19

Š. m. sausio 19 d. LR Seimo III rūmų konferencijų salėje vyko aštuntasis Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir LBD Zarasų skyriaus nariai. Suvažiavime dalyvavo 207 LBD nariai iš visos Lietuvos. Sveikinimo žodį tarė LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. LNB pirmininkas Petras Zurlys pateikė draugijos veiklos ataskaitą, Revizijos komisijos pirmininkė Simona Žilienė pristatė finansinės veiklos ataskaitą. Naująja Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke išrinkta Alina Jaskūnienė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė.

Iš 22 kandidatavusių į LBD tarybą išrinkta 15 draugijos narių, tarp jų ir Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė. Suvažiavime taip pat svarstyti ir priimti nauji LBD įstatai, patvirtintas ir stojamojo bei metinio nario mokesčio dydis (1% nuo nario gaunamo atlyginimo, neatskaičius mokesčių).

LBD Zarasų skyriaus informacija

 
 Aukštyn
 
ŠNIUKŠTIEČIAI BALSAVO UŽ METŲ KNYGĄ

Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. ir jau tapo tradiciniu Lietuvos kultūros įvykiu. Šią akciją, įtrauktą į 2006 m. Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą, rengia Lietuvos radijas ir televizija, Kultūros ministerija ir Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

Akcijos tikslas - skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra, kelti mūsų visuomenėje skaitymo prestižą. Akcijos idėja - pristatyti geriausius praeitais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius trijose - vaikų, paauglių ir suaugusiųjų - knygų kategorijose. Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios knygos vaikams ir paaugliams pasiekė ir Šniukštų biblioteką. Už tai esame dėkingi Ūkio bankui. Jau praėjusių metų gruodį mažieji ėmėsi skaitymo ir piešė vaikiškų knygelių herojus. Paaugliai ruošėsi perskaitytų knygelių pristatymams. Sausio 22 dieną rinkomės į biblioteką pasidalinti įspūdžiais ir balsuoti už labiausiai patikusią knygą vaikų ir paauglių kategorijose. Apsilankėme tinklalapyje www.skaitymometai.lt ir išklausėme pačių autorių mintis apie jų knygas. Dar paskaitėme Urtės Uliūnės pasakėlę ir sėdome prie kompiuterių balsuoti.

Zita Lukošiūnienė, vyr. bibliotekininkė

 




 
 Aukštyn
 

2011.01.21

Mokytoja Jolanta Kondrošovienė pirmokėliams gamtos pamoką organizavo prie lesyklėlių, kurias prižiūri Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekos darbuotojos.



 Aukštyn
 
VAIKŲ METŲ KNYGŲ PENKETUKO RINKIMAI DUSETŲ K. BŪGOS BIBLIOTEKOJE

2011.01.21

Dusetų K. Būgos bibliotekos lankytojams – darželio „Sartukas“ vaikams ir Dusetų K. Būgos gimnazijos 1-4 klasių mokinukams 2010 m. lapkričio-sausio mėnesiais buvo pasiūlyta perskaityti geriausią metų vaikų knygų penketuką: R. Černiausko „Vaikai ir vaiduokliai“, K. Kasparavičiaus „Baltasis dramblys“, R. Šerelytės „Krakatukų jūra“, U. Uliūnės „Kitokia svirplelio diena“ , S. Paltanavičiaus „Kur išskrido pasakėlė“.

Š. m. sausio 18 d. 11 val. didelis būrys aktyviausiųjų skaitytojų sugūžėjo į biblioteką pristatyti perskaitytų knygų, savo įspūdžius perteikiant bendruose piešiniuose.

Darželio „Sartukas“ vaikučiai pirmieji pristatė S. Paltanavičiaus knygelę „Kur išskrido pasakėlė“, papasakojo, ką pavaizdavo piešinyje.

3 klasės moksleivė Goda Kazlaitė pristatė trečiokėlių piešinį, pasakojantį K. Kasparavičiaus „Baltojo dramblio“ istoriją.

4 klasės moksleivės Elzė Pimpytė ir Liucija Vaitukaitytė pristatė bendrą piešinį, kuriame vaizduojamos dviejų knygų istorijos – U. Uliūnės „Kitokia svirplio diena“ ir R. Šerelytės „Krakatukų jūra“ .

Po vaikų metų knygos pretendentų pristatymo, mažieji skaitytojai aktyviai diskutavo apie perskaitytas knygas, dalinosi savo įspūdžiais, emocijomis. Be abejo, susirinkusieji balsavo, keldami ranką už labiausiai patikusią knygą. Didele vaikų rankučių persvara nugalėjo paskelbta R. Šerelytės „Krakatukų jūra“.

Knygoje „Krakatukų jūra“ pasakojama apie stebuklingą Krakatukų pievelę, galinčią virsti jūra – visa tai, kas nutinka jūrose, paslaptinga ir nuostabu. O tada jau galima laukti visokiausių „jūrinių" nuotykių. Rasite čia ir laivą vaiduoklį, ir piratų užpuolimą, ir „zuikį" triume, ir, kas svarbiausia, nenumaldomą nuotykių troškimą... Ir, be abejo, kapitoną - vėjų nugairintą nuotykių ieškotoją ir didvyrį...

Vanda Stepanavičienė, vyr . bibliotekininkė

 




 
 Aukštyn
 
ANTROJOJE TRANSLIACIJOJE „DOMIESI GIMINE? IEŠKOK INTERNETE!“ GENEALOGIJOS EKSPERTĖ IR ŽMONIŲ ISTORIJOS

2011.01.21

Sausio 18 d. įvyko jau antroji akcijos „Domiesi gimine? Ieškok internete!“ transliacija, kurios tema - „Genealogija internete. Giminės medis. Bajorų istorijos“ .

Istorikė ir genealogijos mokslo specialist Agata Zarunskaitė išsamiai papasakojo apie genealogiją, kodėl reikia ja domėtis. Transliacijos žiūrovai itin aktyviai uždavinėjo klausimus apie antrąją potemę, kurią pristatė pašnekovė – „Šaltiniai genealogijai ir archyvai internete“. Įsivaizdavimą apie paiešką internetiniuose archyvuose labai pagyvino praktiškai demonstruojami internetiniai puslapiai (www.genealogija.lt; www.genealogia.lt). Vėliau, genealogijos specialistė pristatė giminės medžio sudarymo programas ir pagrindines taisykles, kaip pradėti kurti savo giminės medį (praktinis pavyzdys programa www.agelong.com).

Kauno krašto bajorų sąjungos vado pavaduotojas Zenonas Vaškevičius papasakojo savo istoriją: kaip pradėjo domėtis kilminga savo giminės praeitimi, kaip pavyko išsiaiškinti, jog yra kilęs iš bajorų giminės.

Kauno tautinės kultūros centro metodininkė Jurgita Kilikauskienė papasakojo, kaip ji pradėjo domėtis savo giminės istorija ir genealogija. Pašnekovės žodžiais, pirmieji bandymai siekia vienuoliktą klasę, todėl jos dukra, jau gali matyti keletą giminės kartų giminės medyje. Pirmi žingsniai, kuriuos galima atlikti ieškant savo giminių nėra sudėtingi. Svarbiausia, pradėti kalbėtis su savo giminaičiais ir šeimos nariais, kurie turi galbūt daugiau prisiminimų apie tėvus, senelius ar prosenelius.

Antras žingsnis galėtų būti paieška suskaitmenintuose archyvuose, bažnyčių metrikose ir panašiuose dokumentuose (svetainės www.epaveldas.lt ).

Trečias žingsnis – kreiptis į specializuotus istorinius archyvus, kuriuose yra saugomi milijonai įvairiausių praeities dokumentų. Istorijos ir genealogijos specialistė Agata Zarunskaitė pataria pirmiausia kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą.

Sausio 18 d. transliacijos įrašą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.

Naudingos nuorodos:

http://www.archyvai.lt – Lietuvos archyvų departamentas;

http://www.epaveldas.lt/vbspi/ – Lietuvos Romos katalikų bažnytinės gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygos;

http://www.genealogija.org – Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija;

www.genealogia.lt – Lenkų kalba, daugiausiai Vilniaus apylinkės, Lydos pavietas;

www.vilnius.skynet.lt – Šaltinis rusų kalba.

Projekto Bibliotekos pažangai“ informacija

 
 Aukštyn
 
POETUI, BELETRISTUI JUSTINUI TUMĖNUI – 130 M.

2011.01.17

Š. m. sausio 16 d. sukako 130 metų, kai Jaskoniškių vienkiemy (Zarasų raj.) gimė poetas, beletristas Justinas Tumėnas. Jo tėviškę iš vienos pusės supo didžiulis eglynas, iš kitos – sruveno mažas upelis, o toliau į vakarus – matėsi didelis Sartų ežeras. Tėviškės ramumas ir grožis atsispindi J. Tumėno eilėraštyje „Sartų ežeras“:

„Ilgiausias ežeras Sartų
Gražuolis traukias nuo Dustų.
Kaip juosta juosdamas plačiai
Kaip menas puošdamas gražiai,
Žydruolis mielas toks smagus
Vingiuoja per žalius laukus.“

Poetas augo ūkininkų šeimoje. Tėvo Motiejaus Tumėno ir motinos Rozalijos Stauskaitės–Tumėnienės gražus sugyvenimas padarė neišdildomą įtaką visam sūnaus gyvenimui: iš tėvo paveldėjo pastovumą, ramumą ir filosofinį protą, o iš motinos – intuiciją ir jausmingumą.

Dar vaikystėje Justinas prasirgo daugeliu ligų, buvo silpnos sveikatos, todėl tėvai jį planavo leisti į kunigus. 1897 m. tėvai nuvežė jį į Palangą, tikėdamiesi, kad jūros klimatas sustiprins sūnaus sveikatą. Po metų Justinas perkeliamas į Liepoją, ten padedamas Lietuvos politiko, ministro pirmininko Juozo Tūbelio ruošiasi į gimnaziją. 1900 m. J. Tumėnas įstojo į Liepojos gimnaziją, kur baigė 4 klases.

Nestojęs į kunigų seminariją, prarado tėvų paramą. 1904 m. išlaikęs egzaminus, įstojo į Maskvos universiteto istorijos–filosofijos fakultetą, studijuoti graikų ir lotynų kalbų, filosofijos, literatūros, ypatingai domėjosi Vakarų Europos literatūra.

1905 m. paliko universitetą ir grįžo į Dusetas, kur įsijungė į revoliucinį sąjūdį, rengė valstiečių sueigas, siūlė, kaip veikti prieš rusus. J. Tumėno pasiūlymai buvo priimti su entuziazmu: iš mokyklų buvo pašalinti rusų mokytojai, išrinkta lietuviška valsčiaus valdyba. Sąjūdiečio nukankinto Kaune Jono Zakarevičiaus garbei J. Tumėnas parašė poemą „Laisvės Kalinys“ . Rusų valdžios ieškomas kurį laika slapstėsi, bet vėliau apsisprendė išvykti užsienį ir ten studijuoti. Jam padėjo brolis kunigas Domininkas.

1906 m. Justinas išvyksta studijuoti į Vokietijos Berno universitetą. 1908 m. apsistoja Šveicarijoje, vėliau Paryžiuje ir tęsia studijas Sorbonos universitete. 1910 m. studijavo Prancūzijoje Dižono universitete, po metų persikėlė į Grenoblio universitetą, kur parašė disertaciją „La critigue religieuse chez Ciceron“ ir 1914 m. gavo daktaro vardo laipsnį.

Vėliau sugrįžo į Šveicariją ir nuo 1914 m. Ženevoje dirbo mokytoju. 1915 m. parašė habilitacinį darbą „J. J. Rousseau at les Stoicinens“ ir Ženevos universitetas suteikė privataus docento teises.

1917 m. rusų valdžios amnestuotas, išvyko į Maskvą, o 1918 m. grįžo į Lietuvą. Vilniuje susikūrus Lietuvos vyriausybei, Justinas Tumėnas tarnavo Švietimo ministerijoje ypatingų reikalų valdininku. 1919 m. dirbo Kauno komercinėje mokykloje, mokė lietuvių ir lotynų kalbų, vėliau buvo mokytojų seminarijos direktoriumi, 1922–1927 m. vadovavo savo vardu įsteigtiems brandos kursams. 1944 m. pasitraukė į Austriją, vėliau į Vokietiją.

Parodoje eksponuojamos Justino Tumėno išleistos knygos: „Dėdė arba ainių kančios“ (1914 m.), „Auklinio meilė“ (1922 m.), „Tiesos valdyba pasaulyje“ (1923 m.), „Tiesa vadovė“ (1935 m.), „Nuomonius ir Lelija“ (1924 m. ir 1936 m.), „Tiesos dora“ (1928 m.), „Bajorų Matas bajoras“ (1931 m.), „Viešnia Palangoje“ (1935 m.), „Tiesos dvasia“ (1935 m.), „Tiesos menas“ (1935 m.), „Kasdienė išmintis. Prisikėlėlis žynys“ (1936 m.), „Liūno Karalienė“ (1936 m.), „Sofija Menienė – veikėja“ (1937 m.), „Išmintingas gyvenimo kūrėjas“ (1937 m.), „Justino Tumėno kūryba“ (1938 m.), „Išminties apvaizda“ (1939 m.), „Justinas Tumėnas“ (1959 m.), V. Tumėnienės išleista knyga apie vyrą „Justinas Tumėnas“ (1959 m.), Z. Vitkausko recenzija J. Tumėno knygai „Dėdė arba ainių kančios“, spausdintą mokslo ir literatūros laikraštį „Laisvoji Mintis“ (1915 m.).

Justinas Tumėnas kūrė grožinę literatūrą, prozą ir eilėraščius. Gausiai sukurti rašytojo kūriniai pasižymi turtinga lietuvių kalba, puikiais, gyvais gamtos vaizdais, gilia tėvynės meile, dideliu tėvynės ilgesiu tremtyje, liūdnais ir sunkiais išgyvenimais dėl Lietuvos okupacijos.

Justinas Tumėnas mirė 1946 m. spalio 1 d. Schwenningene (Vokietija).

Parengė vyr. bibliografė Vida Mikštienė

 



 Aukštyn
 
 
PIRMOJI AKCIJOS "DOMIESI GIMINE? IEŠKOK INTERNETE!" TRANSLIACIJA

2011.01.17

Sausio 11 d. įvyko pirmoji akcijos „Domiesi gimine? Ieškok internete!“ tiesioginė vaizdo transliacija, kurios tema „Paieška internete. Istorijos šaltiniai ir archyvai internete. Socialiniai tinklapiai.“

Pirmoji transliacijos pranešėja Jolanta Totoraitienė (KTU Informacinių technologijų plėtros instituto specialistė) pasakojo apie paiešką Internete: kokios yra įvairios paieškų sistemos, kaip formuluoti užklausas. Tuomet, pasiremdama praktiniu pavyzdžiu, pristatė giminaičių, pažįstamų, bendraklasių paieškos galimybes internete.

 VDU Išeivijos studijų centro mokslo darbuotojas Linas Saldukas pradžiugino visus ieškančius emigravusių giminaičių ir bičiulių, prasitardamas, kad Išeivijos studijų centro archyve galima ieškoti svetur išvykusių. Taip pat, pranešėjas išsamiai parodė, kaip naudotis svetainė www.ePaveldas.lt, kurioje galima rasti suskaitmenintas įvairių Lietuvos vietovių bažnyčių metrikų knygas. Jos ilgą laiką buvo vienintelė gyventojų registro priemonė gimimo ir mirties atvejais bei santuokų įrašais.

UAB „Epasas.lt“ atstovas Jurgis Gudauskas, pristatė lietuvišką klasiokų ir grupiokų socialinį tinklą www.klase.lt. Praktiškai parodė kaip šiame tinklapyje galima registruotis, įvesti duomenis ir ieškoti buvusių klasiokų, grupiokų ar tiesiog draugų. 

Apibendrinant galima pasakyti, kad pirmi žingsniai, kuriuos galima atlikti ieškant savo giminių nėra sudėtingi. Žinodami vardą ir pavardę, jau galite atlikti pirminę paiešką sistemoje www.google.lt, kuri jus gali nuvesti prie žmogaus, kurio ieškote.

Nedalyvavę tiesioginėje transliacijoje, ją peržiūrėti gali paspaudę šią nuorodą arba svetainėje www.bibliotekospazangai.lt.

Sausio 18 d., 13.00 val., bibliotekoje kviečiame prisijungti prie tiesioginės vaizdo transliacijos „Genealogija internete. Giminės medis. Bajorų istorijos“. Tai yra antroji akcijos „Domiesi gimine? Ieškok internete!“ dalis, kurioje sužinosite apie genealogijos šaltinius internete, naudingus įrankius internete giminės medžio sudarymui, išgirsite bajorų istorijas.

Projekto „Bibliotekos pažangai“ informacija

 Aukštyn
 
 
FOTOPARODA "SKAITANTI LIETUVA" KELIAUJA PO ZARASŲ RAJONO BIBLIOTEKAS

2011.01.14

Paroda „Skaitanti Lietuva“ tęsia savo kelionę po Lietuvos mokyklas, bibliotekas, kultūros centrus. Šiuo metu paroda pradėjo kelionę po Zarasų viešosios bibliotekos teritorinių padalinių bibliotekas.


Prieš kelerius metus politikę Dalią Teišerskytę suneramino paskelbti tyrimų rezultatai, kad beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nebeskaito knygų. Ragindama pradėti sugrįžimo prie knygos žygį, ji 2005 m. pavasarį paskelbė fotografijų konkursą „Skaitanti Lietuva“. Buvo surinkta apie 100 darbų iš visos Lietuvos. Konkurse dalyvavo vaikai, moksleiviai, studentai, suaugusieji, garbaus amžiaus žmonės, žymūs fotografai, dailininkai. 2006 m. kovo mėnesį 50 fotografijų paroda buvo eksponuota Vilniaus knygų mugėje, vėliau - Seime. Išleistas ir parodos katalogas “Skaitanti Lietuva“. Paroda “Skaitanti Lietuva” buvo eksponuojama Suvieko, Šniukštų bibliotekose. Nuo sausio 13 d.paroda veikia Antalieptės bibliotekoje.

 

 Parengė Stasė Bikulčiūtė,

 Zarasų viešosios bibliotekos vyresn. metodininkė

 
"Skaitanti Lietuva" Šniukštų bibliotekoje
 



"Skaitanti Lietuva" Suvieko bibliotekoje
 






 
"Skaitanti Lietuva" Antalieptės bibliotekoje
 


 
 Aukštyn
 
SAUSIO LAUŽAI

2011.01.13

1991 metų Sausio įvykiai „Zarasų krašte“ ir kituose spaudiniuose

Magučių bibliotekoje buvo parengta spaudinių paroda, kurioje aprašomi Sausio įvykių dalyvių, Lietuvos gyventojų prisiminimai apie tuos įvykius. Eksponuojami 1991 metų sausio mėnesį „Zarasų krašte“ publikuoti straipsniai apie kruvinus įvykius prie Lietuvos televizijos bokšto, barikadas prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Straipsniuose įvairių tautybių, tikėjimų, organizacijų ir profesijų Zarasų krašto žmonės išreiškia savo pasipiktinimą prieš Tarybų Sąjungos agresiją, savo tikėjimą Lietuvos ateitimi.

Parengė Zina Černovienė, Magučių bibliotekos bibliotekininkė

 


 Aukštyn
 
 
BIBLIOTEKA PILIETINĖJE AKCIJOJE "ATMINTIS GYVA, NES LIUDIIJA"

2011.01.13

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, 8.00 val. Zarasų viešosios bibliotekos languose dešimčiai minučių sužibo atminimo žvakės. Taip biblioteka prisijungė prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir pagerbė prieš 20 metų žuvusius už Lietuvos laisvę.

Akcijos simbolis — žvakė, simbolizuojanti gyvybę, šviesą, atmintį ir susikaupimą.

 




 Aukštyn
 
 
PARODA SAUSIO 13 - AJAI

2011.01.10

Kas mes būtume be Sausio 13-osios? Beveidė minia, klajojanti supermarketų dykvietėm, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savojo ego sukurtus miražus... Kas mes būtume be Kražių skerdynių, 1941- ųjų sukilimo, Romo Kalantos? Žmonių sambūris, uždarytas gimties ir mirties spąstuose, medituojantis vien haliucinuojančią gerovės vaivorykštę... Be Tėvynės, be tėviškės, be namų slenksčio...

Algirdas Patackas

1991 m. Lietuvos beginklių žmonių atsilaikymas prieš sovietinę karinę agresiją dar kartą pademonstravo pasauliui išskirtinę tvirtą tautos valią, susitelkimą bei atkurtos nepriklausomybės ir Lietuvos valdžios palaikymą.

Minint sausio 13-osios metines Viešojoje bibliotekoje parengta paroda „Laisvės dvasia gyva“. Parodoje pateikiama sausio 13- osios įvykių kronika, nuotraukos. Knygose „Buvom. Esam. Būsim: 1990 – 2010: Lietuvos valstybė: dvidešimtmečio kronika „ir „Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečio akimirkos“– mūsų šalies istorija nuo 1990-ųjų iki 2010-ųjų. Nors tautų ir valstybių gyvenime laikas skaičiuojamas kitaip nei žmogaus, dvidešimt metų – jau solidus istorijos tarpsnis. Mūsų akyse įvyko tai, kas prieš 20 metų buvo tiesiog sunkiai įsivaizduojama. Romualdo Ozolo knygoje „Aušros raudoniai: Sugyvenimai, arba 1990 – 1992 metų dienoraščių puslapiai“ autorius atskleidžia šį sudėtingą laikotarpį, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, kai prieš jauną valstybę buvo organizuotas pučas, ekonominė blokada.

Apie užsienio šalių požiūrį į šiuos įvykius rašoma knygose „Pasaulis žvelgia į Lietuvą“ ir „1991-ųjų sausis – rugsėjis: nuo SSSR agresijos iki tarptautinio pripažinimo“.

Mes žinome, mes tikime – Lietuva gyva ir gyvens. Ji gyvena savo žemės derlium, savo žmonių darbu, susitelkimu ir tikėjimu, kad mūsų gražus kraštas turi teisę būti laisvas ir bus laisvas.

Paroda veiks iki vasario 1 d.

Aldona Kazlauskienė,
vyr. bibliotekininkė

 



 Aukštyn
 
 

Archyvas: ...2010... ...2009 II pusmetis... ...2009 I pusmetis... ...2008 II pusmetis... ...2008 I pusmetis... ...2007 II pusmetis... ...2007 I pusmetis... ...2006... ...2005... ...2004... ...2003... ...2002...

 

2012.03.28